2020-08-05 Nr. AB-14489-3-62-3-01696-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1565-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01696-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 17 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. buvo kalinamas Kauno TI 343, 153, 168, 340, 326, 212 ir 334 kamerose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam turinčią tekti gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjo vertinimu, skaičiuojant nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuotas baldų, sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjas tvirtino, kad 343 kameroje buvo 6 miegamosios vietos, 153 kameroje – 4 miegamosios vietos, 168 kameroje – 6 miegamosios vietos, 340 kameroje – 4 miegamosios vietos, 326 kameroje – 7 miegamosios vietos, 212 kameroje – 6 miegamosios vietos, 334 kameroje – 4 miegamosios vietos. Atsakovo atstovas teismui pateikė tik vidutinį kamerose kalėjusių asmenų skaičių, kalinamų asmenų skaičiuotė kamerose vyko kiekvieną dieną ryte 8.00 val. ir vakare 21.00 val., tačiau darbo dienomis visą dieną, kartais ir naktimis, atliekamas reguliarus ir nenutrūkstamas kalinamųjų judėjimas / perkėlimas iš vienos kameros į kitą, maksimaliai užpildant visas kamerose esančias miegamąsias vietas, o prieš vakarinę skaičiuotę kalinamieji perkeliami į kitas kameras. Pareiškėjas sutiko, kad patikrinimų metu buvo atsakovo atstovo nurodytas asmenų skaičius ginčo kamerose, tačiau tvirtino, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista kintant nuteistųjų skaičiui tarp patikrinimų. Dėl kamerų perpildymo buvo ribojama pareiškėjo galimybė judėti, žeminamas jo orumas, dažnai pareiškėjas valgydavo stovėdamas, nes nepakako vietos prie stalo, negalėjo tinkamai susidėti asmeninių daiktų, jautė asmeninės erdvės pažeidimą.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad kamerose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. 212 ir 326 kamerose trūko remonto, vizualiai matėsi pelėsis, luposi sienų dažai ir tinkas. Kamerose vėdinimas per langus buvo nepakankamas. 340, 334, 343 kamerose langai neatsidarė. 334 kameroje rekuperacinės sistemos mechanizmas kėlė didelį triukšmą, dėl to pareiškėjui atsirado didelių nepatogumų, nemiga, susierzinimas, tai sukėlė nuotaikų kaitą, galvos skausmus, nuovargį, slogią nuotaiką, nervingumą ir pan. Tik įkėlus į 334 kamerą, pareiškėjas dėl ventiliacijos sistemos skleidžiamo triukšmo reiškė pretenzijas Kauno TI administracijai, tačiau į jo žodinius nusiskundimus nebuvo reaguojama. Kameras pareiškėjas tvarkėsi iš savo asmeninių lėšų pirkdamas valymo priemones, naudodamas savo asmeninius drabužius kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemonių neduodavo arba jų reikėdavo ilgai laukti. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, iki lubų nebuvo atitvertas, jame esanti vėdinimo sistema nebuvo pajėgi valyti orą kameroje, todėl pareiškėjas turėjo gyventi, miegoti, valgyti kameroje tvyrant nepakeliamai smarvei, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, nežeminant jo garbės ir orumo. Į dušą buvo vedamas vieną kartą per savaitę, pažeidžiant tarptautinių aktų nuostatas, nustatančias teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti po dušu, todėl pareiškėjas jautė didelių nepatogumų, diskomfortą, negalėjo tinkamai rūpintis savo asmens higiena, nuolat jautėsi nešvarus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, perštėjo kūną ir pan. Kalinimo metu pareiškėjui nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nesuteikta pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, nebuvo atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės gauti tinkamos pagalbos integruotis į visuomenę. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė didelių sunkumų, baimę, nepasitikėjimą savimi, nežinomybę dėl tolesnio gyvenimo laisvėje, pasunkėjo bendravimas su aplinkiniais.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

5. Kauno TI nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar kitų įrenginių įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Asmeniui tenkantis plotas kameroje nėra siejamas su lovų skaičiumi, nes asmenų skaičius, pagal Kauno TI pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kameroje tikrinamas du kartus per parą ir žymimas asmenų skaičiaus patikrinimo registracijos žurnaluose, kurių duomenimis vadovaujamasi teikiant pažymą apie kalinčių asmenų skaičių kamerose. Toks asmenų skaičiaus kamerose nustatymo būdas yra reglamentuotas, objektyvus, tikslus ir aiškus. Pareiškėjui kalint 168 kameroje, labai nežymiai ir trumpai buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui tenkanti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kitose kamerose pareiškėjui nurodyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Kauno TI sanitariniai mazgai yra vienodo dydžio (1,553 kv. m), įrengti pagal galiojančių teisės aktų normų reikalavimus. Sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms. Visose kamerose veikia centralizuota mechaninė vėdinimo sistema, kamerų langai yra dviejų rūšių – pilnai atidaromi ir su įrengta orlaide. Trečiame aukšte, kuriame yra 334, 340, 343 kameros, langai yra su orlaidėmis, taip pat veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema.

6. Kauno TI yra tikrinamas kompetentingų institucijų specialistų, kurie pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl oro kamerose trūkumo, drėgmės neužfiksavo. Pagal tardymo izoliatoriams taikomus teisės aktus, asmenims pasinaudoti dušu ar pirtimi turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kad pareiškėjui tokia galimybė buvo suteikta, jis neginčijo. Kauno TI kamerų einamasis remontas atliekamas reguliariai. Asmenys pagal teisės aktų reikalavimus privalo patys tvarkyti kameras, apie pastebėtus trūkumus, sugadintą inventorių informuoti atsakingus įstaigos pareigūnus. Pareiškėjas pripažino, kad dėl to į Kauno TI nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas suimtojo teisėmis, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 137 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja nuteistiesiems, todėl individualios socialinės reabilitacijos planas jam neturėjo būti sudarytas. Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinė reabilitacija užtikrinama Socialinės reabilitacijos skyriui vykdant priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje. Visos suimtiesiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės gali būti taikomos tik pačiam suimtajam išreiškus pageidavimą jose dalyvauti, tačiau tokių prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų, jais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų, galiojantį teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų Kauno TI nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. jį kalinant higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesudarant sąlygų dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir pan.

9. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus (I t., b. l. 197–208), patvirtinančius, jog gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kalint 168 kameroje, kurioje jam teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui kalint 343, 153, 340, 326, 212, 334 kamerose, reglamentuota vienam kalinamajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kauno TI nurodė, kad teismui pateikta pažyma buvo parengta apibendrinus duomenis iš Kauno TI suimtųjų / nuteistųjų patikrinimo kamerose registracijos žurnalų. Pateiktoje lentelėje duomenys gaunami tikrinant kamerose esančių asmenų skaičių kiekvieną rytą (8.00 val.) rytinio patikrinimo metu ir kiekvieną vakarą (20.00 val.) vakarinio patikrinimo metu (I t., b. l. 197–208).

10. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 113.3 punktą suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai–skaičiuotės kamerose atliekami priežiūros postų keitimosi metu, kurie, Kauno TI duomenimis, vyksta 8.00 val. ir 20.00 val., reikalavimo dažniau fiksuoti nuteistųjų skaičių minėtame teisės akte nėra įtvirtinta, įvertindamas pakankamai ilgą vertinamąjį laikotarpį byloje, pareiškėjui nenurodžius konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenis apie kamerose fiksuotą buvusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu metu, todėl jais teismas vadovavosi, vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.

11. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų nustatyta, jog Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena (2,10 m), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis – lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (I t., b. l. 27–28, 54, 55), todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiškėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.

12. Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad visose kamerose veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, o kamerų langai yra dviejų rūšių – pilnai atidaromi ir su įrengta atsidarančia orlaide. Trečiame aukšte, kuriame yra 334, 340 ir 343 kameros, įrengti langai su orlaidėmis bei veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema (I t., b. l. 151–154). Šį tvirtinimą pagrindė nuotraukomis (I t., b. l. 155–156). Teismas akcentavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dėl oro trūkumo, neatsidarančių langų, ventiliacinės sistemos keliamo triukšmo pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI pareigūnus, administraciją, todėl, nesant tokių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo tikėti pareiškėjo abstrakčiais argumentais dėl neatsidarančių langų 334, 340 ir 343 kamerose bei techniškai netvarkingos ventiliacijos sistemos 343 kameroje.

13. Į bylą Kauno TI pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktus, priimtus ginčo laikotarpiu atlikus patikrinimus konkrečiose Kauno TI gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose (I t., b. l. 71–137), tačiau šiuose patikrinimo aktuose duomenų apie atliktus patikrinimus ginčui aktualiose kamerose pareiškėjo kalėjimo jose metu nėra. Taigi teismas darė išvadą, kad į bylą atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pretenzijas dėl techniškai netvarkingos sienų būklės, pelėsio 212 ir 326 kamerose jo kalėjimo šiose kamerose metu, todėl šie argumentai liko nepaneigti.

14. Pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė kitų ginčo kamerų neatitiktis higienos normų reikalavimams, nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, susijusių su valymo priemonių neišdavimu, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, jam neišduodamų valymo priemonių, todėl teismas deklaratyvių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo teiginių pagrindu negalėjo nustatyti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

15. Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose, kad pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, o ši būtų rekomendavusi Kauno TI administracijai suteikti pareiškėjui galimybę dažiau naudotis dušu, pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše, teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeista.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Kauno TI yra organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Kauno TI suimtieji į darbą įtraukiami vadovaujantis Suimtųjų įtraukimo į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-188 (I t., b. l. 63–66). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kalėdamas Kauno TI, buvo įtrauktas į darbą (I t., b. l. 172–176). Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinė reabilitacija vykdoma pagal priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, patvirtintoje Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (I t., b. l. 56–62), pagal kurios 6 punktą, Kauno TI suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji gali naudotis biblioteka, skaitykla, žiūrėti per vietinę televiziją meninius, dokumentinius ir švietėjiškus filmus, per radijo tašką jiems skaitomos audio knygos, informaciniai pranešimai, paskaitos, vykta anglų kalbos pamokos, gali užsiimti dvasiniu ugdymu Kauno TI veikiančioje koplyčioje, užsiimti sportine veikla (pasivaikščioti kiemuose su sportiniais treniruokliais, teniso žaidimo kambaryje, laisvalaikio užimtumo centre), užsiimti meniniu ugdymu (dalyvauti muzikos, dailės, siuvimo, nėrimo, tapybos užsiėmimuose), dalyvauti komandinio darbo ir loginio mąstymo ugdymo renginiuose ir t. t.

17. Kadangi suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas aukščiau nurodytomis priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui gyvenant Kauno TI buvo sudarytos sąlygos naudotis nustatytomis užimtumo priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi Kauno TI teikiamomis (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Taigi pareiškėjui kalint Kauno TI jam buvo sudarytos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio tariamo pažeidimo atmesti kaip nepagrįsti.

18. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo kalinamas 168 kameroje pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. gyveno techniškai netvarkingose (apsilupusios sienos, pelėsis) 212 ir 326 kamerose. Į bylą pateiktame 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime bei Kauno TI Psichologinės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 74-65 (I t., b. l. 51, 165) nėra jokių duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI sukeltus pareiškėjo sveikatos sutrikimus, todėl teismas pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei.

19. Įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai (pareiškėjui teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto), šis pažeidimas truko tik 19 dienų, byloje nustatęs higienos normos pažeidimus, tačiau nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šių pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 20. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus dokumentus.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas nepakankamai tiksliai nustatė viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus, neatsižvelgė į aktualias aplinkybes, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teismų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nepakankamai detalizavo aplinkybes dėl kalinamų asmenų skaičiaus kameroje nustatymo. Rytinės ir vakarinės skaičiuotės duomenys nėra pakankamai tikslus šaltinis, nes pažeidimai buvo laikotarpiu tarp patikrinimų. Pareiškėjas daugiau duomenų pateikti negalėjo, nes nėra įpareigotas rinkti duomenis, kiek kiekvieną kartą yra su juo laikoma asmenų, tokius duomenis turi rinkti atsakovas. Pareiškėjas mano, kad teismas tokiu atveju turėjo atlikti skaičiavimą pagal miegamųjų vietų skaičių, prieš tai pareikalavęs iš atsakovo atstovo pateikti tikslius duomenis. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad Kauno TI nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad kamerose sanitarinis mazgas būtų įrengtas kaip atskira patalpa arba kabina, nepaaiškino, kodėl sanitariniai mazgai yra skirtingų dydžių. Nenustatyta, ar yra tinkama garso izoliacija. Teismas be pagrindo neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto iš kameros ploto. Nesant akredituotos įmonės atliktų sanitarinio mazgo užimamo ploto skaičiavimo duomenų, visa kameros patalpa laikytina sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjui gyvenamasis plotas išvis nebuvo suteiktas.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Kauno TI pažymi, kad teismui buvo pateikta Kauno TI Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Kauno TI visi sanitariniai mazgai vienodi, kiekvienas užima 1,553 kv. m. Kauno TI užtikrina privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes jie atskirti 2,1 m aukščio sienelėmis ir turi duris. Atsakovo atstovas nesutinka su apelianto pateikiamu gyvenamojo ploto skaičiavimo būdu, nes Įsakyme nėra numatyta, kad sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas neįtraukiamas skaičiuojant gyvenamąjį plotą. Sanitariniai mazgai atskirti durimis, patalpa nėra sandari tik iš viršaus. Nors apeliantas nurodo, kad asmenų skaičius kameroje turi būti skaičiuojamas pagal miegamųjų vietų skaičių, tačiau nenurodo, koks teisės aktas įtvirtina tokį skaičiavimo būdą. Teisės aktai numato pareigą fiksuoti ne lovų skaičių ir jų pasikeitimą, o asmenų skaičių kameroje rytinio ir vakarinio patikrinimo metu. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad asmenų skaičius kameroje gali kisti tarp rytinio ir vakarinio patikrinimo, tačiau nenurodo konkrečios datos, kada toks pažeidimas buvo. Kauno TI pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. M. kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d., atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Kauno TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

26. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus, tačiau nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų neįvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo paminėto kalinimo sąlygų pažeidimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui tekusį kameros plotą apskaičiavo vadovaudamasis lentele, kurioje pateikti duomenys, gauti tikrinant kamerose esančių asmenų skaičių kiekvieną rytą (8.00 val.) rytinio patikrinimo metu ir kiekvieną vakarą (20.00 val.) vakarinio patikrinimo metu. Kaip pažymėjo teismas, teisės aktai nenustato reikalavimo atsakovo atstovui dažniau fiksuoti nuteistųjų skaičių. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi, jog pareiškėjas nedetalizavo konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, o tik bendrai nurodė, kad tarp patikrinimų kameroje buvo didesnis asmenų skaičius, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerose fiksuotą buvusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu metu. Nors pareiškėjas mano, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo atlikti skaičiavimą pagal miegamųjų vietų skaičių, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus tai, kad byloje pateikti duomenys apie fiksuotą nuteistųjų skaičių, todėl nebuvo jokio pagrindo pridėti ir miegamąsias vietas, kuriomis niekas nesinaudojo.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, turėjo iš jo atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, pažymėtina, jog asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-756/2020).

29. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta siena (2,10 m) ir yra uždari (su durimis, sienomis), sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris užtikrino pareiškėjo privatumą.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjui tekusio konkretaus gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovo atstovo negali būti tenkinamas.

31. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė