1b0e2ec8-5dae-4e00-a6ce-0fd29a55063f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-806/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46940-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 2.1.7.4; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, nuteistojo J.

J. (J. J.) gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. J. laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2020-11-28 12.41 val. iki 2020-11-29 11.43 val. – 2 dienos, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė J. J. paskirta 86 MGL (4300 eurų) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. J. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta jam 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020‑11-29; konfiskuotas J.

J. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz C 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2410 eurų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. J. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: jis 2020-11-28 apie 12.20 val., bÅ«damas transporto priemonės vairuotoju, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2020-07-01) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo valdomÄ ir jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz C 270 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, nuvažiavus nuo kelio Pabradė – GaspariÅ¡kiai ribų, važiavo Å¡alia Å¡io kelio esančiu žemės sklypu, kol automobilis užbuksavo, kai policijos pareigÅ«nai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore 2020-11-28 12.59 val. buvo 2.02 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis J. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. J. gynėja advokatė L. Narmontienė praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį J. J. atžvilgiu, nustačius, kad neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir J. J. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Kolegijai padarius iÅ¡vadas dėl įrodymų pagrįstumo, praÅ¡o pakeisti teismo nuosprendį, skirti J. J. Å¡velnesnę bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. J. parodymai, kuriuos jis davė aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes įtariamojo apklausos metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklÅ«s, sÄ Å¾iningi, nesikeitė nuo pat pirmos apklausos.

4. Pasak J. J. gynėjos, analizuojant byloje surinktus faktus ir įrodymus, akivaizdu, kad tam tikri faktai byloje traktuojami tendencingai, o įrodymai, kuriuos teismas nurodė nuosprendyje, yra išvestiniai, situacija yra modeliuojama pasirėmus tam tikromis aplinkybėmis, faktais ir prieštaringais įrodymais.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigÅ«nų vaizdo kamera pagal taisykles turi bÅ«ti įjungta atvykus į įvykio vietÄ ir iÅ¡jungta pabaigus veiksmus, kÄ liudytojais apklausti pareigÅ«nai patvirtino teisme. Å iuo atveju dėl nežinomų priežasčių kamera buvo įjungta ir iÅ¡jungta net dvylika kartų, todėl neaiÅ¡ku, kas vyko tuo metu, kai nevyko vaizdo ir garso filmavimas, kas kelia abejonių dėl pareigÅ«nų parodymų patikimumo.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pareigÅ«nė AuÅ¡ra MikÅ¡ienė nurodė, kad automobilis važiavo ir sustojo jau jiems bėgant link jo, tuo tarpu pareigÅ«nas Viktoras Savlevičius (Viktor Savlevič) nurodo, kad automobilis jiems privažiavus jau buvo sustojęs. A. (A.) K. ir J. J. nurodo, kad automobilis jau 15 min. stovėjo, kai pribėgo pareigÅ«nai. Pasak apeliantės, pareigÅ«nai, priėję prie automobilio ,,Mercedes-Benz“, sakė netiesÄ , kad gavo iÅ¡kvietimÄ dėl automobilio, kuris neva važiuodamas sukelia avarines situacijas, kad neva yra žmonių filmuota medžiaga, kad už automobilio vairo sėdi J.

J. Tokiu bÅ«du pateikdami A. K. ir J. J. melagingas aplinkybes, darė jiems akivaizdų psichologinį spaudimÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme, pareigÅ«nai Å¡ių nurodytų aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad pradžioje pamatė pėdsakus griovyje ir po to laukais važiuojantį automobilį. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės teigimu, policijos pareigÅ«nų elgesys bei parodymai yra nepatikimi, vertintini kritiÅ¡kai. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį ir į pareigÅ«nų elgesį, kai A.

K. penkis kartus pakartojus, jog vairavo bÅ«tent jis, jam buvo daromas spaudimas, primygtinai reikalaujant nurodyti, kad vairavo jo draugas, o jei liks prie tokių parodymų, bus apkaltintas chuliganiÅ¡ku vairavimu ir praras vairuotojo pažymėjimÄ . Apeliantės nuomone, pareigÅ«nų daromas spaudimas neabejotinai iÅ¡gÄ sdino A. K., dėl ko jis davė pareigÅ«nams melagingus parodymus.

7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į kitų liudytojų parodymus. Liudytojas A. A. (A. A.) patvirtino, kad pamatė maÅ¡inÄ nuvažiavusiÄ Ä¯ griovį. J. J. iÅ¡lipo iÅ¡ keleivio vietos. PastÅ«mus automobilį ir jam pradėjus judėti, J. J. iÅ¡lipo iÅ¡ keleivio vietos, o pastÅ«mus automobilį ir jam pradėjus judėti, J. J. atsisėdo atgal į keleivio vietÄ , o kitas vaikinas – prie vairo, kur jį ir užtiko pareigÅ«nai. Liudytojas N. J. (N. J.) patvirtino, kad J. J. 2020 m. lapkričio 28 d. buvo pas jį užvažiavęs ir tiek atvažiavęs buvo keleivio vietoje, tiek iÅ¡vykstant buvo atsisėdęs į keleivio vietÄ .

A. K. patvirtino, kad J. J. paprašė 2020 m. lapkričio 28 d. jo pavairuoti, visÄ keliÄ J. J. automobilį vairavo jis, A. K. Nesuvaldžius automobilio, iÅ¡važiavo į laukus. Sustojęs žmogus pastÅ«mė, tada važiavo lauku toliau. PareigÅ«nai, jiems vis kartojant ir kartojant tÄ patį klausimÄ ,,kas vairavo“, jį gÄ sdino, taip pat kartojo, kad už ,,chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ â€œ jis bus nubaustas, atims kÄ tik gautas teises, iÅ¡kels baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl iÅ¡sigandęs jis nurodė, kad vairavo J.

J. Pripažino, kad apkalbėjo J. iÅ¡ baimės, kÄ patvirtino ir jo ikiteisminio tyrimo metu paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. PaaiÅ¡kino, kad teises iÅ¡silaikė tik 2020 m. gegužės mėn., per sniegÄ nėra vairavęs, todėl nesusitvarkė su valdymu ir nuvažiavo nuo kelio. Pasak apeliantės, Å¡iÄ aplinkybė, kad A. K. patyrė psichologinį spaudimÄ ir buvo gÄ sdintas, patvirtina byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai. Liudytojas D. M. patvirtino, kad matė pravažiuojantį J. J. automobilį 300 metrų nuo sankryžos, automobilį vairavo jam nepažįstamas asmuo, o J. sėdėjo keleivio vietoje.

Taigi, pasak apeliantės, D. M., paneigė pareigÅ«nų bei A. K. pirminius parodymus apie tai, kad iÅ¡važiavus iÅ¡ Pavoverės kaimo vairavo J. J. Liudytojas A. K. (A. K.) patvirtino, kad tÄ dienÄ net du kartus matė J. J. sėdintį automobilio keleivio vietoje. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad A. K. 5 kartus patvirtino, jog vairavo jis, pareigÅ«nams padarius spaudimÄ , bei dar apie 10 kartų, o iÅ¡ viso apie 16 kartų uždavus tÄ patį klausimÄ , jis bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimÄ apkalbėjo J.

J.

8. Gynėjos teigimu, bylos baigtimi visiÅ¡kai nesuinteresuoti asmenys patvirtino, kad tiek neprivažiavus tris Å¡imtus metrų iki sankryžos, tiek ir nuvažiavus nuo kelio, o vėliau ir iÅ¡stumtÄ automobilį vairavo ne J. J., o A. K., o vertinat bylos medžiagÄ ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus J. J. kaltė grindžiama tik loginėmis iÅ¡vadomis ir prielaidomis, pareigÅ«nų tam tikrų faktų ir aplinkybių interpretacija, o nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, jokių objektyvių duomenų dėl J. J. kaltės nėra.

9. Gynėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, pažeistos baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, neparemtos visais byloje esančiais įrodymais, teismas rėmėsi tik įrodymais, naudingais kaltinimui, neiÅ¡naudojo visų galimybių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, o J. J. paaiÅ¡kinimus nepagrįstai atmetė.

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

11. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o J. J. gynėja – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo J. J. gynėjos advokatės L. Narmontienės apeliacinis skundas atmestinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarydamas ir esminius skunde nurodomus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iÅ¡ esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra iÅ¡samus, neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ir tai, kad turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

16. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1‑4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-628/2018).

18. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad J. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nuteistojo J. J. bei liudytojo A. K. parodymus, kad aktualaus įvykio metu automobilį vairavo ne J. J., o A. K., teismas vertino kaip nepatikimus ir juos atmetė, kaip prieÅ¡taraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė apylinkės teismas, su Å¡iomis iÅ¡vadomis sutinka.

19. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne, kaip nurodo apeliantė, tendencingai traktuojant kai kuriuos faktus, modeliuojant situacijÄ teismo nuosprendį motyvavo pasiremiant tam tikromis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė nuteistÄ jį J. J., liudytojus A. MikÅ¡ienę, V. Savlevičių, A. K., A. A., N. J., A. K., D. M. Vertindamas minėtų liudytojų parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į duotų parodymų nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ viso proceso metu; t. y. kaltinamojo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir galimÄ pateikiamos informacijos Å¡aliÅ¡kumÄ ; santykių pobÅ«dį tarp nuteistojo bei liudytojo A.

K., t. y. aplinkybę, kad liudytojÄ A. K. ir kaltinamojo sutuoktinę sieja giminystės ryÅ¡iai, tai, kad A. K. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, keitėsi viso proceso metu. Apylinkės teismas, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad liudytojai A. MikÅ¡ienė ir V. Savlevičius nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakė ir dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu J. J. iÅ¡keltos versijos, kad liudytojas V. Savlevičius jį apkalbėjo dėl tarp pastarųjų buvusio konflikto.

Liudytojas V. Savlevičius teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai paneigė tarp jo ir J. J. prie ežero buvus kažkokį konfliktÄ , nurodė, kad J. J. akivaizdžiai nori iÅ¡sisukti, akivaizdžiai meluoja. Teismas pagrįstai Å¡iÄ J. J. tik teisme iÅ¡keltÄ versijÄ vertino kaip kaltinamojo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti gręsiančios atsakomybės, nes byloje nėra jokių kitų tokius J. J. teiginius patvirtinančių duomenų. Pastebėtina, kad ,,Body“ vaizdo kamera užfiksuotose įvykio aplinkybėse taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų susiformuoti nuomonę, kad J.

J. įvykio metu jau bÅ«tų pažinojęs policijos pareigÅ«nÄ V. Savlevičių, ar jie tarpusavyje jau bÅ«tų turėję konfliktinių situacijų.

20. Skunde akcentuojamas liudytojų policijos pareigÅ«nų A. MikÅ¡ienės ir V. Savlevičiaus parodymų nenuoseklumas (Nutarties 6 punktas). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. MikÅ¡ienė parodė, kad privažiavus arčiau, laukuose pastebėjo važiuojantį lengvÄ jį sidabrinės spalvos automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lauku važiavo lygiagrečiai GaspariÅ¡kių k. kelio. Važiavo lygiagrečiai Å¡io automobilio, kai staiga minėtas automobilis sustojo. (t. 1, b. l. 120) AnalogiÅ¡ki yra ir liudytojo V.

Savlevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. (t. 1, b. l. 115). Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. MikÅ¡ienė parodė, kad važiuojant pagal pėdsakus jie pamatė, kad automobilis buvo įvažiavęs į griovį. Pristabdę pamatė, kad iÅ¡važiavęs automobilis iÅ¡ griovio ir važiuoja laukais lygiagrečiai pagrindinio GaspariÅ¡kių kaimo kelio. Su savo automobiliu įvažiuoti į laukÄ negalėjo, todėl paliko ant kelio ir bėgo link to automobilio. Staiga automobilis važiuodamas lygiagrečiai pasuko vertikaliai link pagrindinio kelio ir užbuksavo, negalėjo judėti.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Savlevičius parodė, kad prie Gaspariškių kaimo jie pastebėjo pavojingo manevravimo pėdsakus ir kad griovyje buvo kažkokia mašina. Pažiūrėjus į dešinę pusę, pastebėjo lauku važiuojantį pilkos spalvos automobilį. Jie važiavo lygiagrečiai važiuojant link Gaspariškių kaimo. Automobilis važiavo lauku, jie keliu. Sustojo prie negyvenamo namo ir bėgo prie minėto automobilio. Atrodo, automobilis buvo sustojęs lauke.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie liudytojų parodymai iÅ¡ esmės tapatÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tik liudytoja A. MikÅ¡ienė detaliau paaiÅ¡kino Å¡ias aplinkybes, todėl daryti iÅ¡vadas, kad dėl nurodytų aplinkybių pareigÅ«nų parodymai bÅ«tų nepatikimi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Vyr. patrulio V. Savlevičiaus ir vyr. tyrėjos A. MikÅ¡ienės tarnybiniuose 2020-11-28 praneÅ¡imuose nurodyta, kad jie važiuodami pastebėjo lengvÄ jį sidabrinės spalvos automobilį, važiuojantį lauku, pareigÅ«nai važiavo lygiagrečiai keliu, staiga automobiliui sustojus, pareigÅ«nai taip pat sustojo ir iÅ¡bėgę iÅ¡ tarnybinio automobilio pasileido bėgti link minėto sustojusio automobilio.

Apklausta teisme liudytoja A. MikÅ¡ienė paaiÅ¡kino, kad kai jie (pareigÅ«nai) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jų automobilis dar važiavo, o kai pradėjo bėgti, jis įklimpo. Kodėl tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta netiksliai, negali nurodyti, kÄ tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, gal techninė klaida įvyko, gal kÄ ne taip įrašė. Teisėjų kolegija nevertina Å¡ių liudytojų parodymų netikslumų kaip darančių juos nepatikimus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualiame teismo nuosprendyje, nes iÅ¡ esmės abu liudytojai nurodė, kad jie matė lauku važiuojantį automobilį, nebuvo paleidę jo iÅ¡ akiračio ir pasileido bėgti link to automobilio, pribėgo automobiliui jau sustojus.

21. Pasak apeliantės, pareigÅ«nai, priėję prie automobilio ,,Mercedes Benz“, sakė netiesÄ , kad gavo iÅ¡kvietimÄ dėl automobilio, kuris neva važiuodamas sukelia avarines situacijas, kad neva yra žmonių filmuota medžiaga, kad už automobilio vairo sėdi J. J. Tokiu bÅ«du pateikdami A. K. ir J. J. melagingas aplinkybes, darė jiems akivaizdų psichologinį spaudimÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. MikÅ¡ienė nurodė, kad ji tokių žodžių nesakė. Galėjo gal sakyti, kad asmenis nufilmavo ir matosi, kad vairuoja J.

J., bet galėjo sakyti, kad jie nufilmavo, buvo nufotografuoti pėdsakai kelyje, nes galvojo, kad reiks raÅ¡yti protokolÄ už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad iÅ¡ ,,Body“ vaizdo kamera daryto vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ties matyti, kad tokie pareigÅ«nų žodžiai įvykio metu buvo iÅ¡sakyti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta, kad Å¡ie pasakymai esmingai paveikė A. K. ir J. J. paaiÅ¡kinimus įvykio vietoje. Tuo pačiu pastebėtina, kad A. K. buvo apklaustas liudytoju sekančiÄ dienÄ po įvykio, kai jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės ir pareigos, ir jis dėl aktualaus įvykio parodė, kad J.

J. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, pamačius policijos ekipaÅ¾Ä , kartu nusprendė pasikeisti vietomis, kas Å¡iuo atveju atitinka ir liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus. Kolegijos vertinimu, Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės visos ,,Body“ kamera filmuotos vaizdo medžiagos kontekste nėra pakankamos policijos pareigÅ«nų elgesį bei vėlesnius jų parodymus vertinti kaip nepatikimus.

22. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į pareigÅ«nų elgesį, kai A. K. penkis kartus pakartojus, jog vairavo bÅ«tent jis, jam buvo daromas spaudimas, primygtinai reikalaujant nurodyti, kad vairavo jo draugas, o jei liks prie tokių parodymų, bus apkaltintas chuliganiÅ¡ku vairavimu ir praras vairuotojo pažymėjimÄ . Apeliantės nuomone, pareigÅ«nų daromas spaudimas neabejotinai iÅ¡gÄ sdino A. K., dėl ko jis davė pareigÅ«nams melagingus parodymus. Su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

IÅ¡ byloje esančio ,,Body“ kamera padaryto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad iÅ¡ties pareigÅ«nas V. Savlevičius ne vienÄ kartÄ A. K. klausia, kas vairavo transporto priemonę, įspėja, kad numatyta atsakomybė už melagingus parodymus, pataria sakyti tiesÄ , nurodo, kad buvo chuliganiÅ¡kas vairavimas, ne vienÄ kartÄ A. K. į kartojamÄ policijos pareigÅ«no klausimÄ neatsako, pirmÄ kartÄ policijos pareigÅ«nui liudytojas A. K. į klausimÄ , kas vairavo transporto priemonę, neatsako, o žiÅ«ri į J.

J., vėliau atsako, kad jis (A. K.) vairavo, policijos pareigÅ«nas užduoda tikslinančius klausimus. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Savlevičius paaiÅ¡kino, kad daug kartų klausinėjo ,,kas vairavo“ tam, kad viskas bÅ«tų aiÅ¡ku. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraÅ¡Ä Ä¯vykio vietoje policijos pareigÅ«nai privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, tačiau privalo elgtis korektiÅ¡kai. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent policijos pareigÅ«nai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, klausinėjo, kas vairavo transporto priemonę, juo labiau, kai tiek J.

J., tiek A. K. keitė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nenustatyta, kad būtent policijos pareigūnų klausinėjimas, įspėjimas, kad numatyta atsakomybė už melagingus parodymus, aiškinimas dėl chuliganiško vairavimo buvo priežastis A. K. duoti, kaip nurodo apeliantė, melagingus parodymus.

23. IÅ¡ ,,Body“ kamera daryto vaizdo įraÅ¡o (t. 1, b. l. 89), jo apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 79-86) matyti, kad liudytojas A. K. 2020-11-28 į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams pasakė, kad automobilį ,,Mercedes-Benz“ vairavo jis, vėliau policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, patvirtino, kad automobilį vairavo J. J. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sekančiÄ dienÄ po įvykio – 2020-11-29 liudytojas A. K. parodė (t. 1, b. l. 103-106), kad automobilį vairavo J.

J. 2020-12-07 policijos pareigÅ«nams A. K. pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 107), kuriame jau nurodė, kad įvykio metu automobilį vairavo ne J. J., o jis (A. K.). Tokius pat parodymus A. K. patvirtino ir 2020-12-09 (t. 1, b. l. 110-113) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei vėliau apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, kitų įrodymų kontekste vertindama liudytojo A. K. parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad Å¡io liudytojo parodymai nėra patikimi dėl A.

K. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, siekiant padėti iÅ¡vengti J. J. atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl jo giminystės ryÅ¡ių su J. J. sutuoktine. Be to, A. K. savo parodymus viso proceso metu keitė ir anksčiau jau aptarta, kad nėra nustatyta, kad jis davė melagingus parodymus darant įtakÄ policijos pareigÅ«nams. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. K. parodymus, vadovaujasi tik ta Å¡io liudytojo parodymų dalimi, kuri atitinka kitas objektyviai nustatytas bylos aplinkybes.

Vertinant Å¡io liudytojo parodymus, svarbu ir tai, kad aktualaus įvykio metu A. K. turėjo labai trumpÄ vairavimo staÅ¾Ä , todėl dėl Å¡ių aplinkybių dirbamu lauku vairuoti galu varomÄ automobilį jam iÅ¡ties bÅ«tų sunku, be to, prieÅ¡ tai automobilis jau buvo klimpęs, iÅ¡trauktas ir buvo nuvažiavęs nuo kelio, kas ir buvo priežastis dirbamu lauku automobilį vairuoti J. J. Å iÄ pozicijÄ sustiprina ir ta aplinkybė, kad iÅ¡ minėto ,,Body“ kamera daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pokalbio su policijos pareigÅ«nu metu J.

J. savo gimtÄ ja kalba ( lenkų, kai kurias frazes rusų k. ) pasakė policijos pareigÅ«nams, kad per laukÄ automobilį „Mercedes-Benz C270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis (J. J.): „Po to po laukÄ tiesa važiavau aÅ¡. Po laukÄ važiavau aÅ¡.„. Vėliau J. J. sako (lenkų, kai kurias frazes rusų k.): „AÅ¡ jums teisybę sakau, mes važiavom ten, tai jis vairavo. Per žvyrkelį jis pats vairavo. Čia jis įvažiavo ir užbuksavo. O per laukÄ važiavau aš“.

Ir nors vėliau J. J. aiÅ¡kino, kad tokius paaiÅ¡kinimus davė tik norėdamas A. K. iÅ¡gelbėti, nes matė, kokioje jis situacijoje, tokius J. J. paaiÅ¡kinimus teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , nes bÅ«tent J. J. nurodyta aplinkybė, kad per laukÄ automobilį vairavo jis pats, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

24. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į kitų liudytojų: A. A., N. J., D. M., A. K. parodymus. Teisėjų kolegija pastebi, kad visi šie apeliaciniame skunde nurodomi liudytojai yra nuteistojo J. J. pažįstami, todėl neatmestinas jų suinteresuotumas padėti J. J. išvengti atsakomybės dėl padarytos veikos. Atsižvelgiant į tai, minėtų liudytojų parodymai taip pat vertintini tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Apeliantė skunde akcentuoja liudytojo A. A. parodymus, kad jam, A.

A., pastÅ«mus automobilį ir Å¡iam pradėjus judėti, J. J. atsisėdo atgal į keleivio vietÄ , o kitas vaikinas – prie vairo, kur jį ir užtiko pareigÅ«nai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡is liudytojas nematė, kuris iÅ¡ asmenų (A. K. ar J. J.) laukais, iki užbuksavimo vietos vairavo automobilį. Liudytojai N. J. ir A. K. parodė, kad Baliulių k., Sarokopolio k., J. J. automobilį vairavo A. K., tačiau pastebėtina, kad kaltinimas J. J. yra pareikÅ¡tas dėl to, kad automobilį neblaivus jis vairavo GaspariÅ¡kių k. prieigose, todėl Å¡ių liudytojų parodymai esminių kaltinimo aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali.

Liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dienÄ 300 metrų nuo GaspariÅ¡kių k. sankryžos prasilenkė su J. J. maÅ¡ina, matė, kad J. J. automobilyje sėdėjo keleivio vietoje, o už vairo buvo jaunas, nepažįstamas vaikinas, o grįžęs po 15-20 min. pamatė pagrindinio kelio Å¡alikelėje stovint policijos pareigÅ«nų automobilį, kuriame gale buvo J. J. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Å¡is liudytojas teigė, kad su J. J. automobiliu jis prasilenkė 300 metrų atstumu nuo sankryžos, t. y. dar iki automobiliui iÅ¡važiuojant už kelio ribų.

25. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigÅ«nų vaizdo kamera pagal taisykles turi bÅ«ti įjungta atvykus į įvykio vietÄ ir iÅ¡jungta pabaigus veiksmus, kÄ liudytojais apklausti pareigÅ«nai patvirtino teisme. Å iuo atveju dėl nežinomų priežasčių kamera buvo įjungta ir iÅ¡jungta net dvylika kartų, todėl neaiÅ¡ku, kas vyko tuo metu, kai nevyko vaizdo ir garso filmavimas, kas kelia abejonių dėl pareigÅ«nų parodymų patikimumo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad vaizdo kamera įvykio vietoje Å¡iuo atveju ne kartÄ buvo įjungta ir iÅ¡jungta.

Liudytojas V. Savlevičius paaiÅ¡kino, kad kamera turi bÅ«ti įjungta iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir iÅ¡jungta visko pabaigoje. Mano, kad kamera galėjo bÅ«ti iÅ¡jungta, kai buvo pildomi procesiniai dokumentai, o kai buvo bendraujama, kamera turėjo bÅ«ti įjungta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje situacijoje svarbu, kad nei J. J., nei A. K. nenurodė kažkokių aplinkybių, galimai vykusių iÅ¡jungus vaizdo kameras, kurios darytų įtakÄ jų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ ,,Body“ vaizdo kamera daryto įraÅ¡o taip pat negalima spręsti, kad įraÅ¡ai buvo daromi tik policijos pareigÅ«nams naudingomis aplinkybėmis.

Tai, kad kameros ne kartÄ buvo įjungtos ir iÅ¡jungtos, Å¡iuo atveju taip pat neleidžia spręsti dėl pareigÅ«nų parodymų nepatikimumo.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jų visuma patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku automobilį „Mercedes-Benz C 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo bÅ«tent kaltinamasis J. J. Å ias aplinkybes patvirtina pakankamai nuoseklÅ«s liudytojų A. MikÅ¡ienės ir V. Savlevičiaus parodymai, įvykio vietoje iÅ¡karto po įvykio vaizdo kamera „Body“ užfiksuoti duomenys, tarp jų ir J.

J. ir A. K. paaiÅ¡kinimai, kad automobilį lauku vairavo J. J., kas atitinka policijos pareigÅ«nų nustatytas aplinkybes. Nors liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybę, kad lauku automobilį vairavo J. J., tačiau sekančiÄ dienÄ po įvykio apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį lauku vairavo J. J., kas taip pat svarbu teismui formuojant vidinį įsitikinimÄ dėl tikrųjų įvykio aplinkybių, juo labiau, kai Å¡ie parodymai atitiko, kaip nustatyta, nesuinteresuotų liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus.

27. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuri neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, ne tikėjosi apeliantė, t. y. nepalankiai nuteistajam, savaime nereiÅ¡kia, jog byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, o nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl J. J. kaltės, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei nenustačius pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, darytina iÅ¡vada, jog naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

28. Apeliaciniame skunde prašoma teisėjų kolegijai padarius išvadas dėl įrodymų pagrįstumo, pakeisti teismo nuosprendį ir skirti J. J. švelnesnę bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones.

29. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadijÄ ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju J. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ transporto eismo saugumui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. J. vienÄ kartÄ teistas už smurtinio nusikaltimo artimoje aplinkoje padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, buvo baustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka, baudas sumokėjęs, dirba (Å«kininkas), vedęs. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ , įvertino visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymÄ paskyrė sankcijose numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmių rūšį (baudÄ ), jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį, negu nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis bei nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ .

31. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam J. J. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, jos Å¡velninti nėra pagrindo.

32. J. J. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta jam 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020-11-29; konfiskuotas J. J. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz C 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2410 eurų.

33. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

34. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi bÅ«ti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi bÅ«ti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios J.

J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę. Individualizuodamas J. J. atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus Å¡altiniu – automobiliu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. J. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iÅ¡kvėptame ore rasta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ , taip pat gerokai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. J. praeityje nėra teistas už nusikalstamas veikas kelių eismo saugumo srityje, administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus. Nors J. J. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes jis Å«kininkauja, teismas pastebi, kad Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai J. J. vairavo bÅ«damas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones, o atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminÄ .

Sutiktina, kad J. J. transporto priemonę vairuojant dirbamu žemės sklypu buvo žymiai mažesnė tikimybė sukelti pavojų kitoms transporto priemonėms ar asmenims, visgi, J. J., vairuodamas automobilį neblaivus, kėlė grėsmę ne tik savo gyvybei, sveikatai ir turtui, bet ir A. K. sveikatai ir turtui.

36. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir J. J. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , J. J. apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminÄ , t. y. 2 metams 6 mėnesiams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

37. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nuteisus asmenį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-697/2019, 2K-86-895/2019).

38. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamas automobilis „Mercedes-Benz C 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. J. vardu, taigi nuosavybės teise priklauso nuteistajam. Naudojantis minima transporto priemone, nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Vadovaujantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėta transporto priemonė iÅ¡ nuteistojo J. J. konfiskuota pagrįstai ir nepažeidžiant įstatymo.

39. Ä®vertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o J. J. paskirta bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – yra adekvačios ir proporcingos padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti minimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo J. J. gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėjo nuo juo paskelbimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė