1b3b26c8-a5da-448d-8ff5-506b60a47fa7 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-63-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02674-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.4.2.13.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovų I.

K. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5565-1119/2019 pagal ieÅ¡kovų D. R. ir R. R. ieÅ¡kinį atsakovams I. K. ir A. K. dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai D. R. ir R. R. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovams teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo bÅ«du žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018 m. sausio 9 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m2, kadastro duomenų bylÄ , įregistruojant ieÅ¡kovų padidėjusiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje - (duomenys neskelbtini), atsakovų I.

K. ir A. K. dalį – (duomenys neskelbtini), J. B. dalį – (duomenys neskelbtini) be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarkÄ pagal IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)parengtÄ â€žÅ½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1021 m2“ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad šalys su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje J. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0830 ha (toliau – žemės sklypas), bendraturčiai. Ant žemės sklypo esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. (toliau – pastatas) yra suskirstytas į tris patalpas – butus. Ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). A. I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas - patalpa su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pagal nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto – patalpos su pusrÅ«siu, kuriame ieÅ¡kovai gyvena, lokacijÄ (kraÅ¡tinis butas Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrame pastate, ieÅ¡kovų naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su 191 m2 valstybinės žemės sklypu, kuris atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokÄ . Todėl ieÅ¡kovai savo lėšomis parengė žemės sklypo ir įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – formavimo ir pertvarkymo projektas), kurį patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai pagal 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – įsiterpęs žemės sklypas), kuris ribojasi su žemės sklypu. Pirkdami įsiterpusį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai įsipareigojo įsigytÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos sujungti su žemės sklypu, kaip numatyta Formavimo ir pertvarkymo projekte. 2018 m. kovo 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių AukÅ¡telkės kaime, Å iaulių kaimiÅ¡koje seniÅ«nijoje, Å iaulių rajono savivaldybėje, pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo pertvarkė įsiterpusį žemės sklypÄ ir žemės sklypÄ sujungimo bÅ«du (toliau – žemės sklypas) ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Prijungus prie žemės sklypo įsiterpusį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu valdomame žemės sklype padidėjo 191 m2. Atliekant žemės sklypo ir įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ras bei nustatant kadastro duomenis atsakovai nedalyvavo, jokio sutikimo ar nesutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų neiÅ¡reiÅ¡kė, tačiau buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedÅ«rų, valstybės institucijų priimtų individualių teisės aktų atsakovai teismui neskundė.

4. Trečiasis asmuo sutiko dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo, o atsakovai tokio sutikimo ar nesutikimo ieÅ¡kovams nedavė, nes Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kovai dėjo maksimalias pastangas gauti atsakovų sutikimÄ , bandė su atsakovais susisiekti per atsakovo brolį, tačiau nesėkmingai. Kitų kontaktinių atsakovų duomenų ieÅ¡kovai neturėjo.

5. IeÅ¡kovai taipogi prašė nustatyti naujai suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų lėšomis parengtÄ naudojimo tvarkos planÄ . IeÅ¡kovų manymu, jų iniciatyva parengtas naudojimosi tvarkos planas maksimaliai užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , užtikrina bendraturčių patekimÄ Ä¯ jiems nuosavybės teise priklausančius butus – patalpas pagal butų lokacijÄ statinyje bei atitinka turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6. IeÅ¡kovai nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes atsakovų teiginiai, kad ieÅ¡kovai nesikreipė į juos dėl sutikimo įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis bei dėl naudojimosi tvarkos yra melagingi, nes atsakovams puikiai žinomos aplinkybės dėl Ä®siterpusio žemės sklypo įsigijimo ir jo pertvarkymo sujungimo bÅ«du, o sutikimo atsakovai neduoda iÅ¡ principo dėl anksčiau iki bylos nagrinėjimo teisme tarp Å¡alių įvykusių konfliktų.

Nurodė, jog iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl žemės sklypo dalies po trečiojo asmens J. B. langais naudojimo. Pažymėjo, kad atsakovų siÅ«loma patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes atsakovai praÅ¡o nustatyti tik jiems patogiausiÄ tvarkÄ , nors kartu negyvena ir žemės sklypu faktiÅ¡kai nesinaudoja, taip paneigdami teisinių santykių stabilumo kriterijų ir neiÅ¡laikydami bendraturčių interesų pusiausvyros, o bÅ«tent atsakovai neatsižvelgia į trečiojo asmens J.

B. interesus, teikia melagingas aplinkybes apie jų ir J. B. sudarytus susitarimus. Patvirtinus atsakovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovai turėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra iÅ¡kili, taigi Å¡alys naudotųsi neproporcingo naudingumo žemės sklypo dalimis. Be to, atsakovų teiginys, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti tvarka sukuriami netaisyklingų formų nedideli sklypeliai neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kiniu praÅ¡oma ne atidalinti žemės sklypus, o tik nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

7. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovų pateiktÄ uždarosios akcinės bendrovės ( toliau-UAB) „Kordimatas“ parengtÄ Å¾emės valdos padalinimo planÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nors atsakovai jau daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje, tačiau nuolat grįžta į LietuvÄ , į jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Jie buvo grįžę 2017 m. vasarÄ 5 savaitėms, 2017-12-23 – 2018-01-04, kuomet kilo tarp Å¡alių konfliktas, ir 2018-07-24 – 2018-09-03. Be to, ieÅ¡kovė turėjo galimybę praneÅ¡ti atsakovei apie pradėtas žemės sklypo pertvarkymo procedÅ«ras per socialinius tinklus bei per ieÅ¡kovų sÅ«nus, su kuriais bendrauja atsakovai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovai sÄ moningai neinformavo atsakovų, neprašė jų leidimo, žinodami, kad atsakovai nuolat gyvena ne Lietuvoje, dokumentus jiems siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, praneÅ¡imÄ laikraÅ¡tyje talpino formaliai, t. y. faktiÅ¡kai nesilaikė įstatymo reikalavimų bendrosios nuosavybės teisės klausimus spręsti kartu, ieÅ¡kant sutarimo, juos bandė apeiti.

Toks ieÅ¡kovų elgesys, atsakovų įsitikinimu, yra nesÄ Å¾iningas, nepriimtinas.

8. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai į atsakovus dėl naudojimosi daiktu tvarkos nėra kreipęsi. Susipažinę su ieÅ¡kovų siÅ«lomu naudojimosi tvarkos planu, atsakovai per savo atstovę kreipėsi į ieÅ¡kovų atstovę, siÅ«lydami atlikti tam tikras teismui pateikto plano korekcijas ir situacijÄ iÅ¡spręsti bendru sutarimu, tačiau ieÅ¡kovų atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovai tartis nesutinka. Dėl Å¡ios priežasties atsakovų iniciatyva parengtas alternatyvus naudojimosi sklypu planas, kurio esminis skirtumas nuo ieÅ¡kovų pateiktojo – mažesnis atskirų plotelių kiekis ir taisyklingos formos plotai.

Nustatant naudojimosi tvarkÄ , siekiant iÅ¡vengti ar sumažinti konfliktus ateityje, turi bÅ«ti siekiama, kad naudotis nustatomos dalys bÅ«tų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sÄ lyčio taÅ¡kų. Taip pat racionaliam, protingam sklypo naudojimui turi bÅ«ti siekiama, kad kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių tenkanti dalis bÅ«tų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena Å¡alių galėtų prisitaikyti savo poreikiams. Atsižvelgiant į tai, pagal atsakovų parengtÄ planÄ už namo esantis plotas dalinamas ne į 4 (keturias), o į 3 (tris) dalis, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų naudojimuisi priskirtų plotų segmentavimas bÅ«tų mažesnis.

Plote A/50 ieÅ¡kovai yra pasistatę statinį, Å¡iuo plotu faktiÅ¡kai naudojasi, todėl, atitinkamai, dalintinas tik likęs plotas. Vientisais, didesnio ploto, taisyklingos formos sklypais tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovams naudotis bus patogiau, sÄ lyčio taÅ¡kų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų sumažės, ko pasėkoje, galimai sumažėtų ir Å¡alių nesutarimai. Atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ieÅ¡kovų, todėl skaidyti jÄ Ä¯ kelis nedidelius plotelius yra neracionalu.

Atsakovų siÅ«lomas naudojimosi tvarkos projektas iÅ¡ esmės nepažeidžia ir faktinės naudojimosi sklypu tvarkos. PaaiÅ¡kino, kad pasak ieÅ¡kovų 38 kv. m. žemės sklypo dalis po J. B. langais nors ir turėtų bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojama atsakovų, tačiau esÄ jie jo neprižiÅ«ri. Å io ploto priežiÅ«rÄ atsakovai visuomet derino su J. B. ir jos dukra I. S..

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovų pusėje, J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su kuriuo sutiko, neprieÅ¡taravo, kad jis bÅ«tų patenkintas. Nurodė, jog ji tribučiame pastate kartu su ieÅ¡kovais gyvena ir žemės sklypu naudojasi 30 metus. Atsakovų parengtas naudojimosi žemės sklypu planas pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus, nes atsakovai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po jos buto langais. Atsakovai niekada netvarkė žemės sklypo, jo neprižiÅ«rėjo, nepjovė žolės, negrėbė lapų, negenėjo krÅ«mų, nevalė sniego.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovų siÅ«loma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo, nes žemės sklypo dalį už namo apie 30 metų naudojo ir tvarkė per pusę tik ji, jos dukra I. S. ir ieÅ¡kovai. Atsakovai buvo apsitvėrę tvora namo priekyje esantį žemės sklypo plotÄ . Ji nebuvo sudariusi susitarimo su atsakovais naudoti jų žemės sklypo dalį, esančiÄ už namo.

Be to, atsakovų siÅ«loma patvirtinti naudojimosi tvarka pažeistų jos interesus. Ji su ieÅ¡kovais suderino naudojimosi žemės sklypu planÄ . PrieÅ¡ fotografuojant žemės sklypÄ , atsakovas 2019 m. liepos mėnesį pirmÄ kartÄ nupjovė žolę. Tada ji, bÅ«dama namuose, girdėjo kaimynės D. R., A. K. ir I. S. pokalbį. Ji girdėjo, kaip A. K. nurodė, jog jam nesvarbi ta tvarka ir ta žemė, nes jis čia negyvena ir negyvens, ir kad visas Å¡is reikalas iÅ¡ principo. Tuo metu ieÅ¡kovė jam siÅ«lė šį nesutarimÄ baigti taikiai susitariant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino ieÅ¡kovams D. R. ir R. R. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo bÅ«du žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018 m. sausio 9 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m2, kadastro duomenų bylÄ , įregistruojant ieÅ¡kovų padidėjusiÄ dalį, esančiÄ bendrÄ ja daline nuosavybe – (duomenys neskelbtini), atsakovų I.

K. ir A. K. dalį – (duomenys neskelbtini), J. B. dalį – (duomenys neskelbtini) be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo. Nustatė naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarkÄ pagal IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)parengtÄ â€žÅ½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1021 m2“. Priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės I. K. 910,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisė ieškovams iš atsakovo A. K., 910,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės I. K. valstybei 24,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš atsakovo A. K. valstybei 24,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

11. Teismas nurodė, kad dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo į atsakingas valstybės institucijas su praÅ¡ymu kreipėsi ieÅ¡kovai, taigi praÅ¡ymas pertvarkyti ir suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ pateiktas ne visų žemės sklypo bendraturčių. Taip pat Å¡ioje byloje nustatyta, kad visi žemės sklypo bendraturčiai buvo kviečiami dalyvauti 2018-01-09 nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas ir minėtas kvietimas ieÅ¡kovams buvo įteiktas asmeniÅ¡kai, o J.

B. ir A. K. išsiųstas jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei apie tai paskelbta viešai laikraštyje. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (el. b. 51-52 l.) matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendrasavininkiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Dėl šios priežasties paženklinto žemės sklypo fragmentas (el. b. 7 l.) išsiųstas atsakovui A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku (el. b. 8 l.).

Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos projektų rengimo ir bendrasavininkių informavimo tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raÅ¡tu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei notarinės sutarties dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo nesudarė, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų taip pat neskundė.

12. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai jau 16 metų nuolat gyvena ir dirba užsienyje, tačiau vienÄ â€“ du kartus per metus grįžta į LietuvÄ bei, kad ieÅ¡kovai ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti atsakovus apie pradėtas teritorijų planavimo procedÅ«ras: siuntė dokumentus atsakovo A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ tinklapio matyti, kad registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siųsti dokumentai buvo grÄ Å¾inti siuntėjui, nes gavėjas (A.

K.) jų neatsiėmė paÅ¡te (el. b. 9 l.). IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybių gauti atsakovų sutikimo per socialinius tinklus, nes bendravo su atsakove tik 2015 m., kÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ socialinių tinklų (el. b. 134 l.). Vėliau, jos teigimu ji iÅ¡trynė atsakovę iÅ¡ socialinio tinklo draugų ir nebeturėjo galimybių su ja susisiekti, nes ji nėra įgudusi naudoti socialinius tinklus. PrieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė.

Nors atsakovai teigė, jog ieÅ¡kovams buvo žinomi atsakovų telefono numeriai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovai taipogi nepateikė, o ieÅ¡kovės teigimu ji anksčiau turėjo atsakovės I. K. telefono numerį, tačiau pakeitus telefono aparatÄ dingo visi numeriai, o ir jai nereikėjo atsakovų numerių, nes galėjo perduoti informacijÄ per atsakovo brolį.

13. Teismas nurodė, kad atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog jie buvo grįžę 2017 m. vasarÄ , Lietuvoje tuomet praleido 5 savaites, buvo grįžę laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03, laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, tuomet kilo tarp Å¡alių konfliktas. IÅ¡ nurodyto matyti, kad ieÅ¡kovai 2017 m. vasarÄ nebÅ«tų galėję gauti atsakovų sutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo ir/ar įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo, nes tuo metu dar nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai, laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03 buvo pradėta nagrinėti civilinė byla teisme, o laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, kaip ir patys atsakovai nurodė – tarp Å¡alių kilo konfliktas.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtino ir raÅ¡ytiniai trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, pateikti atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pat liudytojos I. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, Å¡alių santykiai nuolat buvo įtempti, konfliktiÅ¡ki, todėl nenuostabu, kad ieÅ¡kovai, vengdami konflikto, stengėsi atsakovus informuoti apie pradėtas teritorijų planavimo procedÅ«ras, siųsdami jiems registruotus laiÅ¡kus, pakabindami vieÅ¡oje vietoje skelbimÄ , taip pat per trečiuosius asmenis – atsakovo brolį G.

T., atsakovo motinÄ . Å iomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti, nes nepateikta jas paneigiančių įrodymų.

14. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patvirtino, kad iÅ¡ esmės atsakovai neprieÅ¡tarauja dėl įsitepusio žemės sklypo prijungimo ir turto dalių ieÅ¡kovams padidinimo bei pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, nepretenduoja į įsiterpusį žemės sklypÄ , tačiau nesutinka su pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu, nes nebuvo kreiptasi į juos dėl sutikimo pasikeitusiems kadastro duomenims įregistruoti, taip pat su Å¡iuo reikalavimu sutiktų, jei bÅ«tų patenkintas jų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė D. R. 2019 m. liepos mėnesį buvo susitikusi su atsakovu A. K. ir siÅ«lė bylÄ baigti taikiai, tačiau su Å¡iuo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu atsakovas nesutiko, nurodė, kad jam nesvarbu, ir kad visas Å¡is reikalas yra iÅ¡ principo. Šį pokalbį girdėjo trečiasis asmuo J. B., taip pat liudytoja I. S., kuri nurodė Å¡io pokalbio detales teismo posėdyje. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovai bandė gauti iÅ¡ atsakovų sutikimÄ Ä¯registruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir sujungti įsiterpusį žemės sklypÄ su žemės sklypu, tačiau dėl konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių, nesutampančių interesų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, gauti nepavyko.

15. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, turėdami matininko parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , įgijo teisę pateikti Å¡iuos kadastro duomenis įregistravimui vieÅ¡ame registre. Atsakovai teritorijų planavimo procedÅ«rų neskundė, į ieÅ¡kovų įsigytÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ nepretenduoja. Todėl Å¡io sprendimo 40.-45. punktuose nurodytų aplinkybių kontekste, atsakovų neprieÅ¡taravimas dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir nepretendavimas į įsiterpusį žemės sklypÄ su sÄ lyga, kad bus nustatyta atsakovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, neatitinka įstatyme nustatytų sutikimo formos reikalavimų, o vertinant tai, kaip atsakovų nesutikimÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra nepagrįstas ir užkerta keliÄ ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti sujungus įsiterpusį žemės sklypÄ su žemės sklypu nustatytus kadastro duomenis.

Teismo vertinimu taip atsakovai sukuria ieÅ¡kovams tokiÄ situacijÄ , kurioje jokios tolesnės procedÅ«ros dėl ieÅ¡kovų iniciatyva atlikto įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su žemės sklypu ir kadastrinių matavimų metu pasikeitusių duomenų įregistravimo vykti negali. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

16. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės D. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovei dar 2017 m. gegužės mėnesį elektroniniu paÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos siuntė elektroniniu laiÅ¡ku siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu planÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos specialistė D. A. 2017-05-03 elektroniniu paÅ¡tu, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei iÅ¡siuntė kitų bendrasavininkių siÅ«lomÄ suderinti žemės sklypo, kurio plotas 0,0830 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y., žemės sklypo, prie kurio neprijungtas įsiterpęs žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , parengtÄ IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2016 m. gruodžio mėn. (el. b. 1 t., 159-160 l.), tačiau įrodymų, kad šį planÄ atsakovė gavo, ir kokiÄ buvo siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , byloje nėra.

Tuo tarpu apie siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ atsakovai sužinojo Å¡ioje civilinėje byloje ir su ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka nesutinka.

17. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus planus (el. b. 161, 162 l.) matyti, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarkÄ ieÅ¡kovai naudosis 4 Žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 Å¡alia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 3 žemė sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/38 ir B/36 už namo), o pagal atsakovų siÅ«lomÄ nustatyti tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovai naudosis 4 žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 Å¡alia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 2 žemės sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/74 už namo).

Å alys ir tretysis asmuo bendrai naudosis D/109 ir E/20 plotais pagal ieÅ¡kovų planÄ arba K/109 ir K/19 pagal atsakovų planÄ , žemės sklypo A/50 dalyje yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis pastatas, todėl Å¡ia žemės dalimi ir Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovai. Rengiant abu planus Å¡alys laikėsi reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto idealiųjų dalių atitikimo siÅ«lomoms naudoti žemės sklypo dalims, dėl to ginčo Å¡ioje byloje nėra. Tačiau ieÅ¡kovų ir atsakovų siÅ«lomos nustatyti tvarkos skiriasi dėl žemės sklypo dalies už namo naudojimo – pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ dėl B/38 ir A/71 sklypo dalies, o pagal atsakovų parengtÄ planÄ â€“ dėl A/71 ir B/74 sklypo dalies naudojimo.

18. Teismas vertino, kad atsakovų siūloma tvarka nesumažinamas ieškovams siūlomų naudotis žemės sklypo plotų skaičius (jie lieka 4), tačiau sumažėja atsakovams priskirtų naudotis žemės sklypo plotų skaičius (vietoje 3 lieka 2), taip pat atsakovų plane siūlomos naudoti žemės sklypo dalys yra taisyklingos formos, tačiau siūlomai nustatyti tvarkai nepritaria likę bendrasavininkiai (ieškovai ir trečiasis asmuo J. B.). Tuo tarpu ieškovų iniciatyva parengtame plane yra viena netaisyklingos formos žemės sklypo dalis – A/71, siūloma nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suderinta su dar vienu bendrasavininkiu – J.

B., kuri nurodė, jog Å¡i tvarka atitinka jos interesus, nes žemės sklypo dalis A/71 yra po jos langais, o ji su ieÅ¡kovais yra susitarusi dėl Å¡ios žemės sklypo dalies tvarkymo ir naudojimo. Pagal atsakovų pateiktas fotonuotraukas ir iÅ¡ liudytojos I. S. parodymų matyti, kad už namo liudytoja ir trečiasis asmuo yra įsirengę daržiukÄ , kurio didžioji dalis pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ nustatyti tvarkÄ pakliÅ«tų į ieÅ¡kovų naudotinÄ Å¾emės sklypo dalį, o pagal atsakovų siÅ«lomÄ nustatyti tvarkÄ â€“ visas daržiukas pakliÅ«tų į atsakovų naudotinÄ Å¾emės sklypo dalį (el. b. 2 t., 104-105, 107-108 l.).

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Å¡alys ar trečiasis asmuo ketina naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus kažkokiai veiklai, kuriai vystyti yra svarbu Žemės sklypo dalies forma, plotas ar kiti parametrai. Todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ priskirtos naudotis žemės sklypo dalies forma ar plotas, taip pat ir segmentavimas nėra svarbios aplinkybės.

20. Teismas nurodė, kad svarbi aplinkybė, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , yra įprastinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, taip pat iÅ¡ liudytojos I. S. parodymų – apie 30 metų žemės sklypu faktiÅ¡kai naudojasi, jį prižiÅ«ri ir tvarko ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo su dukra I. S.. Atsakovai pirmÄ kartÄ nupjovė žolę Å¡ių metų liepos mėnesį, iki tol jie žolės nepjovė. Atsakovai tik namo priekyje buvo apsitvėrę, tačiau tvora Å¡iuo metu yra nugriuvusi.

Atsakovams 2017 m. ar 2018 m. iÅ¡važinėjus namo priekyje žolynÄ , I. S. nustojo prižiÅ«rėti ir tvarkyti aplinkÄ namo priekyje. Liudytoja paneigė atsakovų teiginius, kad už namo esančiÄ Å¾olę pjovė atsakovo brolis, jos teigimu, jis Å¡iuo metu visai nebeateina, nes yra susipykęs su atsakovais, o prieÅ¡ tai ateidavo retai ir tai tik retkarčiais įjungdavo atsakovų bute Å¡ildymÄ . Taip pat paneigė atsakovų teiginį, kad jie buvo susitarę su liudytoja dėl už namo esančio žemės sklypo dalies priežiÅ«ros, liudytoja iÅ¡ geros valios tvarkė aplinkÄ už namo.

Jei atsakovams bÅ«tų priskirta dalis žemės naudotis po J. B. langais, tai priželtų žolė, nes atsakovai jos nepjauna. O tai neatitiktų jos mamos J. B. valios. Liudytoja taip pat patvirtino, kad už namo yra įsirengusi darželį, kurį ji prižiÅ«ri. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens teiginius, kad iÅ¡ esmės visÄ Å¾emės sklypÄ prižiÅ«ri ir tvarko bei juo naudojasi ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo, todėl faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka yra susiklosčiusi tarp ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens, atsakovai yra pasyvÅ«s, jiems nėra svarbi aplinkos priežiÅ«ra ir jie neužtikrina savalaikės aplinkos priežiÅ«ros.

Ä®rodymų, kad teismui nustačius atsakovų praÅ¡omÄ nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , atsakovai tinkamai prižiÅ«rės jiems priskirtas žemės sklypo dalis, atsakovai nepateikė. PrieÅ¡ingai, įvertinus liudytojos parodymus apie atsakovų ir atsakovo brolio tarpusavio santykius, atsakovų planus dėl žemės naudojimo (palikti žolę), iÅ¡sakius ketinimÄ parduoti nekilnojamuosius daiktus, tai, kad atsakovai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, į LietuvÄ grįžta vienÄ -du kartus per metus trumpalaikėms atostogoms, nuolat grįžti į LietuvÄ gyventi ir dirbti Å¡iuo metu neplanuoja, teismas vertino, kad patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarkÄ , aplinkos priežiÅ«ra atsakovai nesirÅ«pins nei patys, nei per trečiuosius asmenis.

21. Teismas sprendė, kad atsakovų siÅ«loma nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia trečiojo asmens J. B. interesus, nes J. B. pageidauja, kad po jos langais žemės sklypo dalimi naudotųsi ieÅ¡kovai, kurie tinkamai prižiÅ«ri aplinkÄ , taip pat atsakovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra naudinga tik patiems atsakovams, ir neužtikrina, kad Žemės sklypas bus tinkamai prižiÅ«rimas ir tvarkomas atsakovų. Taigi ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarka, yra tikslesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių poreikius ir interesus.

22. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: 150 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., 54 l.), 150 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal apeliacinį skundÄ (el. b. 1 t., 188 l.), 38 Eur žyminis mokestis už laikinÄ sias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 64 l.), 1400 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ kurių 300 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ (el. b. 1 t., 55-56, 104-105, 107, 189-190 l.; 2 t., 40-41, 78-83, 138-139 l.), ir 121 Eur iÅ¡laidos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti (el. b. 1 t., 108-109 l.).

Patenkinus visiÅ¡kai patikslintÄ ieÅ¡kinį, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams priteistinas 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant ieÅ¡kinį teisme. Taip pat kadangi tenkintas ieÅ¡kovų apeliacinis skundas, tačiau liko neatlygintos apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (150 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 300 Eur advokatės iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ ), Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams.

IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams nepriteistinas 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismas 2018-05-16 nutartimi atsisakė taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 69-70 l.). Vertinant praÅ¡ymo priteisti 121 Eur iÅ¡laidas patirtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovai parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , pagal kurį teismas patvirtino Žemės sklypo naudojimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų IÄ® „Geodezijos studija“ už Žemės sklypo naudojimo tvarkos plano parengimÄ sumokėta 121 Eur suma priskirtina kitoms bÅ«tinoms ir pagrįstoms, susijusioms su procesu, iÅ¡laidoms, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamÄ priteisti maksimalų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, sprendė, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, 2018-10-04 teismo posėdžio trukmę (10 val.), 2019-07-15 parengiamojo teismo posėdžio trukmę (31 min., kuri apvalinama iki 1 val.), 2019-09-06 teismo posėdžio trukmę (1 val. 34 min., kurios apvalinamos į 2 val.), įvertinęs bylos sudėtingumÄ , teiktų procesinių dokumentų pobÅ«dį ir turinį, sprendė, kad ieÅ¡kovų patirtos likusios 1100 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 23. Apeliaciniu skundu atsakovai I. K. ir A. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 23.1. Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo teismas situacijÄ vertino formaliai, prioritetÄ suteikė iÅ¡imtinai argumentams ir įrodymams, kurie palankÅ«s ieÅ¡kovams.

Teismas pareigÄ bendraturčiams bendradarbiauti ir kooperuotis vertino kitaip, jos nesureikÅ¡mindamas, neatsižvelgė į reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, atsakovų teiktus įrodymus, o kaip kurios teismo nustatytos aplinkybės apskritai prieÅ¡tarauja paties teismo daromoms iÅ¡vadoms. Apie tai, kad I. K. jokie praneÅ¡imai 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėn. apskritai nebuvo siųsti, teismas apie tai iÅ¡ viso nepasisakė ir nevertino. 23.2. Ä® bylÄ atsakovai buvo pateikę trumpÄ 2019-08-25 I. K. ir D.

R. susiraÅ¡inėjimÄ tame pačiame socialiniame tinkle, kas, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė ir, jÄ antrindamas konstatavo teismas, liudija, jog D. R. galėjo susisiekti su I. K. socialiniais tinklais ir realiai atsakovus informuoti, papraÅ¡yti jų duoti sutikimÄ ar pasiraÅ¡yti dokumentuose. Teismas Å¡io atsakovų įrodymo nevertino, taigi iÅ¡ esmės atmetė raÅ¡ytinį atsakovų pateiktÄ Ä¯rodymÄ , kurio tikrumo, realumo ieÅ¡kovai neginčijo, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytÄ pareigÄ pateikti argumentus. 23.3.

Tai, kad teismas bylos medžiaga vadovaujasi fragmentiÅ¡kai, jÄ interpretuoja netiksliai, akcentuoja aplinkybes ir įrodymus, naudingus tik ieÅ¡kovams, iliustruoja ir teismo argumentai dėl to, jog esÄ D. R. 2019 m. liepos mėn. siÅ«lė A. K. baigti bylÄ taikiai, tačiau jis nesutiko ir esÄ nurodė, kad bylÄ tęs iÅ¡ principo. Tuo tarpu ankstesni atsakovų teikti siÅ«lymai bylÄ baigti taikiai, teismo nebuvo niekaip vertinami kaip reikÅ¡mingi. 23.4. Teismo sprendime apraÅ¡omas 2019 m. liepos mėn. susitikimas buvo pateiktas tik iÅ¡ ieÅ¡kovės ir liudytojos, kuri dirba su ieÅ¡kove vienoje darbovietėje ir atsakovams ne kartÄ yra minėjusi, jog prieÅ¡taraudama ieÅ¡kovams baiminasi turėti problemų darbe, pozicijų.

