2024-06-05 Nr. AB-9342-3-61-3-00879-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-247-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00879-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą „Dėl delspinigių perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 3 d. prašymą dėl mokėtinų delspinigių perskaičiavimo ar atleidimo nuo jų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2022 m. sausio 24 d. per „Mano VMI“ posistemę pateikė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokėtinų delspinigių perskaičiavimo ar atleidimo nuo jų (toliau – ir Prašymas). Teigė, kad Sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės aktus, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi viena Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) apskaičiuota 6 041 Eur ir 153 860 Eur dydžio mokesčių už aplinkos taršą dalis buvo panaikinta, delspinigiai nuo šių sumų nebuvo skaičiuojami, o dėl likusios dalies mokesčio, kuri teismo buvo sumažinta (t. y. nuo 1 343 313 Eur iki 671 657 Eur), delspinigiai buvo skaičiuojami nuo sumažintos, t. y. 671 657 Eur sumos už visą ginčo laikotarpį, delspinigius pradedant skaičiuoti 20 dienų po Departamento sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos (2020 m. balandžio 15 d.).

4. Pareiškėjas rėmėsi Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d., toliau – ir Metodika), 36 punktu ir nurodė, kad, pareiškėjo vertinimu, nurodyta Metodikos nuostata reiškia, jog, jei vyksta ginčas dėl mokėtinos mokesčio sumos, delspinigiai gali būti skaičiuojami už tą laikotarpį, kai vyko ginčo procesas ir susimokėti delspinigius būtų galima reikalauti tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojo skundas arba jo dalis yra atmesta. Pareiškėjo nuomone, delspinigiai bylos proceso metu gali būti skaičiuojami tik tokiu atveju, jei teismo priimtame sprendime yra nurodoma, kad skundas dėl priskaičiuoto mokesčio dydžio yra nepagrįstas ir dėl to skundas ar jo dalis, kuria šis mokestis ar jo dalis ginčijama, yra atmetamas. Tuo atveju, jei teismo sprendimu patikrinimo akte priskaičiuotas mokestis yra pakeičiamas, tai nuo šios dalies bylos proceso metu delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes skundas laikomas tenkintu iš dalies. Priešingas minėtos nuostatos aiškinimas neatitiktų teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principų bei protingumo ir sąžiningumo kriterijų, pažeistų mokesčių mokėtojo teisėtų lūkesčių principą, nes kol teismas nėra priėmęs byloje sprendimo, nėra žinoma galutinė mokėtino mokesčio suma, atitinkamai ir mokesčių administratorius nežino sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, o ir pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti, kiek delspinigių jam gali tekti mokėti ateityje, jei jo skundą tenkinus iš dalies mokėtino mokesčio suma būtų sumažinta teismo sprendimu.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VMI Sprendime nurodė, jog Bendrovė, prieš pradėdama mokestinio ginčo procedūrą, turėjo įvertinti aplinkybę, kad tuo atveju, jeigu jo skundas bus atmestas, delspinigiai bus apskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Pareiškėjo nuomone, tokia argumentacija suponuoja dvi išvadas: 1) VMI iš esmės sutinka, kad, jei pareiškėjo skundas nėra atmestas, delspinigiai už visą mokestinio ginčo laikotarpį negali būti skaičiuojami; 2) VMI, savaip interpretuodama Metodikos nuostatas, siekia atgrasyti pareiškėjus skųsti teismams priimtus sprendimus dėl priskaičiuotų mokesčių sumų, nurodydama, kad pareiškėjui teks delspinigius sumokėti net jei jo skundas būtų tenkintas iš dalies, todėl yra geriau net ir nepagrįstai priskaičiuotas baudas sumokėti iškart ir tik po to skųsti sprendimus dėl priskaičiuotų baudų. Teigė, kad tokia situacija neatitinka proporcingumo, teisinio užtikrintumo principų, nes, viena vertus, net ir nesutikdami su priimtu sprendimu, siekdami išvengti galimo delspinigių mokėjimo, asmenys verčiami sumokėti jiems skundžiamu sprendimu priskaičiuotas baudas (mokesčius), kita vertus, esant tokiam Metodikos aiškinimui asmenys iš esmės yra atgrasomi naudotis savo konstitucinėmis teisėmis, sukuriant jiems tokias sąlygas, kurių jie negali įvykdyti net jei iš tiesų skundžiamais sprendimais paskirtos sankcijos ar priskaičiuoti mokesčiai būtų paskirti sumokėti nepagrįstai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas apskųsti valstybės valdžios institucijų priskaičiuotas baudas pareiškėjas bei kiti asmenys yra priversti šias baudas vis tiek sumokėti vien tam, jog ateityje, net teismui ir iš dalies tenkinus skundą, jiems nebūtų priskaičiuoti delspinigiai. Galiausiai, net jei pareiškėjai ir sumokėtų baudas, o teismai pripažintų, kad baudos priskaičiuotos nepagrįstai, t. y. skundą tenkintų, tai sumokėtų lėšų pareiškėjai nebeatgautų, nes VMI šias lėšas išdėstytų į ateityje mokėtinų mokesčių sumas, t. y. ne sugrąžintų sumokėtą sumą, o ją įskaitytų ateityje kaip ateityje mokėtinus mokesčius, nors galbūt tokios sumos pareiškėjas mokestiniu pavidalu net ir nepasieks. Tokia situacija bet kurį asmenį, nepaisant to, ar jis yra verslo subjektas ar privatus fizinis asmuo, pastato į finansiškai rizikingą situaciją, neturinčią jokio teisinio ir finansinio tikrumo.

7. Pareiškėjo nuomone, minėtas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad jei mokesčių mokėtojo skundas yra tenkintas pilnai ar iš dalies, tai delspinigiai už laikotarpį, kuriuo vyko teisminio ginčo procesas, nėra ir neturi būti skaičiuojami, o VMI turi teisę skaičiuoti delspinigius tik tuomet, jei mokesčių mokėtojas per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas ar jo dalis, įsiteisėjimo, nesumoka teismo sprendimu nustatyto mokėtino mokesčio.

8. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas, o ne sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus. Pareiškėjas, remdamasis MAĮ 96 straipsnio nuostatomis, su tuo susijusia LVAT praktika nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, jog valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis lėšomis disponavo nepagrįstai.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra suprantama, dėl ko pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, turi mokėti jame priskaičiuotą sumą ir mokėti delspinigius, jei iš esmės jo prašymą (skundą) teismas tenkino visiškai ar iš dalies, tuo įrodant, jog pati valstybės valdžios institucija elgėsi ne pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju susidaro situacija, kad nepaisant to, jog galbūt valstybės valdžios institucijos ir suklydo, taikydamos vienas ar kitas sankcijas, tačiau pareiškėjas net ir su jomis nesutikdamas turi šias sankcijas sumokėti vien tam, kad jam papildomai nebūtų skaičiuojami delspinigiai. Gaunama atvirkštinė situacija – pareiškėjui delspinigiai skaičiuojami už tai, kad lėšomis ji naudojosi nepagrįstai, bet jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas ir skirta sankcija panaikinta, tai už tai, kad pareiškėjo sumokėtomis lėšomis nepagrįstai disponavo valstybės valdžios institucija, jokie delspinigiai nėra skaičiuojami ir jokių grąžinimų neatliekama.

10. Pareiškėjas cituodamas MAĮ 96 ir 97 straipsnio nuostatas, susijusias su delspinigių skaičiavimo pradžia, nurodė, kad paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog delspinigiai, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas neturėjo prievolės mokėti mokesčio už aplinkos taršą, nes vyko mokestinis ginčas ir teismas dar nebuvo nusprendęs dėl mokėtino mokesčio dydžio, atitinkamai, už šį laikotarpį ir delspinigiai, vadovaujantis teisinio tikrumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, negalėjo būti skaičiuojami.

11. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Sprendžiant delspinigių ir baudų mažinimo klausimus, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus. Remdamasis LVAT praktika nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai mokesčių teisėje traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma laiku ar tinkamai neįvykdžius pareigos mokėti mokesčius, VMI Sprendimas priskaičiuoti delspinigius už laikotarpį iki apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 17 d., kurių dydis yra 93 485,35 Eur ir tai siekia beveik 14 proc. nuo visos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos mokėtinos mokesčio dydžio sumos (671 657 Eur), yra neproporcingas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu priskaičiuoti delspinigiai nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d., tačiau pati mokestinė prievolė, už kurios neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą priskaičiuoti delspinigiai, kaip minėta, atsirado tik 2021 m. lapkričio 17 d. Taigi pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. nebuvo pavėlavęs ar nesumokėjęs nustatyto mokesčio, nes minėtu laikotarpiu konkretus mokėtinas mokestis jam dar nebuvo nustatytas. Be to, VMI delspinigius pareiškėjui priskaičiavo už 580 dienų, nors MAĮ 98 straipsnio 2 dalis numato, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių administratoriaus apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino, taigi VMI ne tik nepagrįstai priskaičiavo mokėtinus delspinigius, bet ir nepagrįstai ir neteisėtai taikė tokią delspinigių skaičiavimo trukmę. Toks delspinigių apskaičiavimo laikotarpis užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad jis pasinaudojo MAĮ numatyta teise nesutikti su mokesčių administratoriaus sprendimu. Atitinkamai, teisės nesumokėti priskaičiuoto mokesčio, kol nesibaigs mokestinis ginčas, įgyvendinimas neturėtų užtraukti mokesčių mokėtojui neadekvačios, neproporcingos ir neteisingos sankcijos, priskaičiuojant jam delspinigius už visą ginčo laikotarpį.

13. Pareiškėjas akcentavo, kad nėra kaltas dėl užsitęsusio mokestinio ginčo, todėl vertino, jog skundą teisme tenkinus iš dalies, už šį ginčo laikotarpį delspinigiai jam neturėjo būti skaičiuojami.

14. Apibendrindamas nurodė, kad VMI pritaikytas delspinigių skaičiavimo terminas pažeidžia mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo nuomone, VMI nepagrįstai delspinigius skaičiavo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d., kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas vykstant mokestiniam ginčui. VMI už sustabdymo laikotarpį negalėjo skaičiuoti delspinigių, nes pareiškėjo teismui pateiktas skundas nebuvo atmestas (MAĮ 98 straipsnio 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad delspinigių skaičiavimo terminas pažeidžia MAĮ 98 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tada, jei mokesčių mokėtojo skundas yra atmestas, o šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Atsakovas nurodė, kad remiantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto, to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, delspinigių skaičiavimui yra reikšmingas faktas, ar patikrinimo metu nustatoma tikrintino mokesčių mokėtojo atitinkamo mokesčio mokestinė nepriemoka, ar ne ir, ar mokestinė prievolė buvo (ir kada) sumokėta.

17. Nagrinėjamu atveju Departamento sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuotas 1 503 413 Eur aplinkos teršimo mokestis iš stacionarių taršos šaltinių (toliau – ir ATM), kurio sumokėjimo terminas – 2020 m. balandžio 14 d. (MAĮ 81 straipsnio 2 dalis).

18. Atkreipė dėmesį, kad delspinigių apskaičiavimas patikrinimo metu nėra pareiškėjo nubaudimas, o laiku neįvykdytos prievolės pasekmė. Nurodė, jog kilus mokestiniam ginčui, vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas yra stabdomas. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Minėto straipsnio apibendrintame komentare paaiškinta, kad mokesčių mokėtojui apskundus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. inicijavus mokestinį ginčą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas praėjus 20 kalendorinių dienų po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Delspinigiai skaičiuojami mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, jei mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija atmeta mokesčio mokėtojo skundą arba jo dalį. Jeigu mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija panaikina patikrinimo metu papildomai priskaičiuotą mokesčio sumą, delspinigiai mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu neskaičiuojami. Tuo tarpu mokestinio ginčo eigoje pasikeitus mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotai mokesčio sumai, delspinigiai už mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį turi būti perskaičiuojami (atitinkamai atsižvelgiant į faktiškai pasikeitusias mokesčio sumas). Taigi, remiantis ir LVAT praktika, aplinkybė, jog mokestinis patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra sustabdytas, pagal MAĮ nėra pagrindas neskaičiuoti delspinigių už sustabdymo laikotarpį.

19. Nurodė, kad kaip matyti iš LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo ir Departamento ginčas, turinio, pareiškėjas iš esmės neginčijo ir sutiko, jog į aplinką su nuotekomis išmestų teršalų kiekiai nebuvo tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti, tačiau ginčas iš esmės vyko pareiškėjui nesutinkant su paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu (taikant didesnį mokesčio už aplinkos teršimą tarifą), kuri, pareiškėjos vertinimu, buvo neproporcinga pažeidimo mastui, neatitiko protingumo bei teisingumo principų.

Atkreipė dėmesį, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog patikrinimo metu nustatyti ir byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu į aplinką išleido Ftalatus (šios aplinkybės pareiškėjas ir neneigia; tai patvirtina valstybinę kontrolę vykdžiusių institucijų bei paties pareiškėjo savikontrolės tikslais atlikti laboratoriniai tyrimai). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai pripažintas aptariamo mokesčio mokėtoju ir jam, be kita ko, kilo pareiga įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka apskaityti išmetamus teršalus, apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

Taigi LVAT, išnagrinėjęs tarp pareiškėjo ir Departamento kilusį ginčą, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

1) Departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai apskaičiuoti 6 041 Eur ir 153 860 Eur dydžio mokesčiai, panaikinti ir klausimą dėl šių dalių grąžinti Departamentui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai delspinigiai nuo šių sumų nebuvo skaičiuojami (ginčo dėl to nėra);

2) Departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui apskaičiuotas 1 343 313 Eur dydžio mokestis, pakeisti ir šį mokestį sumažinti iki 671 657 Eur, t. y. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 dėl 1 343 313 Eur ATM sumos tik pakeitė, o ne panaikino (būtent šios sumos sumažinimas, bet ne panaikinimas, pripažįstamas kaip skundo atmetimas šioje dalyje) pareiškėjui Departamento sprendimu priskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio sumą - sumažino nuo 1 343 313 Eur sumos iki 671 657 Eur sumos (to neginčija ir pareiškėjas), atitinkamai nuo kurios, t. y. nuo LVAT nutartimi patvirtintos 671 657 Eur sumos (ne visa apimtimi nuo 1 343 313 Eur) už visą ginčo laikotarpį, pradedant skaičiuoti 20 dienų po Departamento sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo Bendrovei dienos (nuo 2020 m. balandžio 15 d., sekanti diena po mokėjimo termino, MAĮ 97 straipsnio 2 dalis) iki 2021 m. gruodžio 28 d. (ATM sumokėjimo diena), pareiškėjui buvo apskaičiuoti delspinigiai.

20. Atsakovas citavo MAĮ 98 straipsnį, kuriame nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka. Vadovaudamasis LVAT praktika nurodė, kad delspinigiai už laiku neįvykdytas mokestines prievoles skaičiuojami dvejopai: pirmasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda, kai tam tikras mokestis pagal teisės aktus turėjo būti sumokėtas, ir baigiasi, kai mokesčių administratoriaus sprendimu patvirtinamas patikrinimo aktas (delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti šiuo pagrindu). Antrasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda praėjus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytam terminui (20 dienų) ir baigiasi praėjus 180 dienų nuo šio termino pabaigos. Taigi bendra delspinigių skaičiavimo trukmė priklauso nuo to, ar mokesčių mokėtojas skundžia sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. nuo to, kada atsiras teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

21. Pažymėjo, kad 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose nustatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento, t. y. netaikomas situacijoms, kai delspinigiai apskaičiuojami už bet kokį kitą įstatyme nustatytą laikotarpį, kai dar nėra atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

22. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pasibaigus mokestiniam ginčui, įsiteisėjus LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarčiai, atsirado teisė priverstinai išieškoti 671 657 Eur mokestinę nepriemoką. Taigi nuo LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos), delspinigiai būtų skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Todėl pareiškėjas skunde pareigos mokėti mokestį atsiradimo momentą neteisingai sutapatina su teisės privestinai išieškoti atsiradimo momentu. Šiuo atveju pareiškėjui delspinigiai buvo apskaičiuoti ne nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (antras delspinigių skaičiavimo etapas), o vykusio teisminio ginčo, kuomet buvo sustabdytas priverstinis mokesčio išieškojimas, laikotarpiu, kitaip tariant, laikotarpiu, kuomet ginčas dar nebuvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (t. y. nebuvo atsiradusi teisė privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką), todėl nebuvo prasidėjęs ir įstatyme numatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas. Atkreipia dėmesį, kad remiantis LVAT praktika, tol, kol dėl iškilusio mokestinio ginčo nėra priimtas galutinis sprendimas ir mokesčių administratorius nėra įgijęs teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo, tol 180 dienų terminas neskaičiuotinas, todėl atsižvelgiant į tai, MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pareiškėjo atžvilgiu nebuvo (ir negalėjo būti) taikomos.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nustatė, kad Departamentas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. AS-43 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-98 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo taikant didesnį tarifą pareiškėjui už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius nedeklaruotus, nuslėptus į aplinką išmestus (išleistus) teršalų kiekius buvo papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti 1 503 413 Eur dydžio mokestis už aplinkos teršimą.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2020 m. rugsėjo 10 d. jį iš dalies tenkino ir sumažino mokėtino mokesčio sumą iki 831 757 Eur, o kitas šio mokesčio sumas, apskaičiuotas už kitus ginčo laikotarpiu išmestus teršalus, paliko nepakeistas. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, sumažino pareiškėjui apskaičiuotą 1 343 313 Eur dydžio mokestį iki 671 657 Eur, o Departamento 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui apskaičiuoti 6 041 Eur ir 153 860 Eur dydžio mokesčiai, panaikino ir klausimą dėl šių dalių grąžino Departamentui nagrinėti iš naujo.

26. Departamentas, vadovaudamasis LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi, atliko pakartotinį 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. AS-43 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paskirto mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą perskaičiavimą ir 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. AS-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo: 1) sumažino už nedeklaruotus teršalų kiekius, išleistus su nuotekomis per Kauno miesto nuotekų valyklos išleistuvą Nr. 702 priskaičiuotą 6 041 Eur mokėtino mokesčio sumą iki 2 480 Eur; 2) sumažino už nedeklaruotus, nuslėptus teršalų kiekius, išleistus su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis priskaičiuotą 153 860 Eur mokesčio sumą iki 58 211 Eur.

27. Pareiškėjas 2021 m. sausio 3 d. pateikė VMI prašymą Nr. (06-6.68.) 08-8-2022 „Dėl mokėtinų delspinigių perskaičiavimo ar atleidimo nuo jų“, kuriame nurodė, kad susipažino su VMI elektroninėje sistemoje patalpintais mokesčių mokėtojo apskaitos duomenimis ir nustatė, jog pareiškėjo neapmokėta 93 485,35 Eur suma yra VMI priskaičiuoti delspinigiai už nesumokėtą ATM, dėl kurio dydžio laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. vyko teisminis ginčas. Nurodė, kad delspinigių sumą VMI priskaičiavo netinkamai ir nepagrįstai, nes vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, jei mokesčių mokėtojo skundas yra tenkintas visiškai arba tenkintas iš dalies, delspinigiai už laikotarpį, kuriuo vyko ginčo procesas, neskaičiuojami, todėl ir mokėti jų negali būti reikalaujama.

28. VMI per „Mano VMI“ posistemę 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. R-359 „Dėl delspinigių perskaičiavimo“ priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad delspinigiai apskaičiuoti ir pritaikyti teisingai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pasibaigus ginčui LVAT nutartimi viena Departamento sprendimu apskaičiuota 6 041 Eur ir 153 860 Eur dydžio mokesčių už aplinkos teršimą dalis buvo panaikinta, delspinigiai nuo šių sumų nebuvo skaičiuojami; dėl likusios dalies mokesčio už aplinkos teršimą, kuri LVAT nutartimi buvo sumažinta (t. y. nuo 1 343 313 Eur iki 671 657 Eur), vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi ir 110 straipsnio 1 dalimi, delspinigiai buvo skaičiuojami nuo sumažintos (671 657 Eur) sumos už visą ginčo laikotarpį, delspinigius pradedant skaičiuoti po 20 kalendorinių dienų nuo Departamento sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjui įteikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 15 d.

29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis MAĮ, Metodikos nuostatomis.

30. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių jis turi mokėti delspinigius ir dėl ko atsakovas atsisakė tenkinti Prašymą ir perskaičiuoti delspinigius, jei iš esmės jo prašymą (skundą) teismas tenkino visiškai ar iš dalies, kas suponuoja išvadą, jog pati valstybės valdžios institucija nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų bei, pareiškėjo nuomone, tai lemia situacijas, kuomet nepaisant to, jog galbūt valstybės institucijos suklydo taikydamos vienas ar kitas sankcijas, tačiau pareiškėjas net ir su jomis nesutikdamas turi šias sankcijas sumokėti vien tam, kad jam papildomai nebūtų skaičiuojami delspinigiai, nurodė, jog byloje nustatyta, kad Departamento sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuota sumokėti 1 503 413 Eur ATM suma, kurios sumokėjimo terminas – 2020 m. balandžio 14 d. (minėtas sprendimas buvo priimtas 2020 m. kovo 16 d.; 5 darbo dienos sprendimo įteikimui; 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos mokesčio sumokėjimui; sekanti diena po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, t. y. 2020 m. balandžio 15 d.; delspinigių dydis už kiekvieną kalendorinę dieną – 0,03 proc.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu jį iš dalies tenkino – nors ir patvirtinęs Departamento nustatytus pažeidimus, sumažino mokėtino mokesčio sumą iki 831 757 Eur, o kitas šio mokesčio sumas, apskaičiuotas už kitus ginčo laikotarpiu išmestus teršalus, paliko nepakeistas. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021, konstatavo, kad patikrinimo metu nustatyti ir byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu į aplinką išleido Ftalatus (šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės ir neneigia; tai patvirtina valstybinę kontrolę vykdžiusių institucijų bei pačios pareiškėjos savikontrolės tikslais atlikti laboratoriniai tyrimai), todėl pareiškėja buvo pagrįstai pripažinta ATM mokesčio mokėtoja ir jai kilo pareiga įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka apskaityti išmetamus teršalus, apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti ATM. Paminėtina, jog LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje nutarė Departamento sprendimu pareiškėjai priskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio sumą sumažinti nuo 1 343 313 Eur iki 153 860 Eur dydžio sumos.

31. Teismas remdamasis MAĮ 110 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui (nagrinėjamu atveju Bendrovei) nesutinkant ir ginčijant Departamento 2020 m. kovo 16 d. sprendimu apskaičiuotus valstybei mokėtinus mokesčius, jam nekyla prievolė mokėti mokesčių iki bus išnagrinėtas mokestinis ginčas. Nesant nustatytos prievolės mokėti ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių, nėra ir pagrindo konstatuoti mokesčių mokėtojo neteisėtų veiksmų, tačiau, nemokėdamas ir apskųsdamas sprendimą, kuriuo jam apskaičiuotas mokėtinas mokestis, mokesčių mokėtojas (Bendrovė) prisiima delspinigių atsiradimo (skaičiavimo) riziką ateityje tuo atveju, jei jo skundas bus atmestas. Tokiu atveju delspinigiai laikytini žala valstybei dėl laiku nesumokėtų mokesčių.

32. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 ne panaikino, o tik sumažino mokestinės prievolės dydžio sumą. Aplinkybė, kad mokestinės prievolės suma buvo sumažinta, niekaip nekeičia fakto, jog pareiškėjui kilo pareiga įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka apskaityti išmetamus teršalus, apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti ATM. Taigi, nors pareiškėjas teigia, kad jo skundas buvo tenkintas, mokestinės prievolės sumos sumažinimas, o ne panaikinimas, pripažįstamas skundo atmetimu šioje dalyje ir pareiškėjui kyla pareiga mokėti apskaičiuotus delspinigius.

33. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl delspinigių priskaičiavimo už 580 dienų, nors MAĮ 98 straipsnio 2 dalis numato, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, teismas nurodė, jog pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

34. Nagrinėjamu atveju delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. pradedant skaičiuoti praėjus 20 dienų nuo Departamento sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo Bendrovei dienos iki ATM sumokėjimo dienos.

35. Teismas pažymėjo, kad minėtas 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento ir nėra taikomas už ankstesnius delspinigių skaičiavimo laikotarpius (už laikotarpį iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos bei už visą mokestinio ginčo laikotarpį, kai buvo sustabdytas ginčijamos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas), t. y. kol mokesčių administratorius nėra įgijęs teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tol 180 dienų terminas neskaičiuotinas.

36. Įvertinęs aktualias MAĮ nuostatas bei teismų praktiką, teismas pareiškėjo skundo teiginį, kad jam nagrinėjamu atveju delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik už laikotarpį, ne ilgesnį kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento ir nėra taikomas už ankstesnius delspinigių skaičiavimo laikotarpius (už laikotarpį iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos bei už visą mokestinio ginčo laikotarpį, kai buvo sustabdytas ginčijamos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas). Nagrinėjamu atveju teisė priverstinai išieškoti 671 657 Eur mokestinę nepriemoką atsirado tik įsiteisėjus LVAT 2021 m. lapkričio 17 d., taigi delspinigiai būtų skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų būtent nuo LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju delspinigiai buvo apskaičiuoti iki 2021 m. gruodžio 28 d., taigi 180 dienų terminas nebuvo viršytas.

37. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad delspinigių skaičiavimo trukmė, dydis, kuris siekia beveik 14 proc. nuo visos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos mokėtinos mokesčio dydžio sumos (671 657 Eur), nesuderinami su kompensacine delspinigių funkcija, neproporcingi bei neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nurodė, jog LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas mokesčio laiku nesumokėjo. Pinigai, turėję būti valstybės žinioje, buvo pareiškėjo žinioje, tad kompensavimas valstybei dėl to delspinigių pavidalu yra teisingas. Teismas, remdamasis LVAT praktika, nurodė, kad delspinigių skaičiavimas nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus elgesio, t. y. nuo patikrinimo akto surašymo laiko, ir pažymėjęs, jog tai priklauso nuo paties mokesčio mokėtojo, nes jis neturi jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Priešingai, mokesčių mokėtojas turi pareigą pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu mokesčių mokėtojas laiku būtų sumokėjęs mokesčius ir tokiu būdu tinkamai būtų įvykdęs savo pareigą sumokėti mokestį, dėl jo nebūtų reikėję atlikti mokestinį patikrinimą ir jam nebūtų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl delspinigių apskaičiavimo trukmės ir dydžio atmetė kaip nepagrįstus.

38. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) teises. Tokiu būdu ginčijamas atsakovo Sprendimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir motyvuotu, jį naikinti nei pareiškėjo skunde nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs skundo reikalavimų dėl VMI Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT praktikoje nurodytus mokestinio ginčo vertinimo aspektus, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus, nevisapusiškai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai privalo vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Konstitucinio Teismo doktriną, LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui priskaičiuoti delspinigiai laikytini neadekvačiais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo delspinigių arba jų dalies mokėjimo arba mokėtinus delspinigius savo sprendimu sumažinti.

42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog delspinigių skaičiavimo trukmė, dydis, kuris siekia beveik 14 proc. nuo visos apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytos mokėtinos mokesčio dydžio sumos, yra nesuderinami su kompensacine delspinigių funkcija, neproporcingi bei neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

43. Pareiškėjas remiasi MAĮ nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), LVAT praktika, Konstitucinio Teismo doktrina ir teigia, kad proporcingumo principas iš esmės reikalauja rinktis mažiau varžančią priemonę, leidžiančią pasiekti tą patį rezultatą. Proporcingumo kriterijus reikalauja patikrinti, ar atitinkamų subjektų teisės negali būti veiksmingai apgintos mažiau varžančio pobūdžio priemonėmis bei siekti, kad sankcijos visuomet būtų proporcingos tiek pažeidimo, tiek piktnaudžiavimo sunkumui.

44. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus, teismui konstituciškai suteikta teise vykdyti teisingumą, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, yra nepagrįstas ir pareiškėjas atleistinas nuo priskaičiuotų pernelyg didelių delspinigių, kaip neproporcingų mokesčio dydžiui ir nepagrįstai skaičiuotų už visą mokestinio ginčo laiką arba priskaičiuotų delspinigių dydis bent jau sumažintinas iki proporcingos ir protingos ribos (dydžio).

45. Pareiškėjas pažymi, kad mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, tačiau privaloma atsižvelgti į imperatyvaus pobūdžio sąlygą – būtinybę užtikrinti, jog mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laiką. Mokestinio ginčo trukmė yra reikšmingas kriterijus vertinant baudų ir delspinigių klausimus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo mokestinis patikrinimas už 2014–2018 m. baigtas Departamentui 2019 m. gruodžio 19 d. surašius patikrinimo aktą Nr. PA87-98. Mokestinis ginčas baigėsi tik 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po mokestinio patikrinimo pabaigos. Už mokestinio ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d., pareiškėjui buvo priskaičiuota 93 485,35 Eur delspinigių.

46. Atsižvelgiant į pradėtą patikrinimo laiką nuo pažeidimo padarymo ir mokestinio ginčo laikotarpį (mokestinis ginčas truko 1 metus ir 7 mėnesius, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d.), susidaro pakankamai ilgas laikotarpis, už kurį skaičiuojama sankcija. Kadangi delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną, taigi taip konstatuojama, kad tą kiekvieną dieną yra daromas pažeidimas, o tai neatitinka realios situacijos. Mokestinė prievolė pareiškėjui atsirado 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. MAĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo pavėlavęs ar neįvykdęs mokestinės prievolės, kuri atsirado 2021 m. lapkričio 17 d., delspinigiai, apskaičiuoti už visą laikotarpį, kai tęsėsi mokestinis ginčas, neatitinka teisingos pusiausvyros ir yra nepagrįsta finansinė našta pareiškėjui. Jeigu yra laikotarpis (skaičiuotinas dienomis), kai delspinigių skaičiavimas dėl pažeidimo darymo laiko pratęsimo sąlygojamas mokesčių administratoriaus veiksmų ar kitų aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio pratęsimo kaltas mokesčių mokėtojas ir kad tai priklauso nuo jo valios. Taigi, pareiškėjo vertinimu, sprendimas neatleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių arba jų nesumažinti yra neobjektyvus, šališkas, neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotų sankcijos adekvatumo, teisingos pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, principų.

47. Pareiškėjas teigė, kad pats mokestinis patikrinimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą, o kitos reikšmingos aplinkybės (mokestinė pareiga, ginčo senumas, mokesčio apskaičiavimo trukmė, pareiškėjo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi bei mokestinės prievolės įvykdymas) suteikia teismui teisę pasiremti teisingumo ir protingumo kriterijais pasisakant atleidimo nuo delspinigių plotmėje.

48. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio delspinigiai, kokie yra pritaikyti pareiškėjui, nėra taikomi net civiliniuose santykiuose, ypač ginčo, dėl kurio ir buvo priskaičiuoti delspinigiai metu buvusioje situacijoje, kuomet nei pasaulinėse rinkose, nei Lietuvoje nebuvo fiksuojama neįprastai didelė infliacija ar prekių/medžiagų stygius dėl ko kainos būtų padidėjusios ir tuo iššaukusios palūkanų ir delspinigių didėjimą. Pareiškėjui priskaičiuoti neproporcingo ir ginčo metu rinkos situacijos neatitinkančio dydžio delspinigiai.

49. Pareiškėjas teigia, kad delspinigiai skaičiuoti nuo pareiškėjui paskirto padidinto mokesčio už aplinkos taršą, t. y. nustačius, jog pareiškėjas pažeidė reikalavimus, mokestis už aplinkos taršą paskaičiuotas dešimt/penkiasdešimt kartų didesniu tarifu, tokiu būdu valstybei ne tik atgaunant iš pareiškėjo negautas sumas mokesčio pavidalu, bet ir nubaudžiant pareiškėją už pažeidimą. Dėl to, kad bauda buvo ginčijama teisme, pareiškėjui buvo skaičiuoti beveik 14 proc. dydžio delspinigiai, tokiu būdu dar kartą nubaudžiant pareiškėją už padarytą pažeidimą ir iš esmės baudžiant už tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl priskaičiuotos baudos dydžio. Pareiškėjas sutiktų su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad priskaičiuoti delspinigiai turi kompensuoti valstybei už tai, jog ji negalėjo naudotis pareiškėjo nesumokėta bauda, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju delspinigiai (jų dydis) atlieka jau nebe kompensacinę, bet ir baudinę funkciją, ko neturėtų būti įprastoje valstybės praktikoje. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja LVAT suformuotai praktikai, kad delspinigiai atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją.

50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje paaiškinta, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra dvigubai didesnis (14 proc.) nei paties kasacinio teismo praktikoje nustatyta riba (7,3 proc.).

51. Pareiškėjas, apibendrindamas teigia, kad atsižvelgiant į delspinigių kompensacinę funkciją bei LVAT konstatuotą mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės adekvatumo būtinumą, sprendžia, kad delspinigių dydis šiuo konkrečiu atveju yra neadekvatus. Įvertinant pareiškėjo argumentus dėl per ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio, dėl jų dydžio (93 485,35 Eur), neadekvatumo, lyginant su pareiškėjui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti mokesčių suma (671 657 Eur), pareiškėjo veiklos specifiką, apskaičiuoti delspinigiai yra neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei gero administravimo principais, įvertinus tai, kad pareiškėjui paskirtos sankcijos yra neproporcingai didelės, pareiškėjas vertina, kad jis atleistinas nuo apskaičiuotų delspinigių už laikotarpį, kuriuo vyko mokestinis ginčas, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d., mokėjimo. Pareiškėjo nuomone, net ir atleidus jį nuo priskaičiuotų delspinigių, būtų pasiekti šia priemone keliami tikslai, t. y. būtų padarytas tiesioginis poveikis teisės pažeidėjui, būtų įspėjami kiti potencialūs mokesčių mokėtojai apie taikytinus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus nepaklusus reikalavimams dėl pareigos laiku bei tinkamai mokėti mokesčius.

52. Pareiškėjas teigia, kad pripažintina pagrįsta ir teisinga pareiškėjo pozicija dėl priskaičiuotų delspinigių proporcingumo vertinimo. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus bei išdėstytas aplinkybes dėl patikrinimo atlikimo trukmės, mokestinio ginčo trukmės, į tai, kad mokesčių administratoriaus nustatyta mokesčio prievolė įvykdyta pilna apimtimi bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tikslinga atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ar jų dalies mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

53. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

54. Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu.

55. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog delspinigiai apskritai pareiškėjui neturėjo būti skaičiuojami, yra visiškai nepagrįstas, be kita ko, vertinant, kad tokiu atveju būtų ne tik pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės principai (kaip tai numatyta MAĮ 6 str.), bet delspinigių skaičiavimo institutas, kaip vienas iš tinkamos mokestinės prievolės užtikrinimo būdų (MAĮ 95 str.) apskritai netektų prasmės (pagal MAĮ 40 str. 1 d., 81 str. 1 d. mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę). Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą.

56. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių skaičiavimu, nurodo, kad delspinigiai už laiku neįvykdytas mokestines prievoles skaičiuojami dvejopai: pirmasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda, kai tam tikras mokestis pagal teisės aktus turėjo būti sumokėtas, ir baigiasi, kai mokesčių administratoriaus sprendimu patvirtinamas patikrinimo aktas (delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti šiuo pagrindu). Antrasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda praėjus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytam terminui (20 dienų, MAĮ 81 str. 2 d.) ir baigiasi praėjus 180 dienų nuo šio termino pabaigos (MAĮ 98 str. 2 d., 105 str. 1 d. 3 p.). Taigi bendra delspinigių skaičiavimo trukmė priklauso nuo to, ar mokesčių mokėtojas skundžia sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. nuo to, kada atsiras teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

57. Nagrinėjamu atveju, pasibaigus mokestiniam ginčui, įsiteisėjus LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarčiai, atsirado teisė priverstinai išieškoti 671 657 Eur mokestinę nepriemoką. Vadinasi nuo LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos), delspinigiai būtų skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Taigi, pareiškėjas pareigos mokėti mokestį atsiradimo momentą neteisingai sutapatina su teisės privestinai išieškoti atsiradimo momentu. Šiuo atveju pareiškėjui delspinigiai buvo apskaičiuoti ne nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (antras delspinigių skaičiavimo etapas), o vykusio teisminio ginčo, kuomet buvo sustabdytas priverstinis mokesčio išieškojimas, laikotarpiu, kitaip tariant, laikotarpiu, kuomet ginčas dar nebuvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (t. y. nebuvo atsiradusi teisė privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką), todėl nebuvo prasidėjęs ir įstatyme numatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas. Atsižvelgiant į tai, MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo (ir negalėjo būti) taikomos.

58. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad VMI ir/ar pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo delspinigių pažymi, jog, nors kaip teisingai nurodo pareiškėjas, pagal MAĮ 100 straipsnio 2 dalį nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, tačiau to paties MAĮ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.

59. Kadangi pareiškėjas Prašyme klausimo dėl atleidimo nuo delspinigių, kaip tai imperatyviai numato MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalis, neformulavo, argumentų, kuriais būtų grindžiamas toks pareiškėjo prašymas, neteikė, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad VMI ir / ar teismas nepagrįstai neatleido pareiškėjo nuo delspinigių yra visiškai nepagrįsti, be kita ko, ir klaidinantys teismą bei išeinantys už ginčo ribų. Pareiškėjas tiek Prašyme, tiek skunde teismui dėstė argumentus dėl delspinigių skaičiavimo termino (už laikotarpį kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas vykstant mokestiniam ginčui) ir delspinigių skaičiavimo pagrįstumo už sustabdymo laikotarpį, nes mokesčių mokėtojo skundas nebuvo atmestas, į kuriuos VMI pateikė atsakymą, bei dėl kurio pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo teises, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, VMI Sprendimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir motyvuotu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai išdėstyti šios nutarties 40–52 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pagrindinis apeliacijos momentas – priskaičiuoti delspinigiai laikytini neadekvačiais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, t. y. iš esmės keliamas delspinigių dydžio klausimas.

61. Pasisakant dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, būtina pažymėti, kad Bendrovė į teismą kreipėsi nesutikdama su Sprendimu (žr. nutarties 1 p.).

62. Sprendimas buvo priimtas Prašymo pagrindu (žr. nutarties 2 p.), kuriame aiškiai bei konkrečiai suformuluotas reikalavimas – perskaičiuoti delspinigių, nurodytų prievolėje ATM003(MD) (prievolės suma 93 485,35 Eur neapmokėta suma 93 485,35 Eur), sumą pagal faktines aplinkybes. Nei Prašymo rezoliucinėje dalyje, nei kitose jo (Prašymo) dalyse nebuvo fiksuota, kad yra prašoma atleisti nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

63. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Sprendimo, jį atmetė bei teisiškai pagrindė delspinigių apskaičiavimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.).

65. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių laikymo neadekvačiais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, turint omenyje, kad Bendrovė skundė Sprendimą dėl delspinigių apskaičiavimo iš esmės ne tuo pagrindu, kurį išdėstė apeliaciniame skunde, yra atmestini.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pasisako ir dėl delspinigių esmės, jų skaičiavimo bei galimybės nuo jų atleisti, dvigubo baudimo sąvokos (žr. nutarties 46 p., 48 p.).

67. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis lėšomis disponavo nepagrįstai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-885-575/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-373-575/2022). Taigi, dėl laiku nesumokėtos mokestinės nepriemokos pareiškėjas privalo sumokėti delspinigius. VMI, nustačiusi, kad pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos yra įgaliota skaičiuoti delspinigius MAĮ nustatyta tvarka.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-944/2011, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-679-556/2020 ir kt.).

Pirmu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Šiuo pagrindu delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Antras delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.

Šiuo atveju delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-254/2011, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-679-556/2020 ir kt.). Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.;

žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-752-438/2021). Šiuo atveju taip ir įvyko – delspinigiai buvo apskaičiuoti už visą tą laikotarpį, kol vyko mokestinis ginčas. Mokesčių mokėtojas, žinodamas teisinį reguliavimą, pats pasirinko šį teisinį kelią, su visomis iš čia kylančiomis teisinėmis pasekmėmis – vadinasi, ir šiuo aspektu apeliacija negali būti pripažinta pagrįsta.

69. Sprendžiant dėl atleidimo nuo mokestinių delspinigių ir baudos, primintina, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. jeigu: tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme (2 p.); yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (3 p.); kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims) (4 p.). MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atleidimo nuo baudų mokėjimo už mokestinių prievolių nevykdymą pagrindai, t. y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 p.); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas) (2 p.); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 p.); kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 p.). Faktinių aplinkybių, suponuojančių ką tik išdėstyto teisinio reguliavimo taikymą, nenustatyta.

70. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

71. Įvertinus pareiškėjo padarytos teisei priešingos veikos pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes, konstatuotina, kad padarytas teisės pažeidimas suponavo inter alia (be kita ko) papildomą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. delspinigių apskaičiavimą (žr. nutarties 65 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės taikymas, įgyvendinant MAĮ nuostatas, todėl nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimą.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius