2022-04-27 Nr. AB-10537-3-62-3-03146-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2139-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03146-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S36594 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1785 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis nurodė, jog jam grėsmę kilmės šalyje lėmė (duomenys neskelbtini) organizacijai. Pareiškėjas baiminasi dėl savo saugumo ir dėl šios priežasties išvyko iš šalies. Jis apklausos metu nurodė, kad bėga iš kilmės šalies, nes dėl priklausymo religinei organizacijai gavo grasinančių žinučių, reikalaujančių nutraukti savo veiklą. Savo šalyje jis neturi gyvenimo, ir negali grįžti, nes ten yra nesaugu, jis neturi jokių teisių, asmeninė jo patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir nuolatinę baimę dėl nepagrįsto susidorojimo, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą jo atžvilgiu suteikti prieglobstį.

2.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

2.3. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

2.4. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina religinė pareiškėjo priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį ir praktikuojamą (duomenys neskelbtini) bei neigiamą požiūrį ir taikomą (duomenys neskelbtini) diskriminaciją visuotinai žinoma, šį faktą pripažino ir atsakovas sprendime. Religinėms mažumoms priklausantys asmenys nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi mažumų atžvilgiu, o valstybės jėgos struktūros tai toleruoja.

2.5. Jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas patirs galimų grėsmių, bus žeminamas jo orumas bei kils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

2.6. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

2.7. Sprendime numatyti pareiškėjo teises ribojantys terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o Departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi. Pareiškėjo laisvas pasakojimas, kuomet jis netrukdomai galėjo išdėstyti savo motyvus, pagrindžiančius prašymą, buvo ypatingai trumpas – apsiribojo tik keliais sakiniais, t. y. aš palikau (duomenys neskelbtini) dėl to, kad man grėsė persekiojimai dėl (duomenys neskelbtini) įsitikinimų.

Aš atvykau į Lietuvą prašydamas prieglobsčio. Vienintelis dalykas, ko aš prašau, tai naudotis žmogaus teisėmis čia, būnant Lietuvoje. Visa kita informacija, reikalinga prašymo nagrinėjimui buvo išgauta užduodant klausimus, į kuriuos užsienietis taip pat nesugebėjo išsamiai atsakyti. Aiškinantis grasinančių žinučių gavimo ir išvykimo iš šalies laiką jis pasakojo, kad grasinančias žinutes gavo dar būdamas (duomenys neskelbtini). Iš šalies, jo teigimu, išvyko (duomenys neskelbtini). Pokalbio eigoje dar kartą paprašytas pasakyti kada buvo gautos žinutės aiškino tiksliai nepamenantis, nes tai buvo seniai, po to patikslino, kad žinutes gavo (duomenys neskelbtini).

Paprašytas paaiškinti kaip jis galėjo gauti žinutes dar būdamas (duomenys neskelbtini), jeigu iš jo išvyko rugsėjo mėnesį abstrakčiai atsakė, kad gavo ir prieš išvykdamas, ir jau išvykęs (būnant (duomenys neskelbtini)). Jis sakė, kad žinučių siuntėjai tikriausiai nežinojo apie jo išvykimą, todėl siuntė žinutes jam išvažiavus iš šalies. Pasidomėjus kur jam buvo siunčiamos žinutės, jis sakė, kad jas gavo į savo mobilaus telefono pašto dėžutę. Migracijos departamento darbuotojai paklausus ar telefono žinutėse nėra nurodytas jų gavimo laikas atsakė, kad laikas nėra nurodytas.

Mažai tikėtina, kad telefone nėra fiksuojamas žinutės/skambučio gavimo laikas, todėl pateikta informacija laikyta nepatikima. Bandant išsiaiškinti kas buvo šiose žinutėse, kas galėjo jas siųsti ir kokia grėsmė jose slypi, prieglobsčio prašytojas atsakinėjo bendromis frazėmis, sakė nežinantis kas siuntė žinutes ir kam tai galėjo būti reikalinga, pasitenkindamas abstrakčiu atsakymu „<...> nemažai žmonių gali būti įsitraukę į tai. Tai galėjo būti kažkokie piktadariai, kurie kenkia žmonėms, bent jau toje zonoje kurioje jis gyveno“.

Jis taip pat negalėjo konkrečiai paaiškinti kas slypi po grasinimais, bendromis frazėmis paminėjo, kad tokios žinutės ir reiškia, kad jis gali būti bet kada sustabdytas ir sumuštas. Nei kas, nei kur jį gali sumušti paaiškinti negalėjo. Paklaustas, ko buvo reikalaujama žinutėse aiškino, kad žinutėse buvo liepiama išstoti iš organizacijos, kuriai priklausė. Paklaustas kodėl neišstojo sakė, kad jis nori dalyvauti (duomenys neskelbtini) veikloje, nenori organizacijos palikti. Šis teiginys prieštarauja jo veiksmams, nes išvykdamas iš šalies jis kaip tik nutraukė savo veiklą (duomenys neskelbtini).

Daug abejonių kelia ir jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir tikslus. Nors užsienietis ir pateikė nuotraukas, kuriose vilki (duomenys neskelbtini) uniformą, tačiau jo pasakojimas apie veiklą apsiribojo abstrakčiomis frazėmis, kas leidžia abejoti ar jis suvokė savo veiklos prasmę ir ar tikrai jis yra toks pamaldus kaip teigia. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją apie gautus grasinimus Departamentas konstatavo, kad informacija yra nepatikima, pasakojime daug neatitikimų tiek laiko, tiek loginiu atžvilgiu.

Užsienietis skirtinguose apklausos etapuose pateikė skirtingą informaciją apie tuos pačius faktus, o apklausėjai nurodžius neatitikimus jo pasakojime, išsamaus atsakymo vengė. Pasakodamas apie savo (duomenys neskelbtini) aiškino, kad yra labai pamaldus, kad matė viziją, todėl nusprendė (duomenys neskelbtini) ir tai padarė (duomenys neskelbtini) m. Prieš tai tris metus mokėsi (duomenys neskelbtini). Vertinant šią istorijos dalį atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) m. prieglobsčio prašytojui buvo 9 metai, o jei atsižvelgti, kad prieš (duomenys neskelbtini) mokėsi 3 metus, tai reiškia vizijas matė ir (duomenys neskelbtini) priimti jis apsisprendė būdamas 6 metų amžiaus.

Mažai tikėtina, kad tokio amžiaus vaikas gali savarankiškai priimti tokį sprendimą ir ar iš viso gali suvokti viso to prasmę. Apibendrinus gautą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjo pasakojimas apie gimtojoje šalyje kilusias problemas nėra patikimas. Jo istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abejotinas ir mažai tikėtinas. Jo teiginiai apie grėsmę saugumui jo kilmės šalyje yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei jokiais įrodymais, nei turima informacija apie kilmės šalį. Priešingai, turima informacija apie šalį rodo, kad (duomenys neskelbtini) yra viena iš oficialiai pripažįstamų religijų šalyje, (duomenys neskelbtini) veikia oficialiai, vyksta šalies vadovų ir (duomenys neskelbtini) atstovų susitikimai.

Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir nenuoseklūs, prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Be to, pareiškėjo abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių bei, atitinkamai, jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Apibendrinus pareiškėjo nurodytus faktus, kilmės valstybės informaciją, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, taigi, nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jam grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Remiantis atliktu rizikos įvertinimu ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo asmenines aplinkybes, Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui gresia realios rimtos žalos rizika, kuri atitiktų realią riziką, kad 1) jis bus kankinamas, su juo bus elgiamasi žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai; ar realią riziką, kad 2) jam gresia mirties ar egzekucijos bausmė, todėl pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

3.2. Baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kilmės šalyje sudaro (duomenys neskelbtini) gyventojų, jie kartu gali praktikuoti ir (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo nurodytas (duomenys neskelbtini) veikia oficialiai. Išsamaus ir objektyvaus tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas buvo su trūkumais, jo nepatvirtino surinkta kilmės valstybės informacija, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės šalį yra nepagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, jis yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo pateiktų paaiškinimų (aplinkybių) ir duomenų visumą, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

3.4. Departamentas tinkamai įvertino teisinį reguliavimą ir pagrįstai nusprendė pareiškėją išsiųsti iš šalies, pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo A. K. F. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais duomenis teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme prieglobsčio suteikimo motyvu nurodė tai, kad kilmės valstybėje yra daug (duomenys neskelbtini), kurie žudo (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamento 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu buvo užfiksuota, jog pareiškėjas nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) šalies sostinės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paliko, nes grėsė persekiojimai dėl (duomenys neskelbtini) įsitikinimų. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo, kilmės šalyje jį persekiojo dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Jis yra gavęs anoniminių pranešimų, kuriuose siūloma atsisakyti tos veiklos arba išeiti iš tos organizacijos.

Pareiškėjas neatsiminė kada gavo grasinančių pranešimų. Vėliau nurodė, kad grasinimai buvo siunčiami (duomenys neskelbtini). Grasinimų gaudavo į savo telefono pranešimų dėžutę. Pranešimuose buvo liepiama išstoti iš organizacijos. Kas galėjo rašyti žinutes, pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas manė, kad piktadariai, kurie kenkia žmonėms. Jis pažymėjo, kad organizacijos tikslas – laikytis (duomenys neskelbtini) principų, vienyti (duomenys neskelbtini), tai darydavo mišių metu, lydėdavo dvasininkus, įprasmindavo visas šventes, jo veikla pasireikšdavo gedulo metu.

Pareiškėjas paminėjo, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos mėn. Iki atvykstant į Lietuvą buvo (duomenys neskelbtini). Paklaustas, ar grasinančios žinutės ateidavo, kai jis jau buvo (duomenys neskelbtini), atsakė, kad gaudavo dar prieš išvykimą, o taip pat jam būnant ir (duomenys neskelbtini). Į policiją dėl grasinančių žinučių nesikreipė, paaiškino, kad jie yra „diktatūra“, nesiskaito su liaudimi, su žmonėmis, todėl kreiptis į juos vengia. Gautas žinutes rodė tik savo vyresniajam broliui, kuris ir patarė palikti šalį.

Jis negali pasakyti, ar kiti (duomenys neskelbtini) nariai gaudavo tokias žinutes. Į kitą (duomenys neskelbtini) regioną išvykti negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) veikia visoje šalyje. Jis norėtų ateityje vėl priklausyti (duomenys neskelbtini), bet tik kai viskas nurims. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam liepiama išstoti iš (duomenys neskelbtini), nes kitaip jam gali pastoti kelią ir jį sumušti, tokios žinutės reiškia, jog vieną dieną jam bus kas nors padaryta – gali būti sumuštas. Pareiškėjas pareiškė, kad išstoti iš (duomenys neskelbtini) nenori.

Departamento atstovui paklausus, kada atėjo paskutinė grasinanti žinutė, pareiškėjas nurodė, jog datos neatsimena, žinutėje datų nėra. Jis tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) jis tapo (duomenys neskelbtini) m., šis tikėjimas prieštarauja tradicinei religijai, kurią jis išpažino iki atsivertimo, todėl yra persekiojamas. Prieš (duomenys neskelbtini) 3 metus mokėsi (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jis buvo kaime, o po studijų gyveno (duomenys neskelbtini). Studijavo ekonomiką, tačiau studijų nebaigė, nes trūko išteklių.

Studijuoti nustojo (duomenys neskelbtini) m.

5.3. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Pareiškėjui apskundus Sprendimą ikiteismine tvarka, Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas netenkintas.

6. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo apklausos Departamente ir skundo turinio matyti, kad pareiškėjas dėstė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) metais pakeitė religiją ir tapo (duomenys neskelbtini), prieš tai 3 metus mokėti (duomenys neskelbtini). Jis pažymėjo, kad sprendimas (duomenys neskelbtini) buvo priimtas jo valia. Kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) gimimo, įvertinus nurodytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) susidomėjo savarankiškai, būdamas 6 metų, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), o 9 metų buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės dėl pareiškėjo savarankiško apsisprendimo pakeisti religiją, įvertinus jo labai jauną amžių, nėra įtikinamos. Be to, nei Departamento apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradžios jis buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir jam buvo kilusi reali grėsmė, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kad dėl (duomenys neskelbtini) išpažinimo jis buvo persekiojamas ir su juo norėta susidoroti. Paminėjo grasinančias žinutes, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė, kada jas gavo ir nenurodė jų nepateikimo priežasčių. Departamentui pareiškėjas paaiškino, kad grasinančias žinutes gavo į telefono pašto dėžutę, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad gavo SMS žinutę ir elektroniniu paštu. Iš apklausos transkripcijos turinio matyti, kad pareiškėjas tiksliai atsakyti, kada jis gavo grasinančio turinio žinutes, negalėjo, tačiau pakartotinai paklaustas nurodė, kad gavo (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad SMS žinutės laikas telefone nėra fiksuojamas, o tai prieštarauja žinomoms aplinkybėms apie telefonų funkcijas.

7. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas tiek dėl jo atsivertino į (duomenys neskelbtini), tiek dėl grasinimo būdo, turinio ir kt. yra abstraktus, kai kurios pareiškėjo aplinkybės iš esmės leidžia abejoti jų (ne) buvimu, jos dėstomos nenuosekliai ir deklaratyviai, pareiškėjas, tikėtina, tam tikras aplinkybes pamiršta dėl to, jog galimai jos neatitinka tikrovės ar yra išgalvotos. Pareiškėjo istorija yra paremta tik jo abstrakčiu, nenuosekliu pasakojimu, nepatvirtinta jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso ir vaizdo įrodymais.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė tvirtino, jog Departamentui buvo pateikti papildomi dokumentai, bet jie nebuvo įvertinti. Nagrinėjant bylą teisme atsakovo atstovė patvirtino, jog 2022 m. sausio mėn., jau po šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo, Departamente buvo gauti dokumentai, tačiau juose nurodyti asmens duomenys nesutapo su pareiškėjo pavarde ir vardu, todėl jie nevertinti kaip susiję su byla. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir jo atstovė atsakovo atstovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, nereiškė prašymo juos priimti į bylą kaip susijusius su pareiškėjo asmeniu dokumentus. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas atsakovui būtų nurodęs informaciją, jog Departamento bylos nagrinėjimo metu pateiks papildomus duomenis. Teismui jie nebuvo pateikti. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, kurios nepatvirtina minėtų dokumentų sąsajų su byla ir jų neteikiant teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, jeigu ir buvo padaryti Departamento procedūriniai pažeidimai, jų nevertinant, tai jie neesminiai, nes teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad bylai minėti dokumentai yra neaktualūs, priešingų duomenų šiai išvadai paneigti pareiškėjas ir jo atstovė nepateikė.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nei Departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu.

10. Remiantis Departamento nurodytais duomenimis, (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjo atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vadovavosi neaktualia (duomenys neskelbtini) informacija apie (duomenys neskelbtini). Tačiau šie argumentai teismui neleidžia abejoti Departamento sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Matyti, kad šioje sprendimo dalyje pateikiama informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovė nurodydama šį argumentą jo nepagrindė, kad (duomenys neskelbtini) konstitucijos nurodytos nuostatos yra pakeistos. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Pagal (duomenys neskelbtini) interneto duomenis, apie (duomenys neskelbtini) gyventojų yra (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), o kiti išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą.

12. Teismas pažymėjo, jog nei apklausos metu Departamente, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, jog dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) organizacijai būtų asmeniškai patyręs neteisėtą elgesį jis ar kiti organizacijos nariai. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad jis realiai sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), o konkrečiai prieš (duomenys neskelbtini) narius būdų vykdomas sisteminis persekiojimas. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo įvardyti konkrečių subjektų, kurie neleido jam ramiai gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, o jo paaiškinimai apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo organizacijoje yra abstraktaus bendro pobūdžio ir nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Įvertinęs pareiškėjo Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimus ir jam gresiantį pavojų patvirtina, kad tikroji priežastis yra ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas, tačiau dėl ekonominių priežasčių, t. y. patekti į Europos Sąjungos erdvę dėl geresnių gyvenimo sąlygų.

14. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

15. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl, įvertinus surinktą informaciją, prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismo vertinimu, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai.

16. Vertindamas sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl anksčiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų). Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

17. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atitinka Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Tvarkos dešimto skirsnio dvi nuostatas, keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismo vertinimu, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcinga ir teisėta, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

III. 19. Pareiškėjas A. K. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori ir turi būti tiesiogiai išklausytas.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

20.3. Pareiškėjo pasakojimą dėl jo persekiojimo politiniu pagrindu patvirtina kilmės šalies informacija. (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) rinkimai. (duomenys neskelbtini).

20.4. Kilmės šalies informacija patvirtina pareiškėjo prieglobsčio motyvus dėl persekiojimo už savo įsitikinimus. Kilmės šalyje nėra užtikrinamos žodžio ir kitos pilietinės teisės ir laisvės.

20.5. Asmenys persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei.

20.6. Skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

20.7. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20.8. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

21.1. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

21.2. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas tiek dėl jo atsivertino į (duomenys neskelbtini), tiek dėl grasinimo būdo, turinio ir kt. yra abstraktus, kai kurios pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės leidžia abejoti jų (ne)buvimu, jos dėstomos nenuosekliai ir deklaratyviai, pareiškėjas, tikėtina, tam tikras aplinkybes pamiršta dėl to, jog galimai jos neatitinka tikrovės ar yra išgalvotos. Pareiškėjo istorija yra paremta tik jo abstrakčiu, nenuosekliu pasakojimu, nepatvirtinta jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso ir vaizdo įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nei Departamente vykusios apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, jog dėl priklausymo religinei organizacijai būtų asmeniškai patyręs neteisėtą elgesį jis ar kiti organizacijos nariai. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad jis realiai sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), o konkrečiai prieš (duomenys neskelbtini) narius, vykdomas sisteminis persekiojimas. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo įvardyti konkrečių subjektų, kurie neleido jam ramiai gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

21.3. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos kriterijus, atsakovas pažymi, jog Departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

Vien tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Nustačius, kad kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį.

Remiantis EŽTT sprendimu byloje Sufi ir Elmi v. Jungtinę Karalystę, beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą. Remiantis Departamento turima informacija (bei tarptautinių institucijų lyginamosios statistikos duomenimis), pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Išvadas, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, Departamentas padarė tinkamai išnagrinėjęs visas pareiškėjo aplinkybes (pavieniui ir kaip visumą) surinktos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.

21.4. Pareiškėjo abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimus ir jam gresiantį pavojų patvirtina, kad tikroji priežastis yra ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas, tačiau dėl ekonominių priežasčių, t. y. patekti į Europos Sąjungos erdvę dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

21.5. Teisės aktai neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.

21.6. Departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš šalies, nustatė pagrįstą ir proporcingą laikotarpį, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo A. K. F. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo įsitikinimų, atsakovas nesurinko aktualios ir naujos kilmės šalies informacijos iš skirtingų šaltinių.

26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

28. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

29. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

32. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prisistatantis (duomenys neskelbtini) piliečiu, prašo tarptautinės apsaugos, o savo prašyme teigia, kad yra persekiojamas ir jam yra grasinama dėl jo išpažįstamos religijos.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Kartu pažymėtina, kad nors viso proceso metu pareiškėjas savo baime būti persekiojamam grindė religiniais motyvais, tačiau apeliaciniame skunde nurodo naujus motyvus – politinius. Tačiau plačiau dėl šių motyvų nepasisako, nepaaiškina, kaip ir nepaaiškina, kodėl šių motyvų negalėjo nurodyti anksčiau. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esminiai pareiškėjo pasakojimo turinio ir formos trūkumai (tiek dėl jo atsivertino į (duomenys neskelbtini), tiek dėl grasinimo būdo ir laiko, turinio ir kt., įsitraukimo į religines apeigas, pasakojimo abstraktumo, nenuoseklumo, aplinkybių keitimo pasakojimo eigoje), leido daryti išvadą, jog pasakojimas yra nepatikimas ir neįrodantis pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokie abstraktūs pareiškėjo teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Įvertinus Departamento surinktą informaciją matyti, kad kilmės šalies informacija taip pat nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), o konkrečiai prieš (duomenys neskelbtini) narius, kurios nariu prisistato pareiškėjas, vykdomas sisteminis persekiojimas. Nei Departamento apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradžios jis buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir jam buvo kilusi reali grėsmė, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kad dėl (duomenys neskelbtini) išpažinimo jis buvo persekiojamas ir su juo norėta susidoroti. Pareiškėjo istorija yra paremta tik jo abstrakčiu, nenuosekliu pasakojimu, nepatvirtinta jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso ir vaizdo įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies kriterijų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

36. Pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl sutiktina tiek su Departamentu, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Sprendime Departamentas konstatavo, kad turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų, kurie paneigtų šias išvadas, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, todėl jam nesuteiktina papildoma apsauga.

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad ekonominiai aspektai, gali būti susiję su „konvencinėmis“ priežastimis, todėl turi būti tiriami nagrinėjant bylą. Šiuo aspektu pritartina atsakovo atsiliepimo argumentams, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar pan., todėl tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad Departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime šiuos argumentus įvertino ir nurodė, kad Departamento šaltiniai ((duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) konstitucija skelbia (duomenys neskelbtini), tik patvirtina, kad religijos (duomenys neskelbtini) iš esmės egzistavo žymiai anksčiau, o pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodydama argumentą dėl šaltinių neaktualumo jo nepagrindė, t. y. neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) konstitucijos nurodytos nuostatos yra pakeistos. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) interneto duomenis, apie (duomenys neskelbtini) gyventojų yra (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), o kiti išpažįsta vietinį tikėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime sutrumpino laikotarpį, kuriuo uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui 3 metų laikotarpiai draudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, tačiau teismas nepagrįstai atitinkama apimtimi nepakeitė Komisijos sprendimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Įvertinus Nutarties 40 punkte išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, jos antrą pastraipą išdėstant taip: „Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S36594 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1785 dalį“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė