1b3fdead-97fa-4ac3-95d9-c4ef37dea0c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-185-449/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01337-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.2.; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui, gynėjui Jevgenijui Bogdanovui, nuteistajam D.

N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė D. N. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų. IÅ¡ nuteistųjų D.

N. ir A. N. solidariai priteista: nukentėjusiajai G. P. 3 475,20 Eur turtinės ir 24 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai A. P. 2 048 Eur turtinės ir 15 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo. G. A. paskirta G. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. N., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23.25 val., J.

N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vienÄ kartÄ sudavė jam keramikiniu arbatos puodeliu į galvos sritį, tuo padarė S. P. kirstinę žaizdÄ kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl ko S. P. prarado sÄ monę, ir Å¡iais veiksmais nežymiai sutrikdė S. P. sveikatÄ .

Å iais veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio16 d., laikotarpiu nuo 21.05 val. iki 23.30 val., netrukus po D. N. suduoto smÅ«gio keramikiniu puodeliu S. P. į galvos sritį, pastarajam vis dar esant be sÄ monės ir toje pačioje vietoje – J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, kambaryje, bÅ«damas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su A. N., paėmę bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir negalintį pasiprieÅ¡inti S. P. už abiejų rankų, pakėlė šį nuo grindų, nutempė prie lauke, namo vidiniame kieme esančio lietaus ir fekalinės kanalizacijos Å¡ulinio, A.

N. atidengė Å¡ulinio dangtį, D. N. įmetė S. P. galva žemyn į Å¡ulinį ir abu kartu uždengė dangtį, tokiu bÅ«du be sÄ monės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sÄ lygas, dėl ko S. P. minėtame Å¡ulinyje mirė, Å¡iais veiksmais D. N. bendrininkų grupe su A. N. nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės S. P.. Å iais veiksmais D. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistojo D. N. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistÄ jį D.

N. išteisinti, nes neįrodyta jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog D. N. kaltė buvo dirbtinai sukonstruota, nekreipiant dėmesio į itin svarbias bylos aplinkybes, kurias patvirtina objektyvūs duomenys, liudytojų parodymai, taip siekiant palengvinti kito nuteistojo A. N. padėtį. Gynėjas nurodo, kad D. N. pozicija nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo. Jis kategoriškai neigė, jog dalyvavo nužudant S. P.. Apie tai, kad nukentėjusiojo kūnas yra paslėptas kito nuteistojo A.

N. namų valdoje esančiame nuotekų kanalizacijos Å¡ulinyje, jis sužinojo tik po kelių mėnesių iÅ¡ paties nuteistojo A. N., kuris jam šį faktÄ atskleidė iÅ¡gertuvių metu. Byloje nėra jokių objektyvių D. N. kaltės įrodymų, nenustatyta jokia rimta galima priežastis, dėl kurios jis bÅ«tų galėjęs dalyvauti nužudant S. P. ar bent pavartoti jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, tarkim už jo, kaip teisto asmens garbės įžeidimÄ , tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Tai, kad D. N. nesmarkiai sudavė nukentėjusiajam už tai, kad Å¡is prisiÅ¡lapino kambaryje, nesukėlė jokių pasekmių. Be to, tai įvykio daug anksčiau iki nukentėjusiojo mirties. Daugiau jokių D. N. smurtinių veiksmų S. P. atžvilgiu nenustatyta. D. N. sugyventinės liudytojos R. C. parodymai, kurių teisme nebuvo galimybės patikrinti, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Ji galėjo apkalbėti D. N., iÅ¡sigalvodama neva miego metu iÅ¡tartÄ jo frazę apie tariamÄ kažkokį nužudymÄ .

Be to, ir pačiam D. N. tai galėjo prisisapnuoti, nes kitas nuteistasis A. N. buvo prisipažinęs nužudęs S. P.. Tokios situacijos, jeigu tokia ir buvo, negalima traktuoti kaip netiesioginio įrodymo, bent iÅ¡ dalies patvirtinančio jo ginamojo kaltę įvykdžius nusikaltimÄ . Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino net menamos D. N. kaltės dėl nukentėjusiojo nužudymo. Aplinkybė, kad D. N. ne kartÄ yra teistas, negali bÅ«ti vertinama kaip jo kaltės įrodymas, patvirtinantis jo tariamÄ polinkį į nežabotÄ agresijÄ .

Nors teismas nurodo apie jo tariamÄ polinkį į nežabotÄ ir žiauriÄ agresijÄ , ypač apsvaigus nuo alkoholio, tačiau to nepatvirtina nei objektyvÅ«s duomenys, nei liudytojų parodymai, iÅ¡skyrus suinteresuotų liudytojos R. C. ir nuteistojo A. N. parodymus. Nuteistojo gynėjo nuomone, D. N. kaltė iÅ¡ esmės grindžiama tik kito nuteistojo A. N. parodymais. A. N., apkalbėdamas D. N., siekė palengvinti savo padėtį. A. N. parodymai yra nelogiÅ¡ki ir neįtikinantys, prieÅ¡taraujantys objektyviems bylos duomenims.

Apkalbėdamas D. N., nuteistasis A. N. parodė, kad iÅ¡gertuvių metu D. N., apimtas nepaaiÅ¡kinamo įsiūčio dėl kažkokios nukentėjusiosios frazės, trenkė keramikiniu puodeliu jam per galvÄ , nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ir pradėjo kraujuoti. A. N. pamanė, kad S. P. jau nebegyvas, todėl kartu su D. N., Å¡iam liepus, nuvilko nukentėjusįjį į kiemÄ ir įmetė į kieme esantį kanalizacijos Å¡ulinį. Nuteistasis A. N. teisme riÅ¡liai ir bent kiek įtikinamai negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių neįsitikino, kokia S. P. bÅ«klė po smÅ«gio puodeliu, ar jis kvėpuoja, ar gyvas, dėl kokių priežasčių nesuteikė pagalbos pagal galimybes, nekvietė greitosios medicinos pagalbos.

A. N. bandė teismui įteigti, jog jis patyrė Å¡oko bÅ«senÄ ir veikė automatiÅ¡kai. Tačiau tai nėra logiÅ¡kas ir įtikinamas paaiÅ¡kinimas, nes A. N. yra buvęs policijos darbuotojas, jam nenustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, nebuvo jokių aplinkybių, galėjusių sukelti staigaus jo sÄ monės aptemimo bÅ«klę. Nuteistojo A. N. parodymus apie D. N. atliktų veiksmų mechanizmÄ kategoriÅ¡kai paneigė ekspertizės iÅ¡vados ir eksperto paaiÅ¡kinimai. Tiek iÅ¡vadose, tiek ir duodamas paaiÅ¡kinimus ekspertas L.

Gogelis kategoriÅ¡kai teigė, kad nustatyto nukentėjusiajam kaukolės kaktikaulio sužalojimo keramikiniu puodeliu neįmanoma padaryti, kirstinis tiesus kaukolės sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas metaliniu, aÅ¡trias briaunas turinčiu kietu daiktu – durklo rankena, kalto galu ar pan. Nepaisant iÅ¡vadų ir eksperto paaiÅ¡kinimų, nuosprendyje teismas vis tiek nurodo A. N. versijÄ apie tai, kad S. P. buvo trenkta keramikiniu puodeliu. Gynėjo nuomone, teismas tai padarė tendencingai, nes kitu atveju, t. y. sutikus su eksperto iÅ¡vadomis, reiktų sutikti ir su jo ginamojo versija apie tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. atėjęs į A.

N. namus, jis matė grindyse įsmeigtÄ karinį durklÄ , visur telkÅ¡ojo daug kraujo, o paties nužudytojo kÅ«no nematė arba matė gulintį koridoriuje, tai nekeičia esmės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. N. jau yra teistas už nužudymÄ . Å i svarbi aplinkybė teismui nebuvo reikÅ¡minga, nors bÅ«tent Å¡i aplinkybė paneigia tariamÄ A. N. Å¡oko bÅ«senÄ , iÅ¡tikusiÄ po D. N. tariamai suduoto smÅ«gio puodeliu S. P. Gynėjas nurodo, kad D. N. parodymuose nurodytas aplinkybes, kurias jis betarpiÅ¡kai iÅ¡girdo iÅ¡ paties A.

N., jog pastarasis trenkė nukentėjusiam per galvÄ metaline automato durklo rankena (Å¡io durklo rankenos galinės briaunos yra bÅ«tent metalinės), patvirtina jau aptarti eksperto paaiÅ¡kinimai. Be to, ekspertas pabrėžė, kad toks sužalojimais negalėjo sukelti itin gausaus kraujavimo galvoje, nes buvo pažeista tik virÅ¡utinė kaulinės dangos dalis. Gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad kraujas gausiai galėjo bėgti iÅ¡ kitų nukentėjusiojo S. P. kÅ«no vietų padarius kitokio pobÅ«džio kÅ«no sužalojimus, galbÅ«t netgi dÅ«rus tuo pačiu durklu į kitÄ jo kÅ«no vietÄ , o ne tik smogus per galvÄ durklo rankena.

Tuo tarpu smÅ«gis puodeliu nukentėjusiajam per galvÄ negalėjo bÅ«ti mirtinas, tai patvirtino ekspertizės iÅ¡vados. A. N. parodymai apie tariamÄ jo sÄ monės aptemimÄ nuvelkant nukentėjusiojo kÅ«nÄ ir jį įmenant į Å¡ulinį mirčiai, negali bÅ«ti traktuojami kaip logiÅ¡ki. Nors ir darant prielaidÄ , kad iÅ¡gertuvių metu nukentėjusiajam S. P. bÅ«tų trenkta puodeliu per galvÄ , tačiau tuo viskas ir bÅ«tų pasibaigę, nes D. N. nebÅ«tų leidęs A. N. įmesti į Å¡ulinį dar akivaizdžiai gyvÄ nukentėjusįjį, juo labiau, jam nebÅ«tų padėjęs, nes pats jau ne kartÄ teistas ir žino tokio poelgio pasekmes, nenorėtų dar kartÄ patekti į laisvės atėmimo vietÄ .

Be to, nenustatytas D. N. elgesio (trenkti puodeliu per galvÄ ) motyvas. Gynėjas atkreipia dėmesį į nusikaltimo padarymo vietÄ â€“ nuteistojo A. N. gyvenamÄ jį namÄ . NatÅ«ralu, kad bÅ«tent jam buvo gerai žinomas ne tik gyvenamojo namo patalpų iÅ¡dėstymas, bet ir su gyvenamuoju namu susijusių įrenginių, kurie yra už gyvenamojo namo ribų, vieta namo valdos ribose ar Å¡alia jos. Pats A. N. teisme patvirtino, kad jam buvo labai gerai žinoma gyvenamojo namo nuotekų kanalizacijos Å¡ulinio vieta ir to Å¡ulinio dangčio atidarymo mechanizmas, taip pat ir Å¡ulinio nuotekų lygis, kuris yra ne mažesnis kaip 1 m.

Pasak D. N. gynėjo, Å¡i vieta yra slapta, joje paslėpus žmogaus kÅ«nÄ kanalizacijos vamzdis neužsikimÅ¡tų, nes kÅ«nas greitai nugrimztų į dugnÄ (kas ir įvyko), be to, esant nestipriam gyvenamojo namo nuotekų srautui, buvo nedidelė rizika, jog kuri nors kÅ«no dalis galėtų užkiÅ¡ti iÅ¡einantį iÅ¡ Å¡ulinio vamzdį, o jeigu jau taip atsitiktų, tuoj pat jis pats įlipęs galėtų sutvarkyti. Gynėjo nuomone, didelė tikimybė, kad Å¡ios A. N. turimos žinios ir lėmė tam tikrus vėlesnius jo veiksmus, galimai susijusius su S. P. nužudymu.

Objektyviais duomenimis nustatyta, jog paskutinį kartÄ D. N. prieÅ¡ atvykdamas į A. N. namus jam skambino 2015 m. gruodžio 16 d., apie 17 val., kai tuo metu S. P. jau buvo ten. Todėl nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo bÅ«ti pavartotas smurtas A. N. namuose dar tada, kai ten nebuvo atėjęs D. N.. Be to, tikėtina, kad pavartojęs smurtÄ ir mirtinai sužalojęs nukentėjusįjį bei žinodamas, kad greitai turi pareiti D. N., A. N. kuo skubiau atsikratė kÅ«no tinkamiausioje tam tikslui vietoje, o bÅ«tent kieme, kanalizacijos Å¡ulinyje.

Tokia išvada neleidžia abejoti logika, D. N. parodymai ir ekspertizės išvados. Gynėjas nurodo, kad net ir tikint A. N., tai logiška, jog dviem vyrams nukentėjusiojo kūno paslėpimo galimybės žymiai didesnės visais aspektais: tai būtų galima padaryti žymiai lengviau (tiek svorio, tiek ir laiko prasme), operatyviau ir kitoje vietoje, pavyzdžiui, užkasti kuo toliau nuo namų, o ne ilgai laukti, kol bent griaučiai bus surasti ten, kur jie ir buvo surasti – namų valdos kanalizacijos šulinyje.

Be to, įmenant nukentėjusiojo kÅ«nÄ Ä¯ Å¡ulinį – mirtinai pavojingÄ vietÄ , potencialus žudikas turi bÅ«ti visiÅ¡kai tikras, kad jis slepia jau negyvo nukentėjusiojo kÅ«nÄ . Todėl nuteistojo D. N. gynėjas daro prielaidÄ , kad tikriausiai nukentėjusysis S. P. jau buvo negyvas prieÅ¡ tai, kai jis buvo įmestas į kanalizacijos Å¡ulinį. Neatmestina, kad nukentėjusysis buvo nudurtas durklu, dėl to ir kraujo pėdsakų ant grindų ir kitų gyvenamųjų patalpų vietų buvo surasta nemažai netgi praėjus trejiems metams.

Nors nuosprendyje teismas A. N. apibÅ«dino kaip itin teigiamÄ , ramaus bÅ«do asmenį, tačiau bylos duomenys rodo kitkÄ , o tai buvo stengiamasi dirbtinai ir tendencingai nutylėti. Itin reikÅ¡mingi nukentėjusiojo motinos A. P. parodymai, kad jos sÅ«nus gyveno pas A. N., jie daug gėrė kartu. Jai A. N. atrodė labai baisus, jo net į namus neįsileido. 2015 m. vasaros pabaigoje sÅ«nus S. P. grįžo į namus stipriai sumuÅ¡tas. Paklausus, ar jis gavo nuo A. N., jis patvirtino „tai žodžiu ten“.

Vėliau, kai jos sūnus dingo, A. N. pasirodė kažkoks keistai „saldus“, kalbėdamas apie dingusį sūnų vis nukreipdavo pokalbį kita linkme. Be to, D. N. prie kavinės buvo sumušę A. N. pažįstami, kad šis tylėtų, jog A. N. nužudė S. P.. Svarbūs ir liudytojo R. R. parodymai, kuris paneigė, kad net ir išgertuvių metu D. N. elgiasi nemotyvuotai agresyviai, jis tokio elgesio nepastebėjo.

4. Teismo posėdyje nuteistasis D. N. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegijos nuomone, D. N. kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. P. sveikatÄ ir nužudžius bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusįjį įrodyta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė įvykio aplinkybes ir teisingai nuteistojo D. N. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir D. N. iÅ¡teisinti. Toks apelianto praÅ¡ymas atmetamas.

7. Tiriant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti S. P. lavono tyrimÄ . Teismo medicinos specialistas L. Gogelis, atlikęs S. P. lavono tyrimÄ , pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1171/2017(02), kurioje konstatavo, kad S. P. mirties priežastis nenustatyta. S. P. mirė ne mažiau kaip prieÅ¡ 12 mėnesių iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2017-12-11). S. P. lavono kaktikaulio srityje konstatuotas kirstinis sužalojimas. Kirstinis sužalojimas kaktikaulio srityje padarytas aÅ¡trios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu arba įrankiu.

Nustatyti, ar kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas prieš mirtį nėra galimybės. Esant S. P. gyvam tokio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu. Kaktikaulio sužalojime nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų tiksliau apibūdinti detalesnes sužalojusio daikto ar įrankio savybes (t. 2, b. l. 67–69). Specialistės R. Sitienės išvadoje Nr. MK 30/2018 (01) nurodyta, kad tirtas S. P. kaktikaulio 8 mm ilgio sužalojimas būdingas kirstiniam sužalojimui, padarytam aštrios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu arba įrankiu.

Žalojusio daikto arba įrankio konkretaus dydžio ir formos pagal sužalojime užsifiksavusius požymius nustatyti negalima. Dešiniajame kirstinio sužalojimo krašte esantis kaulinio audinio apie 1x2,5 mm dydžio, netaisyklingos formos ištrupėjimas padarytas galimai atsikišusiu ribotu paviršiumi, kurio dydis artimas ištrupėjimo dydžiui, o konkreti paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl jis žalojusio daikto arba įrankio nustatymui netinkamas.

Nustatyti, ar S. P. kaktikaulio sužalojimas galėjo būti padarytas keramikiniu puodeliu (suduodant puodelio apatine dalimi, kampu, į kaktos sritį), negalima, kadangi sužalojime užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės (t. 3, b. l. 49–51).

8. Baigus ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant D. N. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 23.30 val., A. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vienÄ kartÄ sudavė Å¡iam virtuviniu keramikiniu puodeliu į galvos sritį, tuo padarė S. P. galvos traumÄ su kirstine žaizda kaktoje ir kirstiniu kaktikaulio pažeidimu, nuo Å¡ios galvos traumos S. P. ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 17 d.

įvykio vietoje mirė, Å¡iais veiksmais D. N. nužudė S. P. (t. 5, b. l. 95-122). Tokias pat S. P. nužudymo aplinkybes teismas nustatė ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tik patikslino aplinkybę, jog S. P. buvo nužudytas 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23.30 val. Teismas nustatė, kad tarp D. N. veiksmų, suduodant keramikiniu puodeliu į galvos sritį, ir nukentėjusiojo S. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D.

N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šį nuosprendį nuteistojo gynėja apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi skundžiamÄ nuosprendį panaikino ir bylÄ perdavė prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , neteisingai buvo nustatytos S. P. nužudymo aplinkybės, t. y. gyvybės atėmimo bÅ«das, nužudymo mechanizmas, o tai sÄ lygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .

9. GrÄ Å¾inus baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, byloje buvo paskirtas pakartotinis teismo medicinos tyrimas. Šį tyrimÄ atlikę teismo medicinos ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec specialisto iÅ¡vadoje Nr. KM 43/2019 (01) konstatavo, kad remiantis vien iÅ¡ dalies pilnai skeletuoto lavono tyrimo duomenimis, nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Atsižvelgiant į lavono aptikimo aplinkybes (kÅ«nas iÅ¡trauktas iÅ¡ vandens, buvęs nuotekų Å¡ulinyje) bei įvertinus rasto lavono bÅ«klę, komisija sutinka su specialisto iÅ¡vada Nr. M 1171/2017(02), kad S. P. mirė ne mažiau kaip prieÅ¡ 12 mėnesių iki lavono teismo medicinos tyrimo atlikimo (2017-12-11).

Galimybė, kad S. P. mirtis galėjo įvykti bylos aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2015-12-16, neatmetama. S. P. lavono virÅ¡ugalvio srityje nustatytas 8 mm ilgio ir iki 0,5 mm gylio kirstinio pobÅ«džio netaisyklingos linijinės formos kaktikaulio sužalojimas, padarytas paveikus kaktos sritį objektu, turinčiu kelių mm ilgio aÅ¡triÄ , kertančiÄ briaunÄ . Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Komisija nesutinka su sužalojimo kvalifikacija nesunkiu (specialisto iÅ¡vados Nr. M 1171/2017(02) 3 punktas), kadangi sužalojimo pobÅ«dis prieÅ¡tarauja Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkto komentarams.

S. P. lavone nustatytas kirstinio pobÅ«džio kaktikaulio pavirÅ¡inis sužalojimas. Kitų sužalojimų požymių nenustatyta. S. P. mirtis nėra sietina tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nustatytu kaktikaulio sužalojimu. Trauminis poveikis į S. P. virÅ¡ugalvio sritį, padarant pavirÅ¡inį kirstinio pobÅ«džio kaktikaulio sužalojimÄ , sukelti greitÄ mirtį negalėjo, kadangi sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobÅ«džio nėra pavojingas gyvybei. Å is sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu objektu, turinčiu kelių mm ilgio aÅ¡triÄ kertančiÄ briaunÄ .

Sužalojimas dėl savo ribotos apimties ir netaisyklingos formos nėra paaiÅ¡kinamas trauminiu poveikiu kertančių savybių įrankiu. S. P. virÅ¡ugalvio srityje, kaktikaulio pavirÅ¡inio sužalojimo projekcijoje turėjo bÅ«ti minkÅ¡tųjų audinių žaizda, kuri dėl palaikų bÅ«klės (iÅ¡ dalies pilnai skeletuotas lavonas) nebuvo nustatyta. Dėl tos pačios priežasties negalima nei patvirtinti, nei paneigti galimų kitokių minkÅ¡tųjų audinių sužalojimų. Ä®vertinti fizikine reikÅ¡me, kokia jėga S. P. kaktikaulyje buvo padarytas kirstinis sužalojimas, nėra galimybės. Sužalojime nėra užsifiksavę identifikuojančių požymių, leidžiančių nustatyti kaktikaulį traumavusį objektÄ .

Tikėtina, kad kaktikaulio pavirÅ¡inis kirstinis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nuo suduodamo smÅ«gio į virÅ¡ugalvio sritį dūžtančiu keramikiniu puodeliu, kadangi jo skeveldra (-os) turi aÅ¡trios kertančios briaunos savybes. SmÅ«gio į kaktos sritį pasekoje, padarant kirstinio pobÅ«džio kaktikaulio sužalojimÄ , S. P. turėjo patirti muÅ¡tinę/kirstinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio odoje, sÄ lygojusiÄ iÅ¡orinį kraujavimÄ . Galimybė, kad po Å¡io trauminio poveikio dėl galimo galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusysis prarado sÄ monę, neatmetama.

Tokie galvos smegenų traumavimai nėra greitai įvykstančios (t. y. minučių laikotarpyje) mirties priežastis. Be to, greitos mirties nepaaiškina kraujavimas iš žaizdos viršugalvio odoje, nes šioje vietoje nėra stambių kraujagyslių. A. N. parodymuose pateikiamos aplinkybės (girdimas šnypštimas sudavus smūgį į S. P. kaktos sritį) negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Smūgiai į galvos (kaktos) sritį nėra būtinai lydimi specifinių nukentėjusiųjų leidžiamų garsų.

Tačiau galimybė, kad S. P. neužilgo po smÅ«gio dėl sutrikusios sÄ monės gargaliavo, neatmetama. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. P. po virÅ¡ugalvio srities sužalojimo į lauko kanalizacijos Å¡ulinį buvo patalpintas negyvas, nėra. Ä®vertinus kanalizacijos Å¡ulinio matmenis bei aplinkybę, kad nukentėjusysis į Å¡ulinį buvo įmestas žemyn galva (A. N. parodymai), darytina iÅ¡vada, jog S. P. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje. Tokiai mirties priežasčiai neturėtų įtakos nukentėjusiojo sÄ monės bÅ«klė betarpiÅ¡kai prieÅ¡ jo kÅ«no patekimÄ Ä¯ Å¡ulinio vandenį (t. 7, b. l. 62–66).

10. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas D. N. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo tęsiamas pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. N. tyčia vienÄ kartÄ sudavė S. P. keramikiniu arbatos puodeliu į galvos sritį, tuo padarė jam kirstinę žaizdÄ kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl ko S. P. prarado sÄ monę ir Å¡iais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Po suduoto smÅ«gio, nukentėjusiajam esant be sÄ monės, D. N., veikdamas bendrininkų grupe su A. N., nukentėjusįjį S. P. nutempė ir įmetė į namo kieme esantį kanalizacijos Å¡ulinį, tokiu bÅ«du be sÄ monės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sÄ lygas, dėl ko S. P. kanalizacijos Å¡ulinyje mirė, ir Å¡iais veiksmais nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės S. P..

11. Nuteistasis D. N. neigė nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo S. P. sveikatÄ ir nužudęs bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusįjį, tačiau jo kaltumÄ padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodo byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetas: nuteistojo A. N., liudytojų R. C., O. N. ir V. N. parodymai, specialistų iÅ¡vadų duomenys, užfiksuotų telefoninių skambučių ir SMS praneÅ¡imų duomenys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys bei kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek bÅ«tina atsakant į apeliacinio skundo argumentus. Nuteistasis D. N. neneigia, kad 2015 m. gruodžio 16 d. namuose kartu gėrė su A. N., tačiau teigia, jog S. P. su jais nebuvo; grįžęs namo jau jo neberado, tačiau namo antrame aukÅ¡te matė daug kraujo ir į stalÄ Ä¯smeigtÄ peilį kruvina rankena; paklausus A. N. kas atsitiko, pastarasis atsakė, jog susimušė su S. P. ir jį iÅ¡varė; apie tai, jog S. P. kÅ«nas yra paslėptas kanalizacijos Å¡ulinyje, jis sužinojo tik po kelių mėnesių iÅ¡ paties A.

N., kuris jam šį faktÄ atskleidė iÅ¡gertuvių metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus atmetė, nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetui.

12. Nuteistasis A. N. parodė, kad grįžęs iÅ¡ darbo namo, S. P. rado antrame namo aukÅ¡te prie kompiuterio, jis buvo stipriai iÅ¡gėręs. Abu kartu jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių, gėrimų ir grįžę namo iÅ¡gėrinėjo. Maždaug apie 21 val. iÅ¡ darbo grįžo iÅ¡gėręs D. N., jie visi kartu dar iÅ¡gėrė alaus. S. P. juokais pasakė, kad D. N. galėtų pastatyti jiems butelį alkoholio, nes grįžo su uždarbiu. Tuo metu D. N. griebė ant stalo buvusį puodukÄ ir smÅ«giavo ant lovos sėdinčiam S. P. į galvÄ .

SmÅ«gis buvo vienas į virÅ¡ugalvį. S. P. sukniubo ant grindų, iÅ¡ galvos pradėjo tekėti kraujas. D. N. patikrino pulsÄ ir pasakė, kad jis jau lavonas. Kai tempė S. P. iÅ¡ antro aukÅ¡to į laukÄ , Å¡is jokių garsų neleido. Tempiant bėgo kraujas, buvo ant laiptų ir pirmame namo aukÅ¡te. Jis laikė už kojų, o D. N. tempė paėmęs už krÅ«tinės. IÅ¡neÅ¡us kÅ«nÄ , D. N. liepė jam atneÅ¡ti montiruotę ir atidaryti Å¡ulinį. Atidarius kanalizacijos Å¡ulinio dangtį, D.

N. kÅ«nÄ galva žemyn įmetė į Å¡ulinį. Po to, kai įmetę kÅ«nÄ Ä¯ Å¡ulinį viskÄ sutvarkė, su D. N. iÅ¡gėrė butelį (degtinės) ir nuėjo miegoti. Å ie nuteistojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 106–108, 110–112) ir teisme nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ (t. 5, b. l. 159–168). Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis patvirtino visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (t. 4, b. l. 120–122). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A.

N. parodymus apie įvykio aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai yra nuoseklÅ«s, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme A. N. nurodė iÅ¡ esmės tapačias S. P. sužalojimo ir įmetimo į kanalizacijos Å¡ulinį aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo A. N. parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

13. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo A. N. parodymų patikimumÄ motyvuodamas tuo, kad jo parodymai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys objektyviems bylos duomenims. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samiÄ nuteistojo A. N. parodymų analizę – įvertino jo parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su nuteistojo D. N. parodymais, tiek su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniu ir kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais) ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A.

N. parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėto nuteistojo parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apkalbėdamas D. N., nuteistasis A. N. siekė palengvinti savo padėtį, tačiau tai neatitinka bylos aplinkybių. PrieÅ¡ingai, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. N. bÅ«tų naudinga nuteistÄ jį apkalbėti.

Juo labiau, skundžiamu nuosprendžiu A. N. pats yra nuteistas griežta terminuoto laisvės atėmimo bausme, o aplinkybė, kad jis savo nuteisimo ir paskirtos bausmės apeliacine tvarka neapskundė, paneigia bet kokį jo siekį sušvelninti savo padėtį.

14. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad nuteistojo A. N. parodymai, nors ir svarbÅ«s Å¡ioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo D. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo A. N. nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo S. P. sužalojimo mechanizmo patvirtino specialistų iÅ¡vados. Specialisto iÅ¡vadose Nr. M1171/2017 (02) ir Nr. KM 43/2019 (01) nurodyta, kad S. P. lavone nustatytas kirstinio pobÅ«džio kaktikaulio sužalojimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu objektu, turinčiu aÅ¡triÄ kertančiÄ briaunÄ .

Å ių teismo medicinos tyrimų iÅ¡vados objektyviai patvirtina nukentėjusiajam S. P. padaryto sužalojimo pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir padarymo mechanizmÄ , kas sutampa su nuteistojo A. N. nurodytomis nukentėjusiojo sužalojimo padarymo aplinkybėmis. Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis A. N. nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nurodė jau pirmos apklausos metu, kai dar net nebuvo atliktas S. P. palaikų teismo medicinos tyrimas.

15. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė nuteistojo versijos, jog nukentėjusiajam kaktikaulio sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas durklo rankena. PrieÅ¡ingai negu nurodo apeliantas, teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pagrįstai jÄ atmetė. Teisme apklaustas ekspertas L. Gogelis nepatvirtino, kad nukentėjusiajam sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas durklo rankena. Ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimÄ , taip pat nepatvirtino tokios galimybės ir konstatavo, jog tikėtina, kad kaktikaulio pavirÅ¡inis kirstinis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nuo suduodamo smÅ«gio į virÅ¡ugalvio sritį dūžtančiu keramikiniu puodeliu, kadangi jo skeveldra turi aÅ¡trios kertančios briaunos savybes.

Be to, teismas įvertino ir aplinkybę, kad nuteistojo D. N. parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo durklo rankena nebuvo nuoseklÅ«s: apklausiamas įtariamuoju 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. jis tokios aplinkybės nenurodė, o versija apie galimai panaudotÄ durklÄ atsirado tik 2018 m. birželio 3 d. jo paties ranka raÅ¡ytuose parodymuose. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. P. sužalojimas galvoje buvo padarytas keramikiniu puodeliu ir šį sužalojimÄ padarė bÅ«tent D.

N., dėl šio sužalojimo buvo nežymiai sutrikdyta S. P. sveikata.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nenustatyta jokia rimta priežastis, dėl kurios D. N. bÅ«tų galėjęs pavartoti smurtÄ prieÅ¡ S. P.. Apeliantas teisus, jog byloje nenustatyta rimta priežastis smurto panaudojimui, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. N. nežymiai sutrikdė S. P. sveikatÄ dėl menkavertės priežasties, t. y. nukentėjusiajam pasakius, kad D. N. galėtų ,,pastatyti“ iÅ¡gerti, pastarasis į tokius nukentėjusiojo žodžius sureagavo suduodamas smÅ«gį puodeliu nukentėjusiajam į galvÄ .

Tai, jog nuteistasis D. N. pasižymi agresyviu elgesiu ir yra linkęs smurtauti, patvirtino ne tik nuteistasis A. N., liudytojai R. C., S. L. ir R. R., bet ir objektyvÅ«s bylos duomenys (Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo D. N. nuteistas dėl smurto prieÅ¡ R. C. ir to paties teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už A. N. sumuÅ¡imÄ ). Liudytojas R. R. parodė, kad nors ir nepastebėjo nuteistojo D. N. agresyvumo, tačiau patvirtino, kad A. N. jam guodėsi, jog D. N. smurtauja tiek prieÅ¡ jį, tiek ir prieÅ¡ jo tėvÄ .

NuteistÄ jį D. N. smurtavus patvirtino ir liudytojas S. L., kuris parodė, kad iÅ¡gertuvių metu, be jokios priežasties D. N. jam trenkė į veido sritį ir jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji A. P. parodė, kad A. N. buvo sumušęs jos sÅ«nų, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. draugai buvo sumušę D. N.. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas iÅ¡kraipo nukentėjusiosios parodymus, nes nukentėjusioji A.

P. aiškiai parodė, kad 2015 metų vasaros pabaigoje jos sūnus buvo sumuštas būtent D. N., o ne A. N., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, pats D. N. pripažino, kad nepatenkintas S. P. elgesiu, jį primušė ir išvarė iš namų. Aplinkybę, kad D. N. buvo sumušę A. N. draugai, nuteistasis A. N. patvirtino, tačiau nurodė, kad įvykio aplinkybės buvo visiškai kitokios nei nurodoma apeliaciniame skunde. A. N. draugai D. N. sudavė ne dėl to, kad šis nepasakotų nusikaltimo aplinkybių , bet už tai, kad anksčiau D.

N. buvo sužalojęs A. N.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis D. N. pasižymi neprognozuojamu elgesiu ir polinkiu smurtauti, ir kartu pažymi, jog Å¡ios nuteistojo charakterio savybės ir girtumas lėmė jo neadekvačiÄ reakcijÄ (smurtÄ ) į nukentėjusiojo jam pasakytus žodžius.

17. Byloje teismo medicinos ekspertas L. Gogelis, atlikęs pirminį S. P. palaikų tyrimÄ , negalėjo nustatyti pastarojo mirties priežasties. Ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimÄ , taip pat konstatavo, kad remiantis vien iÅ¡ dalies pilnai skeletuoto lavono tyrimo duomenimis, nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Tačiau įvertinę kanalizacijos Å¡ulinio matmenis bei nuteistojo A. N. nurodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis į Å¡ulinį buvo įmestas žemyn galva, padarė iÅ¡vadÄ , jog S. P. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo D. N. kaltės formos ir jos turinio. Teismas teisingai konstatavo, kad nuteistasis D. N. nesiekė nukentėjusiojo S. P. mirties, tačiau nebÅ«damas tikras, kad į nuotekų Å¡ulinį įmeta negyvÄ nukentėjusįjį, sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. nužudė nukentėjusįjį netiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas D. N. veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas) ir tokiÄ veikos kvalifikacijÄ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai motyvavo.

18. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad į kanalizacijos Å¡ulinį nukentėjusysis buvo įmestas dar gyvas. Tačiau šį skundo argumentÄ paneigia specialisto iÅ¡vados Nr. KM 43/2019 (01) duomenys. Ekspertai, atlikę pakartotinį teismo medicinos tyrimÄ , konstatavo, kad objektyvių duomenų, jog S. P. po virÅ¡ugalvio srities sužalojimo į lauko kanalizacijos Å¡ulinį buvo patalpintas negyvas, nėra. Taip pat minėta specialisto iÅ¡vada buvo nustatyta, kad nuo smÅ«gio į kaktos sritį, padarant kirstinį kaktikaulio sužalojimÄ , greita mirtis negalėjo įvykti.

Žaizdos vietoje nėra stambių kraujagyslių, dėl ko galėjo įvykti greita mirtis dėl nukraujavimo. Su šio tyrimo išvadomis sutiko ir teisme apklaustas ekspertas L. Gogelis, kuris paaiškino, kad dėl odos struktūros (audinių tiltelių, kurie neleidžia susiglausti žaizdos kraštams) dažniausiai kraujavimas iš galvos būna gana didelis, intensyvus. Viskas priklauso nuo to, kokia kraujagyslė yra pažeista, koks žaizdos ilgis ir gylis. Galėjo būti taip, kaip nurodė nuteistasis A.

N., kad kraujas taÅ¡kėsi, buvo permirkę drabužiai, galva ir oda. Kraujavimas sustoja tada, kai sustoja Å¡irdies veikla. Nuteistojo A. N. parodymus, kad nukentėjusysis gausiai kraujavo, patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys, iÅ¡ kurio matosi, kad kraujo dėmės rastos antrame ir pirmame namo aukÅ¡tuose, ant laiptų. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. N. puodeliu sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ir Å¡iam praradus sÄ monę, nukentėjusiojo kÅ«ne vyko kraujotaka, o tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis buvo gyvas.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytus argumentus ir nuteistojo A. N. nurodytÄ aplinkybę, kad S. P. į kanalizacijos Å¡ulinį buvo įmestas praėjus gana trumpam laiko tarpui nuo jam padaryto sužalojimo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad S. P. į kanalizacijos Å¡ulinį buvo įmestas dar gyvas. BejėgiÅ¡ka bÅ«klė konstatuojama tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis po D. N. suduoto smÅ«gio į galvÄ prarado sÄ monę, be to, teismas konstatavo, kad sÄ monės praradimui įtakos galėjo turėti ir nukentėjusiojo girtumas, nes liudytoja O. N. ir nuteistasis A. N. teisme parodė, jog dar prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis buvo labai girtas.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. P. prieÅ¡ įmetant į kanalizacijos Å¡ulinį dėl sÄ monės praradimo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, yra pagrįsta ir teisinga. Visos nustatytos aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp D. N. ir A. N. veiksmų – S. P. įmetimo į kanalizacijos Å¡ulinį ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis yra abiejų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų rezultatas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad nuteistieji nesiėmė jokių priemonių įvertinti tikrÄ jÄ S. P. bÅ«klę, buvo jų girtumo bei visiÅ¡ko abejingumo nukentėjusiojo gyvybei pasekmė, nes akivaizdu, kad kito žmogaus gyvybei neabejingas asmuo, bÅ«damas suaugęs ir normalaus iÅ¡sivystymo, elgtųsi visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, suvoktų, kad kraujuojantis žmogus dar nėra miręs, kad jis per kelias minutes nuo smÅ«gio į galvÄ puodeliu negali mirti, kad tokiam žmogui bÅ«tina teikti skubiÄ pagalbÄ .

19. Nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ginčijo nusikaltimo padarymo laikÄ , nurodydamas, kad S. P. buvo nužudytas keletu dienų anksčiau, nei nurodyta kaltinime, tačiau tokia nuteistojo versija skundžiamame nuosprendyje paneigta liudytojų O. N., V. N., S. P. parodymais ir telefoninių skambučių suvestinėmis. Apeliaciniame skunde nurodyta dar viena versija, jog nukentėjusysis S. P. galėjo bÅ«ti sužalotas ir įmestas į kanalizacijos Å¡ulinį dar iki nuteistojo D. N. atvykimo pas A.

N. į namus taip pat nepagrįsta, nes jÄ paneigia telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp A. N. ir D. N., turinys. 2017 m. lapkričio 3 d. D. N., bendraudamas su A. N. sako: „supranti, reikia ten tÄ kiemÄ Å¾inai gal jam padaryti, sutvarkyti. Tai tu vis tiek, kad raiÅ¡as, tai nesvarbu, aÅ¡ ten nupjausiu žinai, patvarkysiu“. Sutaria, kad kai bus A. N. (duomenys neskelbtini), jie susitiks ir aptvarkys kiemÄ . 2017 m. lapkričio 21 d. pokalbio metu D. N. A. N. sako: „Grįžk tu greičiau į KaunÄ , reikia susitvarkyti reikalus, a tu supranti ar ne? Reikalus reikia tvarkyti“, A.

N. atsako: „tuos arabus nepÅ«sk man, blembački, aÅ¡ tuos arabus visÄ laikÄ susitvarkęs“, D. N. atsako: „nu žiÅ«rėk, tvaji bida“ (t. 3, b. l. 84, 85). Å ių pokalbių turinį susiejus su kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais, daroma neabejotina iÅ¡vada, jog kalbama apie S. P. palaikų sutvarkymÄ . Pokalbių turinys ir visa įvykių eiga paneigia nuteistojo versijÄ , kad jis nedalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

20. Be jau aptartų įrodymų, nuteistojo D. N. dalyvavimÄ jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme patvirtina liudytoja R. C., kuri parodė, kad buvo atvejis, kai D. N. naktį paÅ¡oko, dar pusiau girtas ir jai pasakė „aÅ¡ užmuÅ¡iau žmogų“. Ji nesusivokė, galvojo, kad jis susapnavo, klausė „kÄ ?“, bet jis atsakė „ai, nieko, nieko“. Kai D. N. buvo sulaikytas, jie dar bendravo, rašė laiÅ¡kus, buvo nuėjusi pas jį 2-3 kartus, pasimatytų metu klausė, kodėl jis taip padarė, bet apie tai D.

N. visai nekalbėjo. Grasinimų dėl liudijimų buvo tuo metu, kai ji nustojo eiti į pasimatymus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojos R. C. parodymai, kurių teisme nebuvo galimybės patikrinti, vertintini kritiÅ¡kai, nes ji galėjo D. N. apkalbėti. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjamoje byloje liudytoja R. C. buvo iÅ¡samiai apklausta pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ .

Dėl pasikeitusios teisėjų kolegijos sudėties bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas nusprendė perskaityti pirmiau teisiamajame posėdyje duotus liudytojos parodymus, tačiau tam prieÅ¡taravo nuteistasis D. N. ir jo gynėjas, kurie pageidavo, kad liudytoja bÅ«tų pakartotinai apklausta. Siekiant surasti R. C. ir informuoti apie teismo posėdį, buvo gauta informacija, kad liudytoja dirba Å iaurės Airijoje ir negali pasakyti, kada ketina grįžti į LietuvÄ (t. 8, b. l. 122). Å iuo atveju, nesant galimybės apklausti liudytojos, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo perskaityti liudytojos R.

C. parodymai. Taip teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas galėjo pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes liudytojos R. C. parodymai buvo iÅ¡tirti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procedÅ«rų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad liudytoja turėjo kokį nors motyvÄ apkalbėti nuteistÄ jį D. N. ar sakyti apie jį netiesÄ . R. C. parodymuose nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu.

Be to, liudytojos R. C. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o būtent, byloje užfiksuotas telefoninis pokalbis su nenustatyta moterimi, kuriai ji atpasakojo tuos pačius iš D. N. išgirstus žodžius, bei pastarojo liudytojai rašyti laiškai, kuriuose nuteistasis neginčija jos išdėstytų aplinkybių, neneigia nužudęs S. P., bet piktinasi ir grasina liudytojai, jog ši davė jam nepalankius parodymus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojos R.

C. parodymai yra iÅ¡vestiniai įrodymai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įrodymu gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas liudytojos R. C. parodymus įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į įrodymų visetÄ , jų tarpusavio ryšį, sekÄ , nuoseklumÄ , pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog D. N. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatÄ ir kartu su A. N. nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. N. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

22. Apeliaciniame skunde gynėjas nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę D. N. pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė jam neteisingÄ bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmių skyrimÄ D. N., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę), BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. N. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. kovo 12 d. pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-1838, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ D. N. 143,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo J. Bogdanovo suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iam nuteistajam nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistojo gynėjas, tačiau apeliacinės instancijos teisme D. N. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistajam D. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas J. Bogdanovas. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo D. N. 143,14 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris eurus ir 14 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai Albinas Bielskis Linas Å iukÅ¡ta Algimantas Valantinas