2022-07-05 Nr. AB-18183-4-39-3-00207-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3276-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00207-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. F. I. I., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo ir termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodoma:

2.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą skundė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 13 d. atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jo prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas.

2.2. Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 2021 m. liepos 2 d., kai neteisėtai ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimu priemonės taikymas pratęstas iki 2022 m. birželio 2 d.

2.3. Atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas ir nuspręsta, be kita ko, Užsienietį išsiųsti į kilmės valstybę, tikėtina, kad asmuo gali stengtis pabėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares taip siekdamas sutrukdyti galutinio sprendimo įvykdymą. Dėl to šiuo atveju tikslinga pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės su judėjimo laisvės ribojimais taikymą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos

4. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115, 118 straipsniais.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo prašymas suteikti prieglobstį atmestas ir įsiteisėjęs, galima manyti, kad Užsienietis gali bandyti vykti į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena Užsieniečio giminės, tuo trukdydamas įvykdyti prieglobsčio procedūroje galutinį sprendimą.

6. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl yra pagrindas ją pratęsti. Užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra tikslinga.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), pagal kurią formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka siekiant pagrįsti asmens judėjimo laisvę ilgą laiką. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucijų pareigūnais, be to, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos asmens atvykimo į Lietuvą aplinkybės ir nagrinėjamo ginčo kontekste nėra aktualios.

8.2. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu bei anksčiau. Asmeniui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai ir byloje pateikti įrodymai, jog Užsienietis yra geranoriškas ir bendradarbiauja su institucijomis, yra pateikęs originalų kilmės šalies išduotą pasą ir jo asmenybė yra nustatyta.

8.3. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Byloje nėra nė vieno pagrįsto VSAT argumento taikyti užsieniečio atžvilgiu taikytinos priemonės, itin ribojančios jo teises, taikymo. Atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento ne tik de facto (faktiškai) laikytinas sulaikymu, bet ir formaliai nustatytas kaip toks.

8.4. Apgyvendinimo sąlygos yra nežmoniškos dėl itin mažai vienam asmeniui skirtos vietos, bei dėl to, jog realiai Užsieniečio judėjimo laisvė apribota ne tik apgyvendinimo vietos teritorija, bet ir atskiru sektoriumi, kurio plotas yra itin mažas. (duomenys neskelbtini) gyventojams pritaikyto maisto užsienietis negauna, praustis ir skalbti drabužius užsieniečiai priversti naudojant tuos pačius sanitarinius įrenginius skirtus daugeliui žmonių, todėl sunku išlaikyti higienos normas. Psichologinė įkalintų asmenų būklė yra tragiška, labiausiai užsieniečių teises pažeidžia laisvės ribojimas, nes jie gyvena aptverti, todėl apgyvendinimo sąlygos prilygsta nežmoniškoms.

8.5. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje, yra formalus, nes Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento buvo sulaikytas ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, jei jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė.

8.6. Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas dėl to, jog įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl asmens išsiuntimo, teismas privalo pasisakyti dėl priimto sprendimo išsiųsti užsienietį į kilmės šalį realumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog „paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti asmenį, sulaikymas tampa nepateisinamu.“ (Mahdi, C-146/14 PPU). Tokios pačios išvados padarytos Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. spalio 15 d. paskelbtoje byloje L. M. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 40081/14, 40088/11, 40127/14), kurioje teismas konstatavo, kad nustačius faktą, kad asmenų negalima deportuoti Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme, jų sulaikymas tampa neterminuotu, o nenutraukiant jų sulaikymo pažeidžiama asmenų teisė į laisvę.

8.7. Ginčo atveju sprendimas išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį buvo priimtas, tačiau nebuvo atlikti jokie konkretūs veiksmai dėl išsiuntimo ir / arba priimti kiti sprendimai, kurie įneštų teisinį aiškumą dėl to. Visuotinai žinoma, jog priverstinai į (duomenys neskelbtini) išsiųsti žmonių nėra galimybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmens faktinis ilgalaikis sulaikymas yra neproporcinga ir neadekvati, neteisėta priemonė, kuri turi būti panaikinta nedelsiant.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais teikime (žr. nutarties 2.1.–2.3. p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pratęsimo pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl yra pagrindas ją pratęsti

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pratęstas ribojimų terminas yra neproporcinga sankcija ir pažeidžia asmens judėjimo laisvę, dėl to nagrinėjamu atveju gali būti pritaikyta švelnesnė priemonė.

14. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą skundė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jo prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 64 d.) ir Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

16. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Užsieniečiui taikomų judėjimo laisvės ribojimų pratęsimo klausimas. Byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, t. y. 2021 m. liepos 2 d. Alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant judėjimo laisvės ribojimus Užsieniečiui taikoma nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimu priemonės taikymas pratęstas iki 2022 m. birželio 2 d. Taigi, Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus.

19. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės ribojimų pratęsimą iš esmės grindė aplinkybėmis, jog visų pirma, Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas ir sprendimo įgyvendinimui, t. y. Užsieniečio išsiuntimui į kilmės valstybę, iškiltų rizika, jei nebūtų ribojama judėjimo laisvė, taip pat, aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) gyvena Užsieniečio giminaičiai ir netaikant ribojimų kiltų rizika, jog asmuo pasislėps.

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nurodyti argumentai nėra pakankami pratęsti judėjimo laisvės ribojimus tokiam ilgam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad per visą apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs nustatytą apgyvendinimo tvarką ar taisykles ir / arba keltų grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Be to, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir tą patvirtina pateiktas asmens pasas. Byloje nepateikti duomenys, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisako teikti informaciją ar pagalbą.

21. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokių veiksmų buvo imtasi dėl galutinio sprendimo įgyvendinimo ir Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę. Tokiu atveju abejotina Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę realumu ir atitinkamai, tolimesnio Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumu ir proporcingumu siekiamam tikslui – įvykdyti galutinį sprendimą ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę – pasiekti.

22. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) taikymo termino pratęsimas nėra pagrįstas ir proporcingas. Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

23. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. F. I. I. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Vilija Mikuckienė

Dalia Višinskienė