Atsakovų atstovės paaiÅ¡kinimai teismo sprendime, kaip ir kai kurie kiti atsakovų pozicijai palankÅ«s įrodymai, buvo nutylėti, nors dėstydama iÅ¡ kliento gautÄ informacijÄ apie minėtÄ susitikimÄ atstovė nurodė, kad, pasak atsakovo, situacija buvo kitokia, kad J. S. bendraudama su juo dar iki D. R. atėjimo nurodė, kad bÅ«tent jai nėra skirtumo, kam kuris gabalas žemės priklausys, kad atėjusi D. R. nepasiÅ«lė jokių konkrečių situacijos sprendimų ir pan. Taigi teismas apsiribojo tik vienos pusės argumentais, kitus atmesdamas be jokių motyvų. 23.5.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai apie vykstančias procedÅ«ras atsakovus informavo tik formaliai, nors ieÅ¡kovai žinojo, kad faktiÅ¡kai atsakovų informacija perduodama paÅ¡tu, skelbimu laikraÅ¡tyje nepasieks, nors turėjo galimybes informuoti atsakovus asmeniÅ¡kai, tačiau vengė bet kokio tiesioginio kontakto, nesutiko taikiai spręsti situacijos, kai atsakovai tiek patys aktyviai siÅ«lė, tiek buvo linkę ieÅ¡koti taikaus sprendimo varianto viso proceso metu, proceso eigoje nei tiesiogiai, nei per atstovę nepateikė praÅ¡ymo duoti reikiamus sutikimus, nenurodė, kokia forma atsakovai turėtų duoti sutikimÄ ir pan., teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai bandė gauti sutikimÄ negali bÅ«ti laikoma teisinga ir pagrįsta. 23.6.

Teismo iÅ¡vada, jog atsakovai nepagrįstai nesutiko duoti ieÅ¡kovams sutikimo, yra grindžiama nepagrįstais teiginiais, jog esÄ atsakovai sutikimÄ sutiko duoti tik su sÄ lyga, jei bus nustatyta jų pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka, nors tokia iÅ¡lyga niekada nebuvo formuluojama, vertintina kaip neteisinga, netiksli, grindžiama tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie bÅ«tų palankÅ«s pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimui, nepalankius duomenis nemotyvuotai atmetant. 23.7. Teismo argumentas, jog atsakovai neįrodė, jog tinkamai prižiÅ«rės jiems priskirtÄ sklypo dalį, vertinimas kaip teismo daroma prielaida, spėlionės apie atsakovų elgesį ateityje, kas negali bÅ«ti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimu, nes įstatymas aiÅ¡kiai numato, kad teismo spendimas turi bÅ«ti grindžiamas byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir aplinkybėmis, objektyviu, visapusiÅ¡ku aplinkybių vertinimu. 23.8.

S. pripažino, kad faktiÅ¡kai teritorijÄ po J. B. langais prižiÅ«ri ne D. R., o pati I. S., tad argumentai dėl ieÅ¡kovų siÅ«lomos tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų, trečiojo asmens, liudytojos paaiÅ¡kinimais apie faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ , kas žemę prižiÅ«ri ir naudojasi. Be to, vien vieno iÅ¡ bendraturčių pageidavimas, įnoris, negali tapti priežastimi nustatyti vienokiÄ ar kitokiÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ . Prielaidos apie tai, kad atsakovai neužtikrins pagal jų planÄ paskirto jiems ploto yra niekinės, nes ieÅ¡kovų siÅ«lomas planas irgi to neužtikrina.

Nesant aiÅ¡kios nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, teismas turėjo ne remtis vienos ar kitos pusės, ar, juo labiau, trečiojo asmens, norais, o vadovautis teismų praktikoje iÅ¡skiriamais objektyviais kriterijais ir bÅ«tent jais remiantis nustatyti kuris planas yra optimalus. 23.9. Teismų praktikoje akcentuojama, jog svarbu, kad nustatomos dalys bÅ«tų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sÄ lyčio taÅ¡kų, kad kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių tenkanti dalis bÅ«tų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena Å¡alių galėtų prisitaikyti savo poreikiams.

Å iuos reikalavimus geriau atitinka atsakovų parengtas planas, nes jis užtikrina mažesnį sklypo segmentavimÄ , mažiau sÄ lyčio taÅ¡kų, nepaneigia ir faktinės sklypų naudojimosi tvarkos, nes plotai, kuriuose kiti bylos dalyviai yra pasistatę statinius ir realiai jais naudojasi, yra priskiriami jiems, iÅ¡laikoma J. B. ir ieÅ¡kovams tenkančių sklypų ribojimasis, o plotas po J. B. langais, priskiriamas atsakovams, kurie neketina I. S. drausti toliau naudotis tuo plotu, nes tokį savo neprieÅ¡taravimÄ buvo iÅ¡reiÅ¡kę ir anksčiau.

Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-13/2010; 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-780/2003). 23.10. Byloje tiek dėl sutikimo davimo, tiek dėl naudojimosi tvarkos abi Å¡alys mini atsakovo brolį G. T., tačiau byloje jis nebuvo apklaustas. Byloje neiÅ¡klausius Å¡io asmens, galėjo bÅ«ti neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė, taigi ir priimtas neteisingas ir neteisėtas spendimas. 23.11.

Teismas priteisė atsakovams visÄ sumÄ už IÄ® „Geodezijos studija“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ â€“ 121 Eur. Vis dėlto, 2018-07-03 praÅ¡yme civilinėje byloje Nr. e2-6732-251/2018 buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti 40 Eur, tai yra 1/3 dalį sumokėtos sumos. Å iuo atveju teismas ieÅ¡kovams priteisė daugiau, nei jie prašė, taigi iÅ¡ esmės peržengė ieÅ¡kinio ribas. Formaliai teismas vertino ir ieÅ¡kovų iÅ¡laidas teisinei pagalbai, nors CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl iÅ¡laidų advokatui priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

IÅ¡ ieÅ¡kovų į bylÄ teiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, už kurias tiksliai paslaugas ir kiek buvo mokama. Dėl to teismo atliktas vertinimas dėl iÅ¡laidų atitikties rekomenduojamiems dydžiams yra abstraktus, paremtas prielaidomis. Be to, iÅ¡ atsakovų neturėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovai patyrė atskirojo skundo dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 parengimui, nes Å¡ios iÅ¡laidos niekaip nesusijusios su atsakovų veikimu ar neveikimu, buvo sÄ lygotos iÅ¡imtinai teismo ir ieÅ¡kovų nuomonių iÅ¡siskyrimo.

Atsakovai Å¡ioje proceso dalyje visiÅ¡kai nedalyvavo, neteikė atsiliepimo, nes skundžiama nutartis neturėjo jiems jokios tiesioginės įtakos, buvo skirta ieÅ¡kovams. Kadangi atsakovai procese buvo sÄ Å¾iningi, iÅ¡laidos atskirajam skundui parengti atsirado dėl nuo atsakovų niekaip nepriklausiusiu priežasčių, teismas turėjo vadovautis aukščiau minėta CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta taisykle. IeÅ¡kovams nepateikus tikslios informacijos, kiek sumokėta konkrečiai už Å¡iÄ paslaugÄ , turėjo bÅ«ti vadovaujamasi rekomendacijomis ir priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos 388,12 Eur.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai D. R. ir R. R. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 24.1. Apeliantai, atstovaujami advokatės, bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo visas procesines teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir teisę teikti praÅ¡ymus apklausti liudytojais tam tikrus asmenis, tačiau tokių praÅ¡ymų nė karto neteikė, nors procesas tęsiasi jau antri metai. 24.2. 2019-09-07 teismo posėdyje liudytoja apklausta J.

B. dukra paneigė apeliantų nurodomus susitarimus žemės sklypo dalies naudojimosi, nurodydama, kad apeliantai jokių susitarimų su ja ir jos motina niekad nebuvo sudarę, žolės nepjauna, neprižiÅ«ri, motina ir ji tikrai nenori, kad žemės sklypo dalis po jų langais bÅ«tų priskirta naudotis apeliantams. Nėra jokio pagrindo kvestionuoti liudytojos parodymus, o vertinant jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi, faktinė ir neginčijama aplinkybė byloje yra ta, kad ieÅ¡kovai parengė ir suderino naudojimosi tvarkos planÄ su J.

B., atsižvelgdami ir įvertindami jos interesus. 24.3. IeÅ¡kovai po 2018 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo kreipėsi į apeliantus, praÅ¡ydami pakeisti teismo sprendimÄ taikiu susitarimu, tÄ patvirtino ir apeliantų atstovė 2019-09-07 teismo posėdyje (garso įraÅ¡o 10:37 min). Tačiau apeliantai kėlė ieÅ¡kovams įvairias sÄ lygas, iÅ¡ kurių apeliantų atstovė nurodė naudojimosi tvarkÄ pagal apeliantų pateiktÄ planÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimÄ . Apeliantų „sutikimas“ visada buvo su papildomomis sÄ lygomis, apeliantai niekada nesutiko su daline taika dėl pirmojo ieÅ¡kovų reikalavimo. 24.4.

Byloje įrodyta, kad apeliantai žemės sklypo dalimi už namo nesinaudoja, neprižiÅ«ri. Ginčo dėl žemės sklypo dalies namo priekyje, ties įėjimais į kiekvienÄ iÅ¡ trijų butų, byloje nėra. Todėl nėra jokių protingų priežasčių, dėl kurių apeliantai inicijavo ginÄÄ dėl keliasdeÅ¡imt kvadratinių metrų žemės sklypo dalies iÅ¡dėstymo už namo, teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, tęsė ilgÄ teisminį procesÄ , juolab, kad jiems buvo žinoma ir bendraturtės J.

B. pozicija byloje. J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kovais ir apeliantais valdo 2,84 arus žemė sklypo, todėl jos pageidavimas, kad žemės sklypo dalimi po jos buto langais naudotųsi ieÅ¡kovai, su kuriais ji kartu tvarkosi gyvena daugiau nei trisdeÅ¡imt metų yra visiÅ¡kai pagrįstas ir negali bÅ«ti ignoruotas. Apeliantų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, bendraturčių interesų pusiausvyrÄ . 24.5. Apeliantai, vertindami savo siÅ«lomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrįstumÄ , painioja naudojimosi tvarkos nustatymÄ ir atidalijimÄ , ir remiasi 2003 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, tačiau bylų ratio decidendi yra skirtingi. Apeliantai pasirėmė precedentu, kuris sprendžia bendraturčio teisės reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės realizavimo ir sÄ lygų klausimÄ , kai tuo tarpu Å iaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartyje jau yra pasisakęs, kad Å¡ioje byloje žemės atidalijimo plano parengimas nėra galimas. 24.6. 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 ieÅ¡kovai teikė praÅ¡ymÄ dėl 690 Eur, priteisimo, iÅ¡ kurių 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 150 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur, tai yra trečdalį IÄ® „Geodezijos studija“, 2019-07-11 teikė praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 dėl 1990 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kas sudaro 690 Eur pagal 2019-07-03 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , 1000 Eur už ieÅ¡kovų atstovimÄ Å¡ioje byloje; 300 Eur už apeliacinį skundÄ . 2019-09-05 ieÅ¡kovai teikė praÅ¡ymÄ dėl 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ .

Taigi, Å¡iame procese ieÅ¡kovai sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už apeliacinį skundÄ , 121 Eur už parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ , 1 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, viso 2 321 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , priteisė ieÅ¡kovams 1821 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nepriteisė ieÅ¡kovams civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 patirtų 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kadangi teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla sugražinta nagrinėti į pirmÄ instancijÄ iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo nesprendė.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J. B. nesutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakovai minėtu adresu negyvena, bendrai naudojamo žemės sklypo niekada netvarkė, neprižiÅ«rėjo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

27. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių 28. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Å¡iems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise: 124/415 dalys žemės sklypo pagal 2017-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini )priklauso I. K. ir A. K., 142/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-pardavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J.

B. ir 149/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso D. R. (el. b. l 28–29). Be to, ieÅ¡kovei pagal 1997-08-08 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini)priklauso 784/24500 pastato tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), o J. B. pagal 1995-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso 32/1000 dalys minėto pastato (el. b. l. 30–35). Be to, J. B. nuosavybės teise nuo 1993-06-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), I.

K. nuosavybės teise nuo 2000-04-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. R. nuo 1997-08-08 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)(el. b. 39–45). 29. 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė D. R. nusipirko iÅ¡ valstybės 0.0191 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 20–26 ), jį ieÅ¡kovė įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vienÄ Å¾emės sklypÄ . 30. 2017-12-28 kvietimai ir paÅ¡to kvitas patvirtina, jog kvietimai dalyvauti 2018-01-09 10.00 val.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime įteikti asmeniškai ieškovams, taip pat išsiųsti registruotu paštu J. B. ir A. K. (el. b. 1 t., 11-14, 16 l.). Apie planuojamus Žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus pranešta viešai 2017-12-30 dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (el. b. 1 t., 17 l.). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018-01-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo IĮ „Geodezijos studija“, kad Žemės sklypo ribų paženklinime specialistas nedalyvaus (el. b. 1 t., 15 l.).

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te (el. b. 1 t., 10 l.) nurodyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2018-01-09 pagal 2017-05-03 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2018-01-12 IÄ® „Geodezijos studija“ praneÅ¡imo A. K. matyti, kad jis nedalyvavo 2018-01-09 ženklinant žemės sklypÄ , pertvarkytÄ po žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, esantį (duomenys neskelbtini), bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte.

Minėtame praneÅ¡ime nurodytas adresas ir telefono numeris, kuriuo A. K. gali per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (iÅ¡traukos) gavimo kreiptis (el. b. 1 t., 7 l.). Minėtas praneÅ¡imas 2018-01-12 iÅ¡siųstas registruotÄ ja paÅ¡to siunta atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b. 8 l.), tačiau paÅ¡to siunta grÄ Å¾inta siuntėjui, nes neįteikta (el. b. 1 t., 9 l.).

31. Parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla su 2018-03-09 praÅ¡ymu pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vadovui (el. b. 1 t., 46-53 l.). IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo 2018-03-22 sprendimo Nr. 31SK-408-(14.31.110.) matyti, kad nutarta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo bÅ«du ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IÄ® „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018-01-09 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ (el. b. 1 t., 36 l.). Dėl liudytoju neapklausto atsakovo brolio G. T.

32. Apeliantai nurodo, kad byloje tiek dėl sutikimo davimo, tiek dėl naudojimosi tvarkos abi šalys mini atsakovo brolį G. T., tačiau byloje jis nebuvo apklaustas. Apeliantų manymu, byloje neišklausius šio asmens, galėjo būti neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui apklausti liudytoju minėtÄ asmenį nepateikė. Taigi byloje nesant vieÅ¡o intereso, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir teismų praktikos, neturėjo pareigos savo inciatyva apklausti liudytoju G. T.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo 34. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

35. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKÄ®) 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su praÅ¡ymu įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiami NTKÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

NTKÄ® 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ .

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį įsiterpęs žemės sklypas buvo sujungtas su žemės sklypu, taip pat buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji žemės sklypo kadastro duomenys. Pagal esamÄ situacijÄ ieÅ¡kovams bÅ«tinas atsakovų notarinis sutikimas sujungti įsiterpusį žemės sklypÄ su žemės sklypu, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį bei visų bendrasavininkių praÅ¡ymas (sutikimas) įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis pagal NKTÄ® 12 straipsnio 2 dalį.

38. Apeliantai nurodo, kad dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo teismas situacijÄ vertino formaliai, prioritetÄ suteikė iÅ¡imtinai argumentams ir įrodymams, kurie palankÅ«s ieÅ¡kovams. Teismas neatsižvelgė į reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, atsakovų teiktus įrodymus, o kaip kurios teismo nustatytos aplinkybės apskritai prieÅ¡tarauja paties teismo daromoms iÅ¡vadoms. Taigi teismas apsiribojo tik vienos pusės argumentais, kitus atmesdamas be jokių motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Apeliantų manymu, ieÅ¡kovai apie vykstančias procedÅ«ras atsakovus informavo tik formaliai, nors ieÅ¡kovai žinojo, kad faktiÅ¡kai atsakovų informacija perduodama paÅ¡tu, skelbimu laikraÅ¡tyje nepasieks, nors turėjo galimybes informuoti atsakovus asmeniÅ¡kai, tačiau vengė bet kokio tiesioginio kontakto, nesutiko taikiai spręsti situacijos, kai atsakovai tiek patys aktyviai siÅ«lė, tiek buvo linkę ieÅ¡koti taikaus sprendimo varianto viso proceso metu, proceso eigoje nei tiesiogiai, nei per atstovę nepateikė praÅ¡ymo duoti reikiamus sutikimus, nenurodė, kokia forma atsakovai turėtų duoti sutikimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai bandė gauti sutikimÄ negali bÅ«ti laikoma teisinga ir pagrįsta.

39. Teisėjų kolegija atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014).

40. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pasisakyta dėl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų. Ä®vertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is procesinis sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes Å¡iuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iÅ¡ jo turinio yra aiÅ¡ku, kokiomis faktinio ir teisinio pobÅ«džio aplinkybėmis remdamasis teismas tenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo.

41. Aplinkybė, kad teismas iÅ¡samiau nemotyvavo kodėl atmeta atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir neiÅ¡sprendė byloje padarytų iÅ¡vadų ir faktų prieÅ¡taros. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovų nurodyti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir paaiÅ¡kinimai turi pakankamÄ ir tikėtinai ( CPK 185 straipsnis) didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos projektų rengimo ir bendrasavininkių informavimo tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raÅ¡tu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei notarinės sutarties dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo nesudarė, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų taip pat neskundė.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes: visi žemės sklypo bendraturčiai buvo kviečiami dalyvauti 2018-01-09 nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas ir minėtas kvietimas atsakovui A. K. iÅ¡siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei apie tai paskelbta vieÅ¡ai laikraÅ¡tyje; nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendrasavininkiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu; paženklinto žemės sklypo fragmentas iÅ¡siųstas atsakovui A.

K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku. Įvertinus byloje minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad su minėta pirmosios instancijos išvada nėra pagrindo nesutikti.

43. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Å¡alių santykiai nuolat buvo įtempti, konfliktiÅ¡ki, todėl nenuostabu, kad ieÅ¡kovai, vengdami konflikto, stengėsi atsakovus informuoti apie pradėtas teritorijų planavimo procedÅ«ras, siųsdami jiems registruotus laiÅ¡kus, dėdami vieÅ¡oje vietoje skelbimÄ , taip pat per trečiuosius asmenis – atsakovo brolį G. T., atsakovo motinÄ . IeÅ¡kovai bandė gauti iÅ¡ atsakovų sutikimÄ Ä¯registruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir sujungti įsiterpusį žemės sklypÄ su žemės sklypu, tačiau dėl konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių, nesutampančių interesų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, gauti nepavyko. Atsakovai nepateikė Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

44. Å ios bylos kontekste svarbu tai, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai teritorijų planavimo procedÅ«rų neskundė, į ieÅ¡kovų įsigytÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ nepretenduoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų neprieÅ¡taravimas dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir nepretendavimas į įsiterpusį žemės sklypÄ su sÄ lyga, kad bus nustatyta atsakovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, neatitinka įstatyme nustatytų sutikimo formos reikalavimų, o vertinant tai, kaip atsakovų nesutikimÄ , toks nesutikimas yra nepagrįstas ir užkerta keliÄ ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti sujungus įsiterpusį žemės sklypÄ su žemės sklypu nustatytus kadastro duomenis.

Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 45. Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).

Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, bendraturčio teisės, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkÄ Ä¯gyvendinimas yra, inter alia ( be kita ko), neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

46. Jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ . Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

47. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka inter alia ( be kita ko) nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

48. Apeliantai nurodo, kad teismo argumentas, jog atsakovai neįrodė, jog tinkamai prižiÅ«rės jiems priskirtÄ sklypo dalį, vertinimas kaip teismo daroma prielaida, spėlionės apie atsakovų elgesį ateityje, kas negali bÅ«ti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimu. Apeliantai taip nurodo, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog svarbu, kad nustatomos dalys bÅ«tų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sÄ lyčio taÅ¡kų, kad kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių tenkanti dalis bÅ«tų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena Å¡alių galėtų prisitaikyti savo poreikiams.

Apeliantų manymu, Å¡iuos reikalavimus geriau atitinka atsakovų parengtas planas, nes jis užtikrina mažesnį sklypo segmentavimÄ , mažiau sÄ lyčio taÅ¡kų, nepaneigia ir faktinės sklypų naudojimosi tvarkos, nes plotai, kuriuose kiti bylos dalyviai yra pasistatę statinius ir realiai jais naudojasi, yra priskiriami jiems, iÅ¡laikoma J. B. ir ieÅ¡kovams tenkančių sklypų ribojimasis, o plotas po J. B. langais, priskiriamas atsakovams, kurie neketina I. S. drausti toliau naudotis tuo plotu.

49. Sutiktina su apeliantais, kad teismų atsakovų parengtas planas užtikrina mažesnį sklypo segmentavimÄ , mažiau sÄ lyčio taÅ¡kų, tačiau kaip minėta, nustatant naudojimosi tvarkÄ , svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nustatoma tvarka nesukeltų prielaidų ateityje kilti konfliktams, teisminiams ginčams dėl bendro daikto naudojimo, bÅ«tų racionali, efektyvi, ekonomiÅ¡ka nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Teisėjų kolegija, atmesdama kitus aukščiau minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog atsakovų nurodytas aplinkybes tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, paneigia iÅ¡tirtų įrodymų visetas.

50. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens teiginius, kad iÅ¡ esmės visÄ Å¾emės sklypÄ prižiÅ«ri ir tvarko bei juo naudojasi ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo, todėl faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka yra susiklosčiusi tarp ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens, atsakovai yra pasyvÅ«s, jiems nėra svarbi aplinkos priežiÅ«ra ir jie neužtikrina savalaikės aplinkos priežiÅ«ros.

Ä®rodymų, kad teismui nustačius atsakovų praÅ¡omÄ nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , atsakovai tinkamai prižiÅ«rės jiems priskirtas žemės sklypo dalis, atsakovai nepateikė. PrieÅ¡ingai, įvertinus liudytojos parodymus apie atsakovų ir atsakovo brolio tarpusavio santykius, atsakovų planus dėl žemės naudojimo (palikti žolę), iÅ¡sakius ketinimÄ parduoti nekilnojamuosius daiktus, tai, kad atsakovai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, į LietuvÄ grįžta vienÄ -du kartus per metus trumpalaikėms atostogoms, nuolat grįžti į LietuvÄ gyventi ir dirbti Å¡iuo metu neplanuoja, manytina, kad patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarkÄ , aplinkos priežiÅ«ra atsakovai nesirÅ«pins nei patys, nei per trečiuosius asmenis.

51. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad apeliantai nepateikė argumentų, apart to, kad pagal atsakovų parengtÄ planÄ ieÅ¡kovų ir atsakovų naudojimuisi priskirtų plotų segmentavimas bÅ«tų mažesnis, kodėl ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyta žemės naudojimosi tvarka ydinga ir neatitinka atsakovų interesų. Apeliantai nurodė iÅ¡ esmės tas pačias ir pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes nesutikdami su ieÅ¡kovų nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai siekia, kad apeliacinės instancijos teismas padarytų kitokias iÅ¡vadas, tačiau apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

52. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų siÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia trečiojo asmens J. B. interesus, nes J. B. pageidauja, kad po jos langais žemės sklypo dalimi naudotųsi ieÅ¡kovai, kurie tinkamai prižiÅ«ri aplinkÄ , taip pat atsakovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra naudinga tik patiems atsakovams, ir neužtikrina, kad žemės sklypas bus tinkamai prižiÅ«rimas ir tvarkomas atsakovų.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarka yra tikslesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių poreikius ir interesus. Tai atitinka ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog tokiais atvejais bÅ«tina siekti faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, reikalaujama atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius.

Taigi, kaip minėta, manytina, kad darnos Å¡alių santykiams, naudojant žemės sklypÄ atsakovų pasiÅ«lyta tvarka, neabejotinai neatneÅ¡tų ir sukeltų dar daugiau konfliktų bei ginčų.

53. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisėta ir pagrįsta, pagrindų keisti ar naikinti Å¡iÄ sprendimo dalį nenustatyta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 54. Atsakovai nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovai 2018-07-03 praÅ¡yme civilinėje byloje Nr. e2-6732-251/2018 buvo aiÅ¡kiai nurodę, kad praÅ¡o atlyginti 40 Eur, tai yra 1/3 dalį sumokėtos 121 Eur sumos, už parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ .

Å iuo atveju teismas ieÅ¡kovams priteisė daugiau, nei jie prašė. Formaliai teismas vertino ir ieÅ¡kovų iÅ¡laidas teisinei pagalbai, nes ieÅ¡kovų į bylÄ teiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, už kokias tiksliai paslaugas ir kiek buvo mokama. Be to, iÅ¡ atsakovų neturėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovai patyrė atskirojo skundo dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 parengimui, nes Å¡ios iÅ¡laidos niekaip nesusijusios su atsakovų veikimu ar neveikimu, buvo sÄ lygotos iÅ¡imtinai teismo ir ieÅ¡kovų nuomonių iÅ¡siskyrimo.

55. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 teikė praÅ¡ymÄ dėl 690 Eur, priteisimo, iÅ¡ kurių 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 150 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur, tai yra trečdalį iÅ¡laidų už IÄ® „Geodezijos studija“ parengtÄ naudojimosi planÄ (el. b. I t., l. 153-158), 2019-07-11 teikė praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 iÅ¡ viso dėl 1990 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo; 300 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovai minėtame praÅ¡yme, be kita ko nurodė, kad ieÅ¡kovų iÅ¡laidas sudaro ir naudojimosi tvarkos plano parengimas (el. b.

II t., l. 179-184). 2019-09-05 ieÅ¡kovai teikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ pritesimo (el. b. III t., l. 78-80). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , priteisė ieÅ¡kovams 1 821 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams nepriteistinas 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismas 2018-05-16 nutartimi atsisakė taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 69-70 l.).

IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Å¡iame procese ieÅ¡kovai patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 300 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už apeliacinį skundÄ , 121 Eur už IÄ® „Geodezijos studija“ parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ , 1 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 2 321 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad teismas nepriteisė ieÅ¡kovams civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 patirtų 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, teisėjų kolegija dėl minėtų ieškovų argumentų plačiau nepasisako.

56. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, tai, kad po 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 pateikto ieÅ¡kovų praÅ¡ymo priteisti trečdalį IÄ® „Geodezijos studija“ parengto naudojimosi plano bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi buvo teikti apeliacinis skundas, patikslintas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys, tai, kad vėlesniuose praÅ¡ymuose priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovai nenurodė, kad pageidauja, jog iÅ¡ ieÅ¡kovų bÅ«tų priteista tik dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, vertintina, jog ieÅ¡kovai pageidavo priteisti visas jų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagrįstai priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų 121 Eur už IÄ® „Geodezijos studija“ parengtÄ naudojimosi planÄ .

57. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-696/2017, ankstesnės kasacinio teismo praktikos pagrindu pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus apie taikymÄ teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų civilinėse bylose priteisimÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad jeigu yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina iÅ¡laidų dydį, teismas turi iÅ¡spręsti tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iÅ¡ kurių turinio matyti esminiai, tokių iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bylÄ nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios iÅ¡laidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o iÅ¡vestiniai, neturi reikÅ¡mės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.

60. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovų praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pateikti įrodymai (bankinių mokėjimo pavedimų kopijos, pinigų priėmimo kvitų kopijos, kasos pajamų orderio kvito kopija, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kvito kopija), patvirtinantys bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį bei pagrįstumÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę objektyviai nustatyti, kokias bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovai realiai patyrė, todėl apeliantų argumentas, kad teismas formaliai vertino ieÅ¡kovų iÅ¡laidas teisinei pagalbai, atmestinas kaip nepagrįstas.

61. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams 14 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovai dėl Å¡ios nutartie pateikė atskirÄ jį skundÄ . Å iaulių apygardos teismas 2019 birželio 11 d. atskirÄ jį skundÄ tenkino, panaikino Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir perdavė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminiai kriterijai, lemiantys bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , yra byloje nagrinėjamo klausimo pobÅ«dis, taip pat Å¡alių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. BÅ«tent pagal Å¡iuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesÄ pralaimėjusia Å¡alimi, privalančia atlyginti procesÄ laimėjusios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobÅ«džio, todėl galioja pagrindinis iÅ¡laidų paskirstymo principas – pralaimėjusi Å¡alis atlygina Å¡ias iÅ¡laidas laimėjusiai Å¡aliai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiesiogiai lėmė atsakovų nesutikimas su ieÅ¡kinio reikalavimais, todėl atsakovai turi privalo atlyginti ieÅ¡kovams ir už paduotÄ atskirÄ jį skundÄ patirtas iÅ¡laidas, nepaisant to, kad atsakovai atskirojo skundo nagrinėjimo procese nedalyvavo. Sumažinti iÅ¡ atsakovų priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo. PrieÅ¡ingas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei sprendžia, kad dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes jie nedaro įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties 64. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 65. Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovams priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ä®vertinus ieÅ¡kovų procesinio dokumento turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, spręstina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistinos 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. po 150 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų bylinėjimosi išlaidas) bylinėjimosi išlaidas. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa Bartašienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė