1b2f12da-ed3c-4b58-b0b5-ea8e2f007ce2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-557-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01453-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.1.; 44.2.; 44.5.2.; 44.5.2.4.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Aptarnavimų sfera“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2999-720/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Aptarnavimų sfera“ dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 10105,09 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Å veicarijoje 2011-05-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kita transporto priemonė PEUGEOT 207 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Å veicarijoje ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta, transporto priemone ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Å veicarijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ 3606,90 CHF (10105,09 Lt) reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Å veicarijoje, o neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui atlygino eismo įvykio vietos valstybės - Å veicarijos nacionalinis draudikų biuras, ieÅ¡kovas, sumokėjęs Å veicarijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamÄ sumÄ , atlygino atsakovei priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias administravimo iÅ¡laidas, todėl įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės regreso tvarka.

IeÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas ieÅ¡kovui sumokėti 10105,09 Lt, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugÄ eismo įvykio dienai Å veicarijoje (b.l. 17-20). Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, jog draudiminio įvykio metu atsakovė nebuvo apdraudusi transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi 2011-05-12 eismo įvykyje dalyvavo ne viena transporto priemonė, bet transporto priemonių junginys - autovežis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Autovežis) ir puspriekabė ROLFO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Priekaba).

Autovežis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau Priekaba buvo drausta atitinkamu draudimu (Draudimo sutarties Nr. 12-2884796. Poliso Nr. AJA 3346608, draudikas – “BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje) ir jos atžvilgiu galiojo draudiminė apsauga. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad eismo įvykio metu susidÅ«rė bÅ«tent Priekaba ir kitas automobilis. Kadangi atsakovei kilo abejonių dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos sumokėti 10105,09 Lt sumos dydžio pagrįstumo, susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu metu atsakovė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar praÅ¡oma sumokėti suma yra pagrįsta ir teisėta, o ne iÅ¡vengti pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų sumų, tačiau ieÅ¡kovas į raÅ¡tÄ neatsakė ir, neperspėjęs atsakovės apie savo ketinimus, kreipėsi į teismÄ (b.l. 57-63).II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Aptarnavimų sfera“ 10105,09 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 10105,09 Lt sumos nuo 2012-06-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.Teismas nurodė, kad priekaba nėra savarankiÅ¡ka transporto priemonė, ji kaip atskira transporto priemonė funkcionuoti negali, todėl ji yra velkamoji transporto priemonė, už kurios padarytÄ Å¾alÄ atsako velkančioji transporto priemonė, ginčo atveju – autovežis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė, atsakinga už 2011-05-12 eismo įvykyje padarytÄ Å¾alÄ , nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Privalomai turi bÅ«ti draudžiama kiekviena registruotina motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme. Dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos SÄ jungos valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu iÅ¡mokÄ moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,o asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , įgyja į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.

Teismas pažymėjo, kad atlyginama tik įrodymais pagrįsta eismo įvykio metu padaryta žala. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas 10105,09 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokai pagrįsti pateikė mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį šį iÅ¡mokėjimÄ , bei Å veicarijos įmonės sÄ skaitÄ už atliktus remonto darbus, bei sÄ skaitÄ už ekspertizės atlikimÄ . Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su padarytos žalos dydžiu, savo nesutikimÄ grindė tik prielaidomis, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų dėl jos netinkamo nustatymo.

Teismas sprendė, kad atsakovės atsikirtimus, jog pagal pažeidimo pobÅ«dį žalos dydžio suma yra per didelė, paneigia byloje esantys žalos dydžio nustatymo dokumentai, kurie pagrindžia ir patikimai įrodo realių nuostolių dydį. Civilinė atsakomybė atsiranda, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės veikos ir atsiradusios žalos (bÅ«tent atsakovės darbuotojo N. K. vairuojama transporto priemonė susidÅ«rė su kita transporto priemone ir dėl Å¡ių veiksmų atsirado žala) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoju autoįvykio metu buvo atsakovė UAB „Aptarnavimų sfera“. Už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone. Kadangi automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams, atsakovė turėjo suvokti apie atitinkamÄ automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes.

Leisdama naudoti neapdraustÄ automobilį, atsakovė pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Nustačius visas civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas, teismas sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , todėl privalo jÄ atlyginti, be to, teismo vertinimu, ji pati veikė neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai. IÅ¡tirtų įrodymų visetu nustatęs, kad ieÅ¡kovui padaryta žala kilo dėl atsakovės kaltės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovės regreso teise iÅ¡ieÅ¡kotina 10105,09 Lt nuostolių atlyginimo.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikinti, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas (b.l. 94-100). Savo nuomonę grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Autovežis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir dėl to atsakovei atsirado pareiga grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui jo iÅ¡mokėtas sumas.

Priimdamas sprendimÄ dėl priekabos draudimo apsaugos galiojimo, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teigia, kad kasacinis teismas yra iÅ¡reiÅ¡kęs nuostatÄ , kad draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmokÄ , perka draudimo apsaugÄ nuo savo veiksmais padarytos žalos. Ä®prastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už kÄ Å¡is asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėjÄ prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai.

Apeliantės nuomone priekaba yra laikytina transporto priemone, draudiminio įvykio metu ji buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir priekabos atžvilgiu galiojo draudiminė apsauga. Teismas nepagrįstai rėmėsi LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir LR Transporto kodekse pateiktomis definicijomis, kadangi nei vienas iÅ¡ Å¡ių teisės aktų nereglamentuoja klausimų, susijusių su draudimo teisiniais santykiais. Už velkama transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ atsako velkančioji transporto priemonė tais atvejais, kai velkama tokia transporto priemonė, kuri apskritai gali savarankiÅ¡kai dalyvauti eisme, tačiau konkrečiu atveju dalyvauja eisme kaip velkamoji transporto priemonė, tačiau Å¡i taisyklė negali bÅ«ti taikoma, kai kalbama apie transporto priemonę, kuri jokiais atvejais negali savarankiÅ¡kai dalyvauti eisme.

Apeliantės teigimu kitu atveju tokių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, nors pagal teisės aktus yra privalomas, faktiÅ¡kai bÅ«tų negaliojantis, nes draudėjas mokėtų draudikui už draudimo apsaugÄ , kuria negali pasinaudoti. Tokia situacija prieÅ¡tarautų TPVCAPDÄ® esmei, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams, nesaugotų silpnesnės Å¡alies interesų, tačiau ir iÅ¡ esmės juos visiÅ¡kai paneigtų, kadangi priekabos draudimo sutartimi iÅ¡ esmės bÅ«tų tenkinami tik draudiko finansiniai interesai.

Be to, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, t.y. atliko tik formalų įrodymų tyrimÄ . Teismas pažeidė proceso teisės normų reikalavimus, neiÅ¡sprendęs praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Nurodė, kad atsakovė yra praradusi priekabos draudimo sutartį bei polisÄ ir dėl to reiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti Å¡iuos dokumentus iÅ¡ „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nesvarstė, todėl abejotina, ar galėjo daryti iÅ¡vadas dėl priekabos draudimo apsaugos galiojimo, nesusipažinęs su dokumentais, kurie atitinkamÄ apsaugÄ reglamentuoja.2. Apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu.

Teigia, kad teismo iÅ¡vada dėl žalos dydžio pagrįstumo prieÅ¡tarauja CPK 178 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo klausimu suformuotai praktikai. Nustatydamas žalos dydį, teismas rėmėsi prieÅ¡taringais dokumentais ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas. PrieÅ¡taringi duomenys leido atsakovei pagrįstai manyti, kad naudos gavėjas galimai dėl nepakankamo draudimo bendrovių atidumo draudimo sÄ skaita atliko automobilio remontÄ , nesusijusį su draudiminiu įvykiu.

Apeliantės teigimu teismas žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė atsakovei ir tuo pažeidė CPK 178 straipsnio normų reikalavimus. Teigia, kad žalos dydį visais atvejais įrodinėja draudikas. Vien draudimo iÅ¡mokų faktas neįrodo žalos pagrįstumo. Be to, teismas pažeidė įstatymo reikalavimus, nes neįpareigojo Å¡alių pateikti dubliko/tripliko ir iÅ¡ esmės, net nesant ieÅ¡kovo argumentų dėl žalos dydį įrodančių dokumentų pagrįstumo, nusprendė, kad žalos dydis yra pagrįstas.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad priekaba Rolfo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiuo konkrečiu atveju žala buvo administruojama, vadovaujantis Šveicarijos teisės aktų nuostatomis. Biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija.

Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui VOLVO, FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempiant priekabÄ Rolfo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į Å veicarijos teisės aktus, žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamÄ draudiminę apsaugÄ , kurios Å¡iuo metu nebuvo. Be to, dėl priekabos sudarytos draudimo sutarties taikytina apsauga galiotų, jeigu, pvz., velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebÅ«tinas) prieÅ¡ eismo įvykį atsikabintų nuo jÄ velkančios transporto priemonės ir padarytų žalos (b.l. 104-107).

Todėl, net ir pasitvirtinus teiginiui, kad eismo įvykio metu su vilkiku sukabinta puspriekabė Rolfo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai neturėtų jokios įtakos Biuro reikalavimui. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas, nustatinėdamas žalos dydį, rėmėsi prieÅ¡taringais dokumentais bei perkėlė žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡tÄ apeliantui. Transporto priemonės remonto vertės sÄ matoje nurodyti tie darbai, kuriuos buvo bÅ«tina atlikti, norint tinkamai paÅ¡alinti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir taip kaip numato Å veicarijos teisės aktai.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Nagrinėjamoje byloje keliamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDÄ® ) nuostatų taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 12 d. Å veicarijoje, atsakovo UAB „Aptarnavimo sfera“ naudojamÄ transporto priemonę VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs bendrovės darbuotojas apgadino kitÄ transporto priemonę PEUGEOT 207 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu krovininis automobilis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu ieÅ¡kovas, gavęs Å veicarijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ atlygino transporto priemone VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ už transporto priemonės PEUGEOT 207 1.61 16V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ - 3606,90 CHF (10105,09 Lt) Å veicarijos nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras mano, kad remdamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimÄ , todėl prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Aptarnavimo sfera“ priteisti 10105,09 Lt iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino byloje surinktus prieÅ¡taringus įrodymus, neiÅ¡sprendė atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti priekabos draudimo sutarties.

Ä®rodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Ä®statymas nenumato baigtinio sÄ raÅ¡o įrodinėjimo priemonių, kuriomis nustatomi Å¡ie faktiniai duomenys. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindė turimais raÅ¡ytiniais įrodymais – Å veicarijos nacionalinio draudikų biuro pateiktų dokumentų kopijomis.

Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsnis numato, kad valstybių nacionalinių draudikų biurų prašymai atlyginti išlaidas bei su tuo susiję dokumentai siunčiami faksu ir elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai prieštarautų įstatymų reikalavimams, todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones.

Tai reiÅ¡kia, kad atskirai draudžiamos visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, mopedai ir motociklai, mikroautobusai ir autobusai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai, lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovininis automobilis (autovežis) VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog priekaba (puspriekabė) – tai transporto priemonė, kuriÄ velka motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 str. 11 p.;

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 40 p.). Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus (Kelių eismo taisyklių 2 p.). Priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme. Ir nors motorinė transporto priemonė (šiuo atveju krovininis automobilis VOLVO FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabė Rolfo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), tačiau kaip jau minėta aukščiau kiekviena transporto priemonė turėjo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog priekabos draudimo sutarties nepateikimas į bylÄ neturėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka iÅ¡mokÄ pagal 17 straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje (Å veicarijos Konfederacijoje) nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas be pagrindo iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ Å veicarijos nacionaliniam draudikų biurui, nes nepateikti objektyvÅ«s įrodymai dėl žalos dydžio, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu.

Å veicarijos nacionalinio draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimÄ ir, nustatęs apelianto kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje 6 dalyje nustatytoms sÄ lygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga iÅ¡mokėti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovui netenkinti Å veicarijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neiÅ¡mokėti padarytos ir Å veicarijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo iÅ¡mokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 199 str.). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.), tai jÄ paneigti privalėjo atsakovė.

Atsakovė nepateikė prieÅ¡ingų, nustatytÄ Å¾alos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tai, jog žalos sÄ matoje bÅ«tų nurodyti ne su įvykiu susiję automobilio apgadinimai, atsakovė neįrodė. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteisino žalos dydžio yra teisinga ir pagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kolegija sprendžia, kad kiti apelianto motyvai kartojasi ir detalizuoja jau teismo nustatytas aplinkybes, todėl dėl jų kolegija nepasisako.Esant paminėtoms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jie atmestini, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, N u t a r i a: Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas Burzdikas                 Virginija Gudynienė            Â