1b42e7e2-dbb9-45a8-93df-d2e1edd73589 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                          Byla Nr. 1A-21-1020/2018           Proceso Nr. 1-01-1-23611-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:   1.2.14.1.1.;1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 19 d.

Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei ir Paulinai Petrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (E. S. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D.

N. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. S. turto vagystė įsibrovus į patalpÄ ) – 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (O. Ž. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. M. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti A.

R. turto vagystę) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto vagystė įsibrovus į patalpÄ ) – 2 (dvejų) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , prie griežčiausios 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėtos bausmės skirtos už kitas nusikalstamas veikas, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ E. V. priteistas nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas:- nukentėjusiajai E. S. - 200 eurų;- nukentėjusiajam D.

N. - 200 eurų; - civiliniam ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ - 185 eurų;- nukentėjusiajai O. Ž. - 241 euras;- nukentėjusiajai A. M. - 215 eurų;- nukentėjusiajam A. R. - 20 eurų;- nukentėjusiajai V. G. - 150 eurų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. gegužės 18 d., 20.17 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo koridoriaus pagrobė ten stovėjusį neprirakintÄ E. S. priklausantį dviratį „Batavus“, kurio vertė 200 eurų.

Be to, E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. birželio 14 d., apie 15.19 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 15 aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriaus pavogė neprirakintÄ D. N. priklausantį kalnų dviratį „B1“, kurio vertė 200 eurų.Taip pat E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 16.30 val., sugadinęs 9 aukÅ¡to laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grotuotų durų spynÄ , kurios vertė 20 eurų, pateko į minėtÄ laiptinę, kur, nukirpęs ten stovėjusio vaikiÅ¡ko dviračio „Trek“ spynÄ , kurios vertė 15 eurų, pavogė I.

S. priklausantį vaikiÅ¡kÄ dviratį „Trek“, kurio vertė 150 erų.Be to, E. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. liepos 15 d., apie 10.00 val., bÅ«damas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo stalo pavogė O. Ž. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 240 eurų, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 euras.Taip pat, E. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. liepos 29 d., apie 12.25 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 9 aukÅ¡to laiptinės pagrobė prirakintÄ A.

M. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 eurų, su užraktu, kurio vertė 15 eurų.Be to, E. V. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 15.50 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje sugadino ten stovėjusio dviračio „Mudyfox Anarchy 400“ rakinimo trosÄ , kurio vertė 20 eurų, taip pasikėsino pavogti A. R. priklausantį dviratį „Mudyfox Anarchy 400“, kurio vertė 350 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas A.

R..E. V. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ , o bÅ«tent, jis 2016 m. lapkričio 4 d., apie 15.30 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, rÅ«syje nulaužęs rÅ«sio sandėliuko, priklausančio V. G., pakabinamÄ durų spynÄ , neįvertinta dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir iÅ¡laužęs durų staktÄ , kurios vertė 30 eurų, įsibrovė į sandėliukÄ , iÅ¡ kur pagrobė V. G. priklausantį dviratį „DHS“, kurio vertė 120 eurų.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad bÅ«tent jis padarė nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl Å¡is nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas. E. V. teigia, jog prokuroras ir bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusi teisėja galimai slepia nusikalstamas veikas, dėl to, pagal apelianto praÅ¡ymus, nepradėtas ikiteisminis tyrimas. E. V. teigimu, liudytojų V. D. ir S. S. parodymai teisme nebuvo tinkamai įvertinti, jais jis yra Å¡meižiamas, neva padaręs dviračio vagystę, ir dėl Å¡ių veikų jis, E. V., patyrė neturtinę žalÄ .

Teismo, prokuroro, minėtų liudytojų veiksmuose apeliantas įžvelgia nusikalstamų veikų požymių. E. V. taip pat nurodo, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir aplaidžiai, nes prokuroras buvo Å¡aliÅ¡kas. E. V. parodymai nebuvo patikrinti, nors jie rodo jo nekaltumÄ . Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nuotrupomis, kurios nepatvirtina net kad nukentėjusieji apskritai turėjo vogtÄ turtÄ bei neįrodo Å¡io turto praradimo fakto.

Dėl E. S. ir D. N. turto vagystės E. V. nurodo, kad teismas, pagrįsdamas jo kaltę dėl Å¡ių veikų padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, iÅ¡ kurių negalima nustatyti, ar asmuo, esantis įraÅ¡e, iÅ¡ tikrųjų yra E. V.. Dėl I. S. vagystės epizodo E. V. nurodo abejojantis ne tik biologinio tyrimo objektyvumu, tačiau ir specialisto G. P. kvalifikacija – pastarojo teiginiai apie turimÄ iÅ¡silavinimÄ , įvertinus jo kalbos žinias bei lietuvių kalbos gramatikos, raÅ¡tvedybos taisyklių laikymÄ si, neatitinka tikrovės, abejotina kokiais pagrindais Å¡is asmuo įgijo iÅ¡silavinimÄ patvirtinančius dokumentus.

Apeliantas pažymi ir, jo manymu, neaiÅ¡kias rastos nuorÅ«kos, su nustatytais biologiniais pėdsakais, radimo, jos iÅ¡tyrimo ir pateikimo byloje aplinkybes. Dėl O. Ž. ir A. M. turto vagysčių epizodų teismas E. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos protokolais ir liudytojų parodymais – gretindamas liudytojos R. A. parodymus su asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos protokole esančiais duomenimis. E. V. tikina, jog Å¡ie duomenys vieni kitiems prieÅ¡tarauja, todėl jais nebuvo galima remtis kaip patvirtinančiais, kad bÅ«tent E. V. pavogė dviratį, nes liudytojas A.

A. teisme, neva jį ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs, teigė nėkart iki tol nematęs E. V., tačiau apylinkės teismas visgi konstatavo, kad pastarasis asmuo E. V. atpažino. Remdamasis tuo, E. V. teigia, kad nėra liudytojų, kurie matė dviračio ir telefono pagrobimÄ . Dėl A. R. turto vagystės epizodo E. V. nurodo, kad teismas rėmėsi ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, jog užrakto elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis, tačiau apeliantas jokių sutapimų tarp Å¡iomis replėmis paliktų žymių ir žymių esančių ant užrakto elementų neįžvelgia.

Dėl V. G. turto vagystės epizodo apeliantas nurodo, kad liudytojas A. G. matė vyrÄ su dviračiu iÅ¡ toli, o tai neleidžia identifikuoti Å¡io asmens, be to, E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl Å¡io epizodo nėra paneigti bylos medžiagoje esančiais duomenimis. E. V. nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis dėl byloje priteistų žalos dydžių. Anot apelianto, nukentėjusieji ir prokuroras objektyviais duomenimis nepagrindė byloje nustatytų žalos dydžių ir teismui pateikė klaidingus duomenis.

Kratų metu pas jį nebuvo rastas nei vienas iÅ¡ pagrobtų daiktų, nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų dėl Å¡ių daiktų pirkimo-pardavimo, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, jo pateiktų argumentų pagrindu, nagrinėjo bylÄ neįsigilinęs į jos esmę, taip pat nesutiko prie bylos medžiagos pridėti E. V. praÅ¡omų pridėti dokumentų, ir taip trukdė dirbti valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai bei jos advokatams.

