2020-04-01 Nr. AB-6720-3-61-3-03341-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-261-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03341-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. bei E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. bei E. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Sprendimas); 4) išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinis žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto regstro bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai atsakovu nurodė Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovu skunde turėtų būti nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, kurio priimtas sprendimas netenkina pareiškėjų. Pareiškėjų skundas dėl atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, kaip nurodė teismas, turi būti paduodamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus buveinės vietą (L. Sapiegos g. 10, Kaunas) ir Kauno miesto savivaldybės buveinės vietą (Laisvės al. 96, Kaunas) Regionų apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ir perduoti skundo priėmimo klaudimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju juridinio asmens struktūrinis padalinys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, neturintis teisnumo, neregistruotas juridinių asmenų registre, neturintis teisės sudaryti sandorių, turėti ir įgyti teisių, negali būti šalimi administraciniame procese, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi netinkamai buvo taikytos ABTĮ procesinės teisės normos, nustatytos 2 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra pagrindas peržiūrėti suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies taikymo.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nustatydamas papildomus skundo trūkumus, kurių prieš tai nebuvo nustatęs, ir nesudarydamas procesinių galimybių pareiškėjams pašalinti šių trūkumų, pažeidė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Pareiškėjai, įgyvendindami savo teisę kreiptis gynybos į teismą, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skunde atsakovais nurodė Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėjai skunde atsakovu nurodė Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau akivaizdu, kad atsakovu skunde turėtų būti nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, kurio Sprendimas netenkina pareiškėjų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai pažymi, kad pareiškėjams iš esmės teisines pasekmes sukelia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas, todėl pareiškėjo skundas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ši byla pagal jo suformuluotą skundo reikalavimą teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nesilaikydamas ABTĮ reikalavimų.

Pažymėtina, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Dėl pareiškėjų argumento, kad teismas nustatydamas papildomus trūkumus, kurių prieš tai nebuvo nustatęs, pažeidė ABTĮ 11 straipsnį, 33 straipsnio 1 ir 5 dalis, 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks įpareigojimas negali būti vertinamas kaip įpareigojimas priimti pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, privalo tai daryti pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėjo pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai nustatė, kad byla priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. bei E. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė