2020-07-22 Nr. AB-13929-3-62-3-01158-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-444-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01158-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai ir 1 238,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis ieškiniu dėl žalos atlyginimo į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str. 1 d., 17 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d., 22 str. 2 d.) ir CPK 36 straipsnio 2 dalį, išanalizavęs pareiškėjo skundo teiginius ir argumentus, faktines ginčo aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas žalą (turtinę ir neturtinę) kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, susijusių su antstolių vykdyta išieškojimo veikla, pareiškėjo teigimu, turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl pataisos įstaigos veiksmų, kuriais buvo vykdomi antstolio nurodymai ir be teisinio pagrindo daromi piniginių lėšų išskaitymai iš pareiškėjo gauto darbo užmokesčio.

Teismas vertino, kad pareiškėjo keliamo ginčo santykiai patenka į teisinių santykių, kurių reguliavimui taikomos CPK įtvirtintos teisės normos bei antstolių veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, sritį, taigi, pataisos įstaiga, dalyvaudama išieškojimo iš nuteistojo darbo užmokesčio procedūrose, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčų dėl tokios pataisos įstaigos veiklos nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir skundą nagrinėti Regionų apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK nuostatomis (585 str. 1–3 d., 688 str., 739 str.), paaiškina, kad pateikė pakankamai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, jog Pravieniškių PN administracija, neturėdama teisinio pagrindo – negavę antstolių patvarkymų dėl priverstinių išskaitų vykdymo, vykdė savavališką išskaičiavimą, t. y. neteisėtai vykdė jiems nepriskirtą funkciją ir minėtais pinigais disponavo savo nuožiūra.

Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo atstovas visą ginčo laikotarpį vykdė išieškojimą iš pareiškėjo asmeninių lėšų, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas žalą (turtinę ir neturtinę) kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, susijusių su antstolių vykdyta išieškojimo veikla, pareiškėjo teigimu, turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl pataisos įstaigos veiksmų, kuriais buvo vykdomi antstolio nurodymai ir be teisinio pagrindo daromi piniginių lėšų išskaitymai iš pareiškėjo gauto darbo užmokesčio. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. priėjęs prie išvados, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pažymėtina, kad administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2014).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog ginčija būtent Pravieniškių PN-AK veiksmus, taip pat nurodo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, vykdo išskaičiavimus iš jo sąskaitos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (b. l. 1–7) turinį, konstatuoja, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neskundžia jokių antstolių veiksmų, o ginčija tik Pravieniškių PN-AK veiksmus, t. y. faktą, kad Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo nuomone, be jokio teisėto pagrindo išskaičiuoja iš pareiškėjo sąskaitos pinigus. Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Pravieniškių PN-AK veiksmus, o ne antstolių veiksmus, teisėjų konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, visiškai atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas (vertinant tik bylos teismingumo aspektą), todėl nagrinėjamu atveju byla yra teisminga administraciniams teismams.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo ginčijamoje nutartyje nurodytu pagrindu, todėl yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą tenkinti

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė