2022-12-14 Nr. AB-30429-3-62-3-01451-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-749-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01451-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 17 485,24 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. gegužės 3 d. dirbo Marijampolės PN kirpėju, jo darbas prasidėdavo 8:00 val., o baigdavosi 17:00 val. Per paminėtas darbo valandas darbo dienomis jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore kaip tai numato teisės aktai. Jis lauke būdavo tik šeštadienį ir sekmadienį. Atsakovo atstovas veikė neatidžiai ir atmestinai, žinodamas, kad pažeidžia pareiškėjo teises. Nuteistiesiems pataisos namuose suteikiama teisė dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu kasdien dieną pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gali nebūti tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Dėl to jis žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Nuo 17:00 val. jis būdavo užrakintas gyvenamojo korpuso aukšte, o dėl šviežio oro trūkumo jam svaigo galva, blogai miegodavo, buvo irzlus, prarado norą bendrauti ir į darbą eidavo be nuotaikos, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 17 485,24 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. dirbo Marijampolės PN 0,75 etato. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN lengvos grupės sąlygomis atlieka nuo 2020 m. lapkričio 10 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktą, paprastos grupės nuteistiesiems suteikiama 3 val. pasivaikščioti; pagal 74 straipsnio 5 punktą, lengvos grupės nuteistiesiems suteikiama 4 val. pasivaikščioti kasdien. Marijampolės PN pripažįsta, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, o tai galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo įdarbintas jo paties prašymu. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Marijampolės PN administraciją bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščioti gryname ore).

6. Atsakovo atstovas prašė atsižvelgti į tai, kad Marijampolės PN administracija iš dalies užtikrina nuteistųjų teisę būti gryname ore. Marijampolės PN sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus ir tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos sumą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui A. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo už nesuteiktą galimybę pasivaikščioti gryname ore nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 3 d.

8. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi. Taip pat aptarė BVK 73 straipsnio 5 punkto, 74 straipsnio 5 punkto, 75 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 103 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. gegužės 3 d. dirbo Marijampolės PN kirpėju ir jo darbas prasidėdavo 8:00 val., o baigdavosi 17:00 val., tačiau tai iš dalies paneigia Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 14/07K-1031 „Dėl nuteistojo A. N. darbo laiko“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 25 d. buvo įdarbintas kirpėju 0,75 etato, darbo grafikas įprastas, darbo laikas nuo 8:00 val. iki 15:00 val. Pareiškėjo įdarbinimą ir darbo trukmę nuo 2020 m. birželio 25 d. patvirtina ir Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 29/12-K76.

10. Iš Marijampolės PN 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 9/07-9610 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, Kybartuose, atliko 2-ame nuteistųjų būryje, paprastoje nuteistųjų grupėje. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 7/07-409 „Dėl Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko patvirtinimo“ teismas nustatė, kad kiekvieną savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 2-as būrys, kuriame buvo pareiškėjas, atrakinami nuo 13:00 iki 17:00 val., o antradienį ir ketvirtadienį – nuo 8:00 iki 12:00 val. Pareiškėjas iki 2020 m. lapkričio 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę paprastoje nuteistųjų grupėje ir jam turėjo būti suteiktas trijų valandų pasivaikščiojimo laikas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad iki 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį turėjo galimybę pasivaikščioti dvi valandas vietoje trijų valandų (darbą baigdavo 15:00 val., o būrys buvo atrakintas iki 17:00 val., todėl per nurodytą laikotarpį pareiškėjui nesuteikta 57 valandos pasivaikščioti), o antradienį ir ketvirtadienį tokia teisė pareiškėjui buvo apribota (per nurodytą laikotarpį nesuteikta 39 dienos pasivaikščioti).

11. Iš Marijampolės PN 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 9/07-9610 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, Kybartuose, atliko 5-ame nuteistųjų būryje, lengvoje nuteistųjų grupėje. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 7/07-409 „Dėl Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko patvirtinimo“ teismas nustatė, kad kiekvieną savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 5-as būrys, kuriame buvo pareiškėjas, atrakinami nuo 8:00 iki 12:00 val., o antradienį ir ketvirtadienį nuo 13:00 iki 17:00 val. Pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę lengvoje nuteistųjų grupėje ir jam turėjo būti suteiktas keturių valandų pasivaikščiojimo laikas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad iki 2020 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas antradienį ir ketvirtadienį turėjo galimybę pasivaikščioti dvi valandas vietoje keturių valandų (darbą baigdavo 15:00 val., o būrys buvo atrakintas iki 17:00 val.) (per nurodytą laikotarpį pareiškėjui nesuteikta 136 valandos pasivaikščioti), o pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį tokia teisė pareiškėjui buvo apribota (per nurodytą laikotarpį pareiškėjui nesuteikta 71 diena pasivaikščioti).

12. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351 „Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko“ teismas nustatė, kad dirbantiems nuteistiesiems skirtas papildomas laikas pasivaikščioti, galiojantis tik darbo dienomis. Nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 5 būrio atrakinimo laikas yra nuo 8:00 iki 12:00 val. (kuomet pareiškėjas dirbo), o papildomai skirtas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems yra nuo 17:00 iki 19:00 val., todėl tris dienas (2021 m. balandžio 28, 30 d., 2021 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti po dvi valandas vietoje keturių valandų (per šį laikotarpį pareiškėjui nesuteikta teisė 6 valandas pasivaikščioti). 2021 m. balandžio 29 d. (ketvirtadienį) pareiškėjo teisė pasivaikščioti su papildomai skirtu laiku pasivaikščioti nebuvo pažeista.

13. Atsižvelgęs į nustatytą pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nes Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą pinigais.

14. Teismas vertino, kad pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvieną darbo dieną pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė (arba suteikta iš dalies) pasivaikščioti, tai truko nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., išskyrus 2021 m. balandžio 29 d., taip pat atmetus poilsio ir švenčių dienas. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme. Atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę bei nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 600 Eur.

III. 15. Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 17 485,24 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams bei neatitinka teismų praktikos panašiose bylose (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-287-386/2021, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-1871-423/2021).

16.2. Jis skunde prašė priteisti 17 485,24 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. gegužės 3 d. darbo dienomis (340 dienų) jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore kaip numato teisės aktai. Lauke jis galėjo būti tik savaitgaliais. Dėl to jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Nuo 17:00 val. jis buvo užrakintas gyvenamojo korpuse aukšte, o dėl šviežio oro trūkumo svaigdavo galva, blogai miegodavo, buvo irzlus, prarado norą bendrauti, į darbą eidavo be nuotaikos. Todėl teismo priteista suma yra neadekvati ir neatlygina jo patirtų išgyvenimų.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad Marijampolės PN elgėsi teisėtai ir pagrįstai, kad nėra priežastinio ryšio tarp Marijampolės PN pareigūnų veiksmų bei pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

18.1. Nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu ir pareiškėjo apeliaciniu skundu. Nors tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, tačiau pareiškėjas buvo įdarbintas jo paties prašymu, jis turėjo galimybę kreiptis į Marijampolės PN administraciją bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščioti gryname ore). Marijampolės PN užtikrina nuteistųjų teisę būti gryname ore, yra sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrinta teise pasivaikščioti, į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos.

18.2. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginti pinigine kompensacija. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų galima įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Regionų apygardos administracinis teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą ir priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur, neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbo dienomis nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., išskyrus 2021 m. balandžio 29 d., pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė (arba užtikrinta iš dalies) pasivaikščioti gryname ore, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, prašo šią teismo sprendimo dalį pakeisti ir pripažinti, kad Marijampolės PN elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas reikalavimas ir jo pagrindimas, kuriuo prašoma pakeisti pareiškėjui palankią teismo sprendimo dalį, nenagrinėjami, nes atsakovas, nesutikdamas su minėta sprendimo dalimi, turėjo naudotis apeliacijos teise, t. y. per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

25. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

26. Atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, taip pat tai, kad byloje nenustatyta, jog nurodytos kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (600 Eur) nėra per maža, ji atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-438/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 17 485,24 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo byloje vadovautis administracinėse bylose Nr. I1-287-386/2021 ir Nr. Nr. I1-1871-423/2021 priimtų sprendimų išaiškinimais dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymi, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismuose priimtais sprendimais.

29. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys