1b39c0d9-e84a-4d33-afd3-d350ec10af97 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-312/2018    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37114-2015-7    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)     1.2.14.1.2.2; 1.2.14.12.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1.    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,nuteistajam L.

V. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, nuteistojo J. S. gynėjui advokatui Giriui IvoÅ¡kai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas 20 parų areÅ¡tas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 40 parų areÅ¡tas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 40 parų areÅ¡tas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. V. paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė. L. V. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kuro vagystė iš UAB „S.“) ir jam paskirtas 40 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. K. akumuliatoriaus vagystė) ir jam paskirtas 50 parų areštas, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (pavogto iš D. L. telefono įgijimas) ir jam paskirtas 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir L.

V. paskirta galutinė subendrinta 90 parų areÅ¡to bausmė, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. sausio 27 d. 16.03 val. iki 2016 m. sausio 28 d. 16.10 val. (dvi dienos), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir laikyta, kad neatlikta bausmė yra 88 paros areÅ¡to. L. V. taip pat iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. T. dviračio vagystės), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ L. V. civiliniam ieÅ¡kovui UAB „S.“ priteisti 84 Eur turtinės žalos atlyginimui, civilinei ieÅ¡kovei D. L. 120 Eur turtinės žalos atlyginimui, solidariai iÅ¡ J. S. ir L. V. civiliniam ieÅ¡kovui K. K. priteista 80 Eur turtinės žalos atlyginimui. Tuo pačiu nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalį, G. U. iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl Å¡ių asmenų apeliaciniai nėra paduoti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 3 d., apie 19.00 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su J. S., bÅ«dami Vilniuje, Ozo g. 18, esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, neturėdami teisėto pagrindo, J. S. pritaikius raktÄ ir atrakinus automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. K., vairuotojo pusės priekines dureles ir tokiu bÅ«du įsibrovus į automobilio vidų, patraukus už automobilio variklio dangčio svirties ir atidarius variklio dangtį, L.

V. pakėlus dangtį, J. S. turėtu raktu atsukus varžtus, laikiusius automobilio akumuliatorių, bei išėmus jį iÅ¡ automobilio, kartu su J. S. nunešė akumuliatorių į netoliese stovėjusį jo (L. V.) automobilį BMW, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , K. K. priklausantį, 70 Eur vertės turtÄ bei padarė nukentėjusiajam 70 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.2. Taip pat L. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., Vilniuje, prie Ozo g. 18, žinodamas, kad tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.15 val., J.

T. prekybos centro „O.“ tualeto patalpose, pagrobė nukentėjusiajai D. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone 4S“ su dėklu, bendros 320 eurų vertės ir Tele2 SIM kortele, 10 eurų vertės, t. y. tiksliai žinodamas, kad telefonas gautas nusikalstamu bÅ«du, jį paėmė iÅ¡ J. T., tokiu bÅ«du įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ , D. L. priklausantį turtÄ , bendros 330 eurų vertės. Å iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje.3. Taip pat L.

V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., bÅ«damas Vilniuje, prie Ozo g. 18, J. T. perdavus jam, apie 18.15 val., prekybos centro „O.“ tualeto patalpose, pagrobtÄ nukentėjusiajai D. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone4S“ su dėklu ir Tele2 SIM kortele, jis iÅ¡ Å¡io telefono dėklo paėmė elektroninę mokėjimo priemonę - AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ D. L., tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo D. L. priklausančiÄ AB SEB banko mokėjimo kortelę ir neteisėtai jÄ laikė savo žinioje iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko.

Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje.4. Taip pat L. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., 19.53 val., AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) Ozo g. 25, Vilniuje, turėdamas tikslÄ inicijuoti finansinę operacijÄ ir pagrobti svetimas lėšas, surinkęs PIN kodÄ , panaudojęs 2015 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., Vilniuje, prie Ozo g. 18, neteisėtai įgytÄ nukentėjusiajai D. L. priklausančiÄ AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ D.

L. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 100 eurų, tokiu bÅ«du neteisėtai atliko finansinę operacijÄ svetima elektronine mokėjimo priemone bei padarė nukentėjusiajai D. L. 100 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje.5. Taip pat L. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d., 19.53 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas neteisėtai įgytÄ ir laikomÄ svetimÄ , nukentėjusiosios D.

L. vardu iÅ¡duotÄ AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ Ä¯dėjęs į bankomatÄ surinko PIN kodÄ ir nuo D. L. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 100 eurų, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo D. L. priklausantį turtÄ - 100 eurų. Å iais veiksmais padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje.6. Taip pat L. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 18.05 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu A.

M. vardu, atvažiavęs į UAB „S.“ priklausančiÄ degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ benzino kolonėlės Nr. 5, į automobilio kuro bakÄ ir ant galinės sėdynės buvusias tris kuro talpas įsipylė 80 litrų A95 markės benzino, kurio vieno litro kaina 1,05 euro, bendrai už 84 eurų, ir, atsisėdęs į vairuotojo vietÄ , norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ degalinės, o degalinės operatoriui T. B. pastebėjus kuro vagystę ir atsistojus prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį bei mėginant jį sustabdyti, jis iÅ¡važiavo iÅ¡ degalinės teritorijos nesumokėjęs už degalus, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ , UAB „S.“ priklausantį 84 Eur vertės turtÄ .

Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.7. Be to, L. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. liepos 8 d., laikotarpiu nuo 21.20 val. iki 21.50 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su J. S. ir G. U., jis kartu su G. U. stovėjo ir stebėjo aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, kai J. S. žirklėmis nukirpo dviračio „Focus“, stovėjusio prie prekybos centro „O.“, (duomenys neskelbtini), apsaugos spynelės trosÄ ir su dviračiu nuvažiavo, o G.

U. paėmė nukirptÄ apsaugos spynelės trosÄ , neturintį materialinės vertės, tokiu bÅ«du pagrobė V. T. priklausantį dviratį „Focus“, 600 Eur vertės, bei padarė nukentėjusiajai V. T. 600 Eur turtinę žalÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 8.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (K. K. akumuliatoriaus vagystė) ir BK 189 straipsnio 1 dalyje (pavogto telefono iš D. L. įgijimas), ir atitinkamai sumažinti galutinę bausmę.9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl apelianto kaltės dėl K. K. akumuliatoriaus vagystės pirmosios instancijos teismas sprendė remdamasis tik kito kaltinamojo J. S. melagingais parodymais ir nekritiškai įvertino liudytojos J.

T. duotus parodymus. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, J. S. dėl Å¡ios vagystės kaltino apeliantÄ , teigdamas, kad jis pats nieko nežinojo ir nesuprato. Apeliantas teigė prieÅ¡ingai, kad bÅ«tent J. S. jo paprašė padėti iÅ¡imti akumuliatorių ir jis, manydamas, kad tas akumuliatorius priklauso J. S., padėjo jam tai padaryti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. S. jau ne pirmÄ kartÄ apkalba apeliantÄ , melagingai teigdamas, kad jis dalyvauja nusikaltimuose su juo. Proceso metu J. S. visuose epizoduose bandė apkaltinti apeliantÄ tais nusikaltimais, kuriuos J.

S. padarė pats. Liudytoja J. T., buvusi įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo metu staiga nieko neprisiminė, nors turėjo girdėti, apie kÄ konkrečiai kalba apeliantas ir J. S., kadangi visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Tai taip pat patvirtina abejones dėl J. S. parodymų. Kyla pagrįstos abejonės, kad dėl esamos konfliktinės situacijos po skyrybų su apeliantu, jaučiamo jam pykčio Å¡i liudytoja tyčia pasakė, kad nieko negirdėjo ir nieko nežino, siekdama pakenkti L. V.. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį argumentÄ , nes kerÅ¡taujančio asmens parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Teismas Å¡iame epizode turėjo pritaikyti in dubio pro reo principÄ , kuomet nepaÅ¡alintos abejonės ir prielaidos aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad spręsdamas dėl apelianto kaltės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ta pati buvusi apelianto draugė J. T. davė parodymus prieÅ¡ L. V. po to, kai jie iÅ¡siskyrė, t. y. tokius parodymus taip pat reikėjo vertinti kritiÅ¡kai. Ne apeliantas, o pati J. T. sugalvojo ir nuėjusi pavogė D.

L. telefonÄ , apie tai apeliantas sužinojo tik po įvykio, o iki to nieko nežinojo apie Å¡iÄ vagystę. Å ias faktines aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji D. L., iÅ¡ dalies ir nuteistoji J. T., kuri patvirtino, jog sugalvojo pavogti spontaniÅ¡kai ir apeliantas apie tai nieko nežinojo. Kur pavogtas telefonas vėliau buvo padėtas ar kokiomis aplinkybėmis parduotas, L. V. nežino, nes praėjus tokiam laiko tarpui tiesiog neprisimena. Teismas tai laikė savotiÅ¡ku apelianto kaltės įrodymu, kad jis po vagystės pasisavino ir pardavė telefonÄ , tačiau to nepatvirtina jokie faktiniai duomenys.

Jei teismui ir Å¡ioje vietoje liko nepaÅ¡alintų abejonių, taip pat turėjo bÅ«ti taikomas in dubio pro reo principas.11. Atsikirtimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.12. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo J. S. gynėjas prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra.13. Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 14.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å i nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka tik su jo pripažinimu kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K.

K. akumuliatoriaus vagystė) ir pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (pavogto iÅ¡ D. L. telefono įgijimas), dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės pastarasis neginčija. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 15. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino L.

V. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobus svetimÄ , K. K. priklausantį, 70 Eur vertės turtÄ â€“ automobilio akumuliatorių. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje grindžiamos ne tik kito nuteistojo J. S. parodymais. Sprendžiant dėl L. V. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas ir jo parodymai, įvykio registracijos kortelė, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, apžiÅ«ros protokolai, J.

S. rašytiniai paaiškinimai, akistatos protokolas, paties nuteistojo L. V. teisme duoti parodymai, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir padarė pagrįstas išvadas.16. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos J. T. parodymus, susijusius su šia nusikalstama veika, turėjo vertinti kritiškai, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl L.

V. kaltės, šios liudytojos parodymais nesivadovavo ir jų įrodymais nepripažino. Iš liudytojos J. T. apklausos protokolo (t. 2, b. l.

15) matyti, kad ji nenurodė jokių duomenų, padedančių nustatyti tiesÄ byloje, todėl Å¡ioje dalyje nėra jokio pagrindo vertinti nuteistojo L. V. apkalbėjimo galimybę.17. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog nusikalstamos veikos vykdytojai – L. V. ir J. S. – vagystės iniciatoriumi nurodo vienas kitÄ ir teigia patys dalyvavę nusikalstamoje veikoje nesuvokė, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kad abu Å¡ie asmenys suvokė pasisavinantys svetimÄ turtÄ . Apeliacinio skundo argumentai, kad J.

S. apkalbėjo L. V. laikomi nepagrįstais, iÅ¡sakytais, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo (t. 2, b. l. 18-22) matyti, kad abu vaikinai, t. y. L. V. ir J. S., kažkÄ daro prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje tolumoje stovinčio automobilio, t. y. automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. K.. L. V. žinojo, kad Å¡is automobilis priklauso ne jam ir ne kokiam nors jo pažįstamam asmeniui, taip pat turėjo žinoti, kad tai ir ne J.

S. priklausantis automobilis, kadangi jie tuo metu buvo draugai, dažnai leisdavo laikÄ kartu. Be to, į prekybos centrÄ â€žO.“ Å¡ie asmenys buvo atvykę nuteistajam L. V. priklausančiu automobiliu BMW, jų tikslas buvo pasiimti darbÄ baigsiančiÄ J. S. draugę, todėl nėra jokios logikos, kad tiesiog einant automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, atvykus visai kitu tikslu, J. S. bÅ«tų paprašęs L. V. padėti iÅ¡imti jam priklausantį akumuliatorių iÅ¡ Å¡ioje aikÅ¡telėje stovinčio nematyto automobilio.

Tai reiškia, kad L. V. suprato, jog savo aktyviais veiksmais – automobilio „Audi 80“ variklio dangčio pakėlimu, akumuliatoriaus nešimu į jam priklausantį automobilį ir jo išgabenimu šiuo automobiliu – prisideda prie svetimo turto pagrobimo ir to norėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 18. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijama L.

V. kaltė dėl D. L. priklausiusio telefono vagystės – nurodoma, kad J. T. spontaniÅ¡kai sugalvojo ir pavogė šį telefonÄ , o apeliantas apie tai sužinojo tik po įvykio, tačiau L. V. mobiliojo ryÅ¡io telefono „iPhone 4S“ su dėklu ir Tele2 SIM kortele vagystė inkriminuota nebuvo ir dėl jos padarymo pastarasis nenuteistas. L. V. pripažintas kaltu dėl to, kad jis paėmė šį telefonÄ iÅ¡ J. T., žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu bÅ«du. Žinojęs Å¡io telefono atsiradimo pas J.

T. aplinkybes, t. y. kad jis yra pavogtas, nuteistasis patvirtino apeliaciniame skunde, o tai, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ jis iÅ¡ jos paėmė patvirtina ne tik J. T. parodymai, bet ir kiti įrodymais pripažinti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – nuteistojo J. S. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nurodo, kad J. T. įsėdo į L. V. priklausantį BMW automobilį, padavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ L. V. ir pasakė, kad tai D. L. telefonas, o L. V. šį telefonÄ paėmė (t. 2, b. l. 57), nukentėjusiosios D.

L. parodymai, kad J. T. jai sakė, jog pavogtÄ telefonÄ atidavė L. V., nes norėjo jam padėti finansiÅ¡kai (t. 4, b. l. 33), tuos pačius vagystės motyvus nurodė ir J. T. (t. 4, b. l. 35), L. V. ir pats patvirtino, kad jam tuo metu trÅ«ko pinigų, o tai patvirtina ir faktas, kad iÅ¡ karto po telefono vagystės L. V. iÅ¡grynino 100 Eur iÅ¡ kartu su telefonu buvusios D. L. banko kortelės. Jeigu J. T. bÅ«tų turėjusi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone 4S“, bÅ«tų jį grÄ Å¾inusi D. L., kadangi pripažino savo kaltę dėl vagystės ir atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , t. y. mobiliojo ryÅ¡io telefono vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde L. V. neneigia ėmęs telefonÄ , o nurodo, kad jis neprisimena, koks buvo pavogto telefono likimas, t. y. jis liko pas apeliantÄ ar pas J. T.. Nagrinėjamu atveju, nereikia faktinių duomenų, patvirtinančių nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavimÄ , kadangi Å¡is objektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis L. V. neinkriminuotas, turi bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių tokio turto įgijimo faktÄ . Tokių duomenų pakanka, todėl L.

V. pagrįstai pripažintas kaltu įgijęs nusikalstamu bÅ«du gautÄ , D. L. priklausantį, turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone 4S“ su dėklu ir Tele2 SIM kortele.

19. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. T. apkalbėjo L. V., kadangi jų santykiai nutrūko ir ji pastarajam kerštauja, tačiau pati J. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su nuteistuoju nebendrauja visiškai, tačiau jie nėra susipykę (t. 4, b. l. 36). Ikiteisminio tyrimo metu J. T. praėjus vos daugiau nei mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo (2016 m. sausio 28 d.) davė analogiškus parodymus dėl telefono perdavimo nuteistajam ir viso baudžiamojo proceso metu laikėsi tokios pačios pozicijos.

Kadangi Å¡ie parodymai yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, teismui nebuvo jokio pagrindo jų laikyti nepatikimais.20. Kadangi apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistÄ jį dėl aptartų dviejų nusikalstamų veikų iÅ¡teisinti ir po to atitinkamai sumažinti galutinę bausmę, o apeliacinės instancijos teismas laiko, kad asmens iÅ¡teisinti nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra ir pagrindo svarstyti jam paskirtos bausmės sumažinimo.21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L.

V. veiksmuose tinkamai nustatė BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                    Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                            Aiva Survilienė                                                                            ArtÅ«ras Å umskas