Legislator Case Law & Legislation
1b215f69-b855-43d0-a463-e27c70480c32 AI generated

1b215f69-b855-43d0-a463-e27c70480c32 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1b215f69-b855-43d0-a463-e27c70480c32
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2016 m. spalio 11 d. priimtÄ nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. B. bausmę atlieka pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi) paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metamas 6 mėnesiams.

Legislator headnote

AI generated

1b215f69-b855-43d0-a463-e27c70480c32 · Kauno apygardos teismas: Skunde nuteistasis A. B. pabrėžia, kad jam likusi neatlikta bausmės dalis yra 10 mėnesių, taigi Å¡i dalis nėra nei labai didelė, nei kažkuo reikÅ¡minga, kad galėtų pateisinti BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmės atlikimo principo nepaisymÄ . Prokuroras prieÅ¡taravimų nuteistojo lygtiniam paleidimui taip pat nepareiÅ¡kė, Komisijos priimto nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų nustatyta nėra. Todėl logiÅ¡kai yra visiÅ¡kai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nenoras vykdyti BVK 9 ir 157 straipsniuose įtvirtintÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Byla Nr. 1S-1474-579/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00451-2003-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

B. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2016 m. spalio 11 d. priimtÄ nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. B. bausmę atlieka pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi) paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metamas 6 mėnesiams.

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017-09-20). Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 11 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A.

B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sÄ lygų. Nuteistojo A. B. skunde praÅ¡oma panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nuteistojo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra prieÅ¡inga oficialiai konstitucinei doktrinai, tokiu bÅ«du paneigiant įstatymų leidėjo valiÄ ir ignoruojant Europos SÄ jungos teisės aktus. Skundo autorius nurodo, kad jo praÅ¡ymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo Komisija nagrinėjo penkis kartus. Jau ketvirtÄ kartÄ Komisija priima nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ , o pirmosios instancijos teismas ketvirtÄ kartÄ atsisako šį nutarimÄ tvirtinti, nepateikdamas nei aiÅ¡kių ir tikslių kriterijų, kuriuos jis turi atitikti, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, nei įrodymų, jog jis galimai tokių kriterijų neatitinka.

IÅ¡ to seka, jog Komisijos nutarimo tvirtinimÄ ar netvirtinimÄ pirmosios instancijos teismas traktuoja esant savo subjektine teise, kuria galima pasinaudoti ar nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra. Å ia demonstratyviai nemotyvuota nutartimi pirmosios instancijos teismas tiesiog rodo savo galimybę priimti sprendimus, darančius įtakÄ Å¾mogaus teisėms, be jokių tai pagrindžiančių motyvų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė įstatymų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų iÅ¡vardinimui bei citavimui, beveik pilna apimtimi pakartojo socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų tekstÄ , tačiau Å¡ia teisine baze skundžiamoje nutartyje nėra remiamasi.

Motyvuojamosios dalies skundžiamoje nutartyje apskritai nėra, o rezoliucinė skundžiamos nutarties dalis logiškai neišplaukia iš aprašomojoje nutarties dalyje išvardintų faktų ir teisės aktų citatų. Nenurodyta, ar išvardintų teisės aktų reikalavimų ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų Komisija laikėsi tinkamai – neišreikštas nei pritarimas Komisijos išvadoms, nei šių išvadų motyvuotas paneigimas. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis tėra 4 balai.

Kaip minėta, Komisija nuteistojo lygtinio paleidimo praÅ¡ymÄ svarstė penkis kartus: 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ balas yra 107, vėlesniuose vertinimuose – 89, 87, 83 balai. Taigi bendra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra 24 balai. Atsižvelgiant į tai, kad 45 balai yra statiniai, tokia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ negali bÅ«ti laikoma maža.

Skunde nuteistasis A. B. pabrėžia, kad jam likusi neatlikta bausmės dalis yra 10 mėnesių, taigi Å¡i dalis nėra nei labai didelė, nei kažkuo reikÅ¡minga, kad galėtų pateisinti BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmės atlikimo principo nepaisymÄ . Prokuroras prieÅ¡taravimų nuteistojo lygtiniam paleidimui taip pat nepareiÅ¡kė, Komisijos priimto nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų nustatyta nėra. Todėl logiÅ¡kai yra visiÅ¡kai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nenoras vykdyti BVK 9 ir 157 straipsniuose įtvirtintÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties netvirtinti Komisijos nutarimo nepagrindė privalomais įrodymais, patvirtinančiais, kad Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, ar kad nuteistasis neatitiktų aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, sutinka su nuteistojo A.

B. skundo argumentais dėl to, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra pateikti iÅ¡samÅ«s atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvai, kad teismas iÅ¡ esmės apsiribojo tik norminių teisės aktų, reglamentuojančių socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimÄ , citavimu, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo Å¡ios nutarties naikinti, kadangi priimtas sprendimas netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra teisingas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad A. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės. Å iame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo bylos medžiagoje pastebimi netikslumai, nurodant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistajam pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta 83 balų nusikalstamo elgesio rizika, kuriÄ sudaro 45 balai statinių veiksnių. Tuo tarpu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje – kad jam nustatyta 63 balų rizika, iÅ¡ kurių 43 balai yra dinaminiai veiksniai.

Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistajam nustatytas 4 balų rizikos vertinimo pokytis. Todėl įvertinus šiuos duomenis, taip pat nuteistojo skundo argumentus dėl šios rizikos mažėjimo (anksčiau buvo nustatyta 107, 89, 87 balai, šiuo metu – 83 balų) ir duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos apie ankstesnius teismų sprendimus, apygardos teismas sprendžia, kad A. B. nustatytas 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurį sudaro 43 dinaminiai veiksniai.

Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad paskutinio vertinimo metu nustatytas 4 balų pokytis nelaikytinas reikÅ¡mingu, net ir įvertinus tai, kad per visÄ bausmės laikÄ Å¡i rizika sumažėjo 24 balais. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad didžiÄ jÄ dalį A. B. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai veiksniai (43 iÅ¡ 83 balų), kuriuos nuteistasis gali keisti savo pozityviu elgesiu ir daroma pažanga. Apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Å iuo aspektu vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje A. B., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi net Å¡eÅ¡i kriminogeniniai veiksniai. Nustatyta, kad A. B. pakartotinį nusikalstamÄ elgesį gali lemti jo ankstesni teistumai (anksčiau teistas 5 kartus, jam buvo du kartus atidėtas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naujus nusikaltimus, taip pat buvo du kartus paleistas lygtinai), taip pat ankstesnis neatsakingas laisvalaikio leidimas su asocialiais asmenimis, turėjęs įtakos jo nusikalstamumui, jam bÅ«dingas smurtavimas susierzinus, impulsyvumas, agresyvus elgesys, ypač pavartojus alkoholio, ir silpni problemų sprendimo įgÅ«džiai.

Dėl Å¡io kriminogeninio veiksnio socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. B., priimdamas sprendimÄ , ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimÄ , yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, tarp problemos ir jos atsiradimo priežasčių suvokimo yra prieÅ¡taravimų. Tai, kad nuteistasis vis dar gali pasiduoti netinkamų draugų įtakai, patvirtina aplinkybė, jog pataisos įstaigoje jis toleruoja nuteistųjų subkultÅ«rÄ ne dėl vidinių savo nuostatų, o dėl to, kad yra veikiamas aplinkos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptarti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra iÅ¡ esmės susiję su nuteistojo požiÅ«riu, jo mÄ stymu ir nuostatomis, ir Å¡ios aplinkybės yra itin svarbios, vertinant nuteistojo daromÄ pažangÄ . Tuo tarpu iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti kokius nors esminius A. B. mÄ stymo pokyčius. Tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje A. B. nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie, kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kriminogeniniams veiksniams ir kitose socialinio tyrimo iÅ¡vados dalyse pateiktiems duomenims.

Kaip vienas iÅ¡ tokių veiksnių yra iÅ¡skirtas nuteistojo gebėjimas įvardinti savo elgesio pasekmes, tačiau, pastebėtina, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta prieÅ¡ingai – kad nuteistasis nesugeba paaiÅ¡kinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Kaip apsauginis veiksnys nurodyta ir vertybinių nuostatų kaita, tačiau iÅ¡ jau aptartų nuteistojo mÄ stymÄ ir nuostatas charakterizuojančių duomenų tokie pokyčiai nenustatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu kiti iÅ¡skirti veiksniai – palaikomi ryÅ¡iai su artimaisiais ir nuteistojo nusiteikimas laikytis teismo skirtų įsipareigojimų ir nevartoti alkoholio, nesant esminių jo nuostatų ir mÄ stymo pokyčių, nėra pakankami sulaikyti A. B. nuo naujų nusikaltimų darymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgė ir įvertino, kad A. B. atlygina iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra.

PrieÅ¡ingai, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje nėra gauta jokių patvarkymų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis sutiktų dirbti, jeigu jam pataisos įstaigoje bÅ«tų pasiÅ«lytas darbas (Å¡iuo metu nėra laisvų darbo vietų), tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo asmens duomenų, prieÅ¡ suėmimÄ jis niekur nedirbo ir net nebuvo registruotas darbo biržoje. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. B. finansinė padėtis nestabili, prieÅ¡ suėmimÄ nuteistasis gyveno iÅ¡ atsitiktinių darbų gautų pajamų, sutuoktinės atlyginimo ir tėvų paramos.

Todėl, įvertinus Å¡iuos duomenis, dėl nuteistojo darbinės motyvacijos laisvėje abejotina. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis A. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Å iuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų, savo tikslų sieks ir iÅ¡kilusias problemas spręs tik teisėtais bÅ«dais.

Todėl skundžiama VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. B. skundÄ ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Danutė Giačaitė              Evaldas Gražys              Olegas Šibkovas