2019-01-14 Nr. AB-1146-3-61-3-04600-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1710-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04600-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) sprendimą Nr. 96-3153; 2) panaikinti 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 25-5839.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė skundą dėl 2016 m. balandžio 13 d. vykusio patikrinimo metu paimtų laikrodžio su garso ir vaizdo įrašymo funkcijomis, vaizdo grotuvo bei kompiuterio. Pareiškėjas akcentavo, kad jam nebuvo leista susipažinti su atlikto tyrimo išvada, taip pat pastebėjo, kad grąžintuose vaizdo grotuve nerado dalies sukauptos informacijos, reikalingos siekiant ginti teises Europos Žmogaus Teisių Teisme, susirašinėjimų su advokatais, valstybės institucijomis, taip pat informacijos, susijusios su Lukiškių TI-K. 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių TI-K direktorius priėmė sprendimą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu 2016 m. rugsėjo 29 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. 2016 m. lapkričio 11 d. buvo gautas Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta skundą patenkinti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad su priimtais sprendimais nesutiko, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini ir nurodė, kad neaišku, kuo rėmėsi pareigūnai per 2016 m. balandžio 13 d. vykusią kratą paimdami laikrodį ir nuspręsdami, kad jis yra su garso ir vaizdo įrašymo funkcijomis. Jis niekada nebuvo supažindintas su priimta tarnybinio patikrinimo išvada, nors tai buvo privaloma. Per kratą taip pat buvo paimtas ir kompiuteris bei vaizdo grotuvas, nors šie daiktai nebuvo uždraustų turėti nuteistiems laisvės atėmimo bausme daiktų sąraše. Be to, kompiuterio patikrinimą atlikę pareigūnai turėjo teisę tik įsitikinti, ar minėtame kompiuteryje nėra draudžiamos informacijos, jokių kitų veiksmų atlikimo teisės aktai, reglamentuojantys laisvės atėmimo vietų tvarką, nenustatė.

4. Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė jo, kaip nuteistojo, teises, pasinaudodami per kratą paimtais daiktais. Taip elgdamiesi jie ne tik susipažino su jo įvairioms institucijoms ir asmenims siunčiamų laiškų turiniu, bet ir piktybiškai neteisėtai ištrynė kompiuteryje buvusią informaciją bei melagingai nurodė, kad informacija buvo perkelta į vaizdo grotuvą. Didžioji dalis informacijos, kurios turinys nebuvo draudžiamas ir naudojimasis ja nebuvo apribotas, buvo panaikinta negavus jokio sutikimo. Tokiais veiksmais buvo užkirstas kelias efektyviai asmens teisių gynybai, sunaikinta daug laiko kaupta ir reikšminga informacija, kurios atkurti nebėra galimybės.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad per 2016 m. balandžio 13 d. kratą kameroje Nr. 3 ant pareiškėjo rankos buvo pastebėtas ir paimtas laikrodis su garso ir vaizdo įrašymo funkcijomis. Dėl šios priežasties buvo paimti patikrinti jo vaizdo grotuvas, turintis vidinę atminties laikmeną „Lacie“, neturintis užklijuoto jo patikrinimo žymėjimo lapelio, bei įstaigai priklausantis asmeninis kompiuteris, kuris pareiškėjui buvo išduotas laikinai naudotis, ant kurio užklijuotas jo patikrinimo žymėjimo lapelis buvo pažeistas, išimta kompiuterio vaizdo plokštė. Dėl šių aplinkybių buvo atliktas tarnybinis tyrimas bei patikrinti pareiškėjo paimti daiktai. Tarnybinio tyrimo išvadoje nuspręsta paimti laikinai išduotą kompiuterį su visais priedais, sunaikinant laikrodžiu filmuotą medžiagą. Pareiškėjo vaizdo grotuvas, turintis vidinę atminties laikmeną, kurioje rasta kompiuterio darbo istoriją naikinanti programa, buvo padėtas į sandėlį, prieš tai visus pareiškėjo duomenis iš kompiuterio perkėlus į vaizdo grotuvo „Lacie“ vidinę atmintį. 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui žodžiu paprašius, vaizdo grotuve „Lacie“ esanti kompiuterio darbo istoriją naikinanti programa buvo ištrinta ir vaizdo grotuvas jam grąžintas. 2016 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjui kreipiantis žodžiu dėl asmeninių duomenų perkėlimo, visi jo asmeniniai duomenys, rasti Lukiškių TI-K priklausančio kompiuterio, kuriuo jis naudojosi iki 2016 m. balandžio 13 d. vykusios kratos, kietajame diske, buvo perkelti į jo vaizdo grotuvą „Lacie“. Pareiškėjo asmens duomenų perkėlimas iš Lukiškių TI-K kompiuterio į jo vaizdo grotuvą, turintį atminties laikmeną, buvo atliekamas gera valia, kadangi už nuteistiesiems laikinai naudotis išduotuose įstaigos kompiuteriuose esančius duomenis Lukiškių TI-K administracija neatsako. Turėdamas vaizdo grotuvą su vidine atminties laikmena pareiškėjas savarankiškai galėjo pasirūpinti savo asmens duomenų saugumu, laiku juos išsaugodamas savo vaizdo grotuvo vidinėje atminties laikmenoje ar kitoje leidžiamoje turėti nuteistiesiems atminties laikmenoje.

7. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų, reglamentuojančių pataisos įstaigų veiklą, reikalavimai Lukiškių TI-K nenustato pareigos tikrinti nuteistųjų elektros prietaisus jų akivaizdoje. Informacija buvo tikrinama vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenimis perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu. Dėl paimtų daiktų buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kadangi ant vaizdo grotuvo nebuvo užklijuoto jo patikrinimo žymėjimo lapelio, o ant kompiuterio esantis užklijuotas jo patikrinimo žymėjimo lapelis buvo pažeistas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracijos 2016 m. rugsėjo 12 d. raštas parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat prieita išvada, kad nėra faktinių aplinkybių bei duomenų, įrodančių, kad įstaigos pareigūnai pažeidė teisės aktus. Pareiškėjas nepagrįstai kompiuterio patikrinimą sieja su jo susirašinėjimo tikrinimu. Nuteistųjų teisė susirašinėti reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnyje, o teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais, peticijomis ir skundais – Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje. Minėtuose straipsniuose įtvirtinta pareiškėjo teisė nepažeista.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių TI-K sprendimo Nr. 96-3153 ir 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento sprendimo Nr. 25-5839 teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, jog atlikus tarnybinį tyrimą dėl pas pareiškėją per 2016 m. balandžio 13 d. kratą rasto laikrodžio, turinčio vaizdo ir garso įrašymo funkcijas, 2016 m. gegužės 10 d. buvo priimta tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad paimtų daiktų patikrinimo metu nustatyta, jog laikrodžio, turinčio vaizdo ir garso įrašymo funkcijas, informacijos laikmenoje yra įrašytų vaizdo ir garso įrašų, iš kurių galima spręsti, kad filmuota buvo Lukiškių TI-K bei kad įrašymo įrenginiu vaizdą ir garsą įrašinėjo pats J.

M.. Vaizdo įrašų, kuriuose matyti filmuoti kameroje vaizdai, rasta ir stacionariame kompiuteryje bei vaizdo grotuve. Pažymėtina, kad nuteistajam J. M. įstaigos išduotame naudoti stacionariame kompiuteryje rasti duomenų atstatymo programos sukurti failai, kurių turinys nėra laisvai prieinamas, šie failai skirti kompiuterio duomenims atstatyti, kurį atlikus naikinama kompiuterio darbo istorija. Vaizdo grotuve su vidine atmintimi „Lacie“ buvo rasta programa „CCleaner“, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją. Tyrimo išvadoje pasiūlyta įpareigoti atsakingus Ūkio skyriaus darbuotojus Kalėjimo fondo stacionarųjį kompiuterį Nr. 140067 su visais priedais iš nuteistojo J.

M. paimti, jame esančią laikrodžiu su vaizdo ir garso įrašymo funkcijomis filmuotą vaizdo medžiagą sunaikinti. Vaizdo grotuve „Lacie“ esančią laikrodžiu su vaizdo ir garso įrašymo funkcijomis filmuotą vaizdo medžiagą sunaikinti, minėtą vaizdo grotuvą dėl jame rastos draudžiamos turėti įstaigoje „CCleaner“ programos padėti į sandėlį. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas į Lukiškių TI-K kreipėsi su skundu dėl per kratą paimtų ir jam negrąžintų daiktų. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 96-3153, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi kompiuterio ir vaizdo grotuvo tikrinimas buvo atliekamas teisės aktuose nustatyta tvarka, rasti duomenys buvo perkelti į pareiškėjo vaizdo grotuvo vidinę laikmeną, pareiškėjui prašant vaizdo grotuvas, ištrynus laikrodžiu filmuotą vaizdo ir garso medžiagą bei kompiuterio darbo istoriją naikinančią programą, buvo taip pat grąžintas.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo grotuvas jam jau buvo grąžintas, tačiau iš per kratą paimto kompiuterio į grąžintą vaizdo grotuvą nebuvo perkelta visa turėta asmeninė informacija. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. skundą, 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 25-5939, kuriame nurodė, kad nėra faktinių aplinkybių ar duomenų, įrodančių, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę teisės aktus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 21 d.) (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 5 d.) 18 priedu, kuriame nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Jame nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti rankinius arba stalinius laikrodžius (4.9 punktas), nešiojamąjį kompiuterį (5.2 punktas), vaizdo leistuvą (5.3 punktas).

14. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamento direktorius įsakymu Nr. V-124 patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašą (galiojo iki 2016 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir 2012 m. kovo 30 d. aprašas), kurio 16 punktas įtvirtina, kad kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, su kuria galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama.

15. Teismas akcentavo, jog 2016 m. balandžio 5 d. Kalėjimų departamento įsakymu Nr. V-125 buvo patvirtintas Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – 2016 m. balandžio 5 d. aprašas, Aprašas), kurio 8 punkte nustatyta, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.

16. Nagrinėjamu atveju iš 2016 m. gegužės 10 d. tarnybinio tyrimo išvados dėl rasto laikrodžio, turinčio vaizdo ir garso įrašymo funkcijas, matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimti daiktai, kurie neatitiko nurodyto teisinio reguliavimo reikalavimų, t. y. laikrodis, turintis vaizdo ir garso įrašymo funkciją, vaizdo grotuvas, turintis vidinę atminties laikmeną „Lacie“, kurioje buvo rasta draudžiama naikinanti kompiuterio darbo istoriją programa, Lukiškių TI-K priklausantis kompiuteris, kuriame buvo rastos duomenų atstatymo programos sukurti failai, kurių turinys nėra laisvai prieinamas, skirti kompiuterio duomenims atstatyti, kurį atlikus naikinama kompiuterio darbo istorija. Taigi, remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi teisėtai per kratą paimdami pareiškėjo laikrodį, vaizdo grotuvą ir kompiuterį, kadangi šie neatitiko 2016 m. balandžio 5 d. aprašo 8 punkto ir 2012 m. kovo 30 d. aprašo 16 punkto reikalavimų.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K grąžintame jam vaizdo grotuve neberado visos turėtos asmeninės informacijos, kuri turėjo būti perkelta iš per kratą paimto ir nebegrąžinto Lukiškių TI-K kompiuterio, teismas pažymėjo, jog iš teismui pateiktos 2016 m. rugsėjo 12 d. pažymos dėl tikrinimo ir vaizdo medžiagos išsaugojimo matyti, kad pareiškėjo turėta asmeninė informacija 2016 m. gegužės 4 d. bei 2016 m. gegužės 23 d. iš Lukiškių TI-K kompiuterio buvo perkelta į jo vaizdo grotuvą „Lacie“, turintį vidinę atminties laikmeną. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo prašymu 2016 m. rugpjūčio 19 d. iš jo vaizdo grotuvo buvo ištrinta draudžiama turėti kompiuterio darbo istoriją naikinanti programa „CCleaner“. Taip pat buvo sunaikinti laikrodžiu neleistinai filmuoti vaizdo ir garso įrašai.

18. Teismas konstatavo, kad ne visa turėta pareiškėjo asmeninė informacija galėjo būti perkeliama į vaizdo grotuvo „Lacie“ atmintį, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas negalėjo turėti prietaisų, turinčių galimybę įrašyti vaizdą ir garsą, todėl tokiais prietaisais filmuota vaizdo ir garso medžiaga taip pat buvo neleistina. Taigi Lukiškių TI-K pagrįstai neperkėlė į pareiškėjo vaizdo grotuvą tokios informacijos, o ją sunaikino.

19. Teismas pripažino pagrįstu ir teisėtu Lukiškių TI-K sprendimą ištrinti neleistiną programą „CCleaner“, kadangi jos turėjimas taip pat pažeidė nustatytą teisinį reguliavimą. Be to, programa, kaip nurodo atsakovas, buvo ištrinta pareiškėjo prašymu.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su 2016 m. gegužės 10 d. tarnybinio tyrimo išvada, teismas nurodė, jog Kratos atlikimo tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos. Šiose instrukcijose nėra nustatyta pareiga Lukiškių TI-K pareigūnams supažindinti nuteistuosius su po kratos atlikimo inicijuoto tarnybinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprivalėjo būti supažindintas su 2016 m. gegužės 10 d. tarnybinio tyrimo išvada, todėl jo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas padarė išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių TI-K sprendimas Nr. 96-3153 ir 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 25-5839 teisėti ir pagrįsti, todėl nebuvo pagrindo juos naikinti, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

22. Dėl atsakovas prašymo priteisti bylinėjimo išlaidas, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 98–100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti: 1) 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimą Nr. 96-3153; 2) 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 25-5839. Įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją supažindinti pareiškėją su 2016 m. gegužės 10 d. atlikta tyrimo išvada Nr. 24-4252. Pripažinti, kad įrenginių tikrinimo metu sunaikinta asmeninio pobūdžio informacija buvo neteisėta pareigūnų veika. Išsiaiškinti, ar Lukiškių TI-K pareigūnai sunaikindami pareiškėjo nurodytą asmeninę informaciją neturėdami leidimo nepažeidė BVK 99 ir 100 straipsnių. Pareiškėjas prašo priteisti, remiantis ABTĮ 40 straipsniu, 144,60 Eur turtinę žalą už advokato paslaugas ir, remiantis CK 6.271 straipsniu, priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

24. Lukiškių TI-K pareigūnai iš Lukiškių TI-K priklausančio kompiuterio į vaizdo grotuvo vidinę atmintį „Locie“ neperkėlė pareiškėjui priklausiusių asmeninių duomenų, o tik ištrynė jiems nepatikusią medžiagą. Šiuos veiksmus patvirtina į bylą pateiktos grotuvo vidinės atminties „Locie“ nuotraukos, kurios paneigia pareigūnų pateiktus įrodymus, o teismas šios medžiagos neištyrė. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas iš grotuvo vidinės atminties „Locie“ programą „CCleanr“ ištrynė tik pareiškėjo sutikimu, tačiau iš kompiuterio pareiškėjui svarbią ir asmeninę informaciją ištrynė be pareiškėjo sutikimo / prašymo.

25. Iš pateiktų byloje įrodymų (nuotraukos su perkeltais duomenimis) matyti, kad nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. kompiuteriu nebuvo naudotasi, tačiau pareiškėjas kompiuteriu naudojosi kiekvieną dieną ir tai atsispindi kompiuterio išdavimo-grąžinimo žurnale. Šį žurnalą prašo išreikalauti iš atsakovo kaip įrodymą.

26. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 118–121) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas teigia, kad apelianto apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nepateikia jokių naujų argumentų, dėl ko turėtų būti naikinami nutarimai, nepateikia jokių svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Atsakovas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

29. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 123–125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, remdamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimą Nr. 96-3153 ir 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 25-5839.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog visi jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir jų įvertinimu bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir priėmė sprendimą neįvertinęs pateiktų į bylą įrodymų, neišsiaiškino, ar pareigūnai tikrindami ar net sunaikindami pareiškėjui priklausančius asmeninio pobūdžio duomenis, nepažeidė BVK 99 ir 100 straipsnių. Prašo priteisti turtinę žalą (kurią, jo manymu, sudaro bylinėjimosi išlaidos) ir neturtinę žalą – 1 000 Eur.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė ir padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka ir joms pritaria. Todėl akcentuodama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo nekartoja. Atsakant į apeliacinio skundo esminius argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai tik papildomi.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo nurodytus apeliacinio skundo teiginius, susijusius su 2016 m. rugsėjo 12 d. Lukiškių TI-K sprendimo Nr. 96-3153 ir 2016 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento sprendimo Nr. 25-5839 (toliau – ir Sprendimai) neteisėtumu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai teisėti ir pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei konkrečiomis teisės aktų normomis. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumą įvertino nepažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei nagrinėjamą ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

38. BVK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o 3 dalies 1 punktas nurodo, jog elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką.

39. Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas, kurio 16 punkte nustatyta, kad kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama.

40. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad, jo teigimu, prarasti jo asmeniniai duomenys realiai ir teisėtai, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, buvo laikomi Lukiškių TI-K priklausančiame kompiuteryje. Be to, pareiškėjas turėjo būti pats atidus ir rūpestingas ir jam priklausančius asmeninius duomenis, kuriuos norėjo išsaugoti, laikyti jam priklausančioje vaizdo grotuvo vidinės atminties laikmenoje, ar kitoje jam priklausančioje atminties laikmenoje.

41. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skunde nurodyti, jo teigimu, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas) minėtų pareiškėjo skundo argumentų aspektu, kaip teisingai konstatavo ir išsamiai argumentavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyti. Pareiškėjo apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas nei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, nenurodoma, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, ir kokių būtent teisės aktų kokias konkrečias nuostatas, jo manymu, neteisingai taikė pirmosios instancijos teismas byloje kilusiam ginčui išspręsti. Duomenų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjo nurodomas BVK 99 ar 100 straipsnių nuostatas, byloje nenustatyta.

42. Dėl apeliaciniame skunde keliamo pareiškėjo negalėjimo susipažinti su 2016 m. gegužės 10 d. atlikta tyrimo išvada klausimo, pažymėtina, jog ši išvada yra nagrinėjamoje byloje, taigi pareiškėjas turėjo realią galimybę su ja susipažinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar net iki posėdžio.

43. Kiti apeliacinio skundo teiginiai esminės įtakos nagrinėjamam ginčui neturi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju (nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų) nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo papildomai 2017 m. vasario 24 d. pateikto prašymo priteisti turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proceso šalis turi tuomet, kai sprendimas priimamas jos naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, o šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas ginčui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė