1b0d2999-e0f2-4922-9563-589fdfbcaaf3 · Klaipėdos apygardos teismas

Civiline byla NrPranešejas A. Saulenas                                                             Civiline byla Nr. 2S-411-622/2010Teisejas P. Mineikis                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 129.1.; 129.5.                                                     (S)   KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. balandžio 14 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Audriaus Sauleno, kolegijos teiseju Erikos Misiunienes ir Rimvidos Zubernienes, kolegijos posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejos L.

Š. atskiraji skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nutarties civilineje byloje pagal pareiškejos L. Š. skunda del antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmu, suinteresuotas asmuoV. P.             Kolegija, išnagrinejusi skunda, n u s t a t e: pareiškeja L. Š. kreipesi i Klaipedos miesto apylinkes teisma su skundais del antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmu. Pareiškeja praše atlikti antstolio Aleksandro Selezniovo procesines veiklos kontrole, sustabdyti neteisetai užvesta vykdomaja byla, ipareigojant antstoli panaikinti priimtus neteisinius sprendimus, priimti atskiraja nutarti del antstolio piktnaudžiavimo tarnybine padetimi, siekiant turtines naudos ir perduoti patikrinimo medžiaga teisesaugos institucijoms atlikti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsni.

Nurode, kad nuo 2005 m. gyvena ir dirba Vilniuje, jai priklausantis turtas yra Vilniuje ir Ukmerges rajone. Antstoliui šios aplinkybes yra žinomos. Antstolis neteisetai pagal iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo pavogtus dokumentus užvede vykdomaja byla, jos fiktyviai ivardintos skolininke atžvilgiu neteisetai, klastodamas dokumentus (perrašydamas datas, adresus, turini, ikainojant bei perkainojant nekilnojamaji turta Ukmerges rajone), atliko vykdymo veiksmus ne savo aptarnaujamoje teritorijoje, organizavo neteisetas varžytines ir pasiule jos kaimo teviškes sodyba perimti neaiškiam išieškotojui Vilniaus gyventojui, manipuliuodamas savo darbuotoju išviliojo iš jos sesers 5 000 Lt ir ju negražino, tuo tarpu ji niekam nera skolinga.

Antstolis pareiškejos apie atliekamus vykdymo veiksmus neinformavo ir ateme galimybe juos apskusti. Jai ir jos seseriai priklausantis nekilnojamasis turtas Ukmerges rajone areštuotas nedalyvaujant ne vienam proceso dalyviui, be to, turtas ikainotas neatsižvelgiant i realia turto rinkos verte. Vykdomajame dokumente nurodyti apgaulingi duomenys apie išieškotoja, todel jis yra neaiškus. Be to, išieškotojas nepraše areštuoti pareiškejos turto. Jai antstolio priimti patvarkymai buvo imetami i pašto dežute, o ne siunciami registruotais laiškais, todel ji juos gaudavo jau suejus ju apskundimo terminui.

Klaipedos miesto apylinkes teismas 2009-11-19 nutartimi pareiškejos skundus tenkino iš dalies. Panaikino antstolio Aleksandro Selezniovo 2008-08-07 siulyma sumoketi vykdymo išlaidas ir 2008-09-17 patvarkyma paskirstyti išieškotas lešas vykdomojoje byloje Nr. 10-1710/2007. Ipareigojo antstoli Aleksandra Selezniova iš vykdymo išlaidoms padengti paskirtu lešu padengti dali skolos išieškotojui V. P. Reikalavima del varžytiniu dalyvio mokescio nepriemokos gražinimo L. Š. privaciai audito firmai paliko nenagrineta.

Kitas skundo dalis atmete.Teismas nurode, kad atsižvelgiant i tai, jog individuali imone yra neribotos civilines atsakomybes juridinis asmuo ir jos turtas nera atskirtas nuo savininko turto, nepaisant to, jog vykdomojo dokumento pateikimo metu skolininkes gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, vykdomasis dokumentas galejo buti vykdomas pagal skolininkei priklausancios individualios imones ir šiai imonei priklausancio turto buvimo vieta. Pareiškejos nurodytos aplinkybes, kad vykdomasis dokumentas pavogtas iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo yra nepagristos jokiais objektyviais irodymais.

Antstolis priimdamas vykdyti vykdomaji rašta vykdymo procesa reglamentuojanciu teises normu nepažeide. Pareiškejos motyvai, kad vykdomasis raštas priimtas vykdyti neteisetai, yra nepagristi, todel atmestini. Pareiškejos reikalavimas ipareigoti nutraukti neteisetai užvesta vykdomaja byla netenkintinas, nes vykdomoji byla užvesta teisetai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymejo, kad antstolio siulymas sumoketi vykdymo išlaidas ir išieškotu lešu paskirstymo patvarkymas priimti netinkamai aiškinant ir suprantant Lietuvos Respublikos CPK ir Sprendimu vykdymo instrukcijos nustatyta vykdymo išlaidu išieškojimo tvarka, todel yra naikintini.

Taciau šie proceduriniai pažeidimai nera ir negali buti pagrindas laikyti antstolio veiksmus neteisetais baudžiamosios teises prasme. Antstolis ipareigotinas iš neteisetai vykdymo išlaidoms padengti paskirtu lešu padengti dali skolos išieškotojui. Pareiškejos skundu motyvai del dokumentu klastojimo vykdymo procese yra nepagristi jokiais objektyviais irodymais, priešingai – paneigti iš esmes tvarkingai vedamos vykdomosios bylos medžiaga, todel atmestini.Atskiruoju skundu pareiškeja L. Š. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ja panaikinti ir išspresti klausima iš esmes.

Apeliante prašo atlikti antstolio Aleksandro Selezniovo procesines veiklos kontrole, sustabdyti neteisetai užvesta vykdomaja byla, ipareigojant antstoli panaikinti priimtus neteisinius sprendimus, priimti atskiraja nutarti del antstolio piktnaudžiavimo tarnybine padetimi siekiant turtines naudos ir perduoti patikrinimo medžiaga teisesaugos institucijoms atlikti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsni. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2009-11-19 prieme neteisinga nutarti, kurios pareiškeja iš esmes nesuprato.

Teismas iš esmes nenagrinejo nei vieno pareiškejos skundo bei prie abieju skundu pateiktu irodymu del antstolio neteisetu vykdymo veiksmu. Teisejas perskaite du pareiškejos paduotus skundus, uždavinejo klausimus visiškai nesusijusius su pareiškejos paduotais skundais, i kuriuos pareiškeja nebuvo kompetetinga atsakyti, nes tuos klausimus teisejas turejo užduoti ne pareiškejai, o antstoliui, kuris nesiteike atvykti i iš anksto numatyta teismo posedi. Pareiškeja antstoliui uždave ne viena klausima, nei i viena jos pateikta klausima antstolis nesugebejo atsakyti remiantis teises aktais bei surinkta bylos medžiaga.             Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pareiškejos L.

Š. atskiraji skunda atmesti ir Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-11-19 nutarti palikti nepakeista.             Atskirasis skundas atmestinas.Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal pareiškejos skundus del antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmu Klaipedos miesto apylinkes teisme užvestos dvi civilines bylos Nr. 2-7700-793/2008 (b. l. t.

1) ir Nr. 2-10920-37/2008 (b. l. 137, t. 1). Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-01-30 nutartimi civilines bylos sujungtos (b. l. 134, t. 1). Vykdomojoje byloje Nr. 10-1710/2007 esantys duomenys patvirtina, kad antstolis Aleksandras Selezniovas prieme vykdyti išieškotojo V. P. pateikta vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo išduota vykdomaji rašta Nr. 1-133-203/2006 del 8 600 Lt išieškojimo iš L. Š. Išieškota 5019,37 Lt suma, kuri 2008-09-17 patvarkymu paskirstyta 1 849,77 Lt vykdymo išlaidoms padengti ir 3 169,60 Lt išieškotojui (vykdomoji byla b. l. 118-119).

Byloje kilo gincas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinejo pareiškejos pateiktus skundus del antstolio veiksmu.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrineti taikomos taisykles, reglamentuojancios procesa apeliacines instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).             Apeliacines instancijos teismo nagrinejimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisetumo ir pagristumo klausimas. Todel atskirojo skundo nagrinejimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisetumo ir pagristumo tikrinima, atsižvelgiant i sprendimo priemimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalis skirta ypatingajai teisenai. Ypatingosios teisenos bylu tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektines teises gynimas, o tinkamas tam tikru materialiosios teises normu igyvendinimas, ju administravimas, tam tikru salygu joms igyvendinti siekiant itvirtinti tam tikras asmens materialiasias subjektines teises konstatavimas ir itvirtinimas. CPK 442 straipsnio 6 punkte numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrineja bylas del antstoliu ir notaru veiksmu apskundimo.CPK 443 straipsnyje reglamentuotos ypatingosios teisenos bylu nagrinejimo ypatybes.Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrineja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio CPK V dalis ir kiti istatymai.

Pareiškimas del bylos iškelimo turi atitikti procesiniu dokumentu formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisemis ir pareigomis yra susijusi nagrinejama byla. Jeigu paaiškeja, kad nagrinejama byla susijusi su atitinkamo asmens teisemis ir pareigomis, teismas šaukia ji dalyvauti byloje kaip suinteresuota asmeni. Šiame skyriuje nurodytu bylu nagrinejimas pradedamas pareiškejo pareiškimu ar prašymu.

Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinejamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Byla nagrinejantis teismas turi teise nuspresti konkrecia byla nagrineti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujanciu byloje asmenu neatvykimas i teismo posedi nekliudo teismui išnagrineti byla, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujanciu byloje asmenu dalyvavimas teismo posedyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 1-5 dalys).CPK XXXI skyriuje (CPK 510-513 straipsniai) reglamentuotos bylos del antstoliu ir notaru veiksmu.

Vykdymas yra neatsiejama civilinio proceso dalis, todel iš šio proceso dalyvio veiksmu kylantys skundai taip pat yra nagrinejami CPK nustatyta tvarka. Teismo posedžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kvieciant i ji dalyvaujancius byloje asmenis, išskyrus tuos atvejus, kai CPK numato kitaip (CPK 153 straipsnio 1 dalis). CPK 168 straipsnyje numatyta, kad kiekviename pirmosios instancijos teismo posedyje rašomas teismo posedžio protokolas, išskyrus CPK nurodytus atvejus.Byloje esantys teismo posedžiu protokolai patvirtina, kad nagrinejant pareiškejos pateiktus skundus del antstolio veiksmu, teismas, apklausdamas suinteresuotus asmenis, sieke, jog butu visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes (b. l. 11-15, 18-20, 31-34, 38-40, 52-57, t. 2).Atskirajame skunde teigiama, kad teisejas perskaite du pareiškejos paduotus skundus, uždavinejo klausimus visiškai nesusijusius su pareiškejos paduotais skundais, i kuriuos pareiškeja nebuvo kompetetinga atsakyti, nes tuos klausimus teisejas turejo užduoti ne pareiškejai, o antstoliui.

Taciau apeliacines teismas susipažines su byloje esancia medžiaga, daro išvada, kad tokie teiginiai yra nepagristi. Kadangi apylinkes teismo teisejas uždavinejo klausimus, reikalingus išsiaiškinti butent pareiškejos nurodytas aplinkybes. Be to, CPK 171 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teise susipažinti su protokolu, teismo posedžiu stenogramomis, garso irašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas del protokolo. Pastabose turi buti nurodoma, kas yra neteisingai irašyta i protokola, ir siulymai, kaip turi buti irašyta.

Taciau byloje nera jokiu duomenu, kad pareiškeja butu pareiškusi kokias nors pastabas del teismo posedžiu protokolu, nors su jais visais pasirašytinai susipažino (b. l. 11-15, 18-20, 31-34, 38-40, 52-57, t. 2).Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre byloje surinktus rašytinius irodymus, teismo posedyje išklause suinteresuotu asmenu paaiškinimus, todel padare pagristas išvadas. Atsižvelgiant i tai, apeliante nepagristai teigia, kad apylinkes teismas iš esmes nenagrinejo nei vieno pareiškejos skundo bei prie abieju skundu pateiktu irodymu del antstolio neteisetu vykdymo veiksmu.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog antstolis priimdamas vykdyti vykdomaji rašta vykdymo procesa reglamentuojanciu teises normu nepažeide. Pareiškejos motyvai, kad vykdomasis raštas priimtas vykdyti neteisetai yra nepagristi, todel apylinkes teismas pagristai juos atmete. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, jog pareiškejos reikalavimas ipareigoti nutraukti neteisetai užvesta vykdomaja byla netenkintinas, nes vykdomoji byla užvesta teisetai. Apeliacines instancijos teismas, susipažines su visa byloje esancia medžiaga, apylinkes teismo padaryta išvada, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje nepažeide vykdymo procesa reglamentuojanciu teises normu, laiko pagrista.

Atsižvelgiant i tai, pareiškejos reikalavimai gražinti išieškotas sumas laikytini nepagristais.CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nagrinejantis byla CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visu butinu priemoniu, kad butu visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes. Tad teismas, nagrinedamas byla ypatingaja teisena, jau rengdamasis teisminiam nagrinejimui turetu išsireikalauti, jo nuomone, butinus irodymus.             Byloje esanti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2008-12-23 nutartis patvirtina, kad priemes pareiškejos skunda del antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmu, teismas ipareigojo antstoli iki 2009-01-19 pateikti teismui vykdomaja byla Nr. 0010/07/01710 (b. l. 113, t. 1).

Antstolis Aleksandras Selezniovas ši ipareigojima ivykde (b. l. 121-123, t. 1). Todel darytina išvada, kad teismas išsireikalavo bylos nagrinejimui butinus irodymus.Atkreiptinas demesys, kad apylinkes teismas pareiškejos pareikšta reikalavima gražinti L. Š. privaciai audito firmai varžytyniu dalyvio mokescio 297,86 Lt nepriemoka paliko nenagrineta, kadangi šis reikalavimas nesujes su vykdymo proceso šalimis ir šia byla. Todel pareiškeja su šiuo reikalavimu gali kreiptis i teisma bendra ginco teisenos tvarka.Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visu teisetu priemoniu, kad sprendimas butu kuo greiciau ir realiai ivykdytas, ir aktyviai padeti šalims ginti ju teises bei istatymu saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Viena iš pagrindiniu skolininko pareigu yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 straipsnio 1 punktas). Pažymetina, kad raginimas apeliantei ivykdyti sprendima vykdomojoje byloje priimtas dar 2007-04-03, taciau iki šiol visa apimtimi nera ivykdytas.Esant šioms aplinkybems atskirajame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo keisti ar naikinti teiseta ir pagrista pirmosios instancijos teismo nutarti, todel ji paliktina nepakeista (CPK     337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teiseju kolegija n u t a r i a :

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-11-19 nutarti palikti nepakeista. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Audrius Saulenas Kolegijos teisejos                                                                                    Rimvida Zuberniene                                                                                                                             Erika Misiuniene