1b45e2cb-2e1f-4944-82d6-e1d0590053b9 · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-334-312/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01016-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.14; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus apeliacinį skundÄ (toliau – ir PareiÅ¡kėjas) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. LRTK-ANR_N-2-2022 (toliau – ir Komisijos nutarimas) A. A. K. skirta nuobauda – įspėjimas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 477 straipsnio 5 dalyje padarytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. už tai, kad jis, bÅ«damas VÅ¡Ä® „K.“ vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d., nepateikė Lietuvos radijo ir televizijos komisijai praneÅ¡imo apie VÅ¡Ä® „K.“ nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ , tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 14-15).

2. A. A. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti nutarimÄ LRTK-ANR_N-2-2022 ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi A. A. K. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. LRTK-ANR_N-2-2022 ir bylÄ grÄ Å¾ino institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Apylinkės teismas konstatavo, kad priimant nutarimÄ , buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai ir yra reikalinga atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ , tuo pagrindu nutarimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – atmesti A. A. K. skundÄ kaip nepagrįstÄ .

3.1. PareiÅ¡kėjas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime pažeidimo esmė atskleista ydingai, ir nurodo, kad Nutarime iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta pažeidimo esmė: nurodyta, kad 2022 m. birželio 6 d. buvo atlikta dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ kanalo „K.“ stebėsena; detaliai apraÅ¡oma ir argumentuojama, kodėl Komisija traktuoja, kad VÅ¡Ä® „K.“ teikia užsakomÄ sias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nurodomos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) nuostatos, paaiÅ¡kinant, kas yra užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, paaiÅ¡kinama A. A. K. pareiga pateikti Komisijai praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ ; nurodomos ANK nuostatos dėl A. A. K. taikomos administracinės atsakomybės; paaiÅ¡kinama, kad jis pažeidimÄ padarė neveikimu; nurodoma pažeidimo padarymo vieta, data, laikas ir kt. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad A. A. K. buvo ne vienÄ kartÄ siunčiami Komisijos raÅ¡tai raginant pateikti praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos veiklos pradžiÄ , jam buvo suteikiama galimybė teikti Komisijai klausimus, diskutuoti, tačiau A. A. K. visiÅ¡kai ignoravo Komisijos raÅ¡tus. A. A. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad galvojo, jog Komisijos siunčiami oficialÅ«s raÅ¡tai skirti ne jam arba jis atitinkamus Komisijos raÅ¡tus laikė kaip „šlamÅ¡tÄ â€œ (angl. „spam“). Komisijos nuomone, A. A. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai ignoruodamas Komisijos raÅ¡tus ir vėliau kreipęsis į teismÄ , nurodydamas, kad nesupranta, už kÄ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

3.2. PareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas formaliai įvertino, kad A. A. K. galėjo nesuprasti, už kÄ jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl to, kad pats A. A. K. visiÅ¡kai ignoravo Komisijos raÅ¡tus, nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, nekėlė klausimų, į kuriuos Komisija bÅ«tų pateikusi atsakymus. Komisijos nuomone, A. A. K. skundÄ teismui surašė profesionalus teisininkas, nes skundas suraÅ¡ytas naudojant teisinius argumentus ir teisinę kalbÄ , skunde remiamasi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl A. A. K. anksčiau negalėjo pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku, kai tik gavo pačius pirmus Komisijos raÅ¡tus dėl jo pareigos pateikti Komisijai praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ .

3.3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicijos, jog nėra aišku, ar Komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau – ir Gairės) yra norminis teisės aktas ar tik rekomendacinio pobūdžio, Komisija laikosi nuomonės, kad Gairės nėra norminis teisės aktas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1¬18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.

Komisijos nuomone, Gairės yra rekomendacinio pobÅ«džio ir jos nėra Teisės aktų registro objektas, t. y. Gairės neturi bÅ«ti registruojamos ir oficialiai skelbiamos Teisės aktų registre. Be to, pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieÅ¡ pradedant savo veiklÄ Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai Komisijai kyla ne iÅ¡ Gairių, bet iÅ¡ Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies.

Gairės tiesiog papildo ir paaiÅ¡kina, kokiems asmenims, veikiantiems per dalijimosi vaizdo medžiaga platformÄ , kyla pareiga praneÅ¡ti Komisijai apie veiklÄ . IÅ¡ esmės, Komisija galėtų siųsti raÅ¡tus ir reikalauti pateikti praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ net nepriėmusi Gairių, tačiau Gairės yra parengtos siekiant didesnio aiÅ¡kumo ir objektyvumo. Komisijos teigimu, reikia vertinti Gairių turinį, bet ne formalų faktÄ , kad jos buvo įkeltos į Komisijos interneto svetainės skiltį prie norminių teisės aktų.

Komisija Å¡ių Gairių nebeskelbia savo interneto puslapio norminių teisės aktų skiltyje, jos įkeltos kitose Komisijos interneto puslapio skiltyse (pvz. dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje). Taigi, Komisija laikosi pozicijos, kad Gairės nėra norminis teisės aktas, jos yra rekomendacinio pobÅ«džio ir skirtos, visų pirma, Å«kio subjektams, siekiant jiems detaliau paaiÅ¡kinti ir suprasti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo (pvz. kaip nustatyti, kad atitinkamas subjektas teikia bÅ«tent užsakomÄ sias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas).

3.4. Kaip teigiama skunde, apylinkės teismas laikėsi pozicijos, kad A. A. K. nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes raÅ¡tas dalyvauti Komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje jam buvo iÅ¡siųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paÅ¡tu, o de jure laikytina, kad Å¡is raÅ¡tas jam buvo įteiktas 2022 m. liepos 4 d. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šį argumentÄ laikė lemiamu panaikinat Komisijos nutarimÄ . Komisija nesutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl A. A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet pats Komisijos nutarimas suraÅ¡ytas vėliau, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Kadangi Komisija yra kolegialus sprendimų priėmimo subjektas, visi klausimai turi bÅ«ti svarstomi Komisijos posėdyje. 2022 m. liepos 4 d. Komisija priėmė protokolinį sprendimÄ taikyti A. A. K. administracinę atsakomybę, tačiau savaime toks protokolinis sprendimas pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bÅ«tent 2022 m. liepos 7 d. Nutarimas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad po 2022 m. liepos 4 d. posėdžio A. A. K. galėjo bent paskambinti ar susisiekti su Komisijos administracija el. paÅ¡tu, nurodant, kad klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo bÅ«tų nukeltas vėlesniam laikui ar pateikti kitus svarbius paaiÅ¡kinimus. Anot pareiÅ¡kėjo, Komisija bÅ«tų atsižvelgusi į tokį praÅ¡ymÄ ir nukėlusi Å¡io klausimo svarstymÄ vėlesniam laikui. PareiÅ¡kėjo manymu, akivaizdu, kad A. A. K. nerÅ«pėjo, kokį sprendimÄ jo atžvilgiu priims Komisija, jis nesidomėjo, todėl vėliau traktuoti, kad jis neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus, yra nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta.

3.5. Komisija atsiliepime į A. A. K. skundÄ detaliai aprašė visus Komisijos veiksmus, kokie raÅ¡tai jam buvo siunčiami. Pvz. Komisijos 2022 m. balandžio 4 d. raÅ¡tas Nr. S-195 ir 2022 m. balandžio 25 d. raÅ¡tas Nr. S-234 nėra Komisijos sprendimas ar individualus teisės aktas, kadangi tai yra Komisijos informacinio pobÅ«džio raÅ¡tai, t. y. Å¡iais raÅ¡tais Komisija pateikė adresatams (iÅ¡ viso jų buvo 11) bendrÄ informacijÄ , kad Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieÅ¡ pradedant savo veiklÄ Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai Komisijai. Taigi, Komisija visų 11 adresatų pirmu raÅ¡tu paprašė iki 2022 m. balandžio 19 d., o antru raÅ¡tu - pakartotinai iki 2022 m. balandžio 29 d. pateikti Komisijai praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ . Vėliau Komisija bendravo su kiekvienu adresatu atskirai, atsakė į kiekvienam subjektui aktualius klausimus. A. A. K. su Komisija bendrauti ir bendradarbiauti atsisakė, todėl Komisija daro iÅ¡vadÄ , kad jis jau nuo pat pradžių buvo neigiamai nusiteikęs Komisijos atžvilgiu ir buvo pasiruošęs ginti savo neva pažeistus interesus kreipdamasis į teismÄ .

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Komisija visiems suinteresuotiems subjektams suteikė visas galimybes pasisakyti Komisijos sprendžiamais klausimais. A. A. K. taip pat turėjo ne vienÄ galimybę pasisakyti ar duoti paaiÅ¡kinimus dėl visos situacijos, tačiau Å¡iuo atveju jo pozicija yra keista, teigiant, kad Komisijos siunčiami raÅ¡tai galbÅ«t nebuvo skirti konkrečiai jam. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog A. A. K., manydamas, kad jis nėra tinkamas raÅ¡tų adresatas, galėjo susisiekti su raÅ¡tų rengėju ar kitu Komisijos administracijos darbuotoju telefonu ar el. paÅ¡tu ir pasiaiÅ¡kinti situacijÄ , tačiau to nepadarė ir, kaip pats nurodo, raÅ¡tus tiesiog ignoravo. Komisijos nuomone, toks jo elgesys nerÅ«pestingas ir nesÄ Å¾iningas, nes Komisija pagal kompetencijÄ buvo pasiruoÅ¡usi atsakyti į jo keliamus klausimus, suteikti jam reikalingÄ informacijÄ ir bendradarbiauti. Komisija pažymi, jog Komisija nuolat ir pakartotinai net kelis kartus A. A. K. siuntė oficialius raÅ¡tus apie jo pareigÄ pateikti Komisijai praneÅ¡imÄ apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžiÄ , taip pat ir gresiančiÄ administracinę atsakomybę. Taigi, jis iÅ¡ anksto (prieÅ¡ 2-3 mėnesius) žinojo Komisijos pozicijÄ , kokiÄ pareigÄ jis turi ir kad Komisija turi teisę jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Jis jau kelis mėnesius turėjo teisę teikti savo paaiÅ¡kinimus, pasinaudoti savo teise bÅ«ti iÅ¡klausytam, galėjo ruoÅ¡tis gynybai.

3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. A. K. savo skunde pirmos instancijos teismui pripažino, jog visus Komisijos raÅ¡tus gavo ir skaitė jų turinį, tačiau nusprendė Å¡iuos raÅ¡tus ignoruoti, t. y. į juos neatsakinėti. PareiÅ¡kėjo teigimu, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas A. A. K. žinojo situacijÄ ir jam buvo žinoma, kad Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieÅ¡ pradedant savo veiklÄ Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai Komisijai. A. A. K. taip pat ne kartÄ buvo informuotas (pvz., Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu Nr. S- 234 ar Komisijos 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. S-291), kad ANK 477 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžiÄ užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ fiziniams asmenims arba nelicencijuojamÄ radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklÄ vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų. Taigi, A. A. K. buvo informuotas ne tik apie gresiančiÄ administracinę atsakomybę, bet ir apie faktÄ , kad pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas bÅ«tent jis.

3.8. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje cituoja ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentÄ per e. pristatymo sistemÄ , kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paÅ¡tu arba kitomis elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena.

PareiÅ¡kėjo manymu, teismas nepagrįstai vadovaujasi Å¡ia ANK nuostata, neatsižvelgdamas į Komisijos, kaip kolegialaus subjekto sprendimų priėmimo ypatumus. Minėta nuostata reglamentuoja Å¡aukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimÄ administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Komisija PareiÅ¡kėjÄ kvietė į Komisijos posėdį, bet ne į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ . Administracinė byla buvo nagrinėjama 2022 m. liepos 7 d., tuo tarpu 2022 m. liepos 4 d. buvo priimtas tik protokolinis Komisijos sprendimas.

Iš esmės, jeigu Komisija būtų vienasmenis sprendimų priėmimo subjektas, atsakomybė A. A. K. būtų pritaikyta 2022 m. liepos 7 d., nerengiant jokių posėdžių. Kadangi jam buvo skirtas įspėjimas, Nutarimas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir konstatuodamas, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, netinkamai taikė procesines teisės normas.

Kadangi vyko Komisijos posėdis ir buvo priimtas tik protokolinis sprendimas taikyti administracinę atsakomybę A. A. K., turėtų bÅ«ti taikomos Komisijos darbo reglamento nuostatos. Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25, 71 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo dienÄ , Komisijos administracijos darbuotojas, atsakingas už Komisijos dokumentų valdymÄ , praneÅ¡a apie Komisijos posėdžio vietÄ ir laikÄ asmenims, susijusiems su Komisijos posėdžio darbotvarkėje nurodytais klausimais.

Komisijos posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta 2022 m. liepos 1 d. todėl Komisijos darbo reglamento 71 punktas nebuvo pažeistas ir A. A. K. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laikÄ ir vietÄ .

3.9. Komisijos nuomone, A. A. K. turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesui, net jei bÅ«tų laikoma, jog raÅ¡tas dalyvauti Komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje jam iÅ¡siųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paÅ¡tu, o de jure laikytina, kad Å¡is raÅ¡tas jam įteiktas 2022 m. liepos 4 d. Å iuo atveju gaunasi teisiÅ¡kai ydinga situacija, jog A. A. K., bÅ«damas nepareigingas, nesÄ Å¾iningas, nebendravęs ir nebendradarbiavęs su Komisija, ignoravęs daug jos oficialių raÅ¡tų, Å¡meižęs KomisijÄ , jog jos raÅ¡tus priskyrė prie „šlamÅ¡to“ (angl. „spam“), teisme siekia įrodyti, jog jam nebuvo suteikta teisė bÅ«tų iÅ¡klausytam ir suformuluoti savo gynybinę pozicijÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimas, ir byla grÄ Å¾inta institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota, joje tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarime, kuriuo A. A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį, pažeidimo esmė atskleista ydingai. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad nutarime, nurodant pažeidimo esmę, turi bÅ«ti konkrečiai formuluojamos nustatytos atsakomybėn patraukto asmens veikos faktinės aplinkybės, kurias institucija vertina kaip atitinkančias konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį.

Apylinkės teismas paaiÅ¡kino, kad skaitant Å¡iÄ Komisijos nutarimo dalį, turi bÅ«ti labai aiÅ¡ku, kas, kada, kur ir kÄ padarė (ar nepadarė, tačiau pagal konkrečius teisės aktų reikalavimus turėjo ir galėjo padaryti, jeigu veika pasireiÅ¡kė neveikimu), tačiau nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime pažeidimo esmė buvo apraÅ¡yta plačiai, apraÅ¡ant kanalo „K.“ veiklÄ , Komisijos veiksmus, tiriant Å¡io kanalo veiklÄ ir kt., t. y. apraÅ¡ant visÄ teisenos eigÄ ir kodėl priimtas toks sprendimas, tačiau konkrečiai nutarime neįvardinta, už kokių konkrečių veiksmų padarymÄ ar nepadarymÄ A.

A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y. kada, kur ir kokius konkrečiai faktinius veiksmus jis padarė, kuriuos komisija vertina kaip atitinkančius ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. PareiÅ¡kėjas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir nurodo, kad Komisijos nutarime iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta pažeidimo esmė. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo motyvais, taip pat įvertinęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimas suraÅ¡ytas netinkamai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nesuformulavus kaltinimo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nutarime pažeidimo esmė turi bÅ«ti suraÅ¡oma taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiÅ¡kiai suprastų, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų padarymu (ar kokių veiksmų neatlikimu, jei veika pasireiÅ¡kia neveikimu) jis yra kaltinamas, bei galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybÄ . Nagrinėjamu atveju, Komisijos nutarime pažeidimo esmė iÅ¡ tiesų suraÅ¡yta konkrečiai neįvardijant, už kokių konkrečių veiksmų padarymÄ ar nepadarymÄ nubaustas A.

A. K., daug dėmesio skiriant procesinių veiksmų apraÅ¡ymui, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijos nutarime pažeidimo esmė suformuluota ydingai. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad A. A. K. skundÄ teismui galimai surašė profesionalus teisininkas, nes skundas suraÅ¡ytas naudojant teisinius argumentus ir teisinę kalbÄ , Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės vertinant nutarime atskleistÄ pažeidimo esmę.

7. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicijos, jog nėra aiÅ¡ku, ar Komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų yra norminis teisės aktas ar tik rekomendacinio pobÅ«džio. Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad minėtos Gairės nėra norminis teisės aktas ir jos yra rekomendacinio pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ių Gairių pobÅ«dį, pagrįstai įžvelgė prieÅ¡taringumÄ , t. y. teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos internetiniame puslapyje buvo nurodyta, jog Gairės yra norminis aktas, įsigalioja 2022 m. kovo 31 d., tačiau pačių Gairių 20 punkte įtvirtinta, jog Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų yra rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau Komisija vadovaujasi Å¡iomis gairėmis vertindama, ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje turinį keliantys asmenys yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjai ir ar jie laikosi VIÄ® ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo nuostatų. Komisija, siekdama paÅ¡alinti šį prieÅ¡taringumÄ , nusprendė paÅ¡alinti Gaires iÅ¡ Komisijos internetinio puslapio norminių teisės aktų skilties ir jas patalpino kitose Komisijos interneto puslapio skiltyse, bei paaiÅ¡kino, kad Gairių pobÅ«dis yra ne norminis, o rekomendacinis, ir gairės skirtos Å«kio subjektams detaliau paaiÅ¡kinti ir suprasti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, pvz. kaip nustatyti, kad atitinkamas subjektas teikia bÅ«tent užsakomÄ sias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad Å¡is Gairių pobÅ«džio neaiÅ¡kumo klausimas buvo iÅ¡spręstas, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.

8. Susipažinus su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko apeliaciniu skundu, matyti, kad nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog A. A. K. nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs aplinkybes, jog praneÅ¡imas apie administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimÄ VÅ¡Ä® „K.“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje buvo įšsiųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paÅ¡tu, o remiantis ANK 573 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina, kad Å¡is praneÅ¡imas jam buvo įteiktas sekančiÄ darbo dienÄ po iÅ¡siuntimo - 2022 m. liepos 4 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ vyko Komisijos posėdis.

Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl A. A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet pats Komisijos nutarimas suraÅ¡ytas vėliau, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Kadangi Komisija yra kolegialus sprendimų priėmimo subjektas, visi klausimai turi bÅ«ti svarstomi Komisijos posėdyje. 2022 m. liepos 4 d. Komisija priėmė protokolinį sprendimÄ taikyti A. A. K. administracinę atsakomybę, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, toks protokolinis sprendimas savaime pasekmių nesukelia.

Su tokiais pareiÅ¡kėjo skundo argumentais pagrindo sutikti nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog toks Komisijos praneÅ¡imo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ Ä¯teikimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu, kadangi praneÅ¡us apie posėdį tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis vyksta, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiruoÅ¡ti dalyvavimui posėdyje, taip pat tinkamai dalyvauti administracinės teisenos procese, tokiu bÅ«du grubiai pažeistos A.

A. K. procesinės teisės susipažinti su kaltinimu, surinkti ir teikti į bylÄ Ä¯rodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, pasirÅ«pinti teisiniu atstovavimu ir veiksmingai gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, su kuria visiÅ¡kai sutinka skundÄ nagrinėjantis teismas, nėra pagrindo naikinti dėl skunde nurodytų argumentų, jog Komisijos nutarimas buvo suraÅ¡ytas ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyko Komisijos posėdis. IÅ¡ byloje esančio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d.

A. A. K. siųsto raÅ¡to dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, matyti, kad Komisija, informuodama apie priimtÄ jo atžvilgiu nutarimÄ , pažymėjo, kad sprendimas taikyti administracinę atsakomybę, skiriant įspėjimÄ , buvo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. kovo 4 d. posėdžio metu (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad A. A. K. nebuvo laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , tai pagrįstai apylinkės teismo laikyta esminiu pažeidimu, dėl kurio Komisijos nutarimas yra naikintinas.

Å ių iÅ¡vadų neÅ¡alina apeliaciniame skunde nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog A. A. K. elgėsi nerÅ«pestingai, nes jis galėjo susisiekti su Komisija ir pateikti praÅ¡ymÄ dėl posėdžio nukėlimo vėlesniam laikui. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. A. K. 2022 m. liepos 1 d. siųstame praneÅ¡ime nebuvo supažindinta apie galimybę kreiptis į KomisijÄ su praÅ¡ymu posėdį atidėti vėlesniam laikui ar pateikti paaiÅ¡kinimus. Be to, nors skunde akcentuojama, kad A. A. K. elgėsi nepareigingai, nesÄ Å¾iningai, kadangi nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, ignoravo daug jos oficialių raÅ¡tų, Å¡meižė KomisijÄ , jos raÅ¡tus priskyrė prie „šlamÅ¡to“ (angl.

„spam“), tai nesuponuoja iÅ¡vados, kad jei Komisija bÅ«tų tinkamai praneÅ¡usi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ , A. A. K. nebÅ«tų pasinaudojęs savo teise jame dalyvauti ir pateikti paaiÅ¡kinimus.

9. SkundÄ nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad A. A. K. buvo kviečiamas į Komisijos posėdį, bet ne į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ . Nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, 2022 m. liepos 4 d. buvo priimtas tik protokolinis Komisijos sprendimas, o administracinė byla buvo nagrinėjama 2022 m. liepos 7 d., bÅ«tent 2022 m. liepos 4 d. priimto sprendimo pagrindu ir buvo priimtas 2022 m. liepos 7 d. nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisines normas ir pagrįstai vadovavosi ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena. PareiÅ¡kėjas klaidingai vertina, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomos ne ANK 573 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, o Komisijos darbo reglamento nuostatos, pagal kurias bÅ«tų laikoma, kad A. A. K. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laikÄ ir vietÄ . PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, akivaizdu, jog 2022 m. liepos 7 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas A. A. K. administracinės atsakomybės klausimas, kadangi Å¡io posėdžio metu nuspręsta patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį ir paskirti nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , todėl, remiantis protingumo principu, Å¡iuo atveju pagrįstai vadovautasi ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatytu procesinių dokumentų įteikimo reguliavimu, o ne Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25, 71 punkte įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias Komisija praneÅ¡a apie vyksiantį posėdį tuomet, kai patvirtinama vyksiančio Komisijos posėdžio darbotvarkė. Toks praneÅ¡imas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ trauktinam administracinėn atsakomybėn asmeniui, vadovaujantis protingumo principu, negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir neabejotinai pažeidžia jo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

10. Papildomai pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. A. K. elgėsi nepareigingai, nesÄ Å¾iningai, kadangi nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, ignoravo daug jos oficialių raÅ¡tų, Å¡meižė KomisijÄ , jos raÅ¡tus priskyrė prie „šlamÅ¡to“ (angl. „spam“), tai nesuponuoja iÅ¡vados, kad jeigu Komisija bÅ«tų tinkamu laiku praneÅ¡usi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ , A. A. K. nebÅ«tų pasinaudojęs savo teise jame dalyvauti ir pateikti paaiÅ¡kinimus. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija apie vyksiantį administracinės bylos nagrinėjimÄ A. A. K. pranešė pavėluotai – tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyko bylos nagrinėjimas, tokiu bÅ«du jam nesudarė galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę veiksmingai gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu.

11. Tokiu bÅ«du, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju padaryti procesiniai pažeidimai laikytini esminiais ir Komisijos nutarimas turi bÅ«ti panaikintas ir byla grÄ Å¾intina institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nuusižengimo tyrimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė