1b0db773-d88c-4c3f-9ff2-0ef3b1d1ffb5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-378-413/2016 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03707-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.4; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B., atsakovės M.

B., trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1468-896/2015 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovėms G. B. ir M. B., tretiesiems asmenims D. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovės G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B., tretiesiems asmenims M. B., D. B. ir A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių G.

B. ir M. B. 10 136,70 Eur skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 66-69). ReikalavimÄ priteisti skolÄ ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ 2008 m. balandžio 7 d. sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės M. B., veikiančios savo dukters ir atsakovės G. B. vardu, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino atsakovei 35 000 Lt sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. A. G. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 33-35).

Atsakovės teigimu, minėtos sutarties ji nesudarinėjo, nebuvo įgaliojusi tai daryti ir savo motinÄ M. B.. Nurodė, kad už žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji sklypo pardavėjai sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jokių derybų su ieÅ¡kovu nevedė, apie pinigus nekalbėjo. Pažymėjo, kad dalį pinigų žemės sklypo pirkimui ji turėjo grynais, likusiÄ dalį gavo iÅ¡ banko kaip paskolÄ . GinčijamÄ sutartį ji pamatė tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme. Kodėl į ginčijamÄ sutartį buvo įraÅ¡yta, kad atsakovė M.

B. veikia kaip įgaliotas atsakovės G. B. asmuo, atsakovė nežino, tikėtina dėl ieÅ¡kovo veiksmų, nes bÅ«tent jis padiktavo sutarties tekstÄ . A. M. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ji nėra gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo jokių pinigų, ginčijamas 2008 m. balandžio 7 d. paskolos raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas tuomet, kai buvo ruoÅ¡iamasi jungtinės veiklos tikslais daryti žemės sklypo detaliuosius planus. Visa tai turėjo kainuoti 70 000 Lt, todėl ieÅ¡kovas pažadėjo duoti 35 000 Lt, t. y. pusę sumos, kaip verslo partneris, tačiau minėtos sumos neperdavė nei atsakovei, nei jos dukrai Gabrielei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės M. B. 10 136,70 Eur skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės M. B. 498,48 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 304 Eur žyminį mokestį ir 17,99 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Atsakovės G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovo A. B., trečiųjų asmenų M. B., D. B. ir A. B., toje dalyje, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 152 Eur žyminį mokestį; likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 7 d. tarp atsakovo M.

B., ieÅ¡kovo A. B., trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, kurioje nurodyta, kad M. B., įgaliota G. B., skolinasi iÅ¡ D. ir A. B. 35 000 Lt sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2011 m. birželio 6 d. M. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, praÅ¡ydama pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis tiek minėtÄ 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, tiek 2008 m. balandžio 7 d. sudarytÄ sutartį tarp M. B. ir D.

B. bei A. B., pagal kuriÄ M. B. skolinosi 80 000 Lt namo statybai, taip pat 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarytÄ sutartį tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kuriÄ M. B. skolinosi 37 000 Lt namo statybai, bei prašė pripažinti bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B. statant namÄ SB „Putinas“ 3 sklype, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, paliko nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ , kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovės M.

B. ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, sudarytÄ tarp M. B. ir D. B. bei A. B. dėl 35000 Lt paskolos suteikimo. Å ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieÅ¡kovei atsakovai perdavė 35 000 Lt, nurodytus 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje, ieÅ¡kovė nepaneigė pinigų gavimo fakto. Teismas nurodė, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ ir nagrinėjamoje byloje.

Vadovaujantis nurodytu, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės M. B. teiginius, kad pinigai jai nebuvo perduoti.Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir kitos atsakovės G. B. kildinamas iÅ¡ sutarties sÄ lygos, jog atsakovė M. B., įgaliota bendraatsakovės G. B., skolinosi 35 000 Lt. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu M. B. jam pateikė įgaliojimÄ , patvirtinantį, kad ji yra įgaliota G. B. vardu atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su žemės sklypo įgijimu, tame tarpe ir skolintis pinigus, su tuo nesutiko atsakovė G.

B., tvirtinusi, kad tokio įgaliojimo nėra davusi. Todėl įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, patvirtinančių tokio įgaliojimo egzistavimÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė G. B. buvo davusi įgaliojimÄ M. B. skolintis pinigus ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl tokio įgaliojimo egzistavimo laikė nepakankamais, pažymėdamas, kad pinigų (10 000 Lt) perdavimo metu ieÅ¡kovas 2006 m. kovo 21 d. sutartyje buvo nurodęs, kad žemės sklypÄ perka jis pats, o ne G.

B.. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovė G. B. nesudarė sandorio su ieÅ¡kovu, o byloje nustatyta aplinkybė, kad M. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas lėšas skyrė G. B. žemės sklypo įgijimui nedaro atsakovės G. B. sandorio Å¡alimi. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė M. B. sudarė sandorį G. B. vardu neturėdama tam teisės. Byloje nustatytÄ aplinkybę, kad atsakovė M. B. pasiskolintus iÅ¡ A. B. 10 000 Lt skyrė G. B. sklypo įgijimui, teismas nelaikė pastarosios sandorio patvirtinimu ir pažymėjo, kad ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog G.

B. skolino ir likusius 25 000 Lt. Nustatęs, kad ieÅ¡kovo paskolos teisiniai santykiai atsirado ne su atsakove G. B., o su atsakove M. B., teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl solidarios skolos atsakovės G. B. atžvilgiu kaip nepagrįstÄ ir sprendė, kad gautÄ paskolÄ turi grÄ Å¾inti atsakovė M. B.. Pasisakydamas dėl atsakovės G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ buvo konstatuoti du esminiai faktai:

1) kad M. B. iš ieškovo gavo 35 000 Lt pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį;

2) kad atsakovė G. B. neišdavė įgaliojimo M. B. jos vardu skolintis iš A. B. pinigus. Nustatęs, kad G. B. nebuvo sandorio šalimi ir neišdavė M. B. įgaliojimo, teismas paskolos sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė, pripažino negaliojančia. Teismas taipogi pažymėjo, kad byloje nustačius, jog pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį atsakovė M. B. gavo iš ieškovo 35 000 Lt, pripažinti sutartį negaliojančia likusioje jos dalyje nėra pagrindo.

Nenustatęs Å¡alių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių, teismas netenkino Å¡alies procesinių praÅ¡ymų dėl baudų skyrimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio taisyklėmis. Pažymėjęs, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį sudarė A. B. ir M. B., teismas sprendė, kad abu Å¡ie asmenys yra atsakingi už atsakovės G. B. įtraukimÄ Ä¯ procesÄ ir jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi G. B. savo pasirinkimu atsakovu prieÅ¡ieÅ¡kinyje įtraukė tik A.

B., teismas sprendė, kad atmetus ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovę G. B. ir iÅ¡ dalies patenkinus jos prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo tarp jos ir ieÅ¡kovo A. B. nesudaryta, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo pusę G. B. turėtų iÅ¡laidų. Be to, teismas priteisė iÅ¡ atsakovės M. B. ½ dalį paÅ¡to iÅ¡laidų bei žyminį mokestį valstybei, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnis). Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovės M. B. valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos iÅ¡laidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis) pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-11-T-201-277 (150,60 Eur) ir pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-15-T-554-825 (347,88 Eur).

Nors ieÅ¡kovas į bylÄ buvo pateikęs 2011 m. balandžio 29 d. antstolio kvitÄ , kuris pagrindžia ieÅ¡kovo patirtas 72,41 Eur (250 Lt) iÅ¡laidas už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ , teismas sprendė, kad vykdymo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos dalyku. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovės G.

B. ir M. B. apelianto A. B. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sampratÄ , netinkamai kvalifikavo atsakovės G. B. veiksmus, netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų.2. Ä®vertinus tai, kad atsakovė G. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nesudaryta visÄ 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį ir kitų reikalavimų nereiÅ¡kė, teismas, tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažindamas 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį nesudaryta toje dalyje, kurioje nurodyta, kad M.

B. veikia kaip G. B. įgaliotinė, pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , ko pasėkoje prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, ir išėjo už atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, kas daro skundžiamÄ spendimÄ negaliojančiu.3. Apelianto vertinimu, nepagrįsta ir paneigta bylos įrodymais teismo iÅ¡vada, kad atsakovė G. B. nebuvo sandorio Å¡alimi, kad neiÅ¡davė atsakovei M. B. įgaliojimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, nurodyta, kad 35 000 Lt atsakovei G.

B. buvo paskolinta dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėtoje civilinėje byloje (Nr. 2A-79-381/2015) taip pat neginčijamai nustatyta, kad 10 000 Lt ieÅ¡kovo buvo sumokėti kaip avansas sklypo pardavėjai, o likusi suma buvo perduota trečiajam asmeniui M. B.. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytÄ aplinkybę, kad apeliantas pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį perdavė M.

B. 35 000 Lt bei laikė Å¡iÄ aplinkybę prejudiciniu faktu, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytus kitus prejudicinius faktus, t. y. kad 35 000 Lt atsakovei G. B. buvo paskolinta dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėti faktai paneigia teismo sprendime nurodytÄ aplinkybę, kad G. B. nebuvo paskolos sutarties Å¡alimi. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad atsakovės žemės sklypo įsigijimo faktas papildomai įrodo paskolos dalyko perdavimÄ .

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo faktu paskolos sutarties Å¡alys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tÄ dienÄ pinigai nebuvo perduoti, siekdamos raÅ¡ytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir Å¡alis siejančias teise ir pareigas. Å ie Lietuvos apeliacinio teismo teiginiai patvirtina apelianto pozicijÄ , kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta ir piniginės lėšos buvo perduotos žemiau nurodytais terminais: 10 000 Lt – sudarant avansinę sutartį (2006-03-21) buvo perduoti žemės sklypo pardavėjai V.

B., kurie 2006 m. gegužės 30 d., sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovės G. B. ir V. B., buvo įskaityti į žemės sklypo pirkimo kainÄ ; 15 000 Lt buvo paskolinta 2006 m. balandį, pinigus perduodant M. B. savo namuose; 2008 m. balandžio mėn. buvo paskolinta dar 10 000 Lt, pasiraÅ¡ant paskolos sutartį. Piniginių lėšų įskaitymas į atsakovės G. B. perkamo žemės sklypo kainÄ patvirtina faktÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai santykiai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pažymėjo, kad M.

B. nepaneigė pinigų gavimo, todėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui papildomai įrodinėti pinigų perdavimo fakto nebereikia, nes jis yra nustatytas prejudicinę galiÄ turinčioje kitoje civilinėje byloje. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariamoje situacijoje bÅ«tent atsakovė G. B. turėjo įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014), tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pinigų negavimo faktÄ ar patvirtinančių faktus, kad piniginės lėšos už žemės sklypÄ Ä¯skaitytos nebuvo.4.

Nors teismas konstatavo, kad atsakovė G. B. nebuvo iÅ¡davusi įgaliojimo skolintis pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo ar kitų asmenų nekilnojamojo turto pirkimui ar bet kokiam kitam tikslui, apeliantas pažymi, kad 10 000 Lt buvo paskolinti atsakovės G. B. žemės sklypo įsigijimui ne per atsakovę M. B., tačiau bÅ«tent pačiai G. B. dalyvaujant ir žinant visas sandorio sudarymo aplinkybes, kas tik įrodo, kad 10 000 Lt sumokėti kaip avansas už vėliau atsakovės G. B. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ buvo paskolinti jai pačiai.

Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius, kad byloje nėra paneigtas pinigų perdavimo - gavimo faktas, teismo iÅ¡vados apie netinkamÄ Ä¯galiojimÄ laikytinos nepagrįstomis. M. B. patikino, jog turi visus įgaliojimus veikti atsakovės G. B. vardu parodydama notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , suteikiantį jai teisę atsakovės G. B. vardu skolintis pinigines lėšas. Be to, atsakovė G. B. nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki Å¡iol nesiėmė jokių veiksmų, kad paskolos sutartis bÅ«tų panaikinta, nuginčyta, tokiu bÅ«du savo konkliudentiniais veiksmais patvirtindama paskolos sutartimi prisiimtas prievoles.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui. IeÅ¡kovo nuomone, 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis atitinka visus įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo keliamus reikalavimus. Apeliaciniu skundu atsakovė M.

B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ visa apimtimi; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinio dokumento rengimo iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Bylose, kuriose nustatytus faktus pirmosios instancijos teismas laikė prejudiciniais, bylos Å¡alimi nebuvo įtrauktas A. B., kuriam teismo sprendimas gali sukelti teisines pasekmes Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje vadovavosi prejudicinių faktų taisykle.2.

Teismas savo sprendime rėmėsi prejudiciniais faktais, nors pagal ieÅ¡kinį buvo sprendžiamas paskolos grÄ Å¾inimo klausimas. Å ioje apimtyje buvo nagrinėjamas ir paskolos dalykas – pinigai (35 000 Lt). Atsakovė M. B. įrodinėjo, kad paskolos dalyko ( pinigų ) ji negavo, tačiau sutarties Å¡alimis pripažinus tik A. B. ir M. B., dingsta tokios paskolos motyvas – sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad sklypÄ nupirko atsakovė G. B. ir niekam nekilo abejonių, kad G.

B. neturėjo lėšų Å¡iam sklypui įsigyti. Todėl lieka aktualus pinigų perdavimo faktas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl atsakovių solidarios atsakomybės atsirado tik ieÅ¡kovui pateikus 2015 m. gegužės 4 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir M. B. įtraukus atsakove. Pažymi, kad tiek palaikydama atsakovės G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek teikdama atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovė M. B. įrodinėjo, kad pinigų negavo, kad jie nebuvo perduoti tomis aplinkybėmis, kokias nurodo ieÅ¡kovas.

Liudytojos O. B. B. ir A. K. savo parodymais paneigė pinigų davimo faktÄ , kadangi jos nurodė visiÅ¡kai skirtingas pinigų perdavimo aplinkybes. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. B. buvo perdavęs pinigus M. B. ankščiau, dar iki ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo, prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, kad jos, neva tÄ dienÄ , 2008 metų pavasarį perdavinėjo pinigus M. B. A. B. namuose. Tai naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo fakto ieÅ¡kovas neįrodė, kadangi raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinta, jog ieÅ¡kovas skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo dienÄ neturėjo 35 000 Lt.3.

Teismas visiškai netyrė liudytojų parodymų, atsisakė juos vertinti, o liudytojos A. S. parodymai tirti tik iš dalies ir nepasisakant, kodėl nebuvo vertinami kiti A. S. parodymai. Teismas vadovavosi tik prejudiciniais faktais.

4. M. B. buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl teismo atskirosios nutarties priėmimo, paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas A. B., D. B., liudytojos A. S., O. B. B. ir A. K. teikė melagingus parodymus, kas akivaizdžiai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau savo sprendime teismas pasisakė tik dėl praÅ¡ymų skirti baudas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuomone, tokiu bÅ«du teismas padarė procesinės teisės pažeidimÄ , priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .5. Ä®vertinus tai, kad teismas nepasisakė dėl visų įrodymų, dėl liudytojų parodymų, apeliantė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, papildomai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme tirtus įrodymus, tame tarpe ir atsisakytus tirti bei vertinti įrodymus, nes tai galėjo sÄ lygoti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimo priėmimÄ .

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. (atsakovės M. B. sutuoktinis) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė prejudicinių faktų taisyklę. Pažymi, kad A. B. nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, kuomet Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1212-436/2014, taip pat nedalyvavo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, todėl teismas nepagrįstai minėtose bylose nustatytus faktus laikė prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.

Trečiasis asmuo A. B. asmeniÅ¡kai yra pasirašęs 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje, kurios pagrindu yra reikalaujama priteisti skolÄ , tačiau pirmÄ kartÄ pasisakė tik pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ dėl skolos priteisimo. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas iÅ¡ esmės nebuvo analizuotas ir ieÅ¡kinys patenkintas priteisiant skolÄ iÅ¡ M. B. remiantis vien tik netinkamai nustatytais prejudiciniais faktais, sprendimas (ginčijama jo dalis) yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.2.

Teismas nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų B. O. B., A. K. parodymų, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Minėtos liudytojos nepatvirtinto ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų dėl pinigų perdavimo aplinkybių, abi liudytojos liudijo prieÅ¡ingai nei nustatyti (anot teismo) prejudiciniai faktai. Teismas nevertino ir liudytojos A. S. duotų parodymų, tokiu bÅ«du nusiÅ¡alindamas nuo dalyvavimo įrodinėjimo procese, tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nenustatė visų Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, nes apsiribojo tik anksčiau priimtų teismo procesinių dokumentų citavimu, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .3.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju bÅ«tent paskolos davėjas (ieÅ¡kovas) turėjo įrodyti pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovei faktÄ , kadangi paskolos sutartyje aiÅ¡kiai nėra užfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-102/2013). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 konstatavo, kad paskolos dalykas buvo perduotas ne skolos dokumento suraÅ¡ymo dienÄ .

Apelianto nuomone, tokio faktinių aplinkybių vertinimo užteko tam, kad teismas priimtų sprendimÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinis teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kada konkrečiai ieÅ¡kovas perdavė pinigus atsakovei M. B. ir nutartyje to nenurodė, nes nagrinėjant reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Å¡ių aplinkybių aiÅ¡kintis nebuvo reikalo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kitokius ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. teismas privalėjo atsakyti į klausimÄ , ar pinigus ieÅ¡kovas perdavė realiai, kada juos perdavė, kokiomis aplinkybėmis ir kam.

IeÅ¡kovas įrodinėjo pinigų perdavimo faktÄ savo paaiÅ¡kinimais, trečiojo asmens D. B. paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kurie prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams. Esant skirtingiems įrodymams dėl pinigų perdavimo, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tikslinga vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti ieÅ¡kovo nurodyto ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko, tÄ padaryti galėjo tik pats ieÅ¡kovas, kuriam suteikta teisė pačiam spręsti dėl savo teisių gynimo bÅ«do ir apimties.

Todėl pirmosios instancijos teismas, perkeldamas prievolės įvykdymÄ tik vienai atsakovei M. B., peržengė ieÅ¡kinio ribas, susiaurino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl solidariosios atsakovių G. B. ir M. B. prievolės. IeÅ¡kovui neįrodžius solidariosios atsakovių prievolės, teismas turėjo ieÅ¡kinį atmesti.5. Apelianto teigimu, byloje liko neatskleista jos esmė – pinigų (ne)perdavimo momentas. Todėl siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , nes apeliaciniame skunde nurodyti teisės taikymo ir fakto klausimai negalės bÅ«ti adekvačiai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir raÅ¡ytiniais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kurie yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, o dalis jų pakeisti.

Todėl apeliantui aptarti ir nurodyti visus prieÅ¡taravimus raÅ¡tu nėra galimybės, kadangi CPK 306 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinio skundo argumentus iÅ¡dėstyti glausta forma. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo D. B. praÅ¡o apeliantų M. B. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, o apelianto (ieÅ¡kovo) A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimu į atsakovės M. B. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantės M.

B. ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai apie netinkamÄ prejudicinių faktų taikymo taisyklę. IeÅ¡kovas pažymi, kad prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikÅ¡minga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose nustatytais faktais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra įsiteisėję, bylose dalyvavo tie patys asmenys (M.

B., A. B., D. B., G. B.), kuriems teisinės pasekmės ir buvo sukeltos, abiejuose bylose įrodinėjimo faktas apie pinigų gavimÄ pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį buvo reikÅ¡mingas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ minėtose bylose nustatytus faktus laikyti prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleistas pinigų perdavimo/neperdavimo faktas. IeÅ¡kovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje nagrinėjo analogiÅ¡kÄ klausimÄ ir nurodė, kad M.

B. pripažino, jog sutartis pagal savo esmę yra paskolos sutartis, tačiau jai paskolos dalykas perduotas nebuvo. FaktÄ , jog žemės sklypo pirkimui atsakovės G. B. vardu ieÅ¡kovas A. B. ir jo sutuoktinė D. B. perdavė pinigus atsakovės G. B. įgaliotam atstovui – jos motinai M. B., patvirtina 10 000 Lt sumokėtas avansas žemės sklypo pardavėjai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypo įsigijimo faktas papildomai įrodo paskolos dalyko perdavimÄ . Tokiu bÅ«du Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimi Å¡alys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tÄ dienÄ pinigai ir nebuvo perduoti, siekdamos raÅ¡ytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir Å¡alis siejančias teise ir pareigas.

Minėtos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde nurodytus faktus apie pinigų neperdavimo ar negavimo faktÄ . Atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ apelianto A. B. ieÅ¡kovo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. IeÅ¡kovo nuomone, A. B. neturi jokios teisės reikÅ¡ti apeliacinio skundo, nes į bylÄ trečiuoju asmeniu jis buvo įtrauktas tik dėl to, kad savo paraÅ¡u patvirtino 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, dalyvavo sutarties sudarymo metu.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1212-436/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje dėl to, kad A. B. nebuvo bylos šalis minėtose bylose. Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Ieškovo nuomone, buvo visos aplinkybės prejudicinių faktų taisyklės taikymui nagrinėjamoje byloje.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleistas pinigų perdavimo/neperdavimo faktas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuo kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti paskolÄ jos gavėjas turi teisę gintis ginčydamas paskolos sutartį, tai yra įrodinėti, kad jis paskolos dalyko faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad paskolos dalykas iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo faktu sutarties Å¡alys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tÄ dienÄ pinigai nebuvo perduoti, siekdamos raÅ¡ytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir Å¡alis siejančias teise ir pareigas. IeÅ¡kovo nuomone, minėtos aplinkybės paneigia apelianto nurodytus faktus apie neva tai pinigų neperdavimo ar negavimo faktÄ .4. IeÅ¡kovo nuomone, įvertinus tai, kad byla nagrinėjama nuo 2011 metų, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, nepagrįstas apelianto praÅ¡ymas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė G. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovės M. B. apeliacinį skundÄ patenkinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl ieÅ¡kovo A. B., trečiojo asmens D. B., liudytojų A. S., O. B. B. ir A. K. melagingų parodymų, informuojant teisėsaugos institucijas apie jų padarytus pažeidimus.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl ieÅ¡kovo A. B. apeliacinio skundo. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-79-381/2015) yra nurodyta, kad 35 000 Lt atsakovei G. B. buvo paskolinti dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymi, kad Å¡i aplinkybė nebuvo teismo nustatinėjama ir nustatyta, teismas nutartyje tik citavo tai, kÄ toje byloje tvirtino A.

B. ir D. B.. Todėl nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigus skolino bÅ«tent G. B.. Tačiau Å¡ių aplinkybių jis neįrodinėjo, o laikėsi pozicijos, kad pinigus davęs atsakovei M. B., bet ne G. B.. Tuo tarpu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, Å¡ie argumentai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytinei rankpinigių sutarčiai, kuria buvo įforminta paties A.

B. avansinė įmoka už jo ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ . Tuo metu, kai jis perdavė avansinę įmokÄ sklypo savininkei V. B., G. B. nedalyvavo, todėl reikalauti, kad ji grÄ Å¾intų pinigus, kurių negavo, nėra pagrindo. Be to, įrodinėjant aplinkybes dėl pinigų perdavimo, ieÅ¡kovo pozicija nėra nuosekli ir aiÅ¡ki, jÄ ieÅ¡kovas keitė. Todėl teismo iÅ¡vada, kad G. B. nėra ir nebuvo sandorio Å¡alimi, su ja A. B. paskolos sutarties nesudarė, nes jai pinigų neperdavė, yra teisinga.

Nesutikdamas su Å¡ia teismo iÅ¡vada, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus yra perdavęs bÅ«tent G. B.. Atsakovės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies įrodymų, lėmė neteisingų iÅ¡vadÄ dėl A. B. perduotų 35 000 Lt sumos atsakovei M. B.. Atsakovė pažymi, kad bylų, kuriose nustatytus faktus teismas laikė prejudiciniais, ribas sudarė tik Å¡alių sudarytų trijų sutarčių kvalifikavimas, teismai nenustatinėjo tokių aplinkybių kaip bendros jungtinės veiklos dalyvių įnašų, gautos naudos ir iÅ¡laidų pasidalijimo, o 2008 m. balandžio 7 d. sutartį kvalifikavus kaip paskolos sutartį, bylai iÅ¡nagrinėti nebuvo bÅ«tina nustatinėti konkrečias pinigų perdavimo aplinkybes.

Todėl ieÅ¡kovas toje byloje neįrodinėjo konkrečių pinigų perdavimo aplinkybių, kas dalyvavo perduodant pinigus, kokiomis sumomis perdavė pinigus, kam ir kt. Vadovaujantis tuo, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi prejudicinę galiÄ turinčių aplinkybių nenustatė. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ir CPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ , tyrimÄ ir vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 438/2014).

Be to, atsakovės nuomone, ne ji turėjo įrodinėti, kad negavo pinigų, o ieÅ¡kovas turėjo įrodyti pinigų atsakovei perdavimo faktÄ . Neįrodęs minėtų aplinkybių, ieÅ¡kovas negali iÅ¡ jos reikalauti solidarios atsakomybės. Nors ieÅ¡kovas tvirtino, kad atsakovė nesiėmė veiksmų nuginčyti paskolos sutartį, atsakovė pažymi, kad byloje pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis bÅ«tent tam, kad ginti pažeistas jos teises. IeÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas abiems atsakovėms, kaip solidariai atsakingiems pagal paskolos sutartį asmenims, prieÅ¡tarauja CK normoms, reglamentuojančioms solidariÄ jÄ atsakomybę, kadangi nei sutartimi, nei pagal įstatymÄ solidari atsakomybė tarp atstovaujamojo ir atstovaujamosios (jei tai bÅ«tų pavedimo teisiniai santykiai) neatsirado.2.

Dėl atsakovės M. B. apeliacinio skundo. Atsakovė G. B. sutinka su M. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad apeliantė nedalyvavo ieÅ¡kovui ir V. B. pasiraÅ¡ant rankpinigių sutartį, kas įrodo, jog ji nesiskolino pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, nebuvo įsipareigojusi jų grÄ Å¾inti. Žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atsakovė G. B. pirko pati, už savo pinigus, mokėdama dalį pinigų grynais pinigais tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yta pirkimo - pardavimo sutartis, o likusiÄ dalį sumokėjo gavusi paskolÄ iÅ¡ banko.

Rankpinigių žemės sklypo savininkei nemokėjo. Atsakovė pritaria apeliantės M. B. argumentams, kad teismas nenagrinėjo M. B. ir A. B. susitarimo ir įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ (viso bylos nagrinėjimo metu abu neigė gavę pinigus), todėl Kauno apylinkės teismas savo sprendime negalėjo pripažinti prejudicinę galiÄ turinčių aplinkybių. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino dalies įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę nustatant ginčo esmę (CPK185 straipsnį).

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė M. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti atsakovės M. B. apeliacinį skundÄ â€“ Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovių atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė.

Pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio ginčo atveju tokiai atsakomybei teisinio pagrindo nėra. Tokia pat išvada darytina ir aiškinant paskolos sutarties realinį ir asmeninį pobūdį.2. Atsakovė sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė prejudicinių faktų taisyklę ir nepagrįstai jau išnagrinėtose civilinėje bylose nustatytus faktus taikė šiai bylai.

Pirmosios instancijos teismo minimose nutartyse, kuriose nustatytus faktus laikė prejudiciniais nagrinėjamu atveju, teismai nesiaiÅ¡kino pinigų priėmimo- perdavimo fakto. Nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kaus pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos sutartyje ar kitame dokumente neužfiksuota, todėl tokio fakto buvimÄ privalėjo įrodyti paskolos davėjas. Å ios aplinkybės nebuvo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1468-896/2015 dalyku. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovė M.

B. ir trečiasis asmuo A. B. praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šį praÅ¡ymÄ motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų įrodymų, pinigų (ne)perdavimo momento, apeliaciniuose skunduose nurodyti teisės taikymo ir fakto klausimai negalės bÅ«ti adekvačiai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir raÅ¡ytiniais Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Apeliantai nurodo, jog teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, tačiau įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.), todėl apeliantų praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl bylos sustabdymo A. M. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ , kadangi yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra sprendžiama dėl ieÅ¡kovo A. B., trečiojo asmens D. B., liudytojos A. S., O. B. galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 (dėl poveikio liudytojui). Anot atsakovės, jeigu jos nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu pasitvirtintų, tai turėtų tiesioginės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.Teisėjų kolegija šį praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylÄ , teismo procesas neiÅ¡vengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ (pvz., CPK 2, 7, 72 straipsniai). Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali bÅ«ti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius.

Nepaisant to, kad gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant Å¡alių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra panaikintas prokurorės ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos procesiniai sprendimai atmesti skundÄ ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl atsakovės paminėtų asmenų, esančių dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti, tuo labiau, kad atsakovė konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ikiteisminis tyrimas, kurios galėtų turėti tiesioginės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

Be to, bylos sustabdymas neatitiktų aukščiau paminėtų CPK tikslų, nes civilinė byla nagrinėjama nuo 2011 metų. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl prejudicinių faktų teisinės reikšmės CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje.

Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galiÄ ir prejudicinę reikÅ¡mę. Civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.) Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus: prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1212-436/2014 pagal ieškovės (šios nagrinėjamos bylos atsakovės) M. B. ieškinį, kuriuo ieškovė prašė:

1) pripažinti, kad 2008 m. balandžio 7 d. sutartis, sudaryta tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kuriÄ M. B. skolinosi 35 000 litų, yra sudaryta dėl suklydimo ir yra negaliojanti; 2) pripažinti, kad 2008 m. balandžio 7 d. sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kuriÄ M. B. skolinosi 80 000 Lt namo statybai, ir 3) 2008 m. rugsėjo 24 d. sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kuriÄ M. B. skolinosi 37 000 Lt namo statybai, yra apsimestinės ir negaliojančios;

4) pripažinti bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B. statant namÄ SB „Putinas“ 3 sklype, (duomenys neskelbtini).  Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1212-436/2014), kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. sutartį dėl 35 000 Lt skolinimosi, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, atmetė.

Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o nagrinėjamos bylos Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovės) dalyvavo ir pirmojoje byloje (Å¡ios bylos atsakovė G. B. toje byloje buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl ginčijamos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties (ne)sudarymo teisėtumo, pirmojoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi tiesioginės reikÅ¡mės nagrinėjant ir Å¡iÄ bylÄ , todėl jos turi bÅ«ti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje, nes tiek pirmosios, tiek ir Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2008 m. balandžio 7 d. sutartis ir Å¡ios sutarties Å¡alių veiksmai, atlikti jÄ vykdant (CPK 182 str. 2 p.).

Byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. B. pirmoje byloje nebuvo įtrauktas į jÄ dalyvaujančiu asmeniu ir pats į jÄ neįstojo kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, kad į nagrinėjamÄ bylÄ jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl priežasčių (kaip ginčijamos sutarties sudarymo liudytojas), kurios buvo žinomos nagrinėjant ir pirmÄ jÄ bylÄ , kad minėto asmens atžvilgiu jokie reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami, kad tiek pirmoje, tiek nagrinėjamoje byloje teismai nesprendė dėl jo teisių ir pareigų, nesudaro teisinio pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmojoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.Atsakant į atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, buvo tokia sutartis sudaryta ar nebuvo, buvo perduoti pinigai ar ne, kokiÄ naudÄ iÅ¡ to turėjo ar neturėjo atsakovės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje buvo konstatuotos tokios pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės:

1) pagal 2006 m. kovo 21 d. sutartį, sudarytÄ (pasiraÅ¡ytÄ ) tarp A. B. ir žemės sklypo savininkės V. B., A. B. sumokėjo V. B. 10 000 Lt rankpinigius ir įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. sudaryti V. B. priklausančio 1,2 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo–pardavimo sutartį;2) 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina faktÄ , kad trečiasis asmuo G. B. (nagrinėjamos bylos – bendraatsakovė) iÅ¡ V. B. už 98 000 Lt įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. y. tÄ patį žemės sklypÄ , kurį pagal 2006 m. kovo 21 d. sutartį ketino įsigyti ir kurio vėliau neįgijo A.

B.). Pagal sutarties sÄ lygas, 58 800 Lt pardavėjai trečiasis asmuo G. B. sumokėjo grynais prieÅ¡ sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o likusiÄ dalį (39 200 Lt) kredito, gauto iÅ¡ AB banko SNORAS, lėšomis. IeÅ¡kovės (nagrinėjamos bylos atsakovės M. B.) tiesioginį dalyvavimÄ Ä¯vardyto žemės sklypo pirkime patvirtina ne tik ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens G. B., atsakovų paaiÅ¡kinimai, bet ir G. B. 2005 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotas įgaliojimas jos vardu nupirkti bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje;3) tiesioginis ieÅ¡kovės dalyvavimas sklypo pirkimo procedÅ«rose, trečiojo asmens G.

B. poreikis skolintis lėšas sklypo įsigijimui, sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentas implikuoja, kad rankpinigiai (avansas) už ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ buvo sumokėti paskolos, suteiktos ieÅ¡kovei, dalis;4) faktÄ , jog žemės sklypo G. B. vardu pirkimui atsakovai perdavė ieÅ¡kovei ne tik 10 000 Lt avansui sklypo pardavėjai sumokėti, bet ir dar 25 000 Lt patvirtina ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 185 str.), iÅ¡ kurių seka, kad 2008 m. balandžio 7 d. sutartis dėl 35 000 Lt skolinimosi, kaip ir kitos tarp Å¡alių sudarytos sutartys, buvo pasiraÅ¡ytos ex post facto, t. y. po pinigų perdavimo;5) Å¡alių pasirinktas pinigų perdavimo fakto užfiksavimo analogiÅ¡kose situacijose bÅ«das (ieÅ¡kovė neginčijo faktų, kad pagal taip įformintas sutartis faktiÅ¡kai gavo 80 000 Lt ir 37 000 Lt namo statybai; visų ieÅ¡kovei perduotų pinigų dydį, panaudojimo paskirtį Å¡alys fiksavo raÅ¡tu tÄ pačiÄ dienÄ ), sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta pinigų skolinimo paskirtis (kad pinigai paskolinti sklypui pirkti) patvirtina, kad ieÅ¡kovei atsakovai perdavė 35 000 Lt, nurodytus 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje.

Tai reiÅ¡kia, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimi Å¡alys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tÄ dienÄ pinigai ir nebuvo perduoti, siekdamos raÅ¡ytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir Å¡alis siejančias teises ir pareigas.Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos tokios prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės: visų pirma, 35 000 Lt pinigų perdavimo atsakovei M.

B. faktas iki ginčijamos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties sudarymo; antra, 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo atsakovė G. B. už 98 000 Lt įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), faktas, patvirtinantis G. B. poreikį skolintis lėšas sklypo įsigijimui, kuris buvo įgyvendinamas per atsakovę M. B., kaip įgaliotÄ asmenį pagal 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Minėta, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aukščiau konstatavus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes (sandorio Å¡alis, pinigų perdavimo ir panaudojimo faktus bei tikslÄ ), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kuriais kvestionuojami pačios sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo faktas ir jų panaudojimo tikslai.

Be to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nes netyrė liudytojų parodymų ir atsisakė juos vertinti, o liudytojos A. S. parodymai buvo tiriami tik iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju konstatavus prejudicinius faktus ir apeliantams konkrečiai nenurodžius, kokias aplinkybes galėjo patvirtinti ar paneigti įrodymai, kuriuos, anot apeliantų, netinkamai tyrė ar iš viso netyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad minėti įrodymai galėjo kaip nors paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas nagrinėjami bylai reikšmingas aplinkybes (prejudicinius faktus) ir/ar pažeisti įrodymų vertinimo taisykles, nes tokiems argumentams pagrįsti apeliantai nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 12 str., 306 str. 1 d. 4 p.).

Dėl atstovavimo teisinių santykių Bylos duomenimis nustatyta, kad į ginčijamÄ 2008 m. balandžio 7 d. sutartį yra įraÅ¡ytas toks tekstas: „aÅ¡, M. B., įgaliota G. B., skolinuosi iÅ¡ D. ir A. B. 35 000 Lt (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 20).CK 1.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.).

Ä®galiotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis raÅ¡ytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 str. 2 d.). Ä®galiojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijamieji sandoriai, kurie gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį (CK 1.92 str.). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas, numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2011; kt.) Sprendžiant dėl suteiktų įgaliojimų apimties (turinio), bÅ«tina įvertinti, kaip tokius įgaliojimus bÅ«tų supratęs protingas asmuo.

Pažymėtina, kad tam tikri veiksmai, nors ir tiesiogiai nenumatyti įgaliojime, gali bÅ«ti neatsiejami nuo tų įgaliojimų, kurie tiesiogiai iÅ¡vardyti įgaliojime. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimu atsakovė G. B. (įgaliotojas) įgaliojo savo motinÄ M. B. (įgaliotinis), be kita ko, nupirkti bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje už judviejų aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas, sudaryti ir pasiraÅ¡yti aukščiau paminėto turto preliminariÄ sias ir pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat reikalingus sandorius ir susitarimus bei priėmimo perdavimo nuosavybėn dokumentus, sumokėti pinigus pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta tvarka, užregistruoti aukščiau paminėto turto pirkimo-pardavimo sutartis Valstybės įmonėje Registrų Centre, gauti nuosavybės dokumentus, sudaryti eksploatacijos sutartis su visomis nupirktÄ turtÄ aptarnaujančiomis tarnybomis, atstovauti bet kokius įgaliotojo interesus visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant ir valdant jo vardu nupirktÄ turtÄ ; disponuoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tame tarpe parduoti šį turtÄ už bet kokiÄ kainÄ bet kokiomis pardavimo sÄ lygomis, mainyti ar kitokiu bÅ«du perleisti bet kokiomis perleidimo sÄ lygomis, iÅ¡nuomoti, suteikti panaudai, gauti pinigus už aukščiau paminėtÄ turtÄ , sudaryti ir pasiraÅ¡yti reikalingus sandorius ir susitarimus dėl sandorio sÄ lygų pakeitimo bei turto priėmimo perdavimo nuosavybėn aktus, atstovauti įgaliotojo interesus, susijusius su Å¡io turto disponavimu visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose (prijungtos c/b 2-1212-436/2014, t. 1, b. l. 146);Taigi, atsižvelgiant į pavedimo pobÅ«dį (disponuoti visu turtu, kuris įtrauktas į ginčijamÄ sutartį, tame tarpe ir gauti pinigus už aukščiau paminėtÄ turtÄ ,), ginčijamos sutarties tekstÄ dėl įgaliojimų suteikimo ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamos sutarties (paskolos raÅ¡telio) sudarymo, pinigų gavimo ir tikslinio jų panaudojimo faktais, konstatuotina, kad įgaliotinei (atsakovei M.

B.) buvo suteikta teisė gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už įgaliotojos (atsakovės G. B.) perkamÄ turtÄ â€“ 1,1221 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str.). Kitoks minėtų aplinkybių traktavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų alogiÅ¡kas, neatitiktų įgaliojimo turinio ir jo paskirties, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.). Sprendžiant dėl įgaliotinės (M. B.) atliktų veiksmų teisėtumo bÅ«tina įvertinti jų atitikimÄ Ä¯galiotojos (G.

B.) interesams. Å ioje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad atsakovė M. B. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 35 000 Lt paskolÄ 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo pagrindu, o atsakovė G. B. įgijo žemės sklypÄ , kuris buvo nurodytas ginčijamoje 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje. Byloje nėra ginčo, kad 1,1221 ha ploto žemės sklypas įgytas už skolintas lėšas. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytu teisiniu pagrindu atsakovė G. B. sutarties neginčijo ir prašė pripažinti jÄ buvus iÅ¡ viso nesudaryta, todėl, kaip teisingai nurodė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, toks atsakovės reikalavimas prieÅ¡taravo ankstesnėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotiems prejudiciniams faktams. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino atstovavimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad atsakovės G.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas kitu teisiniu pagrindu, t. y. byloje konstatuota faktine aplinkybe, kad faktiÅ¡kai pinigus gavo ne atsakovė G. B., bet jos motina, atsakovė M. B.. Byloje nustačius visetÄ aplinkybių, susijusių su atsakovės G. B. elgesiu sudarant ginčijamÄ 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad G. B. paskyrė motinÄ M. B. savo atstovu sudaryti tokį sandorį su ieÅ¡kovu, be to, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovas, CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu G.

B. sandorio neginčijo, kas leidžia teigti, kad ginčijamai sutarčiai ji pritarė. Tokiu bÅ«du, ginčijamas sandoris sukÅ«rė teises bei pareigas ne atstovui, bet atstovaujamajam (G. B.), dėl ko atmesti ieÅ¡kinį atstovaujamojo atžvilgiu ir tenkinti Å¡io asmens prieÅ¡ieÅ¡kinį nebuvo teisinio pagrindo (CK CK 2.133 str. 2 d., 2.136 str. 1 d.).Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atstovavimÄ , pažeidimas sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovo reikalaujamÄ skolÄ priteisti iÅ¡ atsakovės G.

B., o pastarosios prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, pažymint, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ir įgyvendinta bÅ«tent G. B. vardu ir interesais (CPK 330 str.).  Atsakydama į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus dėl solidariosios atsakovių atsakomybės, teisėjų kolegija, sutikdama su kitos Å¡alies atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentais, pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.) Nenustačius kitų solidariosios atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK 6.6 str. 2 ir 3 dalyse, ir byloje konstatavus atsakovių pavedimo/atstovavimo teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė atsakovių atžvilgiu solidarios atsakomybės, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ kitaip, nei nurodė teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje, todėl detaliau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.Pakeisdama teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia ir skundžiamu teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 304 Eur žyminį mokestį ir 17,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas valstybei, nuo kurių ieÅ¡kovas buvo atleistas pagal įstatymÄ , ir 498,48 Eur iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovui suteikta antrine teisine pagalba (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Atsakovės G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant sekančiai: Priteisti ieÅ¡kovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 136,70 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 70 ct) skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ( 2011 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 498,48 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , ir 304 Eur (tris Å¡imtus keturis eurus) žyminį mokestį bei 17,99 Eur (septyniolika eurų 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį ir atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmesti.                           Teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                               Gintautas Koriaginas                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas