1b0fb90e-e19c-49b8-bdcf-f87ed91de95a · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-1677-598/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-53836-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1;1.2.4.4.1; (S) 2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.2 . KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai gabrilaitienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. G., jo atstovui advokatui Petrui Lileikai, kaltinamajam E. Z. (E. Z.), jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbininku, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. Z. 2019 m. gruodžio 18 d. apie 22.30 val. AB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Karbamido cecho patalpose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. G. metu, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. G. smÅ«gį į veido sritį, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į veido sritį bei vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairįjį petį, po ko nuo suduoto smÅ«gio S. G. petimi atsitrenkė į sienÄ , tuo padarė nukentėjusiajam S. G. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas abiejų akiduobių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, plėštines žaizdas deÅ¡inėje kaktos pusėje ir deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡utinio žandikaulio pirmo danties deÅ¡inės karÅ«nėlės dalinį lūžį, kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu, bei sÄ narinės lÅ«pos plyÅ¡imÄ , sÄ nario rotorių grupės raumenų sausgyslių bei sÄ narinės kapsulės pažeidimÄ , tokiu bÅ«du nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo S. G. sveikatÄ .

Kaltinamasis E. Z. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) karbamido ceche. 2019 m. gruodžio mėnesį 18 d. ar 19 d. vakare dirbo naktinėje pamainoje, krovė pusvagonius. Buvo pusvalandžio pertrauka, tačiau atvažiavo autotransportas. S. G. su K., nelaukdami kol baigsis pertrauka išėjo krauti autotransporto. Jam tai nepatiko ir jis su S. G. apsižodžiavo. Jis liko valgomajame, o S. G. ir K. pakrovė autotransportÄ . S. G. tarp jų kilo žodinis konfliktas ir S. G. jam deÅ¡iniu kumščiu sudavė į smakrÄ .

Sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė. Tuomet S. G. sugriebė jį už gobtuvo ir maždaug du kartus sudavė į galvÄ . Jis, neprisimena kuria ranka S. G. sudavė keletÄ kartų, bet nežino į kurias kÅ«no vietas. Susikibimas truko apie 5-10 sekundžių. Tuo metu kai jis sudavinėjo smÅ«gius S. G., pastarasis jam sudavinėjo atsakomuosius smÅ«gius į galvÄ ir visÄ laikÄ laikė už gobtuvo. Visi S. G. padaryti sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Mano, kad muÅ¡tynės kilo todėl, kad ne laiku turėjo eiti dirbti, tačiau konflikto galėjo ir iÅ¡vengti.

Nukentėjusysis S. G., apklaustas teisme parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ dirbo karbamido ceche, krovė vagonus. Atvažiavus autotransportui, pranešė brigadininkui ir išėjo krauti autotransporto, tam prieÅ¡taravo kaltinamasis. Baigus krauti, grįžo į valgomÄ jį, kuriame buvo tik kaltinamasis. E. Z. jį pakvietė į laukÄ . Jis suprato, kad aiÅ¡kintis santykių. Atsisakius eiti, kaltinamasis abiem rankom jam į veido sritį sudavė 5-6 stiprius smÅ«gius, jis bandė prisidengti petimi, tačiau atsitrenkė į sienÄ ir iÅ¡niro petys.

Tuomet kaltinamasis nustojo mušęs. Tuomet jis išėjo iÅ¡ darbo ir kreipėsi į medikus. Jis kaltinamajam nesudavė nei vieno smÅ«gio. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai Liudytojas E. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) karbamido ceche sandėlio darbininku-brigadininku. 2019 m. gruodžio 18 d. kaltinamasis ir nukentėjusysis dirbo vienoje pamainoje. Incidento metu jo vietoje nebuvo. Apie muÅ¡tynes informavo ir kaltinamais ir nukentėjusysis, priežastie nežino.

Nukentėjusysis iki pamainos pabaigos nedirbo, nes jam skaudėjo petį. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apžiÅ«rėta įvykio vieta - AB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Karbamido cecho valgomojo patalpa (1 t. b.l.20-26) Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis nukentėjusysis S. G. savanoriÅ¡kai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G3432/2019(02) bei medicininių dokumentų nuoraÅ¡us (1 t. b.l.50-53) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G3432/19(02), nustatoma, kad S. G. konstatuota minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos abiejų akiduobių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, plėštinės žaizdos deÅ¡inėje kaktos pusėje ir deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡utinio žandikaulio 1-o danties deÅ¡inėje karÅ«nėlės dalinis lūžis, kairio žastikaulio užpakalinis iÅ¡nirimas iÅ¡sivystė kieto buko daikto poveikyje ir atitinka nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes (2019 m. gruodžio 18 d. 22.40 val.).

Sužalojimas dėl žastikaulio iÅ¡nirimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nuskelto danties karÅ«nėlę reikės protezuoti (1 t. b.l.54-55) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. pG214/2020(02), nustatoma, kad S. G. konstatuota minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos abiejų akiduobių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, plėštinės žaizdos deÅ¡inėje kaktos pusėje ir deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡utinio žandikaulio 1-o danties deÅ¡inėje karÅ«nėlės dalinis lūžis, kairio žastikaulio užpakalinis iÅ¡nirimas su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu bei sÄ narinės lÅ«pos plyÅ¡imu, sÄ nario rotorių grupės raumenų sausgyslių bei sÄ narinės kapsulės pažeidimu iÅ¡sivystė kieto buko daikto poveikyje.

Sužalojimai padaryti per labai trumpÄ laiko tarpÄ ir atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ bei aplinkybes. MinkÅ¡tųjų audinių sužalojimai veidepadaryti greičiausiai smÅ«giuojant ranka ir suduodant mažiausiai tris smÅ«gius. Danties karÅ«nėlės dalinis lūžis greičiausiai iÅ¡sivystė ne nuo tiesioginio smÅ«gio, o stipriai, nesÄ moningai sukandus dantis patiriamu smÅ«gių metu. Kairio žastikaulio užpakalinis iÅ¡nirimas su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu bei sÄ nario kapsulės bei sÄ narinės lÅ«pos ir raiščių pažeidimų galėjo iÅ¡sivystyti nuo stipraus smÅ«gio į peties priekinį pavirÅ¡ių ir galėjo iÅ¡sivystyti nuo didelės energijos smÅ«gio ranka ar spyrio.

Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais poveikiais (smÅ«giais). Sužalojimai dėl kairio žastikaulio iÅ¡nirimo, žastikaulio galvutės lūžio su sÄ narinės lÅ«pos plyÅ¡imu bei sÄ narinės kapsulės bei raiščių pažeidimu vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o sužalojimai veide vertinant atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. b.l.82-83) Ä®rodymų vertinimas Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumÄ . Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, specialisto iÅ¡vados. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo S. G..

To neneigia ir pats kaltinamasis. Tai yra rankomis sudavė smÅ«gius, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad jam buvo kilusi grėsmė iÅ¡ nukentėjusiojo. Jam nepatiko nukentėjusiojo elgesys ir toks jo elgesys iÅ¡provokavo kaltinamÄ jį muÅ¡tynėms. IÅ¡tyrus visus įrodymus, nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys bÅ«tų provokuojantis, kad S. G. bÅ«tų užpuolęs E. Z., o pastarajam bÅ«tų reikėję gintis. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas smÅ«gius suduodantis priekio.

Vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgtina dar ir į tai koks buvo nukentėjusiojo elgesys po įvykio, t.y. jis iÅ¡syk kreipėsi į medikus, o kaltinamasis, kurį neva taip pat sumušė S. G. toliau tęsė darbÄ . Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais besÄ lygiÅ¡kai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas. Bausmės skyrimo motyvai Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki Å¡io nusikaltimo padarymo neteistas (1 t. b.l. 167) , administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 168), Jonavos PSPC įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t. b.l. 174-175), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t. b.l. 171). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ E. Z. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 209,59 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l.93-94). E. Z. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei.

Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, Å¡iuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieÅ¡kinį grindžia į bylÄ pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymÄ (1 t. b. l.93-94). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigÄ E. Z. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajam S. G. dėl kaltų E. Z. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. kovo 6 d., jam priskaičiuota ir išmokėta 2596,29 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. G. pareiÅ¡kė 1303 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iÅ¡ kalto asmens. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktikÄ . LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismÄ , nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

E. Z. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to bÅ«tų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimÄ su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos mažintinas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. G. patyrė 300 Eur iÅ¡laidų advokato Petro Lileikos teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi nukentėjusios teisė reikalauti Å¡ių advokato iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. Z. (E. Z.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Ä®pareigoti E. Z. dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. Z. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iÅ¡ E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieÅ¡kinių tenkinimui: S. G. 1303 Eur (tÅ«kstantį tri Å¡imtus tris eurus) turtinės žalos, 700 Eur (septynis Å¡imtus) neturtinės žalos, 300 (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 209,59 Eur (du Å¡imtus devynis eurus 59 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iÅ¡ E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, naudai 2596,29 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 29 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ . Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu. Teisėja Banga Bartkienė