1b24c3d2-ea92-4bbf-8b25-b82bcc62d355 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-308-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00435-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorėms Gitanai Mačiulienei, Jolantai Steponavičiūtei,gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui, nukentėjusiesiems B.

U., A. G.,nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymÄ D. G., vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Eglei Lazdauskienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , besimokantis (duomenys neskelbtini) kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn.;

2) Å iaulių apylinkės teismo 2013-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡tu, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : J. V. 2013-07-16 apie 16.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - Å iaulių r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent:

Å iaulių r. (duomenys neskelbtini) namo kieme, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. G. ir B. U. paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, t. y. garsiai Å¡aukdamas, vartodamas necenzÅ«rinius bei asmenybę žeidžiančius žodžius nukentėjusiųjų A. G. ir B. U. atžvilgiu, pagriebdamas A. G. už kaklo bei jį smaugdamas, po to kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį A. G. į veidÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tuo tarpu A. G. patėviui B. U. bandant apginti posÅ«nį, suduodamas vienÄ smÅ«gį B.

U. į veidÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , sukėlė neigiamas emocijas bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tokiu bÅ«du sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime laikas, vieta ir aplinkybės yra nurodyti teisingai. VisiÅ¡kai sutinka tiek dėl iÅ¡sakytų žodžių, tiek dėl savo veiksmų. Dienos tiksliai nepamena, bežaidžiant krepÅ¡inį, atėjo draugai, kurie pasakė, kad A.

G. paėmė jų dviratį. Buvo iÅ¡gėręs, todėl su savo draugais nuėjo kartu. Kartu buvo „vampyriukas“, kurio vardo, pavardės nežino. Kitų asmenų nepamena, nepastebėjo, gali bÅ«ti, kad dėl to, jog buvo neblaivus. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , nežino, tik iÅ¡girdo, kad kažkas sakė „kviečiame policijÄ â€œ. Nuėjęs, stipriai suėmė A. G. už kaklo, gali bÅ«ti, kad trenkė ir B. U.. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmÄ .

Aplinkiniai įvykį matė, tai jiems sukėlė neigiamas emocijas. Taip pasielgė todėl, kad buvo galimai įvykdyta vagystė. IÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus. Blaivus nebÅ«tų, taip pasielgęs. Ankščiau tokių konfliktų tarp jo ir nukentėjusiųjų nėra buvę. Savo elgesį vertina blogai. Už savo veiksmus atsipraÅ¡o, gailisi, tai daugiau nepasikartos. Yra moksleivis, nedirba. Nusikaltimų daugiau nebedarys, pasibaigus visiems teismams iÅ¡važiuos į AnglijÄ , nes jau pasimokė.Ä®rodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes J.

V. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, J. V. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme iÅ¡tirti įrodymai:  - nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-07-16 16.38 val., bÅ«nant namų kieme, į kiemÄ atėjo iÅ¡ matymo pažįstamų jaunuolių grupė, iÅ¡ kurių vienas buvo J., pravarde K., kurio pavardės nežino.

J. V. pareikalavo atiduoti dviratį, kurį pavogė iÅ¡ D. M.. Su J. V. buvo D. M. ir R. U., o kitų vaikinų nepažinojo. J. V. paėmęs už kaklo ėmė smaugti ir vienÄ kartÄ kumščiu smogė į veidÄ . Tada kieme buvęs tėvas puolė jį gelbėti. J. V. B. U. taip pat smÅ«giavo į veidÄ . Tėvas dėl gauto smÅ«gio pargriuvo. Kieme buvo jo giminaičio M. T. mopedas. M. T. taip pat buvo kieme. Po to, kai buvo sumuÅ¡tas ir kai buvo suduotas smÅ«gis jo tėvui, J. V. bandė vietoje to dviračio, kurį neva jis buvo pavogęs, iÅ¡ kiemo iÅ¡varyti M.

T. mopedÄ . J. V. net buvo ant mopedo atsisėdęs, tačiau jo nespėjo užvesti, nes jam tai padaryti sutrukdė M. T.. Mano jog, jei ne M. T., J. V. mopedÄ butų iÅ¡sivaręs. Be to, susirinkę vaikinai J. V. pritarė, kad reikia paimti mopedÄ , nes už jį daugiau bÅ«tų gavę nei už dviratį. Tiek M. T., tiek jis J. V. sakė, kad mopedas yra ne jo, o M. T., bet J. V. pasakė, kad jam nesvarbu. Ä®vykio metu į namo kiemÄ su J. V. buvo atėjęs D. D.. Tačiau su D. D. tik apsižodžiavo, vienas kitam pasakė negražius žodžius ir apsistumdė.

D. D. iÅ¡ jo dviračio nereikalavo. Gatvėje matė stovinčius gal kokius 15 vaikinų, iÅ¡ kurių pažinojo brolius O. ir R. U. ir vaikinÄ vardu M., kurio pavardės nežino. Kitų vaikinų nepažinojo, kurie į kilusį konfliktÄ nesikiÅ¡o, tik stebėjo kas vyksta. Po gautų smÅ«gių paskambino numeriu 112 ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, visi jaunuoliai pasiÅ¡alino. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, pas ekspertus taip pat nevyko. IÅ¡oriniai sužalojimai užgijo.

Ant veido buvo mėlynės bei paraudimai ant kaklo. Akistatų metu su J. V. savo parodymų nepatvirtino, kadangi pabijojo jo, o be to, šis prašė, kad parodymų jis nepatvirtintų. Jis J. V. bijo (7-9, 12-13 b. l.);             - 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti A. G. ir J. V.. A. G. tvirtino, jog apie įvykį nieko nebeprisimena, kadangi jis su J. V. susitaikė. J. V. patvirtino, jog ir jis nieko apie įvykio aplinkybes nebeprisimena (101 b. l.); - nukentėjusiojo B.

U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykio datos nebeprisimena, bet buvo vasara, kuomet jis buvo namuose, t. y. darbavosi kieme. Dienos metu pamatė, kad netoli jų namų, ant gavės susirinko bÅ«rys vaikinų, jų buvo gal apie 10. Dar du vaikinai įėjo į kiemÄ . SÅ«nus A. G. taip pat buvo kieme ir padėjo pačiam dirbti. Tie du įėję į kiemÄ vaikinai iÅ¡ karto priėjo prie A. G.. Vienas iÅ¡ jų, kaip žino, J. V., pareikalavo atiduoti dviratį, kito vaikino nepažino. A. G. pasakė, kad jis apie jokį dviratį nieko nežino, kad jokio dviračio neėmė.

Tada J. V. sÅ«nui pradėjo grasinti. J. V. griebė A. G. už kaklo ir pradėjo smaugti, dusinti. Tas kitas vaikinas nieko nedarė, tik stovėjo kieme, o visi kiti likusieji vaikinai stovėjo gatvėje ir žiÅ«rėjo. Tai pamatęs, pats puolė ginti sÅ«nų. Bandė J. V. atplėšti nuo sÅ«naus. Tačiau atsisukęs J. V. pačiam vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ . Po smÅ«gio griuvo ant žemės. Nepastebėjo, ar J. V. sÅ«nui sudavė daugiau smÅ«gių. KonfliktÄ nutraukė į kiemÄ atbėgę giminaičiai, t. y.

V. U. ir S. T.. Juos, kaip žino, pakvietė žmona, nes pati žmona tada dirbo ir negalėjo pagelbėti. Žmonai apie įvykį pranešė kaimynė L. K.. Ä®vykio metu J. V. pačiam sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Jokių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė, tačiau įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas (19-20 b. l.);- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti B. U. ir J. V.. Akistatos metu B. U. patvirtino, jog J. V. iÅ¡ A. G. reikalavo dviračio ir, jį paėmęs už kaklo, smaugė.

J. V. sutiko su U. parodymais, kad reikalavo iš A. G. dviračio, bet neigė A. G. smaugęs. B. U. parodė, kad J. V., kuomet atitraukė nuo sūnaus, smogė pačiam į nosį, dėl ko jis nuvirto. J. V. neigė smūgiavęs B. U., o tik tvirtino, jog jį pastūmė, po ko šis nukrito į krūmus. J. V. paklausė B. U., kodėl šis puolė jį su kirviu rankose, o B. U. tvirtino, kad kirviu J. V. nepuolė, o tik prieš tai dirbo su kirviu, todėl jį turėjo rankose. J. V. paklausus B. U., kodėl šis be kirvio puolė jį, B.

U. atsakė, jog norėjo apginti sÅ«nų (102-103 b. l.); - liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie įvykį jai pranešė kaimynė L.. Kaimynė pasakė, kad į kiemÄ suvirto 15 jaunuolių, kurie visi Å¡aukia „motociklas, motociklas“. Dar sakė, kad muÅ¡a jos vyrÄ ir sÅ«nų, vyras krito ant žemės. Kadangi negalėjo palikti darbo, ji skubiai paskambino savo sugyventiniui B. U.. Å is pasakė, kad atėjo pulkas bernų, kurie reikalavo dviračio, sakė, jog smaugė sÅ«nų, bei, kad ir jis gavo smÅ«gį, dėl ko nugriuvo.

Tada B. U. pasiteiravo, ar kvietė policijÄ , o Å¡is pasakė, kad A. G. policijÄ jau iÅ¡kvietė. Giminaičiams pati neskambino, nes jiems pranešė B. U.. Atbėgę giminaičiai atėjusius vaikus iÅ¡ kiemo iÅ¡gainiojo. Kalčiausias, kaip žino, yra J. V., o kiti buvę jaunuoliai buvo tik kaip žiÅ«rovai, t. y. susirinkę stebėjo, kas vyksta. A. G. tikrai iÅ¡ nieko dviračio nevogė. Kaip žino, minėtas dviratis vėliau atsirado, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ pas vienÄ iÅ¡ vaikinų, kuris tada buvo prie jų namo, tačiau pas kurį konkrečiau, nežino.

Kaip suprato, J. V., neiÅ¡siaiÅ¡kinęs dėl dviračio visų aplinkybių, neteisėtai užsipuolė jos sÅ«nų ir jį sumušė, be to, kaip žino, dar ir sÅ«nui grasino. Apie tai, kad J. V. bandė pasisavinti M. T. mopedÄ , nieko nežino. Kai grįžo namo, ant sÅ«naus veido matė sužalojimus – mėlynes. Matė, kad ir B. U. buvo barzda su mėlyne. Dėl sÅ«naus sužalojimų pas medikus nevedė, nes jis blogai nesijautė. Akistatų metu ji pati dalyvavo kartu su sÅ«numi A. G..

Girdėjo, kad A. G. akistatų metu nepatvirtino to, kad J. V. sumušė tėvÄ ir jį patį. Mano, kad A. G. yra iÅ¡sigandęs, bijo J. V.. Be to, nenori bÅ«ti skundiku. Pirmų apklausų metu sÅ«nus sakė tiesÄ , nes ir po įvykio buvo pačiai nurodęs, kad jį ir tėvÄ sumušė J. V. (15-18 b. l.);- liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvykis buvo nepamena, bet žino, kad tai įvyko vasara. Buvo dienos metas, kuomet jis, jo brolis A. G. kieme su tėvu B. U. dirbo. Ä® kiemÄ atėjo J., kurį vadina K., jo pavardės nežino.

J. V. į kiemÄ atėjo kartu su D.. Jie atėjo kartu su daugiau vaikinų, kurie liko gatvėje, jų buvo apie 10. IÅ¡ jų pažinojo R. U., M., jo pavardės nežino, kas buvo dar, jau nebeprisimena. Kai J. V. atėjo, jis pradėjo A. G. reikalauti dviračio. J. V. A. G. kaltino, kad jis pavogė dviratį. IÅ¡ pradžių J. V. bandė aiÅ¡kintis ramiai. A. G. jam atsakė, kad jokio dviračio nevogė, kad jo neturi. J. V. pasakė, kad, kol negaus dviračio, tol neiÅ¡eis. Sakė, kad jei A. G. nepasakys, kur dviratis, jis gaus į galvÄ .

A. G. sakė, kad dviračio neėmė. Tada J. V. ranka pagriebė A. G. už kaklo, prirėmė jį prie kopėčių ir pradėjo smaugti. Tuo pat metu J. V. kita ranka A. G. sudavė į veidÄ , t. y. į skruostÄ . Matė vienÄ smÅ«gį. Tada tėvas taip pat buvo Å¡alia. Pamatęs, kad A. G. yra muÅ¡amas, tėvas puolė ginti. Tėvas, priėjęs prie A. G., J. V. nuo A. G. pastÅ«mė. Tada J. V. kumščiu į veidÄ trenkė tėvui, dėl to Å¡is nugriuvo. D. į visÄ tai iÅ¡ vis nesikiÅ¡o, jis tik stovėjo ir žiÅ«rėjo, kaip ir kiti, ant gatvės stovėję, vaikinai.

Po to, kai J. V. sumušė brolį ir tėvÄ , Å¡is pasakė, kad vietoje dviračio jis pasiims mopedÄ . Tas mopedas buvo M. T., kuris taip pat buvo kieme. M. T. pasakė, kad tai jo mopedas. Kaip žino, jo tėvas paskambino kaimynams. Pas juos į kiemÄ atbėgo M. T. tėvai ir iÅ¡vaikė susirinkusius vaikinus. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , bet nežino kas konkrečiai. Kai J. V. iÅ¡girdo, kad yra kviečiama policija, iÅ¡ kiemo išėjo. J. V. prie paties nelindo ir nemušė, o sumušė tik A.

G. ir tėvÄ (23-24 b. l.);- liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-07-16 apie 16-17 val. bÅ«nant namų kieme, adresu: (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., pastebėjo bÅ«relį jaunuolių. Jaunuolių buvo apie 7-8 o gal ir 10, kurie visi stovėjo ant gatvės. Kaimynų G. kieme stumdėsi du jaunuoliai, kurių vienas iÅ¡ jų buvo G. sÅ«nus, o kito nepažino. Stovintys gatvėje Å¡aukė: „viskÄ Å¾inom, atiduokit“. Suprato, kad ginčas kilo dėl motociklo, kuris tada stovėjo G. kieme ir buvo atremtas į sienÄ .

Visi vaikinai, žiÅ«rėdami bei rodydami rankomis į motociklÄ , Å¡aukė, kad tai jų, tačiau jo pasiimti niekas nebandė. Tų dviejų vaikinų, kurie mušėsi, puolė tėvas skirti A. G.. Jis Å¡aukė: „nekiÅ¡k rankų prie mano sÅ«naus“, o tas kitas vaikinas Å¡aukė: „kada atiduosit pinigus?“. Pačių muÅ¡tynių pradžios nematė, todėl nežino, kas jas pradėjo, iÅ¡girdo tik triukÅ¡mÄ . Konkrečių smÅ«gių kieno nors atžvilgiu taip pat nematė, o matė tik stumdymÄ si.

Nematė nei vieno vyriškio ar jaunuolio nugriuvusio. Daugiau vyko apsižodžiavimas. Kai A. G. tėvas B. U. bandė skirti besimušančius, jis kažkaip nugriuvo ant žemės, tačiau, kaip pargriuvo, t. y. ar dėl suduoto smūgio, ar kaip kitaip nematė. Pastebėjo, kad B. U. buvo ranka užsiėmęs už širdies. Žinojo, kad B. U. turi problemų su širdimi, todėl išsigando ir ėmė skambinti kaimynei, D. G.. D. G. pasakė, kad ji negali palikti darbo bei pasakė, kad ji paskambins giminaičiams, kurie gyvena netoliese.

Netrukus atbėgo B. U. sÅ«nėnas su žmona. Jie nutraukė konfliktÄ â€“ liepė neÅ¡dintis, sakė, kad kvies policijÄ . Visi vaikinai išėjo, o iÅ¡eidami visi Å¡aukė, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, plÅ«dosi. Ji įvykį pradėjo matyti, tik tada, kai į konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o B. U., todėl nematė, ar prieÅ¡ tai A. G. buvo suduoti smÅ«giai (25-26 b. l.); - liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet žino, kad buvo liepos mėnuo.

Buvo namuose, adresu: Å iaulių r. (duomenys neskelbtini). Vakarop jam paskambino dėdė B. U., kuris pasakė, kad reikia skubiai atvažiuoti pas jį į namus, nes pas juos yra susirinkę paaugliai ir kad gali kilti muÅ¡tynės. Po Å¡io skambučio iÅ¡bėgo pas B. U.. Ten nubėgęs, pamatė, kad prie dėdės namų, gatvėje stovi gal 10-12 nepažįstamų paauglių. B. U. kieme pamatė dar vienÄ vaikinÄ , kurio nepažinojo, bet girdėjo, kad jį vadino K.. Kieme daugiau paÅ¡alinių vaikinų nematė.

Kai jis atbėgo, muÅ¡tynių kieme nebuvo. Kieme buvo B. U. sÅ«nus A. G. ir pats B. U.. Kad kuris nors iÅ¡ jų butų buvęs sumuÅ¡tas, nepastebėjo. Tačiau abu, tiek A. G., tiek B. U. sakė, kad vaikinas, pravarde K., pirma sudavė smÅ«gius A. G., o kai B. U. bandė apginti sÅ«nų, tada K. sudavė smÅ«gį ir B. U.. Kai iÅ¡ pat pradžių atėjo į B. U. kiemÄ , minėtas vaikinas – K. Å¡aukė „gražinkit dviratį, kurį pavogėt“. Kieme buvo ir M. T.. Žino, kad M. T. buvo pas G. nuvykęs motoroleriu.

Nematė, kad K. bÅ«tų bandęs pasiimti minėtÄ mopedÄ . Vėliau jam M. T. minėjo, kad K. vietoje nerasto dviračio norėjo pasiimti mopedÄ , tačiau kažkodėl jo nepasiėmė. Kai atėjo, K. bandė iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ kiemo. Dar prieÅ¡ jam iÅ¡bėgant iÅ¡ namų, apie tai, kur bėga, pasakė savo sugyventinei S. T.. Ji paskui jį atvažiavo dviračiu. Kadangi K. neklausė reikalavimų - iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, S. T. iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡girdę, kad yra kviečiama policija, jaunimas, pabuvęs dar apie 10 minučių, pasiÅ¡alino.

Su jais kartu išėjo ir K. (27-28 b. l.);- liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Dienos metu pamatęs, kad gatve ateina grupė jaunuolių, kurių buvo apie 12-15, pats nuėjo pas savo giminaitį A. G.. Kai kuriuos vaikinus iÅ¡ ateinančių vaikinų kompanijos pažinojo: R. U. bei M. ir D.. Kieme dar buvo A. G. tėvas ir brolis A. G.. Jam atėjus į kiemÄ , netrukus į kiemÄ atėjo ir vaikinas vardu J., kurį vadina K., kiti jaunuoliai liko gatvėje.

Atėjęs į kiemÄ J. V. A. G. pasakė, kad Å¡is jam atiduotų dviratį. A. G. pasakė, kad neturi jokio dviračio. J. V. pasakė „davai, iÅ¡trauki dviratį arba gausi per snukį“. A. G. ir toliau jam aiÅ¡kino, kad jis tikrai jokio dviračio neturi. Matė, kaip J. V. A. G. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ . A. G. dėl gauto smÅ«gio nenugriuvo. Tai pamatęs, A. G. tėvas bandė užstoti sÅ«nų. Matė, kaip J. V. ir A. G. tėvui taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį. Tėvas dėl patirto smÅ«gio suklupo.

Paskui, kaip žino, A. G. tėvas paskambino jo tėvui, kuris atbėgo į kiemÄ ir iÅ¡vaikė susitrinkusius vaikinus. Visi kiti vaikinai buvo gatvėje, jie nesikiÅ¡o. Kai J. V. sudavė smÅ«gius A. G. ir A. G. tėvui, J. V. norėjo iÅ¡ kiemo iÅ¡varyti ir paties motorolerį, kuriuo buvo atvykęs pas A. G.. J. V. pasakė, kad A. G. turi jo dviratį, todėl Å¡is pasiims už jį motorolerį. J. V. atsakė, kad motoroleris yra jo, o ne A. G.. Ä®vykio metu nuo pats J. V. nenukentėjo, smÅ«gių jo atžvilgiu nevartojo (29-30 b. l.);- liudytojos S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet buvo vasara.

BÅ«nant namuose, jos vyrui V. U. paskambino giminaitis B. U., kuris pasakė, kad prie jo kiemo susirinko daug jaunimo ir muÅ¡a vaikus. Tada ji su V. U. sėdo ant dviračių ir iÅ¡važiavo. V. U. iÅ¡važiavo pirmiau, o ji - Å¡iek tiek vėliau. Kai atvažiavo, pamatė prie B. U. namų, gatvėje daug jaunimo, jų buvo daugiau nei 10. B. U. namų kieme pamatė vaikinÄ , pravarde K.. Vienas iÅ¡ tų vaikinų pasakė, kad B. U. sÅ«nus A. G. pavogė dviratį. To vaikino paklausė, kada tas dviratis buvo pavogtas, o Å¡is atsakė, kad Å¡iandien.

Jam pasakė, kad A. G. tÄ visÄ dienÄ su sÅ«numi M. T. buvo jų namuose. Įėjusi į kiemÄ pamatė, kad iÅ¡ kiemo iÅ¡eina K., su kuriuo dar apsižodžiavo. Savo sÅ«nui, kuris buvo pas A. G., liepė skambinti policijai. Susirinkę vaikinai, pamatę, kad yra kviečiama policija, keikdamiesi ir Å¡Å«kaudami iÅ¡siskirstė. A. G. parodė už ausies esantį gumbÄ , kuris buvo pamėlęs. A. G. klausė, kas jam sudavė, o Å¡is atsakė, kad jį sumušė K.. Pamėlusi barzda buvo ir pas A.

G. tėvÄ B. U.. Kuomet pastarieji buvo sumuÅ¡ti, paties momento nematė, o tik vėliau jie jai pasakojo, kad tėvas, norėdamas apginti A. G. nuo K., gavo pats. Taip pat iÅ¡ vaikų sužinojo, kad K. vietoje nerasto dviračio norėjo atimti sÅ«naus motorolerį. Dėl Å¡io įvykio sÅ«nus M. T. nenukentėjo (31-32 b. l.); - liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, jog tai buvo rugpjūčio mėnesį. Apie 16 val., einant su draugais, kurių buvo apie 8, D.

D. pasakė, kad nuo parduotuvės buvo pavogtas jo dviratis. IÅ¡ kur D. D. žinojo, kad dviratį pavogė A. G., nežino. Tada jie nusprendė nueiti ir dėl to dviračio iÅ¡siaiÅ¡kinti pas A. G.. Beeidami sutiko vaikinÄ , kurio pravardė K., kurį pažinojo D. D.. D. D. Å¡iam pasisakė, kad iÅ¡ jo buvo pagrobtas dviratis ir kad tai padarė A. G.. T. K. pasisiÅ«lė eiti kartu. Prie A. G. namų K. liepė jiems laukti gatvėje, o pats su D. D. nuėjo aiÅ¡kintis į A. G. namų kiemÄ . Apie kÄ jie ten kalbėjo, negirdėjo, nes buvo nuo jų apie 30 metrų atstumu.

Girdėjo tik, kad jie pykosi, triukÅ¡mavo. Matė, kad D. D. su K. priėjo prie A. G., kurie pradėjo aiÅ¡kintis. Paskui prie jų priėjo ir A. G. tėvas. Tada jie labai pradėjo pyktis, kilo konfliktas. A. G. tėvas priėjo su kirviu rankose ir tuo kirviu užsimojęs puolė K.. T. K. tėvÄ pastÅ«mė, o tėvas nuo pastÅ«mimo atsirėmė į tvorÄ . Nematė, kad K. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį A. G. ar jo tėvui. Visko nestebėjo, gal ko ir nematė. Nematė, kad K. bÅ«tų bandęs paimti mopedÄ , ar reikalavęs jį atiduoti mainais už dviratį.

Taip pat negirdėjo, kad K. kam nors bÅ«tų grasinęs, o girdėjo tik reikalavimÄ atiduoti dviratį. D. D. pats taip pat nieko nereikalavo. Kai kilo konfliktas, subėgo U. giminaičiai, jie užsipuolė K., kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . Tada visi kartu su K. iÅ¡ tos gatvės išėjo (33-34 b. l.); - liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Pas jį buvo atėjusios mergaitės pasiskolinti dviračio ir mergaitėms savo dviratį paskolino.

Netrukus viena iÅ¡ mergaičių pasakė, kad jai nuvažiavus prie parduotuvės, esančios D. gatvėje, ir išėjus iÅ¡ parduotuvės, ji neberado paskolinto dviračio. Prie parduotuvės mergaitė buvo sutikusį kažkokį vaikinÄ , vardu Å ., kuris nurodė, kad matė, jog dviratį pavogė U., bÅ«tent A. G.. Tada jis su R., M., L. ir kitais ėjo pas U. ieÅ¡koti dviračio. Pakeliui sutiko vaikinÄ , pravarde K., kuris jų pasiteiravo, kur jie eina. Å iam pasakė, kad yra pavogtas jo dviratis ir kad jį pavogė A.

G. ir paprašė eiti kartu, kad bÅ«tų drÄ siau, nes jis buvo vyresnis. Kai nuėjo, visi liko laukti gatvėje, o pats su K. nuėjo į kiemÄ . K. pasakė A. G. tėvui, kad A. G. pavogė jo dviratį. A. G. taip pat buvo kieme, kuris neigė vogęs dviratį. Juo netikėjo, nes žinojo, kad pastarasis vagiliauja. Tėvas pradėjo reikalauti, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ kiemo. A. G. tėvas pasiėmė kirvį, juo užsimojo, norėdamas suduoti K., tačiau K. A. G. tėvÄ pastÅ«mė - delnu atremdamas į krÅ«tinę.

Tėvas įvirto į krÅ«mus. A. G. su K. nesimušė. Tik vienu metu K. buvo su A. G. susimušęs, buvo susikabinę, nes Å¡is pirmas pradėjo. Pats A. G. sudavė kelis smÅ«gius į Å¡onÄ , o Å¡is taip pat jam sudavė į galvÄ . Juos iÅ¡skyrė K.. BÅ«nant tame kieme, jokio mopedo nematė. K. tada garsiai kalbėjo, nes buvo konfliktas, tačiau, kad K. kam nors grasintų, negirdėjo. K. A. G. nemušė, tėvui taip pat smÅ«gių nesudavė, tėvÄ tik pastÅ«mė. Kai kilo konfliktas, kažkas paskambino policijai, tuomet jie išėjo iÅ¡ kiemo (35-36 b. l.); - 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti A.

G. ir D. D.. A. G. patvirtino, jog jam J. V. smogė ranka į veidÄ , o su D. D. jis tik susistumdė. D. D. su tokiais A. G. parodymais sutiko iÅ¡ dalies, nurodydamas, jog jis nematė, kad J. V. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį A. G., o jis su A. G. iÅ¡ tiesų susistumdė. A. G. tvirtino, kad tėvas, norėdamas jį apginti, ar tai sudavė jo tėvui, ar tai tėvÄ pastÅ«mė, nes jis to gerai nematė, bet tėvas suklupo. D. D. tuo tarpu tvirtino, kad A. G. tėvas ėmėsi kirvio, o J. V. delnu pastÅ«mė tėvÄ ties krÅ«tine (37-38 b. l.); - 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti B.

U. ir D. D.. B. U. patvirtino, jog J. V. prirėmęs prie kopėčių ėmė smaugti jo sÅ«nų A. G.. Tuo tarpu, D. D. tvirtino, kad taip nebuvo, kadangi J. V. buvo paėmęs A. G. už krÅ«tinės, o ne už kaklo. B. U. tvirtino, kad jis J. V. nuo sÅ«naus atitraukė, po ko J. V. pačiam trenkė ranka į veidÄ , dėl ko nuvirto. D. D. tvirtino, jog taip nebuvo, o buvo taip, kad B. U. paėmė kirvį ir ėjo link J. V., o Å¡is B. U. atstÅ«mė delnu į krÅ«tinę. B. U. nesutiko su D. D. parodymais, tvirtindamas, kad J.

V. jam tikrai sudavė į veidÄ , o jis rankose turėjo kirvį, kadangi su juo dirbo kieme (39-40 b. l.); - liudytojo R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. BÅ«nant kartu su L. F., D. D., J. A., M. V., N., kurio pavardės nežino, broliu O., D. D. pasakė, kad iÅ¡ jo pavogė dviratį ir kad tai padarė A. G.. Visi nutarė eiti pas A. G. tai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Pakeliui sutiko J. V., jį vadina K.. D. D. pasakė, kad buvo pavogtas dviratis ir kad tai padarė A.

G.. J. V., kuris buvo neblaivus, pasisiūlė eiti kartu. Visi nuėjo iki A. G. namų. Pats su visais draugais liko laukti gatvėje, o aiškintis nuėjo J. V. su D. D.. J. V. šaukė ant A. G., kad šis atiduotų dviratį. Matė, kad J. V. viena ranka pagriebė A. G. už kaklo ir prirėmė prie kopėčių. Matė, kad J. V. A. G. pastūmė, bet, ar šis nugriuvo, nematė. Supratęs, kad gali kilti muštynės, jis nuėjo toliau, todėl nieko daugiau nematė. D. D. vėliau pasakojo, kad J.

V. A. G. tėvui trenkė. J. V. buvo pagriebęs A. G. už kaklo, reikalaudamas atiduoti dviratį. Girdėjo, kad J. V. grasino pasiimsiÄ s motorolerį, jei Å¡is negrÄ Å¾ins dviračio. Kažkas pakvietė M. T. tėvus, kurie atbėgo į įvykio vietÄ . Jie pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ bei reikalavo visiems iÅ¡sivaikščioti. Jie visi išėjo, o D. D. su J. V. pasiliko (41-42 b. l.); - liudytojo O. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara.

Susitiko su draugais, kokiais tiksliai, nepamena, bet kartu buvo D. D., J. A. ir brolis R.. D. D. pasakė, kad iš jo pavogė dviratį ir kad tai padarė A. G.. Visi nutarė eiti išsiaiškinti pas A. G.. Pakeliui sutiko J. V., kurį vadina K. J. V. pasiteiravo, kur jie visi eina. D. D. pasakė, kad iš jo buvo pavogtas dviratis ir, kad tai padarė A. G.. J. V. pats pasisiūlė eiti kartu. Visi nuėjo iki A. G. namų. Pats liko su visais draugais gatvėje, o aiškintis nuėjo J. V. su D. D.. Kas vyko A. G. kieme, nematė.

Žino, kad netrukus atvyko M. T. tėvai. M. T. motina jiems liepė neÅ¡dintis, todėl jie išėjo. Kartu ėjo ir D. D. su J. V.. Vėliau su J. V. iÅ¡siskyrė. D. D. pasakojo, kad jis buvo susimušęs su A. G. ir kad J. V. trenkė A. G. tėvui. Minėjo, kad A. G. tėvas bandė imtis kirvio. R. jam pasakojo, kad matė, kaip J. V. buvo paėmęs A. G. už kaklo bei kaip jam sudavė delnu per veidÄ . Tuomet įsikiÅ¡o A. G. tėvas, o paskui ir Å¡iam J. V. sudavė smÅ«gį. Jis pats to nematė.

BÅ«nant gatvėje, girdėjo, kaip J. V. reikalavo A. G. dviračio, girdėjo, kaip grasino iÅ¡sivaryti mopedÄ (43-44 b. l.); - liudytojo L. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Pamena, kad paskambino D. D., kuris pasisakė, kad jam pavogė dviratį. D. D. nurodė, kad jis žino, kas tai padarė, dėl dviračio vagystės yra kalti U.. D. D. atsakė, kad gali eiti pasižiÅ«rėti. IÅ¡ viso jų buvo apie 10-11 žmonių. Kartu dar buvo N. L., J.

A., V. K., taip pat buvo D. D., broliai U., kas dar buvo, neprisimena. Visi ėjo iki U. kiemo. Pakeliui D. D. pasikvietė vyresnį vaikinÄ , kurio pats asmeniÅ¡kai nepažinojo. Visi liko stovėti kelyje prie U. namo, o tas vyresnis nuėjo į U. kiemÄ . Kas vyko kieme, matė ne viskÄ . Tas vaikinas, įėjęs į kiemÄ , A. pasiteiravo, kur yra dviratis. A. pradėjo gintis, kad jokio dviračio nematė. Vyresnis vaikinas aiÅ¡kinosi su A. tėvu. Tas vaikinas rėkė, kėlė triukÅ¡mÄ kieme, reikalavo dviračio.

Jis matė, kaip tas vyresnis vaikinas paėmė A. už rÅ«bų ties kaklu, o, tai pamatęs, tėvas tÄ vyresnį vaikinÄ užsipuolė kirviu, kuriuo kaip tik kapojo malkas. Tėvas užsimojo kirviu, norėdamas apginti sÅ«nų. Tada tas vyresnis vaikinas tėvÄ delnu pastÅ«mė. Tėvas dėl to nugriuvo. SmÅ«gio nematė. Nematė, kad tas vaikinas suduotų smÅ«gius A. ir jo tėvui. Tada dviračiu atvažiavo kažkoks vyras. Jis pradėjo aiÅ¡kintis su tuo vyresniu vaikinu ir A., o jie visi, stovėję gatvėje, iÅ¡siskirstė (45-46 b. l.); - liudytojo N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykis buvo liepos mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena.

Ä® kiemÄ atėjo mergaitė, vardu K., ir pasakė, kad pavogė dviratį, kuris priklausė D. D.. Kažkas iÅ¡ vaikų iÅ¡siaiÅ¡kino, kad dėl vagystės yra kalti U. Tada visi sugalvojo eiti pas U. ieÅ¡koti dviračio. Ėjo jis, D. M., broliai U., L. F., J. A., kas dar buvo, neprisimena. Jie sutiko vaikinÄ , kurį vadina K.. Kažkuris iÅ¡ draugų K. pakvietė eiti kartu. Nuėjus iki U. kiemo, į kiemÄ Ä¯Ä—jo K., o visi kiti liko laukti gatvėje. Girdėjo, kaip K., įėjęs į kiemÄ , pasiteiravo, kur yra dviratis.

Kieme buvo vyresnis vyras ir vaikas, vardu A.. A. atsakė, kad jis jokio dviračio neturi, bet K. ir toliau reikalavo dviračio. Matė, kaip A. tėvas rankose laikė kirvį ir, kad su juo eina link to vaikino, kurį vadina K.. Matė, kaip K. tÄ vyrÄ pastÅ«mė. Nematė, kad K. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius A. ar jo tėvui, nematė, kad kuris iÅ¡ jų butų nuvirtęs. Jis ne viskÄ stebėjo, kas vyko kieme. Paskui kažkas iÅ¡kvietė A. giminaičius, o po ko jie išėjo. Matė, kad A. kieme buvo mopedas, tačiau negirdėjo, kad jo kas bÅ«tų reikalavę, kad jį bÅ«tų bandęs paimti K..

Negirdėjo, kad kas bÅ«tų kvietę policijÄ . Jis nematė, kad bÅ«tų, kas nors, su kuo nors susimušę (47-48 b. l.); - liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, neprisimena, bet žino, kad buvo vasara. D. D. pasakė, kad pavogė jo dviratį. D. D. manė, kad jo dviratį pavogė U.. D. D. sugalvojo eiti pas U. iÅ¡siaiÅ¡kinti. AiÅ¡kintis ėjo D. D., R., M. V., N., L. F., kas dar buvo, neprisimena. Pakeliui sutiko vaikinÄ , vardu J., kurį vadina K., kuris taip pat nusprendė eiti kartu.

Pas U. į jo namų kiemÄ aiÅ¡kintis ėjo J. V. ir D. D.. Kas vyko kieme, matė ne viskÄ , bet girdėjo, nes liko stovėti gatvėje. Girdėjo, kaip D. D. U. pradėjo klausinėti, kur jo dviratis, tačiau vaikinas gynėsi, kad dviračio nematė, kad jo neturi. J. V. taip pat reikalavo, kad Å¡is atiduotų dviratį. Kieme buvęs vyresnis vyras ėmė juos varyti lauk iÅ¡ kiemo. Matė, kad J. V. pastÅ«mė vyrÄ , bet, kad jam suduotų smÅ«gius, nematė. Taip pat nematė, kad J. V. suduotų smÅ«gius ir U..

Jokių muÅ¡tynių nematė, nes ne viskÄ stebėjo, kadangi kalbėjosi su draugais. Kieme buvo kilęs triukÅ¡mas, kad net atbėgo kažkokia teta, kuri taip pat J. V. varė lauk. Atėjus minėtai tetai, D. D. su J. V. iÅ¡ kiemo išėjo. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ (49-50 b. l.); - 2013-07-16 protokolas-pareiÅ¡kimas, kuriame D. G. nurodė, kad 2013-07-16 16.38val. jai paskambino kaimynė L. K., kuri pranešė, kad pas jÄ Ä¯ namus, adresu: (duomenys neskelbtini) K. m., yra atėjusi grupelė jaunuolių, kurie konfliktuoja su jos sugyventiniu B.

U. ir jos vaikais. Vėliau iÅ¡ artimųjų sužinojo, kad jaunuoliai atėję iÅ¡ D., tarp kurių buvo R. U. ir J., kurio pravardė K., ėmė kaltinti jos nepilnametį sÅ«nų A. G., dviračio vagyste. Tarp jų įvyko apsistumdymas. J. V. buvo pradėjęs smaugti jos sÅ«nų, bet sugyventiniui įsikiÅ¡us į konfliktÄ , J. V. sudavė vienÄ kartÄ ir sugyventiniui. SÅ«nų A. G. sumušė nepilnametis berniukas, bet kuris, nežino. K. pavardė gali bÅ«ti V.. Dėl sÅ«naus sumuÅ¡imo į gydymo įstaigÄ nesikreipė, nes jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas (1 b. l.).LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nors Å¡is LR BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad J.

V. 2013-07-16 apie 16.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - Å iaulių r. K., (duomenys neskelbtini) namo kieme, negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: Å iaulių r. K., (duomenys neskelbtini) namo kieme, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. G. ir B. U. paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, t. y. garsiai Å¡aukdamas, vartodamas necenzÅ«rinius bei asmenybę žeidžiančius žodžius nukentėjusiųjų A.

G. ir B. U. atžvilgiu, pagriebdamas A. G. už kaklo bei jį smaugdamas, po to kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį A. G. į veidÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tuo tarpu A. G. patėviui B. U. bandant apginti posÅ«nį, suduodamas vienÄ smÅ«gį B. U. į veidÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , sukėlė neigiamas emocijas bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tokiu bÅ«du sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å ias aplinkybes patvirtina kaltinamojo J. V. visiÅ¡kas prisipažinimas, nukentėjusiųjų A.

G. ir B. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. V. prieÅ¡ juos panaudotÄ fizinį smurtÄ bei kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai – D. G. protokolas – pareiÅ¡kimas, liudytojų D. G., A. G., L. K., V. U., M. T., S. T., R. U., O. U., L. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolai bei kiti surinkti įrodymai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, iÅ¡gÄ sdinti, Å¡okiruoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl įvykio į Gorelių kiemÄ atvyko kiti Gorelių giminaičiai, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, o nagrinėjamu atveju J. V. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. G. ir B. U. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Å iaulių rajone, K. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur tuo metu buvo kitų paÅ¡alinių asmenų.

Kaip J. V. pripažino teisme, aplinkiniai įvykį matė, tai jiems sukėlė neigiamas emocijas.Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad J. V. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus bÅ«tinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji J. V. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobÅ«dį, padarymo vietÄ ir sÄ lygas, pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, t. y. suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas A.

G. ir B. U. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo J. V. veika, nustačius visus bÅ«tinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.  Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ visumÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. V. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Teisme J. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė, tiek kaltinamojo, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis J. V. nusikalto bÅ«damas teistas 2 kartus (79-86 b. l.), dar vienas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliacine tvarka. NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl LR BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (75-78 b. l.), nedirbantis (87 b. l.), 2013-12-19, duomenimis darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-07-03 iki 2013-09-19, darbo paieÅ¡ka nutraukta asmens pageidavimu (88 b. l.).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos K. miesto seniūnijos charakteristikoje pažymėta, kad nusiskundimų iš gyventojų dėl J. V. elgesio nėra gauta (70 b. l.), K. policijos nuovados J. V. charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus (68 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J.

V., kaip recidyvistui, už nusikalstamos veikos padarymÄ bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.Kadangi 2014-02-05 J. V. atžvilgiu priimtas Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, teismas Å¡iuo nuosprendžiu nesprendžia bausmių bendrinimo klausimo.

Pastebėtina, kad J. V. dėl padaryto nusikaltimo teisme prisipažino iÅ¡ karto, kas sudarė pagrindÄ taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Teismo posėdžio metu kaltinamasis itin neigiamai įvertino savo elgesį, teismui pažadėjo ateityje nebenusikalsti, yra jauno amžiaus, Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog J. V. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiÅ¡kai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam J.

V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p.).J. V. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (112-113 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad J.

V. gynėju, vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas advokatas Adolfas Račkauskas. IÅ¡ pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad patirtas iÅ¡laidas sudaro advokato užmokestis - 440 Lt. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gana jauno amžiaus, mokosi, 440 Lt, t. y. iÅ¡laidos patirtos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , nepriteistinos valstybės naudai iÅ¡ J. V..Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ J. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam Å¡iuos įpareigojimus:- bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;- neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

J. V. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.Netenkinti praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (advokato užmokestis 440 Lt dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Bronius VinciÅ«nas