1b2be18c-40af-46ea-8621-feff40fc92eb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-1099-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01918-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.2; 18.12; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡relės Mažrimienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

K. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl termino praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti atnaujinimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises jos tėvui A. Å . į likusiÄ neatkurtÄ jo tėvams V. Å . (S.) ir M. Å . nuosavybės teise priklausiusiÄ dalį 19 hektarų ir 19 arų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr.

36) paduoti. Be to, praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į jos senelio V. Å . (S.) mamai P. Å .-O. (K.) (mergautinė pavardė – S.) nuosavybės teise priklausiusį apie 13 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 22). PraÅ¡yme nurodo, jog jos tėvas A. Å . 1991 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Å ilalės rajono Å ilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, t.y. jo tėvo V.

Å . (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę. Teigia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos nepilnai, t.y. ne į visÄ V. Å . turėtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjos teigimu, dėl nuo A. Å . valios nepriklausiusių priežasčių jis negalėjo įgyvendinti savo subjektinių teisių į žemę atkÅ«rimÄ , nes (duomenys neskelbtini) sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga, o (duomenys neskelbtini) mirė. Å ios aplinkybės sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, taip pat pasirÅ«pinti atstovavimu.

Pabrėžia, jog jos tėvui nebuvo suteikta informacija apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jo tėvui V. Å . ir M. Å . priklausiusį Žemės sklypÄ Nr. 36 bei P. Å .-O. priklausiusį Žemės sklypÄ Nr. 22 ir teigia, jog jau 1996 metais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Å ilalės skyrius turėjo informacijÄ apie 29 (duomenys neskelbtini) Å«kininkus bei jų valdomus žemės sklypus, tame tarpe informacijÄ apie tai, jog V. Å . buvo Žemės sklypo Nr. 36 savininkas.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. raÅ¡tu pateiktame atsakyme į jos tėvo A. Å . praÅ¡ymÄ pažymėta, jog daugiau žinių apie V. Å . (Å .) (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę (iÅ¡skyrus sklypus Nr. 9, 26 ir 56, kurie buvo grÄ Å¾inti) ir žinių apie žemės pirkimÄ iÅ¡ valstybės nerasta. Teigia, jog aplinkybės, kad į dalį V. Å . nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisės taip ir liko neatkurtos jai tapo žinoma po to, kai 2019 m. spalio 30 d. ji kreipėsi į NŽT Å ilalės rajono skyrių su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie jos senelio V.

Å . nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ . Nurodo, jog 2019 m. lapkričio ­11 d. ji kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo jos tėvui A. Å . į buvusio savininko V. Å . (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. raÅ¡te Nr. ISS-2367-(7.5) nurodė, jog A. Å . yra atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jam priklausantį 8,50 ha žemės plotÄ , o į likusį 8,80 ha buvusio savininko V.

Å . turėtos žemės plotÄ nuosavybės teisės atkurtos kitiems pretendentams. Be to, NŽT Å ilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Å gautuose dokumentuose minima, jog V. Å . yra 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo Å«kininkų valdyme savininkas. NŽT Å ilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raÅ¡te apie tai, kokia Å¡io sklypo dalis priklausė V. Å ., dokumentuose neminima.

NŽT Å ilalės skyrius nurodė pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių į minėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo, be to, pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl įstatymo nustatytų praleisto termino atnaujinimo bei juridinio fakto, kad V. Å . buvo 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo Å«kininkų valdyme savininkas, nustatymo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodo, jog su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina su svarbiomis priežastimis, kurios teismų praktikoje laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Akcentuoja, jog naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. Å . iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 17,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymi, jog teismui pateikti dokumentai ir juose pateikta informacija institucijai buvo žinoma, jų pagrindu buvo nustatytas atkuriamo žemės ploto dydis. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja nepatenka į subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į P. Å . – O. iki nacionalizacijos galimai valdytÄ 13 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimÄ , ratÄ .

Mano, jog pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, dėl kurios jos tėvas A. Å . negalėjo pateikti nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, negali bÅ«ti laikytina svarbia priežastimi praleisto termino atnaujinimui, nes dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., t.y. kai A. Å . buvo sveikas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praėjus 9 metams po jos tėvo A. Å . mirties. PraÅ¡ymas netenkintinas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusio savininko V. Å . iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 17,60 ha žemės sklypus Nr. 9, 56, 26 buvo vykdomas pareiÅ¡kėjos tėvo A.

Å . (duomenys neskelbtini) Agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 13 d. pateikto praÅ¡ymo pagrindu. IÅ¡ byloje esančios Tauragės apskrities administracijos Å ilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gegužės 24 d. pažymos „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ matyti, kad pagal pretendentų į buvusio savininko V. Å . iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę susitarimÄ pretendentui A. Å . teko 8,50 ha buvusio savininko V. Å . žemės, iÅ¡ kurios 8 ha natÅ«ra, už 0,30 ha – kompensacija pinigais, už 0,20 ha – ekvivalentine natÅ«ra.

Tauragės apskrities 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-6058 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. Å .“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Å . tenkančius 8,30 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 8 ha žemės, už 0,30 ha žemės (vertė 353,00 Lt), nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės bus atkurtos vėliau – paruoÅ¡ta iÅ¡vada Nr. 87-3770. Tenkinant A. Å . įgalioto asmens R. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. praÅ¡ymÄ NŽT Å ilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. Ž33-87 „Dėl iÅ¡vados „Dėl žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ priėmimo Å ilalės rajone“ dėl A. Å . likusios negrÄ Å¾intos 0,20 ha žemės (vertė 232 Lt) buvo priimta iÅ¡vada „Dėl žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. I-33-1, kuri iÅ¡siųsta į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių. PareiÅ¡kėja 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į NŽT Å ilalės skyrių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko V.

Å . (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emės sklypÄ Nr.

36. NŽT 2020 m. sausio 8 d. raÅ¡te Nr. 33SD-62-(14.33.104) nurodė, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Å gautuose dokumentuose minima, kad V. Å . turi nuosavybės teisę į 19,19 ha ploto sklypÄ Nr. 36 bendrame visų kaimo Å«kininkų valdyme. Pažymėta, jog apie tai, kokia dalis Å¡io sklypo priklausė V. Å ., dokumentuose neminima. Nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Å¡iÄ Å¾emę pareiÅ¡kėja turėtų pateikti papildomus dokumentus ir kreiptis į teismÄ dėl įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo dėl V.

Å . priklausiusios dalies iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kininkų bendros nuosavybės žemės sklypo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).

Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo elgesio atitikimÄ Ä¯prastai rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualÅ«s asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018). Kaip jau minėta, teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens, praÅ¡ančio atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ , sveikatos bÅ«klė, garbus amžius, Å¡eiminė padėtis, iÅ¡silavinimo lygis ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiÅ¡kėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiÅ¡kia jo pačio subjektyvų apsisprendimÄ ir negali bÅ«ti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimÄ (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016).

Sprendžiant AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir Å¡io įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų argumentų, terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, nes po 1991 m. lapkričio 13 d. praÅ¡ymo padavimo A.

Å . neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į V. Å . tenkančiÄ 19,19 ha ploto dalį žemės sklype Nr.

36. PareiÅ¡kėjos teiginiai, jog jos tėvo sveikatos bÅ«klė sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, taip pat pasirÅ«pinti atstovavimu, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimas Nr. T-447-Å patvirtina, kad dar 1996 m. liepos 15 d. A. Å . kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ dėl dokumentų, kuriuose yra žinių apie V. Å . nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), iÅ¡davimo. Pažymėtina tai, kad kartu su Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimu Nr. T-447-Å pateiktuose dokumentuose buvo pateikta informacija apie 1911 metais (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) apskrities (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo iÅ¡skirstymÄ viensėdžiais ir nurodyta, kad visi 29 savininkai turi nuosavybės teise į sklypÄ Nr.

36. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) A. Å . sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga Å ilalės žemėtvarkos skyriui adresuoto praÅ¡ymo matyti, jog jau 2010 metais ji veikė A. Å . vardu. Ä®vertinus tai, jog po A. Å . mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja tik 2019 m. pradėjo domėtis buvusio savininko V. Å . turėtos žemės atkÅ«rimu, o į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 13 d. ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jai trukdė šį procedÅ«rinį veiksmÄ atlikti anksčiau.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus motyvus, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti:

1) turto savininku;

2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmens sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡is asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl termino praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo, svarbu nustatyti, ar praÅ¡ymÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , sÄ raÅ¡Ä , kurį nustato AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (LVAT 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010).

Kitu atveju toks asmuo negali bÅ«ti laikomas praleidusiu AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminÄ Ä¯gyvendinti tokiÄ teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-130/2008; 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1256-146/2015, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-65-261/2019).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja yra P. Å .-O. provaikaitė, todėl ji nepatenka į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , sÄ raÅ¡Ä , kurį nustato AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai. Ä®vertinus tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės P. Å .-O. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę procedÅ«ra nebuvo pradėta, pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikytina praleidusia AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjos R. K. praÅ¡ymo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė