Legislator Case Law & Legislation
1b22b8fd-0c12-4e79-b28a-cb944cff1b03 AI generated

1b22b8fd-0c12-4e79-b28a-cb944cff1b03 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1b22b8fd-0c12-4e79-b28a-cb944cff1b03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2195-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27441-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

Legislator headnote

AI generated

1b22b8fd-0c12-4e79-b28a-cb944cff1b03 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kodėl I. U. atsisėdo į vairuotojo kėdę, jis nežino. Neprisimena, kaip jie iÅ¡važiavo, nes gėrė gale. Jis nežinojo, kur yra, iki kol iÅ¡lipo į laukÄ ir ten pasivaikščiojo. Važinėjosi gal porÄ minučių. Atsimena, kad automobilis svyravo porÄ minučių ir viskas. Policijos pareigÅ«nai buvo lyg du, be Ž. ir pareigÅ«nų lyg daugiau nieko nebuvo. Jis turi tatuiruočių ant abiejų kojų, jos yra matomos, kai jis yra su Å¡ortais. Jis praÅ¡o apklausti I. U., nes liudytojas M.

Keywords

AI generated
traffic violation excessive speeding motor vehicle pollution accident victim aggravated drunk driving aggravated offence
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2195-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27441-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : J. G. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: jis, 2020 m. liepos 11 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvÄ jį automobilį „Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ nustatė 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ . Å iais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis nevairavo automobilio, pas jį pirmuose parodymuose paraÅ¡yta, kad ne jis vairavo, niekas nevairavo automobilio.

Jis neįsivaizduoja, kodėl jam pareikštas šis kaltinimas, ten liudytojas taip sakė. Jis (kaltinamasis) sėdėjo automobilyje, galinėje sėdynėje, dvi savaites prieš tai gėrė. Aplinkybių jis nelabai prisimena, nes daug gėrė, gali paaiškinti tik kad jis nevairavo, jis sėdėjo automobilio gale. Kai policija atvažiavo, jis nesėdėjo prie vairo, kiek suprato iš policijos parodymų. Jo advokato pateikti asmens duomenys yra jo pažįstamojo I. U., jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus I.

U. adreso negali pasakyti, jam atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. I. U. sužinojo mieste, kad dėl jo kaltės kaltina jį (J. G.) ir susisiekė su juo paklausti, ar čia tiesa, jis I. U. atsakė, kad taip, ir jis pasakė, kad ne jis (J. G.) vairavo, o pats I. U.. Susisiekė po to, kai byla jau buvo atiduota į teismÄ , nes po įvykio jis (J. G.) buvo pametęs telefonÄ ir su juo nebuvo galima susisiekti. I. U. paaiÅ¡kino, kad norėjo su juo susisiekti ir skambino, bet neprisiskambino. Jis vidury vasaros paskambino I.

U., norėjo susitikti, tuo metu iÅ¡gėrinėjo stadione, I. U. atėjo ir jis I. U. paprašė surasti maÅ¡inÄ , nuvažiuoti į Vilnių ir paimti pinigų. Jis buvo apsvaigęs, jie nuvažiavo marÅ¡rutiniu transportu su I. U., kai pabudo, buvo Vilniuje, jam buvo bloga. Nusipirkęs degtinės vėl iÅ¡gėrė, pasakė, kad reikia nuvažiuoti į vietÄ . Kai jie privažiavo prie (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo į galÄ , o I. U. sėdo už vairo. MaÅ¡ina ten stovėjo, toje aikÅ¡telėje, ji visada ten stovi.

I. U. paaiÅ¡kino, kad norėjo pavažiuoti ten 100 metrų, maÅ¡ina atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , tada I. U. sustojo, atidarė duris, pažiÅ«rėjo, ar jis sveikas maÅ¡inoje, ir pabėgo. Kaip jam sakė, iÅ¡sigando. Kai policija privažiavo, jis sėdėjo keleivio vietoje, klausė muzikos. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , jis sėdėjo gale. Po to, kai I. U. pabėgo, jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ne vienÄ kartÄ , tai buvo jo tėvo automobilis, jis apėjo aplink automobilį, po to atsisėdo į keleivio vietÄ ir atvažiavo policija.

Kai policija atvažiavo ir klausė jo, ar jis vairavo, jis sakė, kad nevairavo. Be policijos dar buvo priėjusi jo buvusi sugyventinė Ž., ji buvo kai buvo policija. Ji netoliese gyvena ir eidama tiesiog pamatė jį. Neprisimena, apie kÄ jie kalbėjo, daugiau prie maÅ¡inos nieko nebuvo. Kai policija priėjo, jie kažkÄ su jais kalbėjo, jam pasakė negerti, davė alkotesterį, vėliau uždarė į areÅ¡tinę. Jis jiems sakė, kad nevairavo, kad nežino, kas vairavo, nesakė, kas vairavo. Tuo automobiliu jis nesinaudoja, tėvas jÄ paliko po avarijos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose bei psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga ir psichikos sveikatos sutrikimų neturi. 2020 m. liepos 11 d., į vakarÄ , tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo jo tėvui O. G. priklausančiu automobiliu „AUDI Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilnių. Konkretaus tikslo neturėjo, šiaip atvažiavo. Jis būdamas čia, sostinėje, lauke, vienas išgėrė degtinės butelį. Jis žino, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus, bet prisipažįsta nepaisęs šio draudimo, kodėl nepaisė, negali atsakyti. Kadangi nepažįsta Vilniaus, negali pasakyti, kuriame tiksliai Vilniaus rajone gėrė degtinės butelį. Kai išgėrė butelį degtinės, neprisimena tolimesnės įvykių sekos.

Neprisimena, kaip atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tačiau prisimena kaip buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų už tai, kad vairavo girtas minėtÄ automobilį. Dėl to, kad vairavo tėvo automobilį bÅ«damas apsvaigęs jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Supranta, kad padarė nusikaltimÄ (b. l. 51). Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. G. nurodė, kad savo parodymų neprisimena, nes buvo dar girtas, jam pasakė pasiraÅ¡yti ir kad iÅ¡kart iÅ¡eis, tai jis galvojo, kaip iÅ¡eiti.

TÄ rytÄ buvo dar girtas. Tuo metu, kai davė parodymus, sėdėjo kažkoks vyras, nežino, ar jis buvo advokatas. Iki įvykio jis gėrė apie 2 savaites, iÅ¡gerdavo apie 2 litrus degtinės per dienÄ , dar viskį, brendį. Liepos 11 d. jį sulaikė į vakarÄ , buvo dar Å¡viesu. Jis neatsimena, kaip elgėsi prie policijos pareigÅ«nų, norėjo prie jų iÅ¡gerti, bet neleido. Kai atsisėdo į automobilį, pas jį buvo rakteliai. Jis į galÄ atsisėdo, nes gale gulėjo pinigai, kuriuos jis norėjo pasiimti.

Kodėl I. U. atsisėdo į vairuotojo kėdę, jis nežino. Neprisimena, kaip jie iÅ¡važiavo, nes gėrė gale. Jis nežinojo, kur yra, iki kol iÅ¡lipo į laukÄ ir ten pasivaikščiojo. Važinėjosi gal porÄ minučių. Atsimena, kad automobilis svyravo porÄ minučių ir viskas. Policijos pareigÅ«nai buvo lyg du, be Ž. ir pareigÅ«nų lyg daugiau nieko nebuvo. Jis turi tatuiruočių ant abiejų kojų, jos yra matomos, kai jis yra su Å¡ortais. Jis praÅ¡o apklausti I. U., nes liudytojas M.

J. patvirtino, kad nematė, kas sėdi automobilyje, jame galėjo bÅ«ti kitų asmenų. Liudytojas M. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio diena buvo penktadienis, liepos 11 d., apie 11 val., tuo metu vyko įprastas judėjimas. Jis išėjo iÅ¡ namų į bendrÄ namo balkonÄ . Namas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tas. Jis iÅ¡girdo stabdančio automobilio cypiančias padangas, tas garsas buvo toli nuo jo, bet jis pamatė juodÄ visureigį, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio nuo (duomenys neskelbtini), staigiai besisukančiais ratais pasisuko iÅ¡ vietos, dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), tada automobilis dingo iÅ¡ akiračio.

Paskui vėl pamatė automobilį, tada automobilis sustojo. Jame buvo įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija ir automobilis stovėjo dviem Å¡oniniais ratais ant Å¡aligatvio, labai arti kito automobilio, todėl sukėlė įtarimų. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vairuotojas. Jam sukėlė įtarimÄ , kad automobilis staigiai stabdė, buvo cypiančių padangų garsas. Nuo jo balkono atstumas buvo 200-300 metrų, jis pamatė, kad automobilis staigiai stabdė ir iÅ¡važiavo į gatvę, po to vėl staiga pradėjo važiuoti dideliu greičiu, buvo didelis riaumojimas, tai atkreipė dėmesį.

IÅ¡lipęs vairuotojas buvo su raudonu džemperiu ir kepure nuo saulės, jis atidarė visas automobilio dureles ir jas paliko atviras, pasigarsino muzikÄ ir atidarė variklio gaubtÄ . Jam buvo akivaizdu, kad vairuotojas girtas, nes jis svirduliavo. Jis (M. J.) nubėgo pasiimti telefono ir paskambino 112, kad vairuotojÄ patikrintų pareigÅ«nai. Vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo vietos, kitų asmenų jis nematė. Buvo nuėjęs telefono paimti, tai truko gal pusę minutės. Grįžęs vėl matė tÄ asmenį, jis vaikščiojo aplink maÅ¡inÄ , tada atsisėdo į Å¡alia vairuotojo esančiÄ sėdynę, tada vėl į vairuotojo sėdynę.

Prie automobilio priėjo moteris, spėja, kad ji paėmė raktelius, nes buvo pasilenkusi. Tada privažiavo pareigÅ«nai. Kur tuo metu sėdėjo vairuotojas, jis nepasakys, gal per daug laiko praėjo. PareigÅ«nas jo paklausė, ar Å¡is žmogus vairavo. Jis žmogaus veido nematė, nes tai buvo per toli, jis buvo penktame aukÅ¡te, bet tai buvo žmogus su raudonu džemperiu su kepure nuo saulės ir juodais Å¡ortais. Kai atvažiavo policija, tai buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. PareigÅ«nas jam paskambino, kai stovėjo prie to asmens, paklausė, ar Å¡itas, jis tai patvirtino, tada jo paprašė, kad jis paraÅ¡ytų praneÅ¡imÄ policijai, jis tÄ ir padarė.

Su pareigÅ«nu susitiko požeminėje stovėjimo aikÅ¡telėje, pareigÅ«nas jo paklausė, ar jis matė kitus asmenis, bet jis jų nematė. IÅ¡ pažiÅ«ros jis patvirtino, kad tas žmogus, kurį jis matė, ir vairavo. Vairuotojas kelis kartus persėdo, vaikščiojo aplinkui automobilį. Buvo persėdęs į keleivio vietÄ ir vėl į vairuotojo vietÄ . Tikriausiai ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Jo buto langai yra orientuoti į (duomenys neskelbtini)gatvės pusę. Jis, bÅ«damas namie, iÅ¡girdo cypiančias automobilio padangas ir, pažiÅ«rėjęs pro langÄ pamatė, kaip dideliu greičiu iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , pavojingai manevruodamas, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) gatve, nuvažiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ŽiÅ«rėdamas pro langÄ pamatė, kaip automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir, užvažiavęs ant Å¡aligatvio, sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo vyras.

Daugiau automobilyje asmenų nebuvo. IÅ¡lipęs vyras akivaizdžiai atrodė neblaivus, nes eidamas svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Vyras atidarė visas automobilio dureles, atidarė automobilio kapotÄ ir paleido garsiai automobilyje muzikÄ . Vaikščiojo aplinkui automobilį bei atsisėdo už vairuotojo sėdynės, bet ne už ilgo prie automobilio atėjo moteris kuri, kaip jam atrodė, galimai paėmė automobilio raktus, po ko vyras iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės ir atsisėdo į priekinio keleivio pusę.

Jam atsisėdus į priekinio keleivio pusėje, neužilgo atvyko policijos pareigÅ«nai. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams jis paaiÅ¡kino ir patvirtino, kad automobilį vairavo vyras. Vyrui atvažiavus ir vaikščiojant aplinkui automobilį bei atsisėdus į priekinio keleivio vietÄ , jam matant, alkoholio nevartojo (b. l. 23-25). Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas M. J. parodė, kad į galinę sėdynę atsisėdimo nebuvo, apklausos metu pareigÅ«nas prašė pasakoti, kas buvo, paskui suvedinėjo tekstÄ užduodamas kelis klausimus, tai gal suklydo.

Atsisėdimas į vairuotojo pusę buvo. Jis negali pasakyti chronologijos, vairuotojas sėdėjo priekyje, arba vairuotojo sėdynėje, arba Å¡alia. Jis automobilį pastebėjo bendrame namo balkone. IÅ¡lipusį žmogų stebėjo gal vienÄ minutę, gal pusantros. Veido bruožų neįsidėmėjo, nes žmogus buvo su kepure nuo saulės. Jis buvo grįžęs į namus pasiimti telefono. Nuo balkono yra pakilimas per pusę aukÅ¡to iki buto, gal 15-20 metrų, jis nuėjo normaliu žingsniu. Butas nebuvo užrakintas.

Paėmęs telefonÄ , grįžo į balkonÄ pažiÅ«rėti, ar dar yra vairuotojas, iÅ¡ buto lango automobilio nestebėjo. Grįžęs į balkonÄ , jis iÅ¡ karto skambino 112, skambindamas žiÅ«rėjo į automobilį. Jis daro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai padarė klaidÄ , kad jis iÅ¡ namų kvietė policijÄ , bet manė, kad tai ne esminis dalykas. Jam surašė apklausos protokolÄ , atspausdino ir atnešė perskaityti ir pasiraÅ¡yti. Automobilį vairavęs asmuo buvo su Å¡ortais. Matėsi ant jo kojų esančios tatuiruotės, nepasakys, ant kurios kojos ar kokie pieÅ¡iniai.

Jis pats turi tatuiruočių, tai jam matėsi. Jis negali teigti, kad automobilio gale niekas nesėdėjo, nes žiÅ«rėjo iÅ¡ aukÅ¡tai ir jam to nesimatė. Jis kitų asmenų automobilyje nematė, bet ar jie ten buvo, ar ne, teigti negali. Automobilis buvo juodas, kiek pamena, jo stiklai buvo tamsinti. Liudytojo M. J. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2020 m. liepos 11 d., apie 19 val., išėjęs į bendrÄ jį balkonÄ parÅ«kyti, jis iÅ¡girdo prasisukančius ratus (cypiantį garsÄ ), pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pusės dideliu greičiu ir prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta parvažiuoja automobilis „Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir prie (duomenys neskelbtini) namo užlipęs dviem Å¡oniniais ratais ant Å¡aligatvio, sustojo. Tuomet vairuotojas iÅ¡lipo ir atsidarė visas automobilio dureles, variklio dangtį ir įsijungė garsiai muzikÄ . Po maždaug 5 minučių priėjo moteris, kuri tikriausiai bandė vyrÄ iÅ¡laipinti iÅ¡ automobilio. Po dar kelių minučių privažiavo policijos pareigÅ«nai. IÅ¡lipęs vairuotojas nuo automobilio nuėjęs nebuvo, iki atvažiuojant pareigÅ«nams buvo jo akivaizdoje.

Alkoholio jo akivaizdoje vairuotojas nevartojo (b. l. 17). Liudytojas O. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Su sÅ«numi kartu negyvena, jis (O. G.) gyvena (duomenys neskelbtini), sÅ«nus priraÅ¡ytas jo bute, anksčiau gyveno kartu, bet dabar nebegyvena porÄ mėnesių. Liepos mėnesį jau nebegyveno kartu. Jo automobilis yra „Audi Q7“. Jis žino, kuo kaltinamas jo sÅ«nus, jam buvo paskambinęs pareigÅ«nas ir pasakė, kad sÅ«nus girtas buvo. Jis su pačiu sÅ«numi nekalbėjo, nėra čia kÄ aiÅ¡kinti.

Jo poelgį vertina blogai,. Automobilis 2006 m. gamybos, jo vertė dabar yra 6000 Eur. Jis sÅ«nui duodavo naudotis automobiliu. Jam pačiam sunku važiuoti, tai jis nupirko automobilį, kad sÅ«nus galėtų jį pavežti pas daktarÄ ar kur. Jis pats irgi vairuoja automobilį. Automobilis buvo sugedęs, degė lemputė. (duomenys neskelbtini) nėra specialistų, tai jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad į servisÄ nuvežtų. Ten yra stovėjimo aikÅ¡telė, Å¡alia yra servisas.

Vienas raktelis buvo pas jį, kitas pas sÅ«nų, dokumentai yra automobilyje. Jis negyvena Vilniuje ir nežino, kaip sÅ«nus atsidÅ«rė automobilyje. Jis pasakė sÅ«nui, kur yra automobilis, sÅ«nus turėjo jį nuvežti į servisÄ , atrodo, taip ir padarė, bet po poros savaičių jam paskambino pareigÅ«nas. Jis žino, kur sÅ«nus gyvena Vilniuje, gyvena su sugyventine Ž. Å ., jÄ Å¾ino. Nepasakytų, kad sÅ«nus yra mėgėjas iÅ¡gerti. Nežino, ar liepos 11 d. buvo kokia proga. Apie sÅ«naus teistumus nieko nežino.

SÅ«nus turi tatuiruočių ant kÅ«no. Tiksliai nežino, kur, ant rankų yra, o ant kojų, atrodo, irgi, tiksliai neatsimena, jos vasarÄ gal nelabai matomos. Po įvykio jis su sÅ«numi nebendravo, yra ant jo supykęs. Liepos 11 d. sÅ«nus buvo Vilniuje. Nežino, kur tÄ dienÄ sÅ«nus važinėjo, su kuo buvo ir kÄ veikė. Taip pat sÅ«nus buvo (duomenys neskelbtini), nežino, kokiÄ dienÄ . Anksčiau sÅ«nus aplankydavo, po įvykio jau nelabai. Liudytojas O. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis juo važinėja, tačiau kartais automobiliu naudojasi jo sūnus J. G.. Jis jam leidžia ir neprieštarauja, kad sūnus naudotųsi, tačiau automobilį prižiūri jis, t.y. jį taiso, veža techninei apžiūrai. Apie 2020 m. liepos 1 d., tiksliai neprisimena, sugedo automobilio lemputė, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra automobilių serviso, jis nuvežė automobilį į Vilnių, tačiau servise buvo eilė ir jo negalėjo iš karto priimti, todėl automobilį „ Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), paliko Vilniuje, netoli sÅ«naus sugyventinės Ž. Å . namų, kad kai servisas priims, jo sÅ«nus nuvežtų sutaisyti automobilį. Kad 2020 m. liepos 11 d. sÅ«nus vairavo girtas, jis nežinojo, sužinojo tik kai jam paskambino pareigÅ«nai, kad jo sÅ«nus yra sulaikytas. Po Å¡io įvykio, kitÄ dienÄ , telefonu bendravo su sÅ«numi, jis pasakė, kad jo automobilis paliktas J. G. sugyventinės Ž. Å . kieme, paklausus sÅ«naus, kodėl vairavo girtas, jis jam nieko nepaaiÅ¡kino (b. l. 27-28).

Liudytoja Ž. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji pažįsta kaltinamÄ jį, jis yra jos buvęs sutuoktinis, jie gyveno kartu, bet dabar gyvena atskirai, yra teismo uždrausta matytis. Ji atsisako duoti parodymus. Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esančio kaltinamojo neprisimena. Ä®vykį Å¡iek tiek gal prisimena. Jis yra vyr. patrulis, dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 bÅ«ryje. Jis prisimena, kad su „Audi“ atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas, kuris prisiparkavo pažeisdamas KET.

Paskui jie nuvažiavo, kol važiavo, buvo papildymas, kad vyksta konfliktas tarp to galimai neblaivaus vairuotojo ir moters, atvažiavę pamatė, kad ant šaligatvio, ar po ženklu „sustoti draudžiama“, stovi minėtas „Audi Q7“, šalia kurio stovėjo moteris, jos vardo pavardės neprisimena. Iš pradžių priėjo išsiaiškinti, ar nėra muštynių, jie galvojo, kad gal moteris pranešėja, paaiškėjo, kad ji buvo vairuotojo pažįstama. Jie paaiškino, dėl ko atvažiavo.

Vairuotojas sėdėjo keleivio vietoje arba lauke, dabar tiksliai negali pasakyti. Jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir atgal sėdo į automobilį, bet ta moteris teigė, kad ji vairavo tÄ automobilį ir pastatė jį pažeisdama KET. Kadangi pareigÅ«nai to fakto nematė, jie nusprendė susiskambinti su pranešėju. Pranešėjas pasakė, kad jis stebėjo tÄ situacijÄ iÅ¡ balkono, matė, kaip vairuotojas su „Audi Q7“ atvažiavo, keistai elgėsi, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Negali patikslinti, dėl ko pranešėjas nusprendė, kad vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas matė, kad iÅ¡ kažkurios laiptinės išėjo moteris, atėjo prie jo ir jie gal pradėjo konfliktuoti.

Jis apie viskÄ telefonu informavo 112, tada pareigÅ«nai pranešėjo paprašė, kad jis paraÅ¡ytų raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , kadangi vairuotojas nepripažino kaltės, o moteris teigė, kad ji vairavo. Liudytojas bijojo teikti paaiÅ¡kinimus, bet jis (A. S.) gal įtikino liudytojÄ , kad jis iÅ¡eitų ir nesirodytų. Liudytojas bijojo to vairuotojo, nes vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, todėl paprašė, ar gali paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kad vairuotojas nepamatytų jo veido. Jie susitarė, kad liudytojas nusileis į požeminę aikÅ¡telę ir jis (A.

S.) prieis prie jo. Liudytojas sutiko, jis priėjo, davė liudytojui popieriaus lapÄ , kuriame Å¡is parašė paaiÅ¡kinimÄ , kur nurodė, kad jis visÄ laikÄ s tebėjo vairuotojÄ ir nematė, kad vairuotojas vartotų gėrimų po atvairavimo, taip pat teigė, kad moteris atėjo iÅ¡ kito namo ir jos automobilyje nebuvo. Jie davė paraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ tai moteriai, kuri stovėjo Å¡alia automobilio, ji teigė, kad ji vairavo, o įtariamasis sakė „nieko nesakyk, nemeluok, sakyk, kad niekas nevairavo“.

Ji rašė paaiÅ¡kinimÄ , jie jÄ perspėjo dėl melagingų parodymų. Ji kažkÄ keitė savo parodymuose, jis nepamena, toje situacijoje daug niuansų. Ä®tariamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, daug kalbėjo. Jie vis dėl to iÅ¡kvietė patrulių pagalbÄ , vairuotojas apsiramino, jį sulaikė ir pristatė į VPK budėtojų dalį. Negali pasakyti, ar jie maÅ¡inÄ uždarė, ar paliko vietoje. Vairuotojo neblaivumas buvo akivaizdus, jo kalba buvo neriÅ¡li, jis svyravo ir sklido alkoholio kvapas.

Buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jis neigė, kad vairavo ir vis sakė, kad niekas nevairavo to automobilio, kad automobilis tiesiog stovėjo toje vietoje ir viskas. Jis buvo nepatenkintas, kad atvažiavo policija ir bando jį apkaltinti, praÅ¡yti jo dokumentų. Nenorėjo teikti dokumento, nes, pasak jo, nėra pagrindo, nenorėjo vykdyti reikalavimų. Paskui jie jį įtikino ir dokumentus pateikė, galimai prašė pareigÅ«nų parodyti jų dokumentus. Jis su pareigÅ«nais kalbėjo pakeltu tonu, bandė prieiti, tiesiogiai negrasino, bet darė psichologinį spaudimÄ keldamas savo balsÄ , vis ėjo arčiau ir įrodinėjo savo tiesÄ .

Jie turėjo praneÅ¡imÄ , kad automobilis atvažiavo į kiemÄ prie (duomenys neskelbtini) namo, lyg tai buvo praneÅ¡imas, kad atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Jis tiksliai negali pasakyti, kas buvo praneÅ¡ime. Paskui dar buvo papildymas. Jei nebÅ«tų praneÅ¡imo, kad vairuotojas galimai neblaivus, jie važiuotų neskubėdami, tačiau jis žino, kad jie labai skubėjo tam, kad nepaspruktų vairuotojas. Jiems kilo abejonės, kad galėjo kažkas kitas vairuoti, nes ir moteris sakė, kad vairavo, ir kad pats įtariamasis nevairavo.

Dėl to jie susiskambino su pranešėju, kuris teigė, kad matė, jog vairavo įtariamasis. Po to jiems jau pakako duomenų, kad laikytų įtariamÄ jį vairuotojÄ , nes po to, kai įspėjo moterį dėl melagingų parodymų, ji pradėjo keisti savo paaiÅ¡kinimÄ , tada kilo abejonės. Tačiau įtariamasis savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jis tikrai nevairavo, niekas nevairavo. Jų darytuose vaizdo įraÅ¡uose nėra garso, nes jie negali keisti nustatymų, negali iÅ¡ karto patikrinti, ar garsas yra, ar ne.

Čia Å¡i problema paaiÅ¡kėjo tik spalio mėnesį ir tada pradėjo tikrinti visus tuos prietaisus ir keisti nustatymus, nes jie patys jų nenustatinėja. Kaltinamojo jie pagrinde prašė prisistatyti ir pateikti dokumentÄ , kadangi jis buvo agresyvus. Jie nenorėjo jo kaltinti, kad nepabėgtų, nesukeltų muÅ¡tynių, bandė gražiuoju kalbėti. Kažkaip galų gale jis pateikė jiems dokumentÄ . Su juo buvo neįmanoma susiÅ¡nekėti, norėjo nustatyti visas aplinkybes, jie vengė su juo pokalbio, nes iÅ¡ karto vyko konfliktas, todėl bendravo su moterimi ir liudytoju.

Moteris buvo iki galo, kol jie buvo. Jie su liudytoju kalbėjo telefonu, kai jau buvo įvykio vietoje, liudytojas juos stebėjo pro langÄ ir jiems patvirtino, kad čia tie patys asmenys. Liudytojas pasakė, kad juos mato prie automobilio. Automobilio galas buvo su tamsintais langais. Jis neatsimena, ar klausė liudytojo dėl to, kiek asmenų buvo automobilyje. Su liudytoju bendravo gal 10 minučių. Liudytojas, atrodo, neminėjo iÅ¡ kelių vietų jis stebėjo įvykio vietÄ . Jam atrodo, kad kamera buvo pas jo porininkÄ G., kuris gal ir nufilmavo pažeidėjÄ .

Kamera kabo ir niekas jos nenukreipinėja. Jis pats įraÅ¡o nežiÅ«rėjo, nežino, ar nufilmuota, kaip asmuo elgiasi agresyviai. Vienam ekipažui skirta viena kamera ir gerai, jei atlaiko visÄ pamainÄ . JÄ turi tas, kas pasiima iÅ¡ automobilio lipdamas, ji nėra priskirta konkrečiam pareigÅ«nui. Kamera filmavo ten, kur buvo tas pareigÅ«nas. Taisyklių, kur reikia kabinti kamerÄ , nėra, dažniausiai ji bÅ«na prikabinta ant liemenės iÅ¡ priekio. Jis nė karto nematė įraÅ¡o, tai nežino, kas matosi.

Neprisimena, kaip buvo apsirengęs įtariamasis ir neatsimena kitokių iÅ¡skirtinių požymių. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 11 d. dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatyta grafikÄ kartu su vyriausiuoju patruliu N. G. su priskirtu tarnybinio automobilio Å¡aukiniu V1860. TÄ dienÄ , apie 19:05 val., iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėjas pamatė, kaip į kiemÄ atvažiavo „Audi“ markės automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, kieme pastebėjo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie atidarytų vairuotojo durelių stovėjo moteris, o priekinio keleivio vietoje sėdėjo vyras. Priėjus ir papraÅ¡ius moters pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , pateikė asmens tapatybės kortelę, iÅ¡ kurios buvo nustatyta, kad tai Ž. Å .. Jie paprašė vyriÅ¡kio pateikti asmens tapatybę patvirtinti dokumentÄ , Å¡is pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ kurio buvo nustatyta, kad tai yra J.

G.. Bendraujant su J. G., akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus. IÅ¡ jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Bendraujant su Ž. Å ., jiems aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo ji, o kaip automobilyje atsidÅ«rė J. G., paaiÅ¡kinti negalėjo. Bendraujant su J. G. pasakė, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartojo kiekvienÄ dienÄ dviejų savaičių bėgyje, tai pat aiÅ¡kino, kad automobilio nei jis, nei Ž. Å . nevairavo. Tuomet jis nusprendė susisiekti su pranešėju ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes.

Susisiekus su pranešėju buvo nustatyta, kad tai yra M. J., bendraujant su pranešėju jis paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas savo bute, pro langÄ matė, kaip automobilis „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavo pavojingai manevruodamas ir, pasukęs į kiemÄ , sustojo. IÅ¡ minėto automobilio, vairuotojo pusės durelių, iÅ¡lipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris atidarė visas automobilio dureles, garsiai automobilyje pasileido muzikÄ ir pats atsisėdo priekinio keleivio vietoje.

Neužilgo prie automobilio atėjo moteris, kuri atsistojo iÅ¡ vairuotojo pusės durelių. Bendraujant su M. J., pasakė, kad vyras, atsisėdęs priekinio keleivio vietoje, kaip vėliau nustatyta, J. G., niekur iÅ¡ automobilio jam matant neiÅ¡lipo bei jam matant alkoholio nevartojo. Nustačius įvykio aplinkybes ir papraÅ¡ius Ž. Å . paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , supažindinus su atsakomybę dėl melagingų parodymų, nuo paaiÅ¡kinimo raÅ¡ymo ji atsisakė. Gavus M. J. parodymus ir nustačius, kad J.

G. vairavo automobilį, nusprendė asmenį patikrinti alkotesterio matuokliu ir pirmu pūtimu J. G. buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas. Antru pūtimu 2,26 promilės girtumas. Po gautų alkotesterio parodymų J. G. buvo sulaikytas. Automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Ž. Š.. (b. l. 19-21). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, liudytojas A. S. suklydo nurodydamas liudytojo M. J. pavardę kaip „J.“, todėl ši klaida taisytina. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A.

S. 2020 m. liepos 11 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. liepos 11 d., dirbant kartu su vryaius. Patruliu N. G., gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), į kiemÄ atvažiavo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus. PareigÅ«nams atvykus, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo stovintį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia kurio prie vairuotojo vietos lauke stovėjo Ž. Å ., o automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus J.

G.. Ž. Å . pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad minėtÄ automobilį į kiemÄ apie 19 val. atvairavo ji viena. IÅ¡ kur automobilyje atsirado jos pažįstamas J. G., ji paaiÅ¡kinti negalėjo. Norėjo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , bet kai susipažino su atsakomybe dėl melagingų parodymų, raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ atsisakė. J. G. paaiÅ¡kino, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iandien nei Ž. Å ., nei kas nors kitas nevairavo. Jis prisipažino, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartoja jau dvi savaitės kasdien.

Patikrinus jo blaivumÄ 19.54 val. buvo nustatytas 2,36 prom. girtumas, 20.10 val. pakartotinai patikrinus buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas. Pranešėjas M. J. (tarnybiniame praneÅ¡ime padaryta spausdinimo klaida užraÅ¡ant liudytojo pavardę kaip „J.“) pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad pro savo buto balkonÄ matė, kaip apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, pavojingai manevruodamas važiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ ir ten sustojo.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, J. G., kuris atidarė visas automobilio dureles ir garsiai įjungė muzikÄ , pats atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Po kelių minučių nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės prie automobilio atėjo Ž. Å ., kuri atsistojo iÅ¡ vairuotojo pusės durelių. M. J. aiÅ¡kina, kad nuolat stebėjo „Audi“ vairuotojÄ J. G., kuris niekur nuo automobilio nebuvo nuėjęs ir jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 16). 2020 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad J.

G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba. Atliktus neblaivumo patikrinimÄ alkotesteriu Draeger Alcotest 6810, Nr. 1179133, pirmo tikrinimo metu 2020 m. liepos 11 d., 19.54 val. J. G. buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 20.10 val. jam nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 10). Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 rodmenyse užfiksuoti analogiÅ¡ki J. G. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 11-12). 2020 m. balandžio 25 d.

AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1179133 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2020 m. spalio 25 d.) (b. l. 9). VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. G., valdytojas J. G. (b. l. 14). VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Audi Q7“, 2006 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2020 m. liepos mėnesį buvo 8450 eurų su PVM, ir 6984 eurų be PVM (b. l. 13).

Liudytojas I. U. (I. U.), apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie Å¡iÄ situacijÄ jis sužinojo praėjus laikui, jie rajone tarp savų kalbėjo apie J. G., kad pas jį problemos, susijusios su maÅ¡ina. Jis J. G. paklausė apie tai, J. G. paaiÅ¡kino, ir tada jis prisiminė, kad ir jis su J. G. buvo. Jis skambino J. G. ir jis pats net prisimena, kad jie buvo susitikę ir gėrė prie stadiono, J. G. reikėjo važiuoti paimti pinigus. Jis pabandė ieÅ¡koti maÅ¡inos, bet nieko neišėjo, reikėjo važiuoti autobusu.

Jie važiavo į Vilnių, ten dar gėrė, jis pažadino J. G. prie Vilniaus, tada jie dar iÅ¡gėrė. Po to važiavo prie tos maÅ¡inos ir atsidarė duris, pagurkÅ¡nojo ir viskas. Jie sėdėjo ir kalbėjo, tada jis užsimanė pavažiuoti, paprašė J. G., nežino, ar jis suprato, ar ne. Jis pavažiavo, negalvojo, kad maÅ¡ina taip traukia, dar J. G. pradėjo ant jo rėkti, tai jis iÅ¡ viso pasimetė, užsisuko į kiemo pusę, užkabino ratÄ , J. G. pradėjo rėkti. Jis atidarė duris, matė, kad J.

G. rėkia ir galvojo, kÄ Äia su juo kalbėti, ir nuėjo. Galvojo, kad J. G. pabus maÅ¡inoje, atsipeikės. Pasivaikščiojęs gal valandÄ , grįžo, ir ten jau nieko nebuvo. Jis bandė skambinti, bet telefonas buvo atjungtas. Tuomet iÅ¡važiavo namo ir apie įvykį sužinojo tik po laiko iÅ¡ svetimų žmonių. Jis su J. G. mokėsi (duomenys neskelbtini), jis buvo vyresnis, bet mokėsi su J. G. sese ir per tÄ jį pažinojo. Jie nebuvo draugai, tik pažįstami. Iki įvykio nebendraudavo. Liepos 11 d. jie susitiko stadione, nes J.

G. norėjo paimti pinigus. J. G. jam paskambino, taip gaunasi, kad jis turėjo jo telefono numerį. Jis nežino, kiek laiko jie nebendravo. Nežino, kur J. G. gyveno. Liepos 11 d. J. G. paskambino kažkur apie pietus ir paprašė, kad nori paimti iÅ¡ maÅ¡inos, jam reikia nuvažiuoti iki Vilniaus. Ä® jį J. G. kreipėsi, kad padėtų maÅ¡inÄ surasti, kad nuvažiuoti. Jis dabar neturi teisių ir automobilio. Liepos mėnesį neturėjo automobilio, vasarÄ irgi neturėjo. Jis turi pažįstamų, gyvena (duomenys neskelbtini), J.

G. irgi ieÅ¡kodavo, kaip nuvažiuoti. Su J. G. autobusu važiavo kartu, nes Å¡is jau buvo normaliai girtas, kad padėtų nuvažiuoti. Jie pažįstami, tai kas čia tokio. Tokiu tikslu ir važiavo. VasarÄ jis dirbo (duomenys neskelbtini), liepos 11 d. nežino, kokia diena buvo. Su autobusu į Vilnių važiavo su J. G. paimti pinigus iÅ¡ maÅ¡inos, jis neklausė, kokioje tai vietoje. Su autobusu atvažiavo į stotį, iÅ¡ jos autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), stotelė buvo Å¡alia sankryžos.

BÅ«na, kad jis atvažiuoja į Vilnių, nors nedažnai. Jam nebuvo pažadėtas atlygis, bet vis tiek, ar cigarečių nupirktų, ar kažkÄ . Jis prieÅ¡ tai gerdavo, bet dabar su sveikata negerai, tai negali gerti. Ä®vykio dienÄ negėrė. Atvažiavę autobusu iki (duomenys neskelbtini), jie nuėjo iki stovėjimo aikÅ¡telės ir ten stovėjo „Audi“ džipas. Kiek jam žinoma, ten J. G. tėvo maÅ¡ina. Prie jos J. G. atidarė duris, jis (I. U.) sėdo į vairuotojo vietÄ , o J. G. sėdėjo gale, gėrė degtinę ir jie kalbėjosi, negali pasakyti, kiek laiko.

J. G. burbėjo girtas, buvo normaliai iÅ¡gėręs. Jis nesakė J. G., kad neturi teisių, galvojo, kad pavažiuos ratukÄ ir nieko neatsitiks. Jis padarė tÄ ratÄ ir paliko maÅ¡inÄ kitoje vietoje, iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės ir pasuko. IÅ¡ pradžių jis paspaudė, nes negalvojo, kad taip trauks maÅ¡ina. Jis užkabino ratlankį ar diskÄ ir pasimetė, o J. G. pradėjo rėkti. Jis (I. U.) atidarė duris, apžiÅ«rėjo automobilį, atidarė kapotÄ , pažiÅ«rėjo, ar ten viskas tvarkoje.

Jis užkabino vairuotojo pusės priekinį ratÄ , J. G. nebuvo iÅ¡lipęs, bet pradėjo rėkti. Jis žinojo, kad gali prieiti iki muÅ¡tynių ir, nenorėdamas konflikto, pabėgo. Niekas neketino važiuoti su tuo automobiliu, bet jis norėjo jį iÅ¡vėdinti nuo degtinės kvapo, atidarė visas dureles, kad jį iÅ¡vėdintų nuo nemalonaus kvapo. Automobilį jis pastatė prie bordiÅ«ro, ant Å¡aligatvio nebuvo užvažiavęs. Prie automobilio buvo neilgai, gal minutę, ir išėjo iÅ¡ karto.

Kažkur ten pavaikščiojo gal valandÄ ir grįžo atgal, galvodamas, kad gal J. G. jau nusiraminęs, bet ten nieko nebuvo. Jis skambino, paskui iÅ¡važiavo namo. Grįžęs namo irgi skambino, bet buvo atjungtas telefonas. Jis bandė kokius 3 kartus, bet telefonas nebuvo įjungtas. Galvojo, kad taip ir pasibaigė, tik po kažkiek laiko, gal savaitės bėgyje, sužinojo, kad J. G. problemos su ta maÅ¡ina. Sužinojo J. G. numerį iÅ¡ žmonių. J. G. jam paskambinęs paaiÅ¡kino, dėl ko čia viskas.

Jis neatsimena, kÄ J. G. buvo apsirengęs įvykio dienÄ . Jis (I. U.) buvo apsirengęs su maike, Å¡ortais ir kepure. Jis turi tatuiruočių ant kÅ«no visur, ant kojų, rankų. Jo maikė lyg raudona buvo, taip pat jis buvo su kedais. Neatsimena, kokia buvo kepurė nuo saulės, jÄ neÅ¡ioja visada. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti automobilio. Å iaip vairuoti moka, gal 5 metus vairuoja automobilį be teisių, yra už tai baustas 2-3 kartus. Automobilis buvo aukÅ¡tas, jis pirmÄ kartÄ tokį vairavo, dėl to ir paprašė pavairuoti.

Jis atvairavo automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės iki namo. Mano, kad J. G. supyko dėl maÅ¡inos, nes vairuotojas nekoks. Jis automobilį paliko atidarytomis durimis ir kapotu ir, kai jo nematė, išėjo. Priparkavęs automobilį jis iÅ¡lipo tik vienÄ kartÄ , atgal nebuvo įsėdęs. Automobilyje prie jo grojo muzika. Jis nematė, kad atvyko policija, prie jo policijos tikrai nebuvo. Jis iÅ¡sigando J. G., nes Å¡is puolė aiÅ¡kintis dėl maÅ¡inos, nenorėjo muÅ¡tis dėl nieko. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas Vilniaus AVPK pateiktas vaizdo įraÅ¡as.

Vaizdo įraÅ¡o data 2020 m. liepos 11 d., vaizdo įraÅ¡as prasideda 19.09 val. Vaizdo įraÅ¡e matyti stovintis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jo stovintis policijos tarnybinis automobilis. Matosi, kad automobilio „Audi“ priekinės vairuotojo pusės durelės atidarytos, prie jų stovi moteris. Taip pat atidarytos automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Filmuojantis pareigÅ«nas prieina prie „Audi“ automobilio iÅ¡ keleivio pusės, tuomet matosi priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis vyras, dėvintis raudonÄ džemperį ir tamsius Å¡ortus.

PareigÅ«nas bendrauja su vyru, vyras pateikia savo asmens dokumentÄ . Tolesniuose vaizdo įraÅ¡uose matyti, kaip pareigÅ«nas sėdi tarnybiniame automobilyje, po to jis nueina į gretimÄ požeminį garaÅ¾Ä ir bendrauja su liudytoju, kuris paraÅ¡o paaiÅ¡kinimÄ . PareigÅ«nas grįžta prie tarnybinio automobilio, matyti, kaip prieina iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs pirmai priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyras, kuris dabar dėvi ir tamsiÄ kepurę (tokios pat spalvos kaip Å¡ortai) su snapeliu.

Matosi, kad abi vyro kojos yra tatuiruotos. PareigÅ«nai bendrauja su vyru ir prie automobilio buvusia moterimi. Matosi, kad vaizdo įraÅ¡Ä darantis pareigÅ«nas rankoje laiko alkotesterį. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad automobilio „Audi“ kairės pusės priekinis ir galinis ratai yra ant Å¡aligatvio. Vaizdo įraÅ¡ai yra be garso, todėl juose matomų asmenų bendravimo nesigirdi. PeržiÅ«rint minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kaltinamasis J. G. nurodė, kad jame matyti sulaikytas automobilis ir Å¡alia yra Ž.

Å .. Automobilyje sėdintis asmuo yra jis. Tai yra jo tatuiruotės. Jis neatsimena, kokios aplinkybės buvo aiÅ¡kinamos esant Ž. Å .. Jis pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad ne jis vairavo automobilį. Yra paraÅ¡yti jo parodymai. Jis lyg sakė, kodėl jis turi pÅ«sti, nes jis nevairavo, kažkas tokio. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaip matyti, kaltinamasis dėl pareikÅ¡to kaltinimo teisme kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis automobilio nevairavo. Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir apklausus įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J.

G. pripažino, jog vairavo tėvo automobilį apsvaigęs ir paaiÅ¡kino, jog 2020 m. liepos 11 d., į vakarÄ , tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo jo tėvui O. G. priklausančiu automobiliu „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilnių. Konkretaus tikslo neturėjo, Å¡iaip atvažiavo. Jis bÅ«damas čia, sostinėje, lauke, vienas iÅ¡gėrė degtinės butelį. Jis žino, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones bÅ«nant apsvaigus, bet prisipažįsta nepaisęs Å¡io draudimo, kodėl nepaisė, negali atsakyti.

Kadangi nepažįsta Vilniaus, negali pasakyti, kuriame tiksliai Vilniaus rajone gėrė degtinės butelį. Kai iÅ¡gėrė butelį degtinės, neprisimena tolimesnės įvykių sekos. Neprisimena, kaip atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus teisme J. G. ėmė neigti kaltę ir davė visiÅ¡kai kitokius parodymus, parodė, jog iki įvykio jis gėrė apie 2 savaites, iÅ¡gerdavo apie 2 litrus degtinės per dienÄ . Ä® Vilnių autobusu atvažiavo kartu su pažįstamu I. U. pasiimti iÅ¡ tėvo automobilio pinigų.

Aplinkybių jis nelabai prisimena, nes daug gėrė, teigė, kad jis nevairavo, nurodė, kad jis sėdėjo automobilio gale. Jau po to, kai byla buvo perduota į teismÄ , jam paskambino I. U., kuris pasakė, kad jis vairavo tÄ dienÄ automobilį. PaaiÅ¡kino, kad to, kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, protokolÄ pasirašė todėl, kad norėjo kuo greičiau iÅ¡eiti. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ Â reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Kasacinė nutartis 2K-49-693/2019).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis versijÄ dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis automobilį vairavo ne jis, o I. U., iÅ¡kėlė tik teisme. Teisiamojo bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, jog į Vilnių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) autobusu važiavo su I. U. tikslu paimti iÅ¡ tėvo automobilio, kuris buvo Vilniuje, pinigų. Teismas pažymi, jog kaltinamasis nepaaiÅ¡kino, kada, kokiu bÅ«du, kiek ir kokie pinigai bei konkrečiai kur neva buvo automobilyje, kurių jis neva važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Vilnių pasiimti.

Teismas vertindamas kaltinamojo nurodytas aplinkybes laiko, kad kaltinamojo duoti paaiÅ¡kinimai teisme apie tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevairavo kaltinime nurodyto automobilio, o jį vairavo I. U. visiÅ¡kai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, dalyvaujant advokatui, parodymų. Nors teisme J. G. teigė, kad po parodymais ikiteisminio tyrimo metu pasirašė todėl, kad norėjo kuo greičiau iÅ¡eiti, teigė, kad dar buvo neblaivus, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausa buvo daroma kitÄ dienÄ po sulaikymo, t.y. 2020 m. liepos 12 d. 12 val. , apklausoje dalyvavo advokatas, proceso veiksmo protokolo specialiame priede J.

G. savo ranka parašė: „ProtokolÄ perskaičiau, mano žodžiai paraÅ¡yti teisingai. J. G.“ ir pasirašė, tokiÄ kaltinamojo pozicijÄ vertina tik kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Apklaustas teisme liudytojas kaltinamojo tėvas O. G., kuriam priklauso automobilis „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo sugedęs, degė lemputė. (duomenys neskelbtini) nėra specialistų, tai jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad sÅ«nus (kaltinamasis) į servisÄ nuvarytų.

Ten yra stovėjimo aikÅ¡telė, Å¡alia yra servisas. Vienas raktelis buvo pas jį, kitas pas sÅ«nų, dokumentai buvo automobilyje. Å ie liudytojo O. G. parodymai paneigia kaltinamojo versijÄ , kad jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į Vilnių neva pasiimti iÅ¡ minimo automobilio pinigų. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, teigė, kad jis kaltinime nurodytÄ dienÄ paskambino I. U., su kuriuo susitikęs stadione (duomenys neskelbtini), pastarojo paprašė surasti maÅ¡inÄ , nes jam reikėjo nuvažiuoti į Vilnių paimti pinigų.

Teigė, kad su I. U., bÅ«damas neblaivus, į Vilnių važiavo marÅ¡rutiniu transportu. Atvažiavus į Vilnių jam buvo bloga, todėl jis nusipirko dar butelį degtinės ir iÅ¡gėrė, atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) jis atsisėdo į automobilio galÄ , o I. U. sėdo už vairo. Tik vėliau I. U. jam paaiÅ¡kino, kad norėjo pavažiuoti ten 100 metrų, maÅ¡ina atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , tada I. U. sustojo, atidarė duris, pažiÅ«rėjo, ar jis sveikas maÅ¡inoje, ir pabėgo.

Kai policija privažiavo, jis sėdėjo keleivio vietoje, klausė muzikos. Å ie kaltinamojo parodymai ir I. U. teisme duoti parodymai yra nelogiÅ¡ki. I. U. teisme duodamas parodymus paaiÅ¡kino, jog jie su kaltinamuoju nebuvo draugai, buvo tik pažįstami, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki įvykio nebendraudavo. Liepos 11 dienÄ jie susitiko stadione, nes J. G. norėjo paimti pinigus iÅ¡ Vilniaus, kadangi jis pats neturi nei automobilio nei vairuotojo pažymėjimo, pamėgino surasti, kas galėtų kaltinamÄ jį nuvežti į Vilnių, tačiau to padaryti nepavykus, jis važiavo į Vilnių kartu su J.

G. autobusu. I. U. nepateikė teismui logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo su mažai pažįstamu asmeniu (kaltinamuoju) į Vilnių, koks jo buvo Å¡ios kelionės tikslas, kokia jam buvo iÅ¡ Å¡ios kelionės nauda, koks buvo jo vaidmuo ir pan. Teismo neįtikino ir tolesnė liudytojo I. U. teisme nurodyta veiksmų seka, nes jo teisme duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kad jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, sėdo už svetimo gana prabangaus automobilio vairo ir norėjo tiesiog pravažiuoti su Å¡iuo automobiliu, kÄ ir padarė, vėliau, statydamas automobilį, neva „užkabino“ vairuotojo pusės ratlankį ar tai automobilio rato diskÄ , dėl ko J.

G. pradėjo rėkti, o jis ( I. U.) žinodamas, kad gali prieiti iki muÅ¡tynių ir nenorėdamas konflikto, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, atidarė visas automobilio dureles, automobilio kapotÄ , pažiÅ«rėjo, ar viskas tvarkoje, ir tik tuomet pabėgo, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Papildydamas savo parodymu I. U. sakė, kad automobilio dureles atidarė, nes norėjo iÅ¡vėdinti alkoholio kvapÄ , tačiau logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kodėl jis taip elgėsi, kodėl norėjo iÅ¡vėdinti svetimÄ automobilį, kuriuo važiuoti toliau niekur neplanavo.

Jei tikėti kaltinamojo ir Å¡io liudytojo parodymais, J. G. turėjo tiesiog pasiimti iÅ¡ automobilio pinigus, ketinimų važiuoti Å¡iuo automobiliu nei pats J. G., nei I. U. neturėjo. Kaltinamojo tik teisme iÅ¡kelta versija, kad automobilį vairavo I. U., yra paneigta vaizdo įraÅ¡u ir liudytojo M. J. parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. davė iÅ¡ esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku, bÅ«damas savo namo bendrame balkone, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, iÅ¡girdo automobilio padangų cypimÄ , pamatė juodÄ visureigį, kuris iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio nuo (duomenys neskelbtini), staigiai besisukančiais ratais pasisuko iÅ¡ vietos, dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), tada automobilis dingo iÅ¡ akiračio.

Paskui vėl pamatė automobilį, tada automobilis sustojo dviem Å¡oniniais ratais ant Å¡aligatvio. Vaizdo įraÅ¡e, kuris buvo peržiÅ«rėtas teismo posėdyje, matosi, kad automobilio „Audi“ kairės pusės priekinis ir galinis ratai yra ant Å¡aligatvio. Liudytojas M. J. teigė, jog iÅ¡lipęs vairuotojas buvo su raudonu džemperiu ir kepure nuo saulės, jis atidarė visas automobilio dureles ir jas paliko atviras, pasigarsino muzikÄ ir atidarė variklio gaubtÄ . Jam buvo akivaizdu, kad vairuotojas girtas, nes jis svirduliavo.

Jis (M. J.) nubėgo pasiimti telefono ir paskambino 112, kad vairuotojÄ patikrintų pareigÅ«nai. Vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo vietos, kitų asmenų jis nematė. Buvo nuėjęs telefono paimti, tai truko gal pusę minutės. Grįžęs vėl matė tÄ patį asmenį, jis vaikščiojo aplink maÅ¡inÄ , tada atsisėdo į Å¡alia vairuotojo esančiÄ sėdynę, tada priėjo prie automobilio moteris, jis pagalvojo, kad moteris nori neleisti jam iÅ¡važiuoti, galimai ketina paimti raktelius.

Jis žmogaus veido nematė, nes tai buvo per toli, jis buvo penktame aukÅ¡te, bet tai buvo žmogus su raudonu džemperiu su kepure nuo saulės ir juodais Å¡ortais. Ant kojų buvo tatuiruotės. Kai atvažiavo policija, tai buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. PareigÅ«nas jam paskambino, kai stovėjo prie to asmens, paklausė, ar Å¡itas, jis tai patvirtino. Vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota kaip įvykio dienÄ atrodė kaltinamasis, jis buvo apsirengęs ryÅ¡kios spalvos raudonu džemperiu ilgomis rankovėmis, tamsios spalvos Å¡ortais ir ant galvos tamsios spalvos kepure su snapeliu.

Ant abiejų kojų matomos tatuiruotės. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo M. J. parodymais, nes jie iÅ¡ esmės yra vienodi ir nuoseklÅ«s bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes. I. U., apklaustas teisme teigė, jog jis .buvo apsirengęs su maike, Å¡ortais ir kepure, teigė jog jis turi tatuiruočių ant kÅ«no visur, ant kojų, rankų, kad jo maikė lyg raudona buvo, taip pat jis buvo su kedais., neatsimena, kokia buvo kepurė nuo saulės, nurodė, kad jÄ neÅ¡ioja visada. Be to, nurodė tai, kad automobilį jis pastatė prie bordiÅ«ro, ant Å¡aligatvio nebuvo užvažiavęs. Teismo įsitikinimu, I.

U. teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismui kelia pagrįstų abejonių I. U. gebėjimas prisiminti, kuo konkrečiai jis buvo apsirengęs daugiau nei prieÅ¡ du mėnesius konkrečiÄ dienÄ , paaiÅ¡kinimas, jog asmuo buvo apsirengęs raudonos spalvos maikute, Å¡ortais ir kepure nuo saulės, patvirtina tai, kad I. U. stengėsi savo parodymus priderinti prie kaltinamojo versijos. I. U. parodymus paneigė liudytojas M. J., kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, jog atvykus policijos pareigÅ«nams prie automobilio buvo tas pats vyras kuris vairavo automobilį, kuris buvo apsirengęs raudonu bliuzonu (ne maikute), o jam sustojus dviem ratais ant bordiÅ«ro, iÅ¡ jo iÅ¡lipo, atidarė visas automobilio dureles ir automobilio kapotÄ , bei byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota automobilio padėtis ir sulaikytas vyras, jo iÅ¡vaizda ir apranga.

Teismas pažymi ir tai, kad I. U. ir J. G. kÅ«no sudėjimas, laikysena akivaizdžiai skiriasi. Apklaustas teisme policijos pareigÅ«nas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ , A. S. paaiÅ¡kino, jog automobilyje Å¡alia vairuotojo esančioje vietoje sėdėjęs asmuo neigė, kad vairavo ir vis sakė, kad niekas nevairavo to automobilio, kad automobilis tiesiog stovėjo toje vietoje ir viskas, susiskambinus su pranešėju, pastarasis patvirtino, jog matė, kad vairavo įtariamasis, kitų asmenų jis nematė.

Bendraujant su J. G., akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus. IÅ¡ jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ nustatė 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ , kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o jo nenuoseklÅ«s (įvykio vietoje aiÅ¡kino, kad niekas nevairavo automobilio, kitÄ dienÄ po sulaikymo teigė, jog jis vairavo automobilį, teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad automobilį vairavo I. U.), nelogiÅ¡ki parodymai, naujos versijos iÅ¡kėlimas tik teisme yra vertintini, kaip jo užimta gynimosi pozicija, siekiant iÅ¡vengti atitinkamos atsakomybės. Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įraÅ¡o medžiaga, alkotesterio parodymais ir kita faktine byloje esančia medžiaga.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui praneÅ¡ti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, liudytojas I. U. apklaustas teisme davė žinomai melagingus parodymus, todėl liudytojo I. U. parodymai duoti teisme yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laiko, kad jis davė žinomai melagingus parodymus siekdamas padėti kaltinamajam J.

G. iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytojo I. U. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneÅ¡tina prokurorui. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos Å¡ios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, (duomenys neskelbtini) teistas Norvegijoje (b. l. 36-39), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iÅ¡ jų du kartus už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam (b. l. 34-35), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88-90).

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga J.

G. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtÄ baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 11 d., 20.00 val., iki 2020 m. liepos 12 d., 12.47 val. (2 dienos), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. G. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu bÅ«du jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , be to, automobilį vairavo mieste, gyvenamojo namo kieme, dienos metu, kur bet kuriuo metu galėjo bÅ«ti kitų asmenų ar transporto priemonių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. G. jau ne pirmÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimÄ neblaiviam – anksčiau jis yra du kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimÄ , kai nustatytas lengvas neblaivumas, abu kartus jam buvo atimta teisė vairuoti vieneriems metams, tačiau kaltinamasis iÅ¡ ankstesnių baustumų reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir vėl vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. G. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. kaltinamajam J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu J. G. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2020 m. liepos 12 d.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 12 d. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo tėvui O.

G.. Liudytojas O. G., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, bet jis duoda juo naudotis sÅ«nui. Automobilį nusipirko, kad sÅ«nus galėtų jį pavežti, tačiau automobilį vairuoja ir pats. PrieÅ¡ įvykį automobilyje buvo gedimas, jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad sÅ«nus jį nuvežtų į servisÄ . Kad J. G. vairavo automobilį girtas, jis nežinojo iki kol jam paskambino pareigÅ«nas. Byloje nėra duomenų, kurie prieÅ¡tarautų ar paneigtų Å¡iuos liudytojo O.

G. parodymus, tokiu bÅ«du teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad Å¡is bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konfiskuoti šį trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininkÄ nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas tokiu atveju įgauna aiÅ¡kų baudžiamÄ jį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali bÅ«ti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui.

Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimÄ ar sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę atitinkančiÄ sumÄ yra proporcingas lygiai taip pat kaip tÄ savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieÅ¡ KroatijÄ ). VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Audi Q7“ vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 8450 eurų su PVM ir 6984 eurų be PVM (b. l. 13).

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie suteiktų pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog įvykio metu automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažesnė, negu rinkos vertė. Nors liudytojas automobilio savininkas O. G. nurodė, kad automobilio vertė dabar yra 6000 Eur, tačiau teismui nėra pateikti jokie tokį automobilio įvertinimÄ pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis.

Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J.

G. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. G. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš J.

G. išieškotina automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 8450 eurų. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 54-55). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta (b. l. 101-102).

Likusios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND), tai yra 3750 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. G. į bausmę jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 11 d., 20.00 val., iki 2020 m. liepos 12 d., 12.47 val. (2 dienas), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 71 MGL (BBND), tai yra 3550 (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų baudÄ .

Paskirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ J. G. iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 8450 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų.

Kaltinamajam J. G. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskÄ su vaizdo įraÅ¡u – palikti saugoti byloje. Apie I. U. veikas, kuriose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių, praneÅ¡ti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. G., kad: Baudos bausmė savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė