2018-06-19 Nr. AB-11737-3-63-3-00285-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-428-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00285-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Urbanistika“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. V13-92 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano, sklypų Nr. 6 ir 7 dalyje, koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Pakoreguotas detalusis planas).

Pareiškėjas nurodė, kad pajūrio juostoje gali būti statomi nauji statiniai tik tada, kai tokių statinių statyba numatyta specialiuosiuose planuose, tačiau rengiant pakoreguotą detalųjį planą nebuvo įvertinta, jog naujų statinių statyba sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7 pagal patvirtinto Tvarkymo plano sprendinius nėra numatyta nagrinėjamoje teritorijoje. Todėl pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintam Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V13-92 panaikinimo atsisakė priimti, nes prašymas paduotas praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Teismas vertino, kad tarnybiniai pranešimai yra institucijos vidinio administravimo aktai, kurių pagrindu yra galimas vidinio tyrimo pradėjimas dėl galimai neteisėtų institucijos valstybės tarnautojų veiksmų netinkamai atliekant pareigas, tačiau šiais tarnybiniais pranešimais nėra teisinio pagrindo grįsti teritorijų planavimo dokumentų trūkumų paaiškėjimo momento, nuo kurio skaičiuojamas prašymo padavimo teismui terminas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. patikrinęs parengtą pakoreguotą detalųjį planą, pats patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG22978 pateikdamas teigiamą išvadą, kurios pagrindu Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V13-92 patvirtino pakoreguotą detalųjį planą, kuris Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2017 m. vasario 20 d., jame taip pat patalpinti pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai. Todėl teismas nustatė, kad vėliausiai nuo 2017 m. vasario 20 d. pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG22978 patikrintas Pakoreguotas detalusis planas yra patvirtintas ir būtent nuo šio momento skaičiuotinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas 2 mėnesių kreipimosi prašymu į teismą terminas. Teismas vertino, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą kreiptis su prašymu į teismą praleido dėl savo paties veiksmų, pasireiškusių galimai netinkamai atlikus teritorijų planavimo dokumento patikrinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo poziciją, jog termino prašymui paduoti jis nepraleido, termino atnaujinti neprašė bei neteikė prašymo praleidimo priežastis pagrindžiančių duomenų, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

III. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo priėmimo, netinkamai taikė termino kreiptis į teismą skaičiavimo taisykles, nes šiuo atveju taikytina specialioji teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pagal kurią taikomas dviejų mėnesių terminas), tačiau teismas iš esmės sprendimą grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios normos nuostatomis ir nesivadovavo specialiąja teisės norma.

Pareiškėjas nesutinka, kad ne vėliau kaip nuo 2017 m. vasario 20 d. pakoreguoto detaliojo plano įregistravimo ir išviešinimo Teritorijų planavimo dokumentų registre turėtų būti pradėtas skaičiuoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminas. Terminas, nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, negali būti pritaikytas taip pat ir prašymams, paduodamiems pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino skaičiavimo eiga prasideda nuo patikrinimo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Būtent pareiškėjo darbuotojo V. N. 2018 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-446 pateiktos išvados, kuris patikslintas 2018 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-840 (toliau – ir Išvada), teisinis vertinimas. Būtent paminėtoje Išvadoje, o ne 2017 m. vasario 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte, konstatuoti padaryti pažeidimai rengiant Pakoreguotą detalųjį planą. Kita vertus, termino kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti tapatinama su 2017 m. vasario 17 d. patikrinimo išvados pateikimu ne tik dėl to, kad šioje išvadoje nebuvo duomenų apie pažeidimus, bet ir dėl to, kad tokio pobūdžio patikrinimo aktų rengimas ir išvadų jais teikimas (nepriklausomai nuo išvados turinio) negali būti prilyginamas minėto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų dokumentų, kuriuose konstatuojami pažeidimai, ir kurie suteikia pagrindą kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo srityje priimtų administracinių aktų panaikinimo, rengimui.

Pareiškėjas nurodo, kad surašyti teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai yra tikslinės paskirties teritorijų planavimo proceso procedūrų dokumentai, kurie nesuteikia teisės šiais aktais pateiktomis išvadomis grįsti sprendimo kreiptis į teismą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir laikyti tai kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momentu. 2018 m. vasario 12 d. išvadoje konstatavus, kad skundžiamas 2017 m. vasario 20 d. įsakymas priimtas pažeidžiant teritorijų planavimo teisės aktus ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, pareiškėjas į teismą dėl šio akto panaikinimo kreipėsi nepraleidęs nustatyto 2 mėnesių termino. Kadangi pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą su prašymu dėl ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimo, nebuvo ir poreikio teikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis yra priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, jog prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo į teismą besikreipiančios institucijos dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir šios bylos faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vėliausiai nuo 2017 m. vasario 20 d., kai buvo įregistruotas Pakoreguotą detalųjį planą išviešinantis juridinis faktas, turėjo žinoti apie padarytus pažeidimus rengiant Pakoreguotą detalųjį planą.

Pirma, kaip minėta, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino skaičiavimo eiga prasideda nuo patikrinimo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Taigi pareiškėjo teises ir pareigas tikrinant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą ir šių procedūrų atlikimą reglamentuoja specialus teisės aktas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, todėl teisėjų kolegija nesutinka, kad nustatyto termino skaičiavimo eiga prasideda nuo sužinojimo apie skundžiamo teisės akto priėmimą pagal bendrąją ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, nes yra taikomas specialusis įstatymas.

Antra, byloje nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriam įstatymo pavesta atlikti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, apie realius pažeidimus rengiant Pakoreguotą detalųjį planą sužinojo, kai pareiškėjo darbuotojas V. N. atliko Pakoreguoto detaliojo plano teisinį vertinimą ir 2018 m. vasario 12 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 4D-446, kuriame pateikė išvadas (jas patikslinęs 2018 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4D-840). Todėl atsakovo priimto administracinio akto apskundimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 12 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidimą nustatė darbuotojo tarnybiniu pranešimu, o ne patikrinimo aktu, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi Įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, jog tik patikrinimo aktu gali būti konstatuotas pažeidimas (t. y. alternatyviai – patikrinimo aktu arba kitu dokumentu). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su 2018 m. balandžio 11 d. skundu dėl atsakovo 2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V13-92 nepraleido Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino kreiptis į teismą su skundu. Taigi pareiškėjui nepraleidus apskundimo termino, jam nebuvo pagrindo ir kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido 2 mėnesių termino skundui dėl atsakovo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo paduoti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė