1b2fb2b9-bf3b-4f62-8ab6-4e540c8deba0 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-522-755/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00456-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1.,2.4.4.1.,3.1.7.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, dalyvaujant D. U. ir jos atstovui advokatui A.

M., nuotoliniu bÅ«du dalyvaujant R. P. atstovams D. P. ir advokatei G. G., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsatovai L. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolines vaizdo-garso priemones, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ir atsakovės D. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-335/2021 pagal ieÅ¡kovo R. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D.

U. dėl kelio servituto vietos nustatymo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, A. P., M. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atstatyti kelio servituto vietÄ - įpareigoti atsakovę D. U. per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti iÅ¡kastÄ tvenkinį ant dalies servitutinio kelio (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2002 m. gegužės 20 d., Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau-AVA) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau-NŽT) 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimų pagrindu arba, netenkinus Å¡io reikalavimo, įpareigoti jÄ per 6 mėnesius savo lėšomis įrengti 4 m pločio servitutinį keliÄ 0,1003 ha dydžio pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. mažosios bendrijos (toliau MB) „GeoMatininkas“ parengtÄ planÄ su teise važiuoti transporto priemonėmis, lengvaisiais automobiliais, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

2. Kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovei priklausančiam žemės sklypui ar jo daliai atkuriant nuosavybės teises J. P. (atsakovės tėvui), dokumentuose yra jo paraÅ¡ai, kas įrodo, kad jis su nuosavybės teisių atkÅ«rimu ir nustatytu servitutu sutiko, jo vieta buvo žinoma. Nepaisant to, atsakovė arba jos tėvas J. P. (miręs), neatsižvelgiant į kelio servitutÄ , jo dalyje 2015-2016 metais jį perkasė ir iÅ¡kasė tvenkinį (Å¡is faktas nurodytas 2020 m. vasario 12 d. NŽT suinteresuotų asmenų susitikimo dėl kelio servituto panaikinimo pasitarimo protokole Nr. lLS-12-(7.5.).

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti nustatytus 0,08 ha dydžio ir 0,01 ha dydžio servitutus ir naujai nustatyti kelio servitutÄ 4 m pločio pagal MB „GeoMatininkas“ paruoÅ¡tÄ planÄ 0,1003 ha dydžio (tarnaujantis daiktas).Už naudojimÄ si servitutu, kuris tarnaus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir M. K. poreikių tenkinimui, kai ji pati juo nesinaudos ateityje, prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡pataujančio daikto savininko, atsakovei, kaip tarnaujančio daikto savininkei, priteisti 170 Eur periodinę kompensacijÄ , mokamÄ kasmet neterminuotai nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, nes bus smarkiai ribojama jos teisė į privatumÄ , pravažiuojantys automobiliai kels triukÅ¡mÄ , į kiemÄ pateks kelio dulkės ir terÅ¡alai, negalės sklypo aptverti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Ä®pareigojo atsakovę D. U. per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti iÅ¡kastÄ tvenkinį ant dalies servitutinio kelio, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ jos 3 075 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. P. bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administraciniais aktais – 2002 m. gegužės 20 d. Utenos AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovės tėvui J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu priklauso bendraturčiams D. U. ir A. P. (atsakovei 239/479 dalis 2019 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu) bei nustatytas 0,08 ha dydžio servitutas (tarnaujantis) „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio keliu, plane pažymėtu „S“.

Įrašas galioja nuo 2002 m. gegužės 20 d. NŽT 2010 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. P. atsakovei šiuo metu priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 4, įgytame 2018 m.liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, irgi buvo įrašytas 0,01 ha dydžio kelio servitutas, plane pažymėtas „S2“ – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Įrašas galioja nuo 2011 m. liepos 25 d.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentuose (abrise) yra pažymėtas servitutas, J. P. paraÅ¡ai ir teismas atmetė atsakovės samprotavimus apie galimÄ parašų suklastojimÄ . Å ie duomenys įregistruoti VÄ® Registrų centras duomenų bazėje, vadinasi iÅ¡vieÅ¡inti, apie servitutÄ Å¾inojo tiek buvęs, tiek ir dabartinė savininkė. Vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovė, kaip naujoji nekilnojamojo turto savininkė, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs turto savininkas- jos tėvas.

Jos aiÅ¡kinimu, tėvas apie 2015 m. tik ėmėsi kÅ«dros pagilinimo ir padidinimo, kas nėra servitutinio kelio padėties ar kokybės keitimas. Teismas nusprendė, jog kÅ«dros iÅ¡kasimas ant dalies servitutinio kelio, atsakovei net bandant neigti jo buvimÄ ar aiÅ¡kinant, jog niekas ir niekada keliu nevažinėjo, ten buvusi pelkė, nustatytais servitutais ieÅ¡kovas ir M. K. nesinaudoja, nes savavaliÅ¡kai suformavo kitÄ privažiavimÄ ir juo naudojasi daugiau nei 5 metus, neatitinka tikrovės ir faktinių duomenų.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovui, M. K. be servitutinio kelio nėra galimybės normaliomis sÄ lygomis į jiems priklausančius žemės sklypus patekti ir naudotis, tad teismas pripažino esant jų teisėtų interesų pažeidimÄ .

7. Atsakovė, rekonstruodama savo sodybÄ , statė namÄ prie pat ginčo kelio ir, siekdama sau patogumo bei neatsižvelgdama į ieÅ¡kovo, M. K. interesus, iÅ¡kasus ant servitutinio kelio dalies tvenkinį (kÅ«drÄ ) sudarė kliÅ«tį ieÅ¡kovui (jo Å¡eimos nariams) privažiuoti į savo sklypus ir tuo pažeidė jų teisėtÄ interesÄ naudotis nuosavybe. Pastebėjo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį jos atstovas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nurodė prieÅ¡ingai ir vien deklaratyviai akcentavo bÅ«tinumÄ siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų varžoma nuosavybės teisė ir vienam kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, tačiau realybėje atsakovė tuo nesivadovavo.

Pažymėjo,kad nors 2019 m. birželio 13 d. teismo nutarimu jai ir buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau joje konstatuota, jog D. U. neabejotinai buvo žinoma apie nustatytÄ servitutÄ , jo turinį ir ji turėjo pareigÄ ne tik jį iÅ¡laikyti, bet ir leisti juo naudotis servituto teisių turėtojams (CK 4.113 straipsnis). Aplinkybių, susijusių su kelio pravažumu ar servitutinio kelio vieta natÅ«roje, teismas tÄ syk netyrė, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, tik buvo pasisakyta, jog servitutas yra įregistruotas ir iÅ¡vieÅ¡intas.

8. Atmetė kaip nepagrįstus argumentus apie tai, kad neva tvenkinio dydis nepasikeitė, nes iÅ¡ 2018 m. fotonuotraukos matyti iÅ¡kastas naujas vandens telkinys; pats ieÅ¡kovas 5-6 m. esÄ nesinaudoja servitutiniu keliu, o naujai suformuotu net nebandė pravažiuoti, NŽT Molėtų skyriaus pozicija nagrinėjamu klausimu neva esanti neobjektyvi ir pan. NereikÅ¡minga vertinta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad servitutinis kelias neužkoordinuotas, neatlikti jo matavimai, nes pati atsakovė tik ir gali pasirÅ«pinti kadastriniais matavimais, kuriuos ir atlikus kelio vieta esmingai nepasikeistų.

9. Atsakovė, esant konfliktinei situacijai dėl servitutinio kelio, 2020 m. siekė servituto panaikinimo administracine tvarka ir iÅ¡ 2020 m. vasario 12 d. NŽT vykusio pasitarimo protokolo matyti, kad jame dalyvavusi ieÅ¡kovo atstovė D. P. pabrėžė, jog servitutinis kelias yra vienintelis privažiavimas į sodybÄ , 1995 m. jis buvo atnaujintas žvyro danga, bet jo dalyje yra iÅ¡kastas prÅ«das, neleidžiantis patekti į gretimus sklypus. Ji prašė sutvarkyti servitutÄ ir sugadintÄ kelio dangÄ . ProtokoliÅ¡kai nutarta, kad nenustatyta nei viena iÅ¡ CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių servituto naikinimui. Teismo vertinimu, nėra pagrindų jį nustatyti kitoje vietoje su kasmetinės kompensacijos priteisimu, kompensacijÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.

10. Atsakovės savo nuožiÅ«ra suformuotas ir kaip alternatyva ieÅ¡kovui siÅ«lomas itin prastos bÅ«klės keliukas be tvirtos dangos, jai savavaliÅ¡kai pakeičiant servitutinį, netinkamas naudotis, todėl sutiko su ieÅ¡kovo ir M. K. pozicija dėl negalimumo juo pravažiuoti lengvuoju transportu. Atsakovės praÅ¡ymu sudarytÄ antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ teismas vertinimo ne kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį dėl abejonių keliančių ir atsakovei palankių akcentų, tokių, kaip neva pati pareiÅ¡kėja pasidarė keliÄ Ä¯ savo sodybos kiemÄ , o kitu keliu, vedančiu į kaimynų sodybas (taigi ir ieÅ¡kovo), laisvai gali važiuoti transporto priemonės, galima be kliūčių vaikščioti.

Pastebėjo, kad objektyviai antstolė to, kas keliÄ padarė, nematė, bet naudojo atsakovės pateiktÄ informacijÄ . Kita vertus, aplinkybę apie įmanomÄ pravažiavimÄ tik traktoriumi, bet ne lengvuoju automobiliu, kai bÅ«na Å¡lapia ir pažliugusi žemė, įrodinėjo ir ieÅ¡kovo atstovės, ir liudytojas K. P.. Kadangi atsakovė nesutiko savo lėšomis įrengti kelio servitutÄ pagal MB „GeoMatininkas“ planÄ , kad juo bÅ«tų galima važiuoti lengvaisiais automobiliais, teismas tenkino pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naujo kelio servituto nustatymo atmetė.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. PraÅ¡o prijungti prie civilinės bylos pridedamÄ Ä¯rodymÄ - raÅ¡ysenos ekspertizės 2021 m. birželio 5d. aktÄ ir jį įvertinti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimÄ sustabdyti, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. servitutinis kelias administraciniais aktais buvo nustatytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus –sutikimo servituto nustatymui J. P. nėra davęs. To patvirtinimui teikia raÅ¡ysenos ekspertizės aktÄ , kuriame pateikta iÅ¡vada – 2002 m. balandžio 22 d. J. P. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)abrise ir pareiÅ¡kime Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai J. P. vardu pasirašė ne J. P., o kitas asmuo; 11.2. tvenkinys nebuvo kasamas, Å¡ioje vietoje yra kÅ«dra.

IÅ¡ pateikiamų ortofoto, grafinių žemėlapių (2005-2006 m.) akivaizdu, kad kÅ«dra buvo nuo seno. 2016 metais ji buvo tik iÅ¡valyta paÅ¡alinant žoles ir dumblÄ , Å¡iek tiek padidinta ir pagilinta, nepaliečiant servitutinio kelio ribų. Toje vietoje niekas nevažinėjo, nes ten buvo pelkė; 11.3. servitutinis kelias niekada nebuvo lengvai pravažiuojamas, tai priklausė nuo oro sÄ lygų, o paskutinius 10 metų juo niekas nebandė važiuoti , pravažumo patikrinimui nebandė važiuoti ir NŽT specialistas.

Žemės juosta, nors NŽT specialisto nuomone, - siaura, tačiau ne siauresnė nei keturi metrai, kas atitinka nustatyto servituto turinį ir sÄ lygas. Tokio pločio servitutas nustatytas AVA ir NŽT sprendimų pagrindu; 11.4. matininkas E. B. atliko atsakovės siÅ«lomo naujo pravažiavimo koordinačių matavimus pagal MB „GeoMatininkas“ paruoÅ¡tÄ servituto nustatymui planÄ . Esamo servitutinio kelio matininkas nematavo, to ir negalėjo padaryti. Nei antstolė R. S., nei NŽT specialistai, nei matininkas E. B. tikslių esamo servitutinio kelio matavimų pateikti negalėjo, kadangi nėra registruotų servituto kadastrinių matavimų, kelio koordinačių, dėl ko negalima nurodyti, kur konkrečiai ir kokiu dydžiu perkastas, pažeistas servitutinis kelias; 11.5. ieÅ¡kovas nepateikė teismui objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų - servitutinio kelio menamo panaikinimo, jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypÄ .

PrieÅ¡taraudamas pats sau, ieÅ¡kovas su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė tvenkinio nuotraukas, darytas skirtingais metais. 2015 metų nuotraukÄ , darytÄ iki tvenkinio iÅ¡valymo, ir 2018 metais po menamo tvenkinio iÅ¡kasimo panaikinant pravažiavimÄ . Nuotraukos akivaizdžiai patvirtina tai, kad po iÅ¡valymo tvenkinio dydis nepakito, pakito tik vandens kiekis dėl pagilinto tvenkinio. Taigi, servitutinio kelio padėtis ir kokybė nepasikeitė, visi - ir ieÅ¡kovo, ir atsakovės pateikti į bylÄ ortofoto grafiniai žemėlapiai vaizdžiai patvirtina tÄ aplinkybę, kad atsakovės žemės sklype yra suformuotas naujas kelias, kuriuo ieÅ¡kovas ir gretutinio sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) savininkė M.

K. turi galimybę važinėti į savo sklypus. IeÅ¡kovas naudojasi nauju keliu,o atsakovė tam neprieÅ¡taravo ir neprieÅ¡tarauja, nors kelias buvo suformuotas savavaliÅ¡kai, be jos žinios; 11.6. teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad naujÄ keliÄ Ä¯sirengė atsakovė. Naujas kelias atsirado iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir M. K. veiksmų pasėkoje. Naujai suformuotu keliu patekti į savo nuosavybę eilę metų kliūčių nebuvo ir nėra; 11.7. ginčo kelias yra nustatytas per atsakovės sklypÄ ir juo patenkama į gretutinį sklypÄ , priklausantį M.

K.. IeÅ¡kovas, norėdamas Å¡iuo keliu patekti į savo nuosavybę, turi važiuoti per M. K. sklypÄ , kuriame servitutas nenustatytas, todėl tik M. K., kaip vieÅ¡pataujančio daikto savininkė, turi subjektinę teisę inicijuoti procesÄ dėl servituto teisių pažeidimo. IeÅ¡kovas, nebÅ«damas vieÅ¡pataujančio daikto savininku, inicijuoti teisminio proceso teisės neturi, todėl jau vien tuo pagrindu ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

12. IeÅ¡kovas R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 12.1. pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tyrė ir vertino netinkamai, nurodydamas, kad kai kurios iÅ¡laidos buvo perteklinės, nors pats sprendime rėmėsi tais įrodymais, todėl nepagrįstai nurodė, kad ne visos ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir jas sumažino; 12.2. ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

13. Atsiliepimu į apeliacinį ieÅ¡kovo skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino, kad ieÅ¡kovas patyrė perteklines iÅ¡laidas.

14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, neprijungti prie bylos atsakovės pateikto ekspertizės akto, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 14.1. nėra nei vienos įstatyme numatytos sÄ lygos priimti atsakovės pateiktÄ ekspertizės aktÄ , abrisas yra parengtas 2002 m. balandžio 22 d., todėl neturi reikÅ¡mės, nes yra suėję senaties terminai; 14.2. kÅ«dra buvo ne gilinta, o 2015-2016 m. iÅ¡kasta kelio servituto vietoje, dėl ko ieÅ¡kovas nebegali patekti į jam priklausančius sklypus; 14.3. byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių buvusio servitutinio kelio vietÄ bei jo sugadinimÄ ; 14.4. kelio vieta buvo žinoma atsakovei, tai patvirtina administracinės bylos duomenys.

Kelio servitutas įregistruotas administracinių aktų pagrindu bei iÅ¡vieÅ¡intas VÄ® Registrų centre, servituto turinys yra aiÅ¡kus; 14.5. esamas kelio servitutas yra vienintelis kelias ieÅ¡kovui patekti į jo nuosavybę. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ji suprato padariusi klaidÄ buvusio servitutinio kelio vietoje iÅ¡kasus tvenkinį, tad Å¡alia iÅ¡ dumblo ir molio suformavo naujÄ neva servitutinį keliÄ , tačiau juo naudotis neįmanoma; 14.6. ieÅ¡kovo tikslas yra netrukdomam patekti į jam priklausančius sklypus, todėl jis, teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, praÅ¡o įpareigoti atsakovę įrengti naujÄ servitutinį keliÄ ; 14.7. atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti nustatytÄ servitutÄ , tačiau įstatymas nenumato servitutų keitimo procedÅ«ros, tik naujo servituto nustatymo ir panaikinimo atvejus, todėl norint pakeisti servituto vietÄ , reikia jį nustatyti CK nustatytais pagrindais; 14.8. ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus, susijusius su servitutu, nes norint patekti į savo sklypus, jam reikia važiuoti per atsakovės žemės sklypus, o po to tik per nedidelę M.

K. sklypo dalį, su kuria ginčų nėra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų -ekspertizės akto pridėjimo, jo svarbos ir bylos stabdymo 16. Apeliantė pateikė raÅ¡ysenos ekspertizės aktÄ , kuriame suformuluota iÅ¡vada, jog 2002 m. balandžio 22 d. J. P. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)abrise ir pareiÅ¡kime Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai J. P. vardu pasirašė ne J. P., o kitas asmuo. Pateiktas dokumentas priimtas. Apeliantė dėl pateikto įrodymo suformulavo praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, nes gali paaiÅ¡kėti, jog servituto nustatymas neturi teisinio pagrindo.

17. PraÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo stabdymo netenkinamas. Sutinkamai su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

18. Kolegijos vertinimu, privalomojo pagrindo bylai stabdyti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra. Apeliantė civilinės bylos procese priešieškinyje ar kitame dokumente nesuformulavo materialinio prašymo dėl servituto nustatymo ar negaliojimo (panaikinimo), servituto nustatymo teisinis pagrindas neginčijamas. Nepaisant to , net jeigu ir pavyktų nustatyti, kad abrise pasirašė ne J. P., tai neturi svarbos sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes kito patekimo į ieškovo sklypus nėra, servitutas būtinas.

Pastebima, jog nėra duomenų, jog J. P. bÅ«tų ginčijęs servituto nustatymÄ ar galimybę juo naudotis. Tik po to, kai D. U. 2019 metais buvo inicijuota administracinė byla, susijusi su servituto pažeidimu, ji 2000 metais pradėjo procedÅ«ras dėl servituto vietos pakeitimo ar jo panaikinimo. Dėl atsakovės apeliacinio skundo esmės 19. Apeliaciniame skunde apeliantė kritikuoja teismo iÅ¡vadas, kur Å¡is nusprendė, jog iki 2015-16 metų servitutinio kelio vietoje kÅ«dros nebuvo, kad servitutas Å¡iuo metu nepravažiuojamas, todėl pasisakoma dėl Å¡ių argumentų.

20. Atsižvelgdama į tai, jog registruotų servituto kadastrinių (geodezinių) matavimų, kelio koordinačių nėra nustatyta, kolegija sutinka su atsakove, jog itin tiksliai identifikuoti servitutinio kelio vietÄ ir atitinkamai pažeidimo apimtį yra apsunkinta. Tačiau iÅ¡ ortofoto medžiagos nuo 2006 iki 2015 metų matyti, jog servitutinis kelias( pravažiavimas) yra matomas, jis (jo kontÅ«rai) tebematomi ir ortofoto medžiagoje, darytoje po kÅ«dros įrengimo. Kita vertus apeliantė, neigdama servituto buvimÄ , skunde sykiu nurodo, jog servitutinis kelias ir kÅ«dra yra greta vienas kito, ribojasi.

IÅ¡ administracinės bylos Nr.(duomenys neskelbtini)medžiagos matosi ,jog patikrinimÄ vietoje 2019 m. vasario 21 d. atlikęs NŽT vyresnysis specialistas A. K. konstatavo, jog „kelio servituto dalies naudojimas ( dėl iÅ¡kasto tvenkinio), nes palikta siaura juosta žemės juosta tvenkinio pakrante, galimai nepravažiuojama“, pridėta nustatyto servituto ir naujai įrengto apvažiavimo kelio vietos schema (b.l.26-30). Taigi, Å¡iuose įrodymuose fiksuota, kad servitutinis kelias eina greta kÅ«dros ar iÅ¡ dalies ir kÅ«dros užimama sklypo dalimi, todėl servitutas galimai yra pažeistas.

Nors atsakovė teigia, jog kūdra nebuvo iškasta, o 2015-16 metais tik padidinta, pagilinta esama kūdra, su priešinga teismo išvada kolegija sutinka. Iš ortofoto medžiagos, surinktos iki 2015 metų, akivaizdžiai matyti, jog vandens telkinio(kūdros) nei servitutinio kelio, nei kitoje sklypo vietoje nėra. Joks vandens telkinys 2002 metų sklypo abrise nepažymėtas (adm.bylos 14 lapas), apie jį nenurodoma ir ankstesnio laikotarpio planuose (t.I, b.l. 83-932).

21. Kadangi ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti kÅ«drÄ , kuri trukdo naudotis servitutiniu keliu, o dėl servituto atkÅ«rimo kitose kelio vietose reikalavimas nepareikÅ¡tas, kolegija sprendžia tik dėl suformuluoto reikalavimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo labiausia tikėtina iÅ¡vada , jog toje dalyje naudojimasis servitutiniu keliu pažeistas.

22. Teismas sprendime nusprendė, jog servitutinis kelias turi bÅ«ti atkurtas panaikinant iÅ¡kastÄ tvenkinį. Kolegijos vertinimu, tokia teismo iÅ¡vada padaryta nepakankamai atsižvelgus į kai kurias reikÅ¡mingas aplinkybes ir ,tikėtina, neatkurs ieÅ¡kovo visavertės galimybės esamu servitutiniu keliu patekti sklypus, esančius už atsakovės sklypo.

23. Byloje nebuvo įrodinėta, jog atsakovės sklype kÅ«dra(tvenkinys) įrengtas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, procedÅ«ras ar pan.( iÅ¡skyrus tai, jog ji įrengta pažeidžiant kelio servitutÄ ). Å ios nutarties 20 punkte aptarta, kurioje vietoje yra kÅ«dra ir servitutinis kelias – Å¡is kelias Å¡iuo metu eina Å¡iauriniu kÅ«dros pakraščiu ar dalinai Å¡iaurine kÅ«dros dalimi. Bet kuriuo atveju servitutinis kelias neina kÅ«dros vidurine dalimi, tad teismo iÅ¡vada ,jog jis galėtų bÅ«ti atkuriamas tik panaikinant visÄ tvenkinį , vertinama kaip nepagrįsta.

Kelio servitutas galėtų bÅ«ti atkurtas panaikinant ( užpilant ar pan.) kÅ«dros dalį. Vienok, kolegijos vertinimu, toks servituto dalies atkÅ«rimas sunkiai įgyvendinamas, liks neiÅ¡spręsta dėl kitos kelio servituto dalies (iki kÅ«dros ribos) naudojimo tinkamumo (pasak ieÅ¡kovo,jis dar ir perkastas, todėl nepravažiuojamas,bet reikalavimas dėl servituto kitoje- ne kÅ«dros vietoje- ieÅ¡kinyje nesuformuluotas). ReikÅ¡mingu kolegija laiko ir tÄ , jog užpylus suformuotÄ telkinio dalį, labai tikėtina, jog žemė toje vietoje drėgnuoju metų laiku ilgÄ laikÄ vis viena bus nepravažiuojama.

Nepateikti duomenys apie kūdros ar jos dalies pašalinimo ir kelio toje vietoje atkūrimo kaštus, todėl įvertinti kiek jie protingi kolegija negali (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

24. Å iame kontekste reikÅ¡mingu ginčui iÅ¡spręsti kolegija vertina ieÅ¡kovo alternatyvų reikalavimÄ bei jo atstovės pareiÅ¡kimÄ teismo posėdyje, jog servitutas galėtų bÅ«ti įrengtas (atkurtas) ir kitoje vietoje-pagal atsakovės užsakymÄ parengtÄ servituto planÄ , nes ieÅ¡kovui ( jo Å¡eimai) nesvarbu kuriuo keliu bÅ«tų patenkama į savo sklypus.

25. Ä®statymas reglamentuoja, jog servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Sutinkamai su CK 4.11 straipsnio 5 dalimi, vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ , jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pagal CK 4.139 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kuriÄ suvaržo servitutas, kita Å¡io daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui iÅ¡vengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių.

26. Sisteminis nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog servituto turinio pakeitimas ar net jo panaikinimas tokiais atvejais, kai aplinkybės pasikeičia iÅ¡ esmės ar servituto suteikiamas teises įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga, yra galimas. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju susiklostė bÅ«tent tokios aplinkybės, kad naudojimasis 2002 ir 2010 metais nustatytu keliu servituto Å¡iuo metu dėl pasikeitusių aplinkybių ( tarnaujančiame sklype įrengta kÅ«dra, kuri be neapibrėžto dydžio investicijų jai paÅ¡alinti, naudotis keliu neleidžia, kelias nebepravažiuojamas). Siekiant iÅ¡vengti kÅ«dros kaip kliÅ«ties, reikalinga važiuoti Å¡iauriau kÅ«dros, t.y. jau ne pagal nustatyto servituto kelio schemÄ .

27. Dėl pasakyto, kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu racionaliausia ir ekonomiÅ¡kiausia esamÄ kelio servitutÄ ( jo vietÄ sklype) pakeisti ir jo vietÄ nustatyti pagal MB “Geomatininkas “ 2020 m.rugsėjo 24 d. parengtÄ Å½emės sklypo ir esamos kelio vietos, kuriai nustatomas servitutas, planÄ M 1:2000).

28. Nors atsakovė teigia, jog pravažiavimÄ pagal jos siÅ«lomÄ pakeisti servitutÄ faktiÅ¡kai jau įsirengė pats ieÅ¡kovas ar sykiu su M. K. , šį teiginį kolegija vertina kaip deklaratyvų, nepagrįstÄ Ä¯rodymais ( CPK 12,178 straipsniai) ir paprasčiausia nelogiÅ¡kÄ , kad svetimame žemės sklype asmenims bÅ«tų leista savavaliÅ¡kai atlikti grunto tvarkymo darbus.

29. Minėta, ieÅ¡kovas irgi praÅ¡o įrengti servitutÄ pagal tÄ patį planÄ , tik jį įvardija InfrastruktÅ«ros projektu ir nurodo, jog kelio įrengimas turi bÅ«ti atliktas atsakovės lėšomis. Sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo reikÅ¡mingu vertinama tai, jog CK 4.138 straipsnis numato, jog jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

CK 4.114 straipsnis reguliuoja, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Å iuo atveju kolegija sprendžia, jog galimybė naudotis servituto keliu buvo esmingai sumažinta ar paÅ¡alinta įrengus kÅ«drÄ , tas atlikta ne valdančiojo, o tarnaujančiojo daikto savininkų iniciatyva ar pastangomis.

30. Dėl Å¡io , nepaisant bendro pobÅ«džio nuostatos, jog servituto turėtojas turi savo lėšomis remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , kadangi Å¡iuo atveju valdančiojo daikto savininkas sutrukdė naudotis servituto keliu, jis turi paÅ¡alinti žalÄ â€“ įrengti pakeistÄ servituto kelio vietÄ taip, kad servitutu bÅ«tų galima naudotis kaip kelio servitutu ( CK 6.281 straipsnio 1 dalis).

31. CK 4.119 straipsnis, apibÅ«dinantis kelio servituto turinį, numato, jog tokiu keliu bÅ«tų galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis. Nustatant servitutÄ 2002 ir 2010 metais nebuvo konkretizuota kokiomis priemonėmis keliu bus galima važiuoti. Dėl pasakyto pakeistasis servitutas nekonkretizuojamas, nustatant, kad keliu turi bÅ«ti galima važiuoti, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas, tik lengvosiomis transporto priemonės, bet sykiu atkreipiamas dėmesys, kad tokiomis transporto priemonėmis turi bÅ«ti galima pravažiuoti.

Pastebima, jog Å¡alys teikia prieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus dėl galimumo pravažiuoti naujai siÅ«lomu įrengti servituto keliu. IeÅ¡kovo atstovė pripažįsta, jog „naujuoju“ keliu pravažiuoti galima ,kai labai sausa ar paÅ¡Ä lę (2021 m.kovo 23 d. posėdžio protokolo garso įraÅ¡o 19-23 min.).Ar tokia galimybė iÅ¡lieka, kai yra Å¡lapia, paliję, duomenys prieÅ¡taringi. Nors atsakovė teigia, jog pravažiavimo galimybę patvirtina fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas siÅ«lomu servituto keliu nuvažiuojantis ir grįžtantis automobilis ( bylos dokumentas Nr.DOK-6481),tokio įrodymo kolegija nevertina kaip neabejotino kelio servituto įrodymo, nes nuvažiuojantis ir grįžtantis automobilis fotografuotas iÅ¡ vieno taÅ¡ko, nesimato, ar automobilis pravažiuoja pro kÅ«drÄ ir kurioje vietoje, iki kur jis nuvažiuoja.

32. Nusprendus dėl naujos servituto kelio vietos, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei nepasisakoma, nes tokių pasiÅ«lymų Å¡alys ieÅ¡kinyje nepateikė. Nors ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje teigė, jog servituto kelias buvo apie 1995 metus žvyruotas, bet patikimų to įrodymų nepateikta. IÅ¡ ortofoto medžiagos nematyti, jog žvyro danga bÅ«tų įžvelgiama, negalima spręsti, jog iki kÅ«dros įrengimo ( maždaug po 20 metų) tokia danga dar buvo iÅ¡likusi, tad įrengimo metu buvo sunaikinta. Nėra duomenų, jog esamas servituto kelias bÅ«tų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Statybos įstatymÄ ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui.

33. Apibendrinant kolegija sprendžia, jog yra pagrindas naikinti priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas iÅ¡ dalies (iÅ¡ dalies tenkinamas alternatyvusis reikalavimas) ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies ( nustatyta kita servituto vieta, bet nurodoma atsakovei jį įrengti). Nurodymas įrengti servitutÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo tai atlikti taip , kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiÅ¡kia, jog , esant bÅ«tinumui , turi bÅ«ti atlikti papildomi darbai, jeigu jis bÅ«tų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas.

Kadangi prievolė įrengti servitutÄ naujoje vietoje nustatoma atsakovei ir tik ji savo sklype gali atlikti tokius veiksmus , sutinkamai su CPK 273 straipsnio 3 dalimi, jo neįrengimo atveju atsakovei nustatoma 10 Eur dydžio bauda už kiekvienÄ neįrengimo dienÄ , kuri skatintų įvykdyti teismo sprendimÄ . Dėl servituto atlyginimo 34. Atsakovė prašė nustatyti atlygintinį servitutÄ - kasmetinę 170 Eur kompensacijÄ , atsižvelgiant į tai, jog bus ribojamas atsakovės privatumas, padidės oro, galimai žemės tarÅ¡a, negalės savo sklypo užsitverti.

IeÅ¡kovas prieÅ¡tarauja tokio dydžio servituto nustatymui, nurodo, jog naudojimosi sklypu suvaržymai yra iÅ¡galvoti, servituto atlyginimo atveju jis galėtų bÅ«ti nustatytas pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 3 d. nustatytus žemės mokesčio tarifus 2021 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo bÅ«dÄ : žemės Å«kio paskirties sklypams 0,75 proc., o vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms 0,4 proc.

35. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Å ios normos prasme servituto atlygintinumas reiÅ¡kia tiek nuostolių atlyginimÄ , tiek kompensacijÄ kaip atlyginimÄ , už jo teisių suvaržymÄ . Toks įstatymo normos turinio aiÅ¡kinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009.

Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio Å¡alių valios jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis. Taigi, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas yra atlygintinis, iÅ¡skyrus atvejus, kai kitaip susitaria Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).

36. Šiuo atveju ,nesant įrodymų, jog šalys būtų sutarusios dėl neatlygintino servituto, o atsakovei pareiškus, jog reikalauja servituto atlyginimo, daroma išvada, jog turi būti nustatytas servituto atlyginimas.

37. Nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala, o jos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo   (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktÄ ).

38. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes, teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kuriÄ teismas nagrinėja, aplinkybių.

Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktas).

39. Vykdydamas nurodytÄ pareigÄ teismas sprendimu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Å alių praÅ¡ymas priteisti konkrečios rÅ«Å¡ies kompensacijÄ (Å¡iuo atveju – periodinę) negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rÅ«Å¡is, kaip ji dera su abiejų Å¡alių interesais, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga naÅ¡ta, parinkus vienkartinę kompensacijÄ , ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju servituto kelias, kuris nustatomas (keičiama jo vieta) (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. U. ir A. P. bei D. U. priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 4, užims 1003 kv. m. IÅ¡ sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J. P. ir VÄ® Registrų centro duomenų, atsakovės parengto servituto plano matyti, jog abiejų sklypų, kuriame yra (keičiamas) servitutas, plotas yra 47 900 kv.m. Servitutas sudaro apie 2 proc.( 1003 x 100 : 47 900),o sklype Nr.(duomenys neskelbtini) ( jo plotas 4 800 kv.m., paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ) servitutas užima apie 1 arÄ (100 kv.m.).

41. Atsakovė 170 Eur dydžio kasmetinės kompensacijos bÅ«tinumÄ motyvavo bendro pobÅ«džio pastebėjimais dėl atsirasiančių suvaržymų ir nepatogumų. IeÅ¡kovas servituto atlyginimo nustatymo atveju dėl jo dydžio siÅ«lo atsižvelgti į savivaldybės nustatytus , įvertinus žemės sklypų kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus.

42. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m, gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-549-695/2015).Å iuo atveju konkrečių sklypų rinkos kaina nežinoma.

43. Kolegijos vertinimu, tikslinga kompensacijos dydį skaičiuoti atsižvelgiant į savivaldybės nustatytus ,vertinant ir masinio vertinimu bÅ«du nustatomas žemės sklypo kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus, nes tai paskaičiuojami pagal konkrečius kriterijus dydžiai. Atsakovės nurodyti servituto sukeliami ribojimai, kolegijos vertinimu, nėra tiek reikÅ¡mingi, jog nuo Å¡ių dydžių reiktų nukrypti-servituto keliu iki Å¡iol buvo naudotasi itin retai, juo besinaudojančių asmenų ratas ribotas, tarÅ¡os tikimybė hipotetinė, sklypo aptvėrimo galimybė ribojama tik servituto kelio vietose. Kadangi servituto bÅ«tinumas laike nėra ribojamas, tikslinga nustatyti periodinę-kasmetinę kompensacijÄ .

44. Vienu iÅ¡ kriterijų nustatant servituto dydį pagal analogijÄ gali bÅ«ti naudojama metodika apskaičiuojant žemės mokesčio dydį pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Pagal jį mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų Å¡ios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naujÄ konkretų mokesčio tarifÄ turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, nevirÅ¡ydama Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų matyti, jog Molėtų rajono savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 3 d. nustatė žemės mokesčio tarifus 2021 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo bÅ«dÄ : žemės Å«kio paskirties sklypams 0,75 proc., o vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 0,4 proc.

45. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų registro duomenų matyti, jog sklypo, kurio unik.Nr.(duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 1 980 Eur, sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), mokestinė vertė 4 690 Eur. Viso 6 670 Eur . Taigi, viena kvadratinio metro mokestinė vertė per metus, taikant koeficientÄ 0,75 proc., bÅ«tų 0,1 Eur (6 670 Eur : 47 900 kv.m. x 0,75 ), o taikant koeficientÄ 0,4 proc. bÅ«tų 0,05 Eur ( 6 670 Eur : 47 900 kv.m. x 0,4 ).Taigi, viso servituto metinė mokestinė vertė priklausomai nuo žemės paskirties sudarytų 100,30 Eur ( 1 003 kv.m.x 0,1 Eur) ar 55,86 Eur ( 1 003 Eur x 0,05 Eur).

Atsižvelgiant į tÄ , jog sklypų paskirtys nevienodos, todėl taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kolegijos vertinimu tikslinga Å¡ių dydžių vidurkį 78,08 Eur ( 100,30 Eur + 55,86 Eur :2) nustatyti kaip kasmetinį ( periodinį) servituto dydį. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 46. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teigia, jog jis įrodymus dėl iÅ¡laidų tyrė ir vertino netinkamai, nepagrįstai nurodė, kad kai kurios iÅ¡laidos buvo perteklinės, ne visos yra pagrįstos ir jas sumažino, nors praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

47. Kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme priimtÄ procesinį sprendimÄ (proceso baigtį) teismas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažino pagrįstai.

48. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas patyrė perteklines( nebūtinas) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolės ir matininko paslaugomis, ir, pripažinęs pagrįstomis tik dalį šių išlaidų, jas sumažino nuo 4 586,60 Eur iki 3 000 Eur , t.y. maždaug 66 proc.

49. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių iÅ¡imties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepažeisti teisingos Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neiÅ¡skirti kaip reikÅ¡mingų vieno ar keleto iÅ¡ jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali bÅ«ti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui sumažindamas kaip pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 3 000 Eur , atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumÄ , atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme formÄ ir laikÄ , atliktų atstovavimo veiksmų tikslingumÄ ir kt.) ir juos tinkamai įvertino. Dėl procesinės baigties , bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 52. Apibendrinant tÄ , kas pasakyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, nepakankamai įvertino reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys (alternatyvus reikalavimas) ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies.

53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

54. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu iÅ¡spręsto ginčo rezultatÄ , sprendžiama, jog ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies lygiomis dalimis, t.y. po 50 proc.

55. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 738,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, 100 Eur sumokėta už antstolės D. P. paslaugas ir 150 Eur už MB „Geomatininkas“ parengtÄ keičiamo servituto planÄ . Viso 1 988,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas antstolės parengtÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ pripažino nepatikimu įrodymų Å¡altiniu, todėl, kolegijos vertinimu, jo parengimo iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 88 straipsnis).Kitų (atstovavimo ir matininko paslaugų) iÅ¡laidų pagrįstumas nekelia abejonių. Taigi, pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidomis ( be žyminio mokesčio) laikoma 1 888,40 Eur suma.

56. Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinami lygiomis dalimis, šalims atlygintina po pusę jų patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų- ieškovui 1 500 Eur ( 3 000 Eur :2) ir atsakovei 944,20 Eur ( 1 888,40 :2) ir po 37,50 Eur (75 Eur :2) jų sumokėtų žyminių mokesčių.

57. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8,65 Eur proceso išlaidų. Kadangi šio proceso išlaidos tarp šalių paskirstomos lygiomis dalimis ir tokiu atveju išieškotinų iš šalies išlaidų dydis neviršija minimalaus išieškotinų išlaidų dydžio, šios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

58. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 75 Eur, ieÅ¡kovas – 34 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies – 50 proc., jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio 37,50 Eur (75 Eur :2). Atsakovė apeliaciniame procese patyrė 804 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ( dokumentas DOK-5875). Atsižvelgiant į proceso baigtį, jai atlygintina pusė Å¡ių iÅ¡laidų-402 Eur ( 804 Eur :2).

59. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ pateikė tik dėl sprendimo dalies ,susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, skundas netenkintas, todėl žyminio mokesčio iÅ¡laidos jam neatlyginamos. Jis taip pat patyrė 1 936 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Dalis Å¡ių iÅ¡laidų-302,50 Eur susiję su apeliacinio skundo parengimu. Kadangi ieÅ¡kovo skundas atmestas, jo parengimo iÅ¡laidos neatlygintinos ,o pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo procese pripažįstama 1 633,50 Eur iÅ¡laidų ( 1 936 Eur– 302,50 Eur).

Atsižvelgiant į proceso baigtį, jam atlygintina pusė Å¡ių iÅ¡laidų- 816,75 Eur ( 1 633,50 Eur :2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini)„ Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J.

P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav.., (duomenys neskelbtini)., nustatytÄ 0,08 ha dydžio kelio servitutÄ â€žLeisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir D. U. priklausančiame žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2010-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui J.

P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav., (duomenys neskelbtini). 4., nustatytÄ 0,01 ha dydžio kelio servitutÄ â€“teisės važiuoti transporto priemonėmis ( tarnaujantį), nustatant servitutÄ naujai - kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutÄ su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. mažosios bendrijos „GeoMatininkas“ paruoÅ¡tÄ servituto nustatymui planÄ , 4 metrų pločio , įpareigojant D.

U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį keliÄ taip, kad juo bÅ«tų galima naudotis pagal servituto paskirtį. Jo neįrengimo atveju nustatyti, jog D. U. skiriama bauda - po 10 Eur už kiekvienÄ kelio neįrengimo dienÄ . Priteisti iÅ¡ R. P., a.k(duomenys neskelbtini) D. U. 78,08 Eur dydžio periodinę kompensacijÄ už naudojimÄ sį servitutu, mokamÄ kasmet iki servituto pabaigos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2020 m. spalio 20 d.).

P. R. P. iÅ¡ D. U.,a k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Eur) atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 37,50 Eur žyminio mokesčio. Priteisti D. U. iÅ¡ R. P., a k(duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 944,20 Eur( devyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt keturi Eur 20 ct) ) atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ . P. R. P. iÅ¡ D. U.,a k. (duomenys neskelbtini) 816,50 Eur ( aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika Eur 50 ct) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti D. U. iÅ¡ R. P., a k(duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 804 Eur( aÅ¡tuoni Å¡imtai keturi Eur) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė