2022-06-14 Nr. AB-1125-3-61-3-03202-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-290-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03202-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Rietavo savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą IT01 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas įvykdė visus viešojo konkurso ir jo rezultatų įgyvendinimo reikalavimus, todėl Agentūra priėmė neteisėtą Sprendimą.

2.2. Sprendime nėra pateikti faktai apie tai, kad pareiškėjas būtų pažeidęs skaidrumo principą.

2.3. Nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ), nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nėra nediskriminavimo principo. Todėl aktualios Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies, 5, 10 ir 11 straipsnių nuostatos, tačiau nė vienas jose įvardintas draudimas nėra susijęs su pirkimo dokumentuose vykdytojui keliamais reikalavimais. Pirkimo pasiūlyme nėra diskriminuojamas nei vienas Lygių galimybių įstatyme nurodytas asmuo ar asmenų grupė.

2.4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21.1.6 punktas nesuteikė pagrindo pirkimo dokumente nurodyti mažesnę nei 95 650 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) (191 300,00 Eur / 2) arba 79 050 Eur be PVM (158 099,17 Eur / 2) svarbiausių darbų sumą. Nebuvo galimybės pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimą vykdytojui turėti ne mažesnę nei 20 347,52 Eur be PVM tvarkomųjų paveldosaugos darbų vidutinę apyvartą per 5 metus. Todėl Agentūros argumentas, jog pirkimo dokumentuose nurodyta per didelė tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kaip svarbiausių statybos darbų vertė, nepagrįstas.

2.5. Agentūra, spręsdama, kad svarbiausi projekte yra ne paveldosaugos tvarkomieji darbai, o tvarkomieji statybos darbai, rėmėsi išimtinai kiekybiniu rodikliu, t. y. tvarkomieji statybos darbai projekte sudaro 3,08 karto didesnę sumą, nei tvarkomieji paveldosaugos darbai. Tačiau Oginskių dvaro kompleksas Rietavo savivaldybėje yra specifinis kultūros paveldo objektas. Todėl svarbiausiais pripažinus ne specifinius kultūros paveldo objektui, o tvarkomuosius statybos darbus, konkurse būtų galėję dalyvauti ir laimėti bet kurie galintys atlikti statybos tvarkomuosius darbus ūkio subjektai, neturintys jokios patirties atlikti darbus kultūros paveldo objektuose.

2.6. Pagal kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 patvirtintą Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 1.01.01:2005 (toliau – ir PTR 1.01.01:2005) net ir tvarkomuosius statybos, kurie nepriskiriami paveldosaugos tvarkomiesiems darbams, darbus paveldosaugos objekte būtina atlikti laikantis specialių, paveldosaugos reikalavimus atitinkančių reikalavimų ir atitinkamai darbų rangovas tuos reikalavimus turi žinoti ir būti įpratęs jų laikytis.

2.7. Pagal aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1‑880 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.02.01:2017) 20 ir 50 punktus, net ir atlikdamas paveldosaugos darbus kultūros paveldo teritorijose esančiuose objektuose, rangovas, jo paskirtas statybos vadovas turi turėti specialią kvalifikaciją, leidžiančią atlikti statybos darbus kultūros paveldo objekte. Akivaizdu, jog statybos tvarkomieji darbai kultūros objekte atliekami laikantis aukštesnių reikalavimų, kokybiškai besiskiriančių nuo paprastų statybos tvarkomųjų darbų.

2.8. Pagal kokybinius požymius objekte svarbiausiais laikytini ne tvarkomieji statybos, o paveldosaugos darbai, todėl pirkimo pasiūlyme ir buvo suformuluotas su tuo susijęs kvalifikacinis reikalavimas.

2.9. Pareiškėjas siekė kuo pigiau nupirkti darbus ir tai suformulavo pirkimo pasiūlyme, nurodydamas 191 300 Eur su PVM maksimalią pirkimo kainą, kuri buvo 10 000 Eur mažesnė už sąmatinę darbų kainą. Mažesnė nei sąmatinė darbų kaina iš esmės ir buvo ta pagrindinė priežastis, kad konkurse dalyvavo tik 1 dalyvis. Prieš tai skelbti konkursai neįvyko, nes konkurso dalyviai pateikė didesnius, nei nurodyta maksimali pirkimo kaina, pasiūlymus. Iš dalyvių, dalyvavusių neįvykusiame konkurse, sąrašo akivaizdu, kad svarbiausių paveldosaugos darbų vertės kriterijus neturėjo esminės įtakos paraiškas pateikusių asmenų dalyvavimui konkurse, o tai reiškia, kad pareiškėjo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas neribojo konkurencijos

2.10. Projekto „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ (toliau – ir Projektas) rangos darbų pirkimas buvo skelbtas 3 kartus su tais pačiais kvalifikaciniais reikalavimais: 1) pirkimas Nr. 365134 paskelbtas 2018 m. balandžio 10 d.; gauti 2 pasiūlymai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Apastata“ ir UAB „Pamario restauratorius“; gavus pretenziją dėl techninio projekto klaidų ir ją tenkinus, pirkimą nutarta nutraukti; 2) pirkimas Nr. 386636 paskelbtas 2018 m. birželio 13 d.; gauti 4 pasiūlymai iš UAB „Apastata“, UAB „Pamario restauratorius“, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių meistras“; pasiūlymai buvo atmesti jų kainoms viršijus projekto įgyvendinimui turimą pinigų sumą; 3) pirkimas Nr. 393170 paskelbtas 2018 m. liepos 26 d.; gautas 1 pasiūlymas iš UAB „Pamario restauratorius“, kurio pasiūlymas atitiko kainos kriterijų.

2.11. Agentūros pastabos dėl UAB „Pamario restauratorius“ kvalifikacijos prieštaringos ir klaidinančios, o Sprendimas priimtas, neatsižvelgus, kad viešojo pirkimo procedūros jau įvykdytos. Agentūra turėjo atsižvelgti į tai, kad konkursas įvyko ir darbai buvo nupirkti už mažesnę, nei sąmatinę, vertę bei į tai, kad nebuvo gauta jokių skundų dėl konkurencijos ribojimo iš konkurse siekusių dalyvauti statybinių organizacijų, bei į tai, kad visi darbai galiausiai buvo atlikti tinkamai ir laiku, konkurencija dirbtinai nebuvo ribojama.

2.12. Turint omeny, kad Oginskių dvaro kompleksas, pagrindinis ir svarbiausias savivaldybės kultūros objektas, turistų traukos centras, darantis reikšmingą įtaką savivaldybės pajamoms, būtų rizikinga pavesti tokio objekto statybos darbus atlikti paveldosaugos srityje nepatyrusiam ūkio subjektui.

3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad: paveldosaugos objekte rangovo kvalifikacijai keliami aukštesni reikalavimai, nei statytojui, atliekančiam kapitalinės statybos darbus kitame, ne kultūros paveldo objekte, ir tai tiesiogiai įtvirtinta PTR 1.01.01:2005 5 ir 6 punktuose; net ir tvarkomuosius statybos darbus, kurie nepriskiriami paveldosaugos tvarkomiesiems darbams, paveldosaugos objekte būtina atlikti laikantis specialių, paveldosaugos objekto, jo dalių ir elementų saugą užtikrinančių reikalavimų, ir atitinkamai darbų rangovas tuos reikalavimus turi žinoti ir turi būti įpratęs jų laikytis, tokiems darbams vadovaujantys asmenys privalo turėti specialią kvalifikaciją;

Agentūra tiesiogiai buvo nurodžiusi rinktis tik iš tų statybos darbų rūšių ir dėl to Administracija pakeitė pirminiuose pirkimo dokumentuose numatytą sąlygą, tačiau nesiryžo svarbiausiais darbais pripažinti ne paveldosaugos, o statybos remonto darbus; Agentūra neatidžiai atliko pirminį, preliminarų pareiškėjo pirkimo dokumentų vertinimą, klaidino, o dabar skundžiamu Sprendimu bando pagrįsti logiškai nepagrįstą išvadą, kad tinkamai statybos darbus kultūros paveldo objekte būtų galėję atlikti ir patirties kultūros paveldo objekte neturėję rangovai; darbams pirkti buvo panaudotos ir dalis savivaldybės lėšų, todėl pareiškėjas yra suinteresuotas ekonomišku jų naudojimu; nustatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai sudarė galimybes tinkamai įgyvendinti projektą; pareiškėjas suinteresuotas rasti rangovą ir už daug mažesnę, nei buvo nupirkti darbai, kaina, tačiau tokio rezultato nepavyko pasiekti dėl didelio objektų kiekio ir rangovų trūkumo rinkoje; būtų ir neatsakinga, ir neproporcinga dėl rinkos situacijos mažinti kvalifikacinius reikalavimus, iš rangovų kultūros paveldo objekte nereikalaujant paveldosaugos darbų patirties; svarbu yra ne tik paskutinis pirkimas, bet ir 2 prieš tai skelbtų konkursų pagal tuos pačius pirkimo dokumentus rezultatai; viso konkursuose savo pasiūlymus buvo pateikę 4 rangovai, turintys pakankamą kvalifikaciją ir patirtį atliekant darbus kultūros paveldo objektuose, tačiau konkursai neįvyko dėl per didelės kainos; atsižvelgiant į rinkos situaciją, darbai nupirkti už mažesnę, nei sąmatinė vertė ir lėšos jau įsisavintos; nesant jokių objektyviai pagrįstų įrodymų dėl pirkimo procedūrų pažeidimų, Agentūros Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, darantis žalą tiek pareiškėjo, tiek valstybės, tiek ir Europos Sąjungos interesams.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

5.1. Agentūra, atlikusi pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, jog pareiškėjas (projekto vykdytojas), nustatydamas galimai neproporcingą pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, suvaržė konkurenciją, apribodamas tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime, pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas. Ta nustačius, buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą (Nr. IT01) bei pradėtas pažeidimo tyrimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, nustatydamas neproporcingą pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, apribojo tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime ir suvaržė konkurenciją, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas.

5.2. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), kurio pirkimo objektas – Projekto rangos darbai – tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Vadovaujantis Tvarkomųjų statybos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta planuojama paprastojo remonto darbų vertė – 151 869,00 Eur su PVM (125 511,57 Eur be PVM), o vadovaujantis Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta planuojama tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 49 241,00 Eur su PVM (40 695,04 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė buvo nustatyta 3,08 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė. Tai nustačius, buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pirkimo sąlygose buvo apibrėžti tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai, kurie savo esme nėra tapatūs, kadangi pagal UAB „Pamario restauratorius“ kartu su 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymu Nr. 28 pateiktas sąmatas paprastojo remonto darbų vertė – 118 468,19 Eur su PVM (97 907,60 Eur be PVM), tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 68 220,76 Eur su PVM (56 380,79 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 1,74 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė.

5.3. Pareiškėjo pirkimo dokumentų sąlygų 12 punkto 3 lentelės 12.2 punkte numatytas reikalavimas „Teikėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų (tvarkomieji paveldosaugos darbai) vertė per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų vertės“ (toliau – ir Reikalavimas). Pirkimo sąlygose, nustatant vidutinės metinės vertės Reikalavimą, privalėjo būti atsižvelgiama į svarbiausią statybos darbų vertę, t. y. tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiais darbais buvo įvardinti būtent tvarkomieji paveldosaugos darbai, reikalaujama tokių atliktų darbų vertė turėjo būti nustatoma būtent nuo šių (tvarkomųjų paveldosaugos darbų), o ne visų pirkimu perkamų darbų, kurie, apima ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad tvarkomieji statybos darbai sudarė didžiąją dalį darbų, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkomųjų statybos darbų projekto ir Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamųjų kainų nustatymo dalimis, svarbiausiais turėjo nustatyti ne tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o tvarkomuosius statybos darbus. Todėl pareiškėjo Reikalavimas nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui.

5.4. Statybos darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais, atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami kultūros paveldo objekte, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Remiantis pirkimo sąlygų 12.1 ir 12.3 punktais, darytina išvada, kad pareiškėjas apibrėžė pirkimo sąlygose kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su teise verstis atitinkama veikla, tiekėjams (juridiniams asmenims) bei tiekėjams (fiziniams asmenims (specialistams). Reikalavimu, kurio tikslas įsitikinti tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu, nėra siekiama įsitikinti, ar tiekėjas turi teisę atlikti tam tikrus statybos darbus ir (ar) turi specialistų, turinčių teisę atlikti tam tikrus statybos darbus. Tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuose teisės aktuose nėra keliami specifiniai reikalavimai atlikti darbus kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje, todėl tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją.

5.5. Ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurie nepriskirtini Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencijai, o pareiga apibrėžti proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus yra nustatyta pareiškėjui, todėl šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos konsultacija su netinkamu (ar bet kokiu kitu) subjektu ir (ar) nustatant Reikalavimą, kuris, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurino visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

5.6. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą, todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pirkimo sąlygose nustatytas Reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nesudarantis sąlygų pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

5.7. Viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant pareiškėjo paskelbtas pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y. vertinant konkrečias pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Siekdamas atskleisti viešųjų pirkimų principus, pareiškėjas taiko skirtingus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kas yra nesuderinama nei su viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis nacionalinės teisės normomis, nei su Europos Sąjungos antrinės teisės aktuose (direktyvose) apibrėžtais reikalavimais. Pareiškėjo nustatytas nepagrįstas ir pirkimo objektui neproporcingas Reikalavimas galėjo daryti ar padarė įtaką mažam tiekėjų susidomėjimui, nes tiekėjai nekonkuravo dėl pirkimo sutarties sudarymo.

5.8. Nustačiusi, kad nagrinėjamo pirkimo atveju pirkimo sąlygose nustatytas nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui Reikalavimas, pagrįstai konstatuota, kad ginčijamas Reikalavimas pažeidė proporcingumo principą (nes, vertinant pirkimo objektą, svarbiausi yra tvarkomieji statybos darbai, reikalauta svarbiausių statybos darbų vertė nesusieta su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais), taip pat ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Nustačius tai, pagrįstai nustatyta finansinė korekcija.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, 2018 m. liepos 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą „Projekto „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ rangos darbų“ pirkimą Nr. 393170 atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas).

7.2. Pirkimo dokumentų 8 punkte nurodytas Pirkimo objektas – Projekto rangos darbai – tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Maksimali Projekto rangos darbų pirkimo vertė – 191 300,00 Eur su PVM. Pasiūlymai, viršijantys šią vertę bus atmesti kaip neatitinkantys Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Darbai turėtų būti atliekami vadovaujantis parengtais projektais: „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas (Nr. SN-16-038- TDP)“ (Tvarkomųjų statybos darbų projektas) ir „Rietavo dvaro sodybos statinių komplekso (NKV registre u. K. (duomenys neskelbtini)), muzikos mokyklos (NKV registre u. K. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tvarkomųjų paveldosaugos (restauracijos, remonto, konservavimo) darbų projektas“ (Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas).

7.3. Pirkimo dokumentų 12 punkto 3 lentelės „Teikėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 12.2 punkte numatytas Reikalavimas „Teikėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų (tvarkomieji paveldosaugos darbai) vertė per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų vertės.“

7.4. Vadovaujantis Tvarkomųjų statybos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta planuojama paprastojo remonto darbų vertė – 151 869,00 Eur su PVM (125 511,57 Eur be PVM). Vadovaujantis Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 49 241,00 Eur su PVM (40 695,04 Eur be PVM). Iš to seka, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 3,08 karto mažesnė, nei tvarkomųjų statybos darbų verte.

7.5. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „Pamario restauratorius“ ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Rietavo rajono savivaldybė su UAB „Pamario restauratorius“ sudarė rangos sutartį Nr. R8-194 (toliau – ir Sutartis).

7.6. Iš UAB „Pamario restauratorius“ kartu su 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymu Nr. 28 pateiktų sąmatų, kuriose paprastojo remonto darbų vertė nurodyta 118 468,19 Eur su PVM (97 907,60 Eur be PVM), tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 68 220,76 Eur su PVM (56 380,79 Eur be PVM), matyti, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 1,74 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė.

7.7. Agentūra 2020 m. gegužės 8 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą, kuri atlikusi priėmė Sprendimą ir konstatavo, kad: pareiškėjas (Projekto vykdytojas) nustatė vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų kvalifikacijos reikalavimą (Reikalavimas), jame nurodydamas svarbiausius darbus – tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kurie Pirkimo atveju nėra laikytini svarbiausiais statybos darbais, kadangi tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 3,08 karto mažesnė už tvarkomųjų statybos darbų vertę; Pirkimo sąlygose nustatant vidutinės metinės vertės kvalifikacijos reikalavimą (Reikalavimas), privalėjo būti atsižvelgiama į svarbiausią statybos darbų vertę, nes nagrinėjamo Pirkimo atveju didžiąją dalį Pirkimo darbų sudarė tvarkomieji statybos darbai; pareiškėjas (Projekto vykdytojas), vadovaudamasis Tvarkomųjų statybos darbų projekto ir Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamųjų kainų nustatymo dalimis, svarbiausiais turėjo nustatyti ne tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o tvarkomuosius statybos darbus; pareiškėjo nustatytas Reikalavimas, kuriuo įtvirtinta tiekėjo vidutinės metinės svarbiausių tvarkomųjų paveldosaugos darbų, o ne tvarkomųjų statybos darbų vertė, yra neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui; nustatydamas neproporcingą Pirkimo objektui Reikalavimą, pareiškėjas suvaržė konkurenciją, apribojo tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas; netinkamomis finansuoti yra su pažeidimu susijusios Projekto išlaidos; pareiškėjui (Projekto vykdytojui) pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal rangos sutartį (grąžintina 38 597,52 Eur suma).

8. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčija nustatytą pažeidimą, tačiau neginčija finansinės korekcijos dydžio, apibrėžė ginčo ribas, padaręs išvadą, kad bus tikrinamas tik Agentūros Sprendimo teisėtumas.

9. Teismas apžvelgė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuostatas (17 str. 1, 3 d., 47 str. 1, 7 d.), Metodikos nuostatas (8.4 p., 8.5 p., 21.1.6 p.).

10. Teismas, įvertinęs Metodikos 21.1.6 punktą, padarė išvadą, kad, nustatant vidutinės metinės vertės kvalifikacijos reikalavimą, privaloma atsižvelgti į svarbiausią statybos darbų vertę. Todėl, nustatant vidutinės metinės vertės svarbiausių darbų apimtį, turi būti vertinamas Pirkimo objektas. Teismas, remdamasis bylos nustatytomis aplinkybėmis (žr. Nutarties 7.2–7.6 p.), nustatė, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose apibrėžė tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus, svarbiausiais darbais Projekte nurodė tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Teismo vertinimu, pagal Metodikos 21.1.6 punkto reikalavimus, nustatant vidutinės metinės vertės kvalifikacijos reikalavimą, privalėjo būti atsižvelgiama į svarbiausią statybos darbų vertę. Todėl, nustatant vidutinės metinės vertės svarbiausių darbų apimtį, t. y. tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiais darbais buvo įvardinti būtent tvarkomieji paveldosaugos darbai, reikalaujama tokių atliktų darbų vertė turėjo būti nustatoma būtent nuo tvarkomųjų paveldosaugos darbų. Teismas, įvertinęs tai, kad tvarkomieji statybos darbai sudarė didžiąją darbų dalį, padarė išvadą, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkomųjų statybos darbų projekto ir Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamųjų kainų nustatymo dalimis, svarbiausiais darbais turėjo nustatyti ne tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o tvarkomuosius statybos darbus. Teismo vertinimu, Agentūra Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo apibrėžtas Reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui.

11. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 3, 16 ir 36 punktais, padarė išvadą, kad esminis skirtumas tarp Statybos įstatymo ir NKPAĮ normų atribojimo yra remonto darbų santykis su statinio vertingosiomis savybėmis ir autentiškumu. Nustatęs, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 3,08 karto mažesnė, nei tvarkomųjų statybos darbų vertė, teismas nusprendė, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog tvarkomieji paveldosaugos darbai negalėjo būti laikomi svarbiausiais statybos darbais. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai remonto darbai susiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo išsaugojimu – vadovaujamasi NKPAĮ ir galimi tik tvarkybos darbai. Statybos darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį. Tačiau vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami kultūros paveldo objekte, nepagrindžia tokių darbų priskyrimo tvarkybos darbams.

12. Teismas, nustatęs, kad tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o šiuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje nėra keliami, vadovaudamasis NKPAĮ 231 straipsnio 1 ir 3 dalimi nustatyta, nustatęs, kad specialistai, vykdantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus, yra atestuojami vadovaujantis kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kurio 7 punkte nustatyta, kad atestatai išduodami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o ne tvarkomiesiems statybos darbams atlikti, sutiko su Agentūros vertinimu, kad tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog Reikalavimą apibrėžė pasikonsultavęs su atsakinga institucija, nedaro jokios įtakos Sprendimo teisėtumui. Teismas remdamasis finansų ministro 2014 m. spalio 8 įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 464 punktu, padarė išvadą, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas būtent pareiškėjas (Projekto vykdytojas), o ne kitos institucijos, kurios tariamai teikė konsultacijas. Imperatyvi pareiga apibrėžti proporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus yra nustatyta būtent pareiškėjui (Projekto vykdytojui), nepaisant to, kad nedraudžiama konsultuotis su atitinkamomis institucijomis dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo. Tačiau teismas nepateisino neproporcingo Reikalavimo tuo, kad pareiškėjas konsultavosi.

14. Teismas, remdamasis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, jos turinį aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutiko su Agentūra, kad viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y. vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Teismas, retrospektyviai įvertinęs pareiškėjo nurodytas Pirkimų aplinkybes, konstatavo, kad aplinkybė, jog paskutiniame Pirkime dalyvavo tik 1 tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kiek kartų prieš tai pareiškėjas organizavo pirkimų, buvo nulemta nustatyto nepagrįsto ir neproporcingo Pirkimo objektui Reikalavimo, dėl kurio tiekėjai nesiekė konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir kuris apribojo susidomėjimą Pirkimu, o tuo pačiu ir tiekėjų konkurenciją. Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad Reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo darbams ir neabejotinai apribojo galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems tiekėjams. Teismas sutiko su Agentūros išvada, kad pareiškėjas, nesilaikydamas VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatų, Pirkimo objektui nustatė neproporcingą ir dirbtinai ribojusį konkurenciją Reikalavimą, kuris nebuvo reikalingas Sutarčiai įvykdyti, taip susiaurindamas galinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratą ir pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

15. Teismas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 36 punktu, konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad pažeidimai yra aiškiai ir argumentuotai nurodyti Sprendime.

16. Teismas pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl Agentūra, vadovaudamasi PAFT, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, Aprašo 6, 21.3.14 punktais, pagrįstai pareiškėjui pritaikė finansinę korekciją. Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimu byloje Wrocław-Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju, C-406/14, padarė išvadą, kad, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Kadangi pareiškėjas neginčijo nustatytos finansinės korekcijos dydžio, neprašė jos mažinti, teismas, pripažinęs, kad Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimą, dėl finansinės korekcijos išsamiau nepasisakė.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias bylos aplinkybes, skundo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, ir pirmosios instancijos teismo argumentus. Grįsdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, neatlikęs jokio savarankiško vertinimo, išimtinai palaikydamas Agentūros argumentus, Agentūros atliktą aplinkybių vertinimą ir teisės aiškinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko byloje teisingumo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus.

18.2. Pagal Metodikos 21.1.6 punktą, vidutinė metinė svarbiausių darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų visų darbų vertės (aiškus draudimas dėl vertės dydžio); šioje nuostatoje nėra nustatyti svarbiausių darbų nustatymo kriterijai; nėra nuorodos į tai, kad svarbiausi darbai nustatomi tik pagal darbų vertę išreikštą pinigine forma; nėra draudimo svarbiausius darbus nustatyti pagal kokybinį požymį – jų sudėtingumą, specialios kvalifikacijos reikalingumą. Agentūros pozicija, kad svarbiausių darbų vertė turėjo būti skaičiuojama ne nuo viso objekto vertės, o nuo tų pačių svarbiausių darbų vertės, tiesiogiai prieštarauja Metodikos 21.1.6 punktui. Tai, kad aptariama nuostata nėra tobula patvirtina tai, kad vėliau ji buvo panaikinta. Tai svarbi aplinkybė, vertinant tai, kad minėtos nuostatos, kuri nors ir buvo netobula, reikalavimų pareiškėjas laikėsi.

18.3. Pareiškėjas teismui išsamiai pagrindė Reikalavimo nustatymo pagrindus ir svarbą, akcentavo, kad Reikalavimą nustatė išskirdamas ne kiekybinį, bet kokybinį aspektą, atsižvelgus į tai, kad tvarkomųjų darbų atlikimas kultūros paveldo objektuose turi savo specifiką. Pareiškėjas, remdamasis STR 1.02.01:2017, nurodė, kad net ir neatliekant paveldosaugos darbų kultūros paveldo teritorijoje esančiuose objektuose, rangovas, jo paskirtas statybos vadovas turi turėti specialią kvalifikaciją, sudarančią galimybes atlikti statybos darbus kultūros paveldo objekte. Agentūros ir teismo išvada, kad aplinkybė, jog perkami darbai bus atlikti kultūros paveldo objekte, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams, ir todėl nepagrįstas pareiškėjo svarbiausių darbų priskyrimas vien remiantis šia aplinkybe, yra klaidinga. Pareiškėjas įrodė, kad rangovo kvalifikaciniai reikalavimai paveldosaugos objekte yra aukštesni, nei rangovui, atliekančiam kapitalinės statybos darbus kitame, ne kultūros paveldo objekte. Tai reiškia, kad net ir tvarkomuosius darbus, kurie nepriskirti prie paveldosaugos tvarkomųjų darbų, paveldosaugos objekte turi atlikti rangovas, kuris turi atitinkamą kvalifikaciją, nes, pavyzdžiui, vadovai turi išlaikyti papildomus profesinių žinių ir teisinių žinių egzaminus (STR 1.02.01:2017 21.1.1–2.1.20 p., 20 p., 50 p.). Paprastų darbų atlikimas kultūros paveldo objekte, yra susijęs su rizika, kad su kultūros paveldo specifika nesusipažinę įmonės darbuotojai gali neatstatomai, negrįžtamai pažeisti artimoje aplinkoje esančias vertingąsias kultūrines, istorines paveldo objektų ar atskirų jo dalių savybes.

18.4. Pareiškėjas sugriežtino Reikalavimą būtent po to, kai buvo gautos Agentūros pastabos. Pirminis kvalifikacinis reikalavimas buvo mažiau varžantis. Pastabose buvo nurodyta, kad turi būti renkamasi tik iš 2 rūšių statybos darbų, t. y. paveldosaugos darbų ir remonto darbų ir tik pagal darbų kiekį. Tokiu atveju svarbiausi darbai – remonto darbai. Tačiau taip eliminuojamas svarbiausias šių darbų elementas – turėjimas patirties, dirbant kultūros paveldo objekte. Šiuo atveju paveldosaugos darbų, nedirbus kultūros paveldo objekte, nėra galimybės atlikti. Todėl pareiškėjas pasirinko būtent šiuos darbus.

18.5. Kultūros paveldo objekto, jo atskirų dalių, elementų tinkamos apsaugos interesas pateisino šiuo atveju apibrėžtą Reikalavimą. Rizika patirti žalą dėl kultūros paveldo objekto pažeidimo per didelė ir neproporcinga tikėtinai naudai iš konkurencijos.

18.6. Agentūra ir teismas nepagrįstai teigia, kad asmenys, atliekantys tvarkomuosius statybos darbus, neturi turėti specialių paveldosaugos žinių. Pareiškėjas to ir neteigė. Rangovai, jų vadovai, atliekantys statybos tvarkomuosius darbus kultūros paveldo objekte, turi turėti specialių žinių. Statybos rangovai, kurie nesispecializuoja atlikti darbų kultūros paveldo objektuose, tokių žinių ir patirties paprastai neturi, tuo tarpu rangovai, atliekantys paveldosaugos darbus, tokias žinias ir patirtį turi.

18.7. Teismas nepagrįstai eliminavo Agentūros atsakomybę, kai ši netinkamai suteikusi konsultaciją ir aplaidžiai įvykdžiusi pirminį Pirkimo patikrinimą pati nurodė pareiškėjui pasirinkti svarbiausius darbus vieną iš tiesiogiai nurodytų (paveldosaugos arba remonto) darbų.

18.8. Oginskių dvaro ansamblis esminis ir svarbiausias Rietavo savivaldybės paveldo objektas, todėl buvo svarbu išvengti bet kokio pažeidimo, atliekant statybos darbus. Jokių paslėptų ar kaip nors kitaip konkurenciją ribojančių tikslų nebuvo siekiama ir jų Agentūra neįrodė, priėmusi skundžiamą Sprendimą.

18.9. Agentūros ir teismo išvada, kad konkurencija buvo apribota, yra nepagrįsta. Agentūra ir teismas neįvertino visų vykdytų konkursų, kur pasiūlymus pateikė 4 rangovai, turintys pakankamą kvalifikaciją ir patirtį, atliekant darbus kultūros paveldo objektuose. Konkursai neįvyko ne dėl Reikalavimo, o dėl per didelės kainos. Problemos yra ne dėl kvalifikacijos, o dėl rangovų trūkumo.

19. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

20. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsiliepime Agentūra teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra abstraktūs ir nesudarantys panaikinti teismo sprendimą. Laikosi pozicijos, kad teismas ginčą išnagrinėto teisingai, Sprendimas yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo IT01 (Sprendimas) teisėtumo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

23. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai sprendimas be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

25. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

26. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

27. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

29. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių sprendimų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. Nutarties 24 p.) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2858-525/2021; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006).

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

32. Teisėjų kolegija, palyginusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Agentūros atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinį, nustatė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti Agentūros atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstyti argumentai: perrašytos faktinės bylos aplinkybės, nustatytos Sprendime, pacituotas Agentūros atsiliepime nurodytas teisinis reguliavimas (teisės normos ir teismų praktika), perrašyti Agentūros atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstyti argumentai dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir skaidrumo principų, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimų ir argumentai, kuriais Agentūra atsikirto į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (žr. Nutarties 29 p.), t. y. nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai; nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjo argumentus, nesutiko su aplinkybėmis, kuriomis pareiškėjas grindė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo. Nustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertino apskųsto Sprendimo teisėtumo, nepasisakė dėl pagrindinių skundo argumentų, dėl jų nesuformulavo savarankiškų motyvų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės.

34. Priėmus tokį teismo sprendimą liko neatsakyta ne tik į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, bet ir neištirtas ir neišspręstas vienas iš pagrindinių kilusio ginčo klausimų, ar svarbiausi darbai turėjo būti nustatyti išimtinai tik vadovaujantis Tvarkomųjų statybos darbų ir Tvarkomųjų paveldosaugos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo dalimis, pagal jų santykinę vertę vienas kito atžvilgiu. Teismas nenurodė argumentų, ar pareiškėjo atliktas vertinimas dėl to, kas yra laikoma svarbiausiais darbais, neatitinka Metodikos ir nėra teisingas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo klausimu konsultavosi ir su Kultūros paveldo inspekcija. Pareiškėjas akcentavo, kad neteisėtu pripažintą kvalifikacijos reikalavimą formulavo pagal Metodikos 21.1.6 punkto (galiojusio pirkimo metu) reikalavimus. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad pareiškėjas neteisėtu pripažintą kvalifikacijos reikalavimą formulavo atsižvelgdamas į atsakovo 2018 m. kovo 27 d. pastabų 9 punktą, kuriame pareiškėjui buvo nurodoma laikytis Metodikos 21.1.6 punkto reikalavimų ir konkretizuoti svarbiausius darbus. Teismas pakartojo institucijos pateiktą teisės aiškinimą, bet nevertino, ar šis aiškinimas yra teisingas, ar institucija veikė pareiškėjo atžvilgiu nepažeisdama teisės principų. Teismas nevertino, ar nebuvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, teikiant išaiškinimą minėtose pastabose ir vėliau priimant administracinį sprendimą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr. Nutarties 18.1 p.), nes, kaip nustatyta, yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.), todėl naikintinas.

36. Teismo sprendimą panaikinus dėl vieno iš sprendimo negaliojimo pagrindų, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą patenkinti pareiškėjo skundą, pažymėtina, kad šiuo atveju vien tik apeliacinės instancijos teismui įvertinus pareiškėjo argumentus, kurių, kaip nustatyta, tinkamai neįvertino ir jų pagrindų bylos iš esmės neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad bus pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, neužtikrinus galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą. Todėl aptartas apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

38. Apibendrinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė