Legislator Case Law & Legislation
1b1e9567-9be9-45b2-82b3-7ff0c095ef4a AI generated

1b1e9567-9be9-45b2-82b3-7ff0c095ef4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1b1e9567-9be9-45b2-82b3-7ff0c095ef4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (10.1-02)3-50721; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-05-15 raÅ¡tÄ Nr. (6.5)I-3193;

Legislator headnote

AI generated

1b1e9567-9be9-45b2-82b3-7ff0c095ef4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kol toks įstatymas nėra priimtas, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 2010–2011 m. neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31 neiÅ¡mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė administracinę bylÄ nutraukti arba V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8105-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01747-2013-8                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

G. N. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. G. N. praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (10.1-02)3-50721;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-05-15 raÅ¡tÄ Nr. (6.5)I-3193;

3) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 10 536,79 Lt neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos ir 1 558,52 Lt neiÅ¡mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Teismui manant, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė jį atnaujinti.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja apie savo pažeistų teisių pažeidimÄ sužinojo, kai gavo Konstitucinis Teismas pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

V. G. N. nuomone, 3 metų terminas dėl neteisėto pensijų sumažinimo turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2012-02-06 arba nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, todėl VSDFV turėjo iÅ¡nagrinėti jos 2013-05-03 skundÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjai sumažinta pensija buvo mokama nuo 2010 m. sausio mėnesio ir susidariusi nepriemoka negrÄ Å¾inta iki Å¡iol, t. y. tęstinio pobÅ«džio pažeidimas, todėl senaties terminas pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalį dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo prasideda kiekvienÄ dienÄ iÅ¡ naujo.

Net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pensijos mokėjimo, VSDFV privalėjo priimti ir nagrinėti iÅ¡ esmės V. G. N. 2013-05-03 skundÄ dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriui iÅ¡mokėti nesumokėtÄ senatvės pensijos dalį ir neiÅ¡mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį ta apimtimi, nuo kurių pensijų mokėjimo dar nėra praėję 3 metai, t. y. už laikotarpį nuo 2010-05-06 iki 2011-01-31, tačiau tai padaryta nebuvo.Pažymėjo, kad galimybė asmeniui apginti savo teises teisme negali bÅ«ti saistoma su sÄ lyga, kad galbÅ«t bus nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas (įstatymas), kuriuo bus sureguliuoti teisiniai santykiai dėl pensijų dalies, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompensavimo.

Toks aiÅ¡kinimas, be kita ko, bÅ«tų nesuderinamas su Konstitucijoje garantuojama asmens teise į teisminę gynybÄ , sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ . Nėra teisinių argumentų teigti, kad asmuo turi susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , kol nebus įtvirtintas atitinkamas teisinis reguliavimas. Siekiant užtikrinti realiÄ ir veiksmingÄ asmens pažeistų teisių gynybÄ , pareiÅ¡kėjai kilusios pasekmės dėl prieÅ¡taraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jos senatvės bei nukentėjusiųjų asmenų pensijas, turi bÅ«ti visiÅ¡kai paÅ¡alintos.

Tai pažymėta Konstitucinio Teismo 2014-03-07 sprendime.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o priėmus sprendimÄ priteisti V. G. N. iÅ¡mokėti 2010-01-01–2011-01-31 neiÅ¡mokėtas pensijų dalis, prašė sprendimo įvykdymo terminÄ nustatyti iki 2015-12-31.PaaiÅ¡kino, kad V. G. N. senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-07-17 sprendimu Nr. 11-17-14544, dydis 2010-01-01 buvo 1 335,03 Lt.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-01-25 sprendimu Nr. 11-17-1489 V. G. N. buvo paskirta 1 374,69 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiÅ¡kėjai paskirtos senatvės pensijos dydis virÅ¡ijo nustatytÄ 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis buvo 2010-01-01 – 1 214,21 Lt, 2011-01-01 – 1 247,7 Lt. V. G. N. nuo 2009-12-01 iki 2010-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

PareiÅ¡kėjos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2004-11-17 sprendimu Nr. 3219, dydis už 2010 m. sausio mėnesį buvo 200 Lt, minėta pensija mokama už praėjusį mėnesį. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis perskaičiuotos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis nuo 2010-01-01 buvo 180 Lt. V. G. N. nuo 2009-12-01 iki 2010-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31 nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija – įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir jai iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautÄ senatvės pensijos dalį. Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymÄ Nr. XII-886, kuriame nustatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurios 2010–2011 m. buvo sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai bei pasiÅ«lyta Vyriausybei pateikti Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių pensijų ir (ar) senatvės pensijų sumažinimo atitinkamai taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas, kompensavimÄ nustatančio įstatymo projektÄ .

Kol toks įstatymas nėra priimtas, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 2010–2011 m. neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31 neiÅ¡mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė administracinę bylÄ nutraukti arba V.

G. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali bÅ«ti skundžiami teismui. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ banke buvo pervesta 2010 m. sausio mėnesį, o pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį, taigi pareiÅ¡kėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, o apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį.

V. G. N. su praÅ¡ymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-Ä jį pensijų skyrių iÅ¡mokėti jai 2010-01-01–2011-01-31 negautas senatvės pensijos ir valstybinės pensijos dalis į VSDFV kreipėsi su 2013-05-03 skundu, o į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ â€“ su 2013-05-24 skundu, taigi ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ .Pažymėjo, kad taikant Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjos 2013-05-03 skundo gavimo VSDFV dienos, t. y. nuo 2013-05-06.

Kadangi kreipdamasi į VSDFV 2013-05-03 skundu pareiÅ¡kėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trejų metų terminÄ , reikalavimas įpareigoti VSDFV iÅ¡nagrinėti jos 2013-05-03 skundÄ atmestinas kaip nepagrįstas.V. G. N. paskirtos senatvės pensijos dydis virÅ¡ijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja 2010-01-01–2010-12-31 buvo draudžiama privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remdamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VSDFV teritorinis skyrius 2010-01-01–2011-01-31 jai mokėjo senatvės pensijos dalį, apskaičiuotÄ taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į V.

G. N. praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.VSDFV 2013-05-15 sprendimu Nr. (6.5)I-3193, vadovaudamasi IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, jos 2013-05-03 skundÄ nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013-05-30 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo. V. G. N., nepateikusi VSDFV jokių įrodymų, 2013-05-24 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

VSDFV teritorinis skyrius, mokėjęs pareiÅ¡kėjai senatvės ir valstybinę pensijas Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, pažeidimo nepadarė, institucijos veiksmai – pensijos mokėjimas vadovaujantis galiojančiu įstatymu – nėra ir negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais.PareiÅ¡kėja, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiÅ¡kėjai, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.SkundÄ tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų dalių.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad V.

G. N. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-07-17 sprendimu Nr. 11-17-14544 nuo 2009-07-01 buvo 1 335,03 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 85), o 2011-01-25 sprendimu Nr. 11-17-1489 nuo 2011-01-01 – 1 374,69 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 86). Pareiškėja su 2013-04-15 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė apskaičiuoti ir išmokėti 2010–2011 m. laikinai sumažintos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis (b. l. 89).

VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-24 raÅ¡tu Nr. (10.1-02)3-50721 V. G. N. pateikė informacijÄ apie nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtas, perskaičiuotas pagal LaikinÄ jį įstatymÄ bei iÅ¡mokėtas valstybinių socialinio draudimo senatvės, bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas ir pažymėjo, kad kol nėra parengtas įstatymas, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto nedarbingumo pensijų 2010–2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies (b. l. 90–91).

Nesutikdama su Å¡iuo sprendimu, pareiÅ¡kėja su 2013-05-03 skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-Ä jį pensijų skyrių iÅ¡mokėti nesumokėtÄ senatvės pensijos dalį – 10 536,79 Lt ir 1 558,52 Lt nesumokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį (b. l. 20). VSDFV 2013-05-15 sprendimu Nr. (6.5)I-3193 pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasi į Å¡iÄ institucijÄ , V. G. N. buvo praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ .

PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kinta, kad jeigu ji iki 2013-05-30 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo (b. l. 18–19).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas (galiojusias tiek iki 2013-01-01, tiek ir po 2013-01-01), susijusias su ginčų dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėjimo tvarka, 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Å¡iems ginčams yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundai dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo – valinio akto mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotÄ senatvės pensijÄ pirmiausiai turi bÅ«ti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai). Institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Pensijų įstatymo 45 straipsnyje.

Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti apskundžiami VSDFV. Nuo 2013-01-01 minėtas 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Pagal laikotarpiu, kai V. G. N. buvo mokama sumažinta senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, galiojusį teisinį reguliavimÄ , skundas VSDFV galėjo bÅ«ti paduodamas per 3 metus nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.

Nuostatų 91 punkte įtvirtinta, kad valstybinė socialinio draudimo pensija, iÅ¡skyrus iÅ¡ankstinę senatvės pensijÄ , mokama už einamÄ jį mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Taigi, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija V. G. N. buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį (pareiÅ¡kėjos senatvės pensija mažinta nuo 2010-01-01, b. l. 90–91), o nukentėjusių asmenų valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį. IÅ¡ atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų duomenų matyti, kad V. G. N. atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimÄ ji galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡mokėtos pensijos dydžio.

Ä® VSDFV Vilniaus skyrių dėl senatvės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėja kreipėsi tik su 2013-04-15 praÅ¡ymu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. V. G. N. žinojo, kada jai turi bÅ«ti mokama senatvės pensija, o iÅ¡ žiniasklaidoje pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjusi, kad buvo priimti teisės aktai dėl senatvės pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog ji turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į VSDFV.

PareiÅ¡kėja akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga. Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti. Tiek Pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiÅ¡kiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarkÄ â€“ t. y. skundai turi bÅ«ti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

PareiÅ¡kėja, siekdama inicijuoti ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl galimai neteisėtų ir nepagrįstų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, perskaičiuojant senatvės pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir jÄ iÅ¡mokant, tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundÄ paduodama ne įgaliotai tokio pobÅ«džio ginÄÄ nagrinėti VSDFV, o jos teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Esant tokiai situacijai, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris yra saistomas gero administravimo principo, vadovaudamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui, turėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ perduoti nagrinėti pagal kompetencijÄ VSDFV.

Be to, tai reglamentuota ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte. Kadangi pareiÅ¡kėja 2013-04-15 praÅ¡ymu iÅ¡ esmės inicijavo ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Å¡io praÅ¡ymo padavimo data laikytina V. G. N. kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas faktines aplinkybes analogiÅ¡ko ginčo byloje (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Atsižvelgiant į tai, kad į VSDFV pareiÅ¡kėja kreipėsi 2013 m. balandžio mėnesį, darytina iÅ¡vada, jog ji praleido nagrinėjamu atveju taikytinÄ 3 metų terminÄ skundui VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų), mokant dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies taikymo perskaičiuotÄ (sumažintÄ ) valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad, valstybines pensijas gavę asmenys buvo patekę į ekstraordinariÄ padėtį, kuri sudaro pagrindÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminus. Kadangi administracinėse bylose priimtose nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014-02-12 nutartis Nr. AS143-219/2014) priežastys vertinamos ne individualiai, o atsižvelgiant į bendrÄ teisinio reguliavimo Å¡ioje srityje padėtį, teismas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostata teisingumo ir protingumo kriterijų pagrindu atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Nors minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos bylose dėl valstybinių pensijų priteisimo, tačiau tiek vienų, tiek kitų pensijų sumažinimo dėl krizės reguliavimas buvo analogiškas, nustatytas tuo pačiu Laikinuoju įstatymu. Vertinant valstybines pensijas ir senatvės pensijas gavusių asmenų padėtį pažymėtina tai, kad valstybines pensijas gauna 20-25 metais jaunesni asmenys, kurie prieš tai yra dirbę statutinėse organizacijose, todėl turi teisinių ir administravimo žinių.

Tuo tarpu senatvės pensijas gavę asmenys yra gerokai vyresni ir galėję neturėti jokių kontaktų nei su teisės aktais, nei su valstybės institucijomis. Taigi, senatvės pensininkų padėtis yra gerokai silpnesnė. Skirtingas Å¡ių asmenų vertinimas lyginant su valstybinių pensijų gavėjais rodytų Å¡ių asmenų diskriminavimÄ , kuris yra draudžiamas sutinkamai su Konstitucijos 29 straipsniu. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir aptartÄ teismų praktikÄ bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV 2013-05-15 sprendimas Nr. (6.5)I-3193 negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

VSDFV nors ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėja skundÄ padavė praleidusi terminÄ , dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ ir valiÄ dėl pareiÅ¡kėjos keliamo ginčo, t. y. kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Priėmus tokį dviprasmiÅ¡kÄ sprendimÄ , susidarė teisiÅ¡kai neapibrėžta situacija, asmeniui siekiant ginti savo galimai pažeistas teises. Taigi, ir dėl Å¡ios priežasties aptartas VSDFV sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kita vertus, iÅ¡reikÅ¡ta VSDFV pozicija dėl ginčo esmės, leidžia teigti, kad Å¡i institucija iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo baigta, darytina iÅ¡vada, kad kliūčių ginÄÄ nagrinėti teisme nėra. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad nagrinėjamoje byloje aktuali Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas vertindamas iÅ¡keltas abejones dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) atitikties Konstitucijai, pažymėjo, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius bÅ«tina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiÅ«ra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbÄ ; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ir / ar valstybinė pensija bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Taigi, Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės ir / ar valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės ir / ar valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės ir / ar valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės ir / ar valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime taip pat pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Å is Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas įsigaliojo ir leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.               Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ ; iÅ¡ Å¡io konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.

Asmens teisės kreiptis į teismÄ realizavimas yra neatsiejamas nuo atitinkamų įstatymais nustatytų procesinių reikalavimų, kurių bÅ«tina laikytis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiÅ¡kėja tinkamai – laikydamasi įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų – realizavo savo teisę kreiptis į teismÄ , iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja jos teisę reikalauti teisme paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , nulemtÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir iÅ¡mokant jai paskirtÄ senatvės pensijÄ .Atsakovas savo pozicijÄ grindė taip pat ir argumentais, kad Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta jos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendimas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Atsižvelgiant į aptartas Konstitucijos nuostatas ir teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia V. G. N. teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ . IÅ¡ administracinėje byloje esančio VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-04-24 raÅ¡to Nr. (10.1-02)3-50721 matyti, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 10 536,79 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir 1 558,52 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 90–91).

Taigi, Å¡ios sumos turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos pareiÅ¡kėjai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudencijÄ teisiniuose ginčuose dėl įpareigojimo pareiÅ¡kėjams iÅ¡mokėti įstatymų leidėjo neteisėtai sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas, 2013-06-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 konstatavo, kad Å¡ios rūšies nepriemokos pagrįstai iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ savarankiÅ¡ko, t. y. į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus neįtraukto, Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Minėtoje nutartyje aptarti teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobÅ«džio reikalavimų adresatais, kitaip nei valstybinių pensijų mokėjimo teisiniuose santykiuose, laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, taikymo atsiradusi senatvės (10 536,79 Lt) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės (1 558,52 Lt) pensijų nepriemokos pareiÅ¡kėjai priteistinos iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus.Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl to, kad iki Å¡iol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai.

Pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Atsižvelgiant į paminėtÄ jÄ nuostatÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-04-24 sprendimas Nr. (10.1-02)3-50721, kuriame nurodyta, kad kol nėra parengtas įstatymas, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto nedarbingumo pensijų 2010–2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Jau anksčiau Å¡iame teismo sprendime buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisės priimti sprendimo, o turėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ perduoti nagrinėti VSDFV. Tai sudaro dar vienÄ pagrindÄ panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1, 2 punktai). VSDFV Vilniaus skyrius prašė priėmus sprendimÄ priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti 2010-01-01–2011-01-31neiÅ¡mokėtas pensijų dalis, sprendimo įvykdymo terminÄ nustatyti iki 2015-12-31.Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtÄ sprendimÄ dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas turi bÅ«ti įgyvendintas iki 2015-12-31.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Atnaujinti V. G. N. kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminÄ .Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-05-15 sprendimÄ Nr. (6.5)I-3193 „Dėl neiÅ¡mokėtų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies“.             Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-04-24 sprendimo Nr. (10.1-02)3-50721 „Dėl neiÅ¡mokėtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies“ dalį, kurioje nustatyta, kad kol nėra parengtas įstatymas, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto nedarbingumo pensijų 2010–2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies.

             Priteisti V. G. N. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 10 536,79 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir septyniasdeÅ¡imt devynis centus (3 051 EUR (tris tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ )) neiÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, įpareigojant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėti iki 2015-12-31.             Priteisti V. G. N. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 558,52 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir penkiasdeÅ¡imt du centus (451 EUR (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ )) neiÅ¡mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, įpareigojant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėti iki 2015-12-31.             KitÄ skundo dalį atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                        Violeta Balčytienė Raimondas Blauzdžius             Jūra Marija Strumskienė