Pasak apelianto, bylÄ nagrinėjusios teisėjos procesiniai dokumentai neatitinka valstybinės kalbos ir įstatymų jiems keliamų reikalavimų, nesilaikoma raÅ¡tvedybos, gramatikos taisyklių, teisėja neatitinka ir etikos reikalavimų – dėl Å¡ių argumentų apeliantas mano, kad teisėja diskredituoja teisėjo vardÄ ir dėl sistemingų pažeidimų spręstinas jos drausminės atsakomybės klausimas, nuosprendžiu jos padarytos iÅ¡vados neatitinka tikrovės, jÄ galima įtarti tyčia meluojant.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje E. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai    Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus - įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, pateikė bylos faktinių aplinkybių įvertinimÄ bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados tiek dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo, tiek dėl nustatytų žalos dydžių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. V. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas ir ne per griežtas bausmes, o priimdamas tokį teismo nuosprendį, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliantas kategoriÅ¡kai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visgi jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo jokių abejonių nekeliantys ir objektyvÅ«s jo kaltės įrodymai, o ne vien apelianto kritikuojami asmenų parodymai: net keli vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas pats apeliantas, gabenantis pagrobtus dviračius; jo sulaikymas įvykio vietoje kėsinantis pagrobti vienÄ iÅ¡ dviračių; pas jį rasti įrankiai, kurių dalis kaip nustatė trasologijos specialistai, buvo naudoti sulaužant dviračių prirakinimo mechanizmÄ ; vienoje iÅ¡ įvykių vietų rasti jo DNR pėdsakai ir kt., kurie visumoje aiÅ¡kiai rodo nuteistojo E. V. nusikalstamo veikimo bÅ«dÄ grobiant svetimÄ turtÄ , kuris kartojosi ir po daugelio ankstesnių jo teistumų.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės pagrobiant nukentėjusiosios E. S. dviratį. Å ioje dalyje apelianto kaltę patvirtina ne tik teismo nuosprendyje aptarti nukentėjusiosios parodymai, bet ir netrukus po įvykio pateiktas namo, iÅ¡ kurio pagrobtas nukentėjusiosios dviratis, patalpų vaizdo įraÅ¡as bei atitinkami vaizdo įrašų momentai, užfiksuoti prie apžiÅ«ros protokolo pridėtose nuotraukose. Kaltinamojo ir gynybos pozicija, kad įraÅ¡ai prasti ir iÅ¡ jų negalima nustatyti užfiksuoto asmens, atmestina, nes teisėjų kolegijai, kuri nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje dalyvaujant nuteistajam E. V., nekyla jokių abejonių, kad įraÅ¡e užfiksuotas ir pvz. 2016 m. gegužės 19 d. protokolo priede esančiose nuotraukose (t. 1, b. l.

71) esantis asmuo yra bÅ«tent teismo posėdyje dalyvavęs E. V.. Minėta nuotrauka iÅ¡ties nėra itin geros kokybės, bet ji yra visiÅ¡kai pakankama konstatuoti teismui abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal veido bruožų visumÄ , Å¡ukuosenÄ , kÅ«no sudėjimÄ ir kitus bruožus, teismo posėdyje dalyvavęs E. V. ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats asmuo. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdyje akcentuoti dviračio pavadinimo skirtumai (Butavus – Batavus) yra neesminiai ir apsirikimas nurodant viena raidę pirminiuose parodymuose bei teisme niekaip neturi įtakos nei iÅ¡vadų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, nei nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimui.

Teismas pastebi, kad nukentėjusioji E. S. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti E. V., jos nurodyta žala laikytina protinga, sÄ Å¾ininga, iÅ¡ esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų nurodytas ir panaÅ¡ių daiktų vertes bei rinkos kainas, todėl teismo priteistas 200 eurų turtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.Nagrinėjamoje byloje labai panaÅ¡Å«s E. V. kaltės įrodymai yra surinkti ir dėl nukentėjusiojo D. N. dviračio vagystės. Å i nusikalstama veika buvo padaryta labai panaÅ¡iu laiku ir bÅ«du, t. y. iÅ¡ Vilniuje esančio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų pagrobtas dviratis.

Kaip ir prieÅ¡ tai aptartu E. S. dviračio vagystės atveju, taip ir Å¡iame epizode apeliantas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įraÅ¡as yra pateiktas byloje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nariams, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad įraÅ¡e užfiksuotas ir 2016 m. birželio 21 d. protokolo priede esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 143-145) užfiksuotas asmuo pagal jo veido bruožus, Å¡ukuosenÄ ir kÅ«no sudėjimÄ yra bÅ«tent teismo posėdyje dalyvavęs E. V..

Teismo posėdyje apklausti D. N. ir R. N. pakankamai detaliai papasakojo dviračio įsigijimo aplinkybes, remonto ir kitas dviračio vertę apibÅ«dinančias aplinkybes. Taigi, D. N. ir R. N. parodymais dėl dviračio vertės abejoti nėra jokio pagrindo, ji yra protinga, sÄ Å¾ininga, iÅ¡ esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų nurodytas ir panaÅ¡ių daiktų vertes bei rinkos kainas, todėl teismo priteistas 200 eurų turtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl inkriminuotos I.

S. dviračio vagystės. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės pagrįstas nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta cigaretės nuorÅ«ka, specialisto G. P., radusio Å¡iÄ nuorÅ«kÄ , paaiÅ¡kinimais, Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada ir raÅ¡tu apie tai, jog ant minėtos nuorÅ«kos rasti biologiniai pėdsakai sutampa su nuteistojo DNR genotipu. Apeliantas ir jo gynėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir kelia abejones dėl cigaretės radimo aplinkybių, specialisto G.

P. kvalifikacijos ir jo biologinio pėdsako suradimo patikimumo bei objektyvumo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes įsigilino ir rimtai vertino apelianto keltas abejones. Priimdamas teismo nuosprendį, teismas nurodė labai aiškius ir detalius tokio sprendimo argumentus, atspindinčius, kad aptartais duomenimis abejoti nėra pagrindo, kad jie visiškai pagrįstai vertinti kaip patikimi E. V. kaltės įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija visiškai sutinka ir pastebi, kad byloje esančio 2016 m. birželio 17 d.

įvykio vietos apžiūros protokolo priede po atskiromis nuotraukomis esantys paaiškinimai tik iš pirmo žvilgsnio gali kelti abejones, kiek nuorūkų iš tiesų įvykio vietoje buvo rasta. Antai po viena iš nuotraukų, kurioje matomas namo laiptinės vaizdas, yra nurodyta „Foto Nr. 5 Vietos kur buvo rastas nuorūkas. Bendras vaizdas“ (t. 2, b. l. 6). Pati nuotrauka padaryta iš didesnio atstumo, todėl nuotraukoje cigaretės nuorūkų nematyti. Visgi, kitoje nuotraukoje iš labai arti nufotografuota viena cigaretės nuorūka bei prie jos gulinti liniuotė, kuri matoma ir prieš tai aptartoje nuotraukoje.

Po Å¡ia nuotrauka nurodyta „Foto Nr. 6 NuorÅ«kas. Bendras vaizdas.“. IÅ¡ tokių prierašų matyti, jog specialistas žodį „nuorÅ«kas“ vartojo nurodydamas vienÄ , o ne kelias cigaretes. TÄ patvirtina ne tik jo paaiÅ¡kinimai teisme, bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad buvo rasta viena nuorÅ«ka („<...> kampe guli numesta cigaretės „2N GOLD“ nuorÅ«ka.“. Minėto protokolo dalyje apie paimtus daiktus taip pat nurodyta ta pati cigaretė, grafoje apie kiekį pažymint „1 vnt.“.

IÅ¡ viso to akivaizdu, kad tirti buvo pateikta ir iÅ¡tirta tik viena ir ta pati cigaretės nuorÅ«ka, kuri buvo rasta įvykio vietoje. Rasto pėdsako tipas (DNR pėdsakas) sÄ lygoja itin patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iÄ nuorÅ«kÄ paliko bÅ«tent nuteistasis, o turint omenyje kitus byloje esančius įrodymus ir specifinę įvykio vietÄ , t.y. tai, kad į jÄ pro užrakintus metalinius vartus galėjo patekti tik laiptinės gyventojai; kad vartų užraktas buvo sugadintas; kad pagal asmenų parodymus, ten gyvenantys asmenys nerÅ«ko; kad įsilaužus buvo pagrobtas dviratis ir kt., teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ cigaretės nuorÅ«kÄ paliko asmuo, kuris ir padarė dviračio, buvusio minėto namo laiptinėje, vagystę, t.y.

E. V.. Byloje pagrobto dviračio ir sugadintos spynos vertės (atitinkamai 150 ir 15 eurų) nustatytos nukentėjusiajai nurodant protingus ir sÄ Å¾iningus nuostolius, kuriuos, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, draudimo kompanija taip pat pripažino pagrįstais, taigi, teismo iÅ¡vados ir Å¡ioje dalyje yra teisingos. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės, pagrobiant nukentėjusiosios O. Ž. turtÄ . PrieÅ¡ingai nei visuose kituose epizoduose, Å¡ioje dalyje E. V. nuteistas už mobilaus ryÅ¡io telefono su SIM kortele pagrobimÄ .

Nuteistojo kaltę Å¡ioje dalyje pirmiausia pagrindžia itin svarbÅ«s paÅ¡te dirbusios nukentėjusiosios O. Ž. parodymai apie tai, jog ji turėjo telefonÄ darbo vietoje iki kliento atėjimo, kuris galimai pagrobė jos telefonÄ . Kai ji nusisuko nuo kliento ir nuėjo ieÅ¡koti laiÅ¡ko, nematė kÄ daro klientas. Grįžusi ir atidavusi laiÅ¡kÄ klientui pastebėjo, kad nėra telefono. Jokio kito kliento po to nebuvo, o minėtas klientas buvo nuteistasis E. V.. Teismas pastebi, kad Å¡ios nukentėjusiosios teisme nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. praėjus vos kelioms valandoms nuo įvykio (t. 2, b. l. 52).

Jokio pagrindo nukentėjusiajai apkalbėti jos aiÅ¡kiai įtariamÄ ir įvardintÄ asmenį nebuvo. Ji teigė, kad tuo metu paÅ¡te buvo tik kelios senyvo amžiaus moterys, stovėjusios prie kitų langelių, be to, po kelių minučių ji skambino savo telefono numeriu, tačiau skambučiai buvo atmetami, taigi, paÅ¡te, t. y. jos darbo vietoje, telefonas neskambėjo. Nukentėjusiosios pirminį įtarimÄ ir nuteistojo E. V. kaltę Å¡ioje dalyje patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, tarp jų iÅ¡ dalies ir paties E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis pripažino buvęs paÅ¡te.

Nuteistasis savo kaltę tyrimo metu neigė, tvirtindamas apie pašte buvusius kitus žmones ir juos filmavusias vaizdo kameras (t. 2, b. l. 73), tačiau akivaizdu, kad jo parodymai prieštaravo tiek nukentėjusiosios parodymams, tiek faktinėms bylos aplinkybėms, nes įvykio vietoje nebuvo jokių vaizdo kamerų (t. 2, b. l. 45-49). Jau minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. A. parodymai bei nuteistojo atpažinimas pagal nuotraukas. Minėtas liudytojas, nors teisme iš tiesų neatpažino nuteistojo, visgi nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir atpažinimo fakto.

Ikiteisminio tyrimo metu jis pagal veido bruožus ir Å¡ukuosenÄ atpažino E. V. kaip asmenį, kuris 2016 m. liepos mėnesį pardavė jam telefonÄ â€žSamsung“. PrieÅ¡ tai vykusios apklausos metu Å¡is liudytojas nurodė, kad telefonÄ E. pardavė Romų tabore, kuriame minėtas asmuo lankėsi ir anksčiau. Tokius Å¡io liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir atitinka ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir E. V. sulaikymo laikas bei vieta. IÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«no V.

A. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad gavus praneÅ¡imÄ apie mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobimÄ iÅ¡ paÅ¡to ir įtariamÄ E. V., netrukus po įvykio, t. y. 12 val. 50 min., nepraėjus nei trims valandoms nuo įvykio, RodÅ«nios kelyje, t. y. greta liudytojo A. A. nurodytos telefono pardavimo vietos, pastebėjo dažnÄ romų taborų lankytojÄ E. V., kuris ir buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 68). Visi Å¡ie duomenys tarpusavyje jungiasi tampria logine ir chronologine grandine, vieni kitus atitinka, taigi, pirminis nukentėjusiosios įtarimas, kad nusikalstamÄ veikÄ jos atžvilgiu padarė E. V., pasitvirtino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo ir nukentėjusiosios nurodyta telefono verte jo įsigijimo metu – 300 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡is telefonas buvo kurį laikÄ naudotas, priteisdamas nukentėjusiajai patirtÄ Å¾alÄ netgi sumažino jo vertę iki 240 eurų. Tokių nukentėjusiosios parodymų dėl patirtos žalos ir teismo iÅ¡vadų kontekste, teismas nemato jokio pagrindo dar labiau mažinti nustatytÄ ir iÅ¡ nuteistojo priteistÄ Å¾alos dydį, taigi, skundÄ Å¡ioje dalyje taip pat atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl apelianto įvykdytos A. M. priklausiusio dviračio vagystės. Å ioje dalyje teismas tinkamai vertino nukentėjusiosios A. M. ir liudytojos R. A. parodymus, kurie tarpusavyje sutapo, buvo nuoseklÅ«s ir visumoje iÅ¡samiai bei aiÅ¡kiai atspindėjo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. IÅ¡ liudytojos R. A. parodymų matyti, kad pastaroji, išėjusi iÅ¡ savo buto, pamatė tarp kaimynės dviračio ir kopėčių, kur nėra vietos, keistai stovintį nepažįstamÄ asmenį.

Jai iÅ¡kart Å¡is asmuo pasirodė įtartinas, todėl pastaroji paklausė, ar jis ko nors laukia. Po to, ji įlipo į liftÄ ir nunešė lagaminÄ Ä¯ automobilį, o grįždama pamatė, kad nėra nei minėto asmens, nei dviračio ankstesnėje jo vietoje, bet matė jo kraÅ¡telį, kai jis buvo neÅ¡amas laiptais. Kol nusileido ir pakilo praėjo labai trumpas laiko tarpas, liftÄ buvo užėmusi ji, kitų asmenų laiptinėje nebuvo. Å i liudytoja dar ikiteisminio tyrimo metu pakankamai detaliai apibÅ«dino jos matytÄ asmenį, nurodė jo Å«gį, amžių, kÅ«no sudėjimÄ ir teigė, kad galėtų jį atpažinti tiek pagal nuotraukas, tiek gyvai, kÄ vėliau ir padarė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atpažindama E. V., kurį jau pirmo atpažinimo metu įvardino kaip asmenį, pavogusį kaimynės dviratį (t. 2, b. l. 91-92).

Teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ios liudytojos parodymais, jie buvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s viso proceso metu. Tai, kÄ ji matė, ji nurodė ne tik pareigÅ«nams, bet ir nedelsiant po dviračio pagrobimo nukentėjusiajai A. M.. Nukentėjusiosios parodymai apie kaimynės minėtas įvykio aplinkybes atitinka liudytojos R. A. parodymus, taigi apelianto argumentai, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, nepagrįsti. Apelianto ginčijamu teismo nuosprendžiu E. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl pasikėsinimo įvykdyti A.

R. dviračio vagystę. Å iuo atveju apelianto pateiktus gynybos argumentus pirmiausia paneigia faktas, kad nuteistÄ jį dviračio savininkas sulaikė įvykio vietoje darant nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis siekė įtikinti teismÄ , kad įvykio vietoje buvo sulaikytas ne grobdamas dviratį, o tariamai eidamas pas pažįstamÄ M. Tokia jo versija pagrįstai atmestina, ne vien tik todėl, kad jis negalėjo nurodyti jokių minėtos M. duomenų, bet ir dėl to, kad jo kaltę, siekiant pagrobti dviratį, aiÅ¡kiai patvirtina nukentėjusiojo parodymai apie jo sulaikymo aplinkybes (prie jo dviračio pasilenkęs asmuo kažkÄ sukinėjo, dviratis buvo paverstas, asmuo pradėjo bėgti, kiÅ¡enėje turėjo atsuktuvÄ , rankos buvo tepaluotos, sulaikytas teigė, kad nukentėjusysis sugaiÅ¡ laiko dėl bylos ir kt.) bei pas E. V. surasti įrankiai, kuriais buvo sugadintas dviračio prirakinimo mechanizmas (2017 m. spalio 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4811)-IS1-5554 konstatuota, kad pateikto tirti lankstaus užrakto metaliniai elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis).

TokiÄ specialisto iÅ¡vadÄ teismo posėdyje visiÅ¡kai patvirtino ir tyrimÄ atlikęs specialistas, paaiÅ¡kindamas, kaip buvo atliekamas tyrimas ir kodėl davė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Taigi, apelianto argumentai apie jo buvimo įvykio vietoje priežastis buvo atmesti, remiantis objektyviais ir visiÅ¡kai patikimais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė Å¡iuos abejonių nekeliančius E. V. kaltės įrodymus, pasisakė, kodėl atmeta E. V. gynybos argumentus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis ir Å¡ioje dalyje yra pagrįstas ir teisingas.

Apelianto akcentuojama klaida, nurodant įvykio vietos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (turėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini)), yra neesminė, kita vertus, ji net nėra padaryta teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Teismo nuosprendžiu nustatytas 20 eurų žalos atlyginimas už sugadintÄ dviračio prirakinimo užraktÄ yra pagrįstas nukentėjusiojo parodymais ir nėra nei per didelis, nei nesÄ Å¾iningas.  Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės, pagrobiant nukentėjusiosios V.

G. dviratį. Å ioje dalyje teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojo A. G. parodymais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. G., bÅ«damas balkone, pamatė lauke vyrÄ , kuris vedėsi panašų į jo motinai priklausantį dviratį nuleistomis padangomis. Jis atpažino motinos dviratį, taip pat įsidėmėjo vyro aprangos spalvÄ , kitus bruožus, kuriuos vėliau nurodė tiek savo motinai, tiek policijos pareigÅ«nams. Å iuos liudytojo parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiosios V.

G. parodymai, bet ir policijos pareigÅ«no M. K. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 3, b. l. 22), taip pat objektyvios įvykių po dviračio vagystės aplinkybės. Apie įvykį praneÅ¡us policijai, liudytojas bandė vytis ir ieÅ¡koti dviratį pagrobusio asmens, tačiau jo nerado. IÅ¡ nukentėjusiosios V. G. parodymų matyti, kad jai esant policijos automobilyje prie savo namo, o sÅ«nui nuėjus į rÅ«sį, iÅ¡ kurio buvo pagrobtas dviratis, ji pamatė asmenį, kuris visiÅ¡kai atitiko sÅ«naus prieÅ¡ tai nurodytus dviratį pagrobusio asmens bruožus ir aprangÄ .

Teismas pastebi, kad tuo metu liudytojas A. G. nuteistojo nematė, nes buvo rÅ«syje. Kai nukentėjusioji, pagal sÅ«naus nurodytus požymius atpažino dviratį pagrobusį asmenį ir suÅ¡uko apie tai, minėtas asmuo ėmė bėgti. Tokius nukentėjusiosios parodymus visiÅ¡kai patvirtina ir papildo jau minėto policijos pareigÅ«no M. K. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kaip buvo sulaikytas pabėgti bandęs E. V. (t. 3, b. l. 22). Teismas pastebi, kad ir Å¡iuo atveju pas nuteistÄ jį buvo rasti to paties tipo įrankiai, kokius jis turėjo pasikėsinant pagrobti A.

R. dviratį (replės, atsuktuvas ir kt.). Liudytojas A. G. atpažino E. V. kaip asmenį, kurį matė su pagrobtu mamos dviračiu. Taigi, gynybos akcentuojamos aplinkybės, kad įvykio vietoje nebuvo rasti pėdsakai, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti E. V., jau minėtų duomenų kontekste, niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės. Å iuo atveju nukentėjusiosios nurodyta pagrobto dviračio vertė (120 eurų) ir žala, padaryta iÅ¡laužiant durų staktÄ (30 eurų), yra protinga ir sÄ Å¾ininga, todėl teismo nuosprendis pagrįstas ir teisingas.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. V. nusikalstamos veikos pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ yra kvalifikuotos tinkamai, o paskirtos bausmės nėra per griežtos ar neteisingos.

Teismas tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę, todėl net keliolika kartų už panaÅ¡ias veikas teistam asmeniui paskyrė pakankamai Å¡velniÄ subendrintÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, peržiÅ«rėti ar dar labiau jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniu skundu, taip pat bylos nagrinėjimo metu nuteistasis akcentavo tiek prokuroro, tiek teismo Å¡aliÅ¡kumÄ tiriant ir teisme nagrinėjant bylÄ , taip pat kitus pažeidimus ir raÅ¡ybos klaidas, kurios, nuteistojo nuomone, nederamos prokurorui ir teismui.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje neįžvelgė jokių konkrečių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, juolab pažeidimų, kurie kokiu nors bÅ«du galėjo turėti įtakos skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumui ar jo pagrįstumui. Pagrįstas ir teisingas teismo nuosprendis negali bÅ«ti keičiamas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgdama į visus ankščiau nurodytus argumentas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                      Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                Ernestas Rimšelis                                                                                                                                                                                                                                                        Aiva Survilienė