2023-06-07 Nr. AB-11588-3-61-3-00100-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-630-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr.4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, kuria pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba ; 2) priteisti pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Vilniaus pataiso namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktorius 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus (toliau – ir Imuniteto skyrius) 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų įvertinimo“, skyrė K. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja, nesutikdama su paskirta nuobauda 2021 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Individualių darbo ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti jai skundžiamu įsakymu paskirtą nuobaudą. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus PN Tarnybinių ginčų komisijai (toliau – ir Vilniaus PN komisija), kuri 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 14-3745 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės K. M. skundo“ bei siūlė Vilniaus PN direktoriui panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, tačiau Vilniaus PN direktorius nesutiko su Komisijos siūlymu ir 2021 m gruodžio 7 d. apie savo sprendimą pažymėjo dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“ (su Vilniaus PN direktoriaus 2021 m gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėja dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“ susipažino 2021 m. gruodžio 13 d.).

2.2 Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu paskirta nuobauda, kadangi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-20 (toliau – ir Išvada), grindžiama tik Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose ant korekcinės medžiagos įrašus „Dėl parduotuvės patikrinimo“ parašė ir pasirašė pareiškėja.

2.3 Minėtoje išvadoje nėra jokios užuominos apie tai, kad pareiškėja nurodytuose registruose padarė tikrovės neatitinkančius įrašus. Todėl Imuniteto skyriaus Išvadoje pateikti teiginiai apie tai, kad pareiškėja turėdama tiesioginę pareigą tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas bei funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė šešis tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose, t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimo) ir pasirašė, yra grįsti tik prasimanymais. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vieno tai pagrindžiančio fakto. Teiginys, kad pareiškėja, atlikdama neteisėtus veiksmus siekė pateisinti savo bei savo tiesioginio vadovo nepilnai atliktas 2020 metams nustatytas užduotis yra nieko nepagrįstas melas. Tarnybinio tyrimo eigoje visiškai nėra įrodyta, kad būtent pareiškėja užtepė pirminius įrašus korekcine medžiaga.

2.4 Specialisto išvadoje nurodytas faktas, kad atlikus tyrimą tiriamieji lapai pažymėti spaudo „LTEC“ atspaudu ir, kad atliekant pateiktų Registrų tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centre specialistai tyrė tik tuos dokumento lapus, kurie yra pažymėti „LTEC“ spaudu, t. y. viso tik šeši lapai. Todėl Imuniteto skyriaus pateiktoje Išvadoje teiginiai, kad neva LTEC 2021 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1004(21) pateikta viena iš išvadų, kad kiti tiriamų registrų registracijos dokumento skiltyse esantys įrašai yra nepakeisti yra neatitinkantys tikrovės. Specialistai savo spaudu pažymėjo ir tyrė tik šešis iš visų minėtuose Registruose buvusių lapų, nors peržiūrėjus visus šiuose registruose esančius lapus, juose yra daug įrašų pataisymų korekcine medžiaga.

2.5 Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Imuniteto skyriaus Išvadoje nurodytais teiginiais (jie nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais), kad jos paaiškinime išsakytos abejonės ir klausimai dėl LTEC specialistų išvadų yra atmestinos, nes ši institucija ir jos specialistai yra įgalioti ir pripažinti teikti kompetentingas išvadas dokumentų ir rašysenos tyrimų srityje, kadangi minėtose LTEC specialisto išvadose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent pareiškėja tiriamuose Registruose padarė tikrovės neatitinkančius įrašus.

2.6 Imuniteto skyriaus pareigūnai tyrimo metu neapklausė Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės darbuotojų, neprašė Vilniaus PN pateikti bei neperžiūrėjo parduotuvės vaizdo kamerų įrašų. Tai reiškia, kad tyrimą atlikę pareigūnai neatliko visų reikšmingų tyrimui veiksmų, kurie nenuginčijamai galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjai mestus įtarimus bei neužtikrino teisingo ir nešališko tyrimo atlikimo.

2.7 Išvadoje nėra net menkiausios užuominos apie bandymą įrodyti, kad nebuvo atlikti veiksmai, t. y., kad pareiškėja nepatikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų nuteistiesiems prekių asortimento. Visas tyrimas atliktas tik remiantis LTEC specialisto išvadomis, kad „pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje parašant dabar esančius įrašus ir parašus“ ir dėl pareiškėjos rašysenos, t. y. rašto ir parašo tikrumo, pareiškėja niekada neneigė.

2.8 Išvadoje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė (sulaužė) duotą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus nuostatų 2 punkto, Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 papunkčių reikalavimus.

2.9 Išvadoje nėra nustatyta visų neva pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, bei nenustatytos visos tarnybinei atsakomybei būtinos atsirasti sąlygos, t. y. tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo faktas, tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo pasekmės (žala), priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo ir pasekmių bei valstybės tarnautojo kaltė.

2.10 Galiojančiuose teisės aktuose nėra griežtai reglamentuota oficialių dokumentų taisymo tvarka. Jei tai būtų griežtai reglamentuota, tuo atveju būtų privalėjusi pamačius taisymus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose, informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą. Taip pat pareiškėja pripažino, kad neteikė didelės reikšmės, kur užregistruos parduotuvės patikrinimo protokolą (šiuo atveju ant Registre kažkieno užteptų vietų), tiesiog atliko pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. patikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančią parduotuvę ir apie tai surašiusi protokolus juos užregistravo ir mano, kad skirta nuobauda – pastaba yra neadekvati, kadangi protokolų užregistravimas kažkieno korekcine medžiaga užteptoje vietoje, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bei žalos Vilniaus PN. Taip pat Išvadoje išvardintos teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėja neva pažeidė užregistravusi protokolus yra bendrojo pobūdžio, todėl paprastas dokumento užregistravimas savaime nėra pažeidimas šių teisės aktų normų vertinimo kontekste.

2.11 Pareiškėja nurodė, kad aptariamas tyrimo objektas, t. y. Bendrasis trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registras buvo selektyviai (atrinktas) tiriamas tik jos asmens atžvilgiu, nes minėtame registre yra daug analogiškų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų, lygiai taip pat ant korekcine medžiaga užteptų vietų ir, kad Imuniteto skyriaus 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų įvertinimo“ yra nepagrįsta jokiais nenuginčijamais įrodymais, o paremta tik prielaidomis.

2.12 Vilniaus PN komisija sprendime Nr. 14-3745 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės K. M. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) konstatavo, kad: Išvadoje pateiktas teiginys, jog Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.76) (toliau - Registras) ties registracijos numeriais: 81-189(1) - 2020-02-04; 81-396(1) - 2020-03-03; 81-1140(1) - 2020-06-09; 81-1305(1) - 2020-06-30; 81-1573(1) - 2020-08-07; 81-1879(1) -2020-10-02, korekcine medžiaga (korektoriumi) pataisė buvusius įrašus būtent pareiškėja nėra įrodytas jokiais pagrįstais įrodymais.

Aukščiau nurodyti Registrai laikomi tarnybos metu 1-ojo saugumo valdymo skyriaus operatorinėje (budėtojų dalyje) ir yra laisvai prieinami bet kuriam pareigūnui ir, kad nevedama jokia apskaita, kas paėmė ir naudojasi šiais Registrais. Todėl nustatyti kas korekcine medžiaga atliko pataisymus ties nurodytais registracijos numeriais nustatyti nėra galimybės. Peržiūrėjus Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrus (bylos indeksas 9.76), šiuose registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų.

Tokia praktika registruojant dokumentus šiuose registruose buvo taikoma ilgą laiką ir kitų darbuotojų. Išvadoje pateiktas teiginys, kad buvo padaryti tikrovės neatitinkantys (melagingi) įrašai, keičiant Registruose 81-189(1) - 2020-02-04; 81-396(1) - 2020-03-03; 81-1140(1) - 2020-06-09; 81-1305(1) - 2020-06-30; 81-1573(1) - 2020-08-07; 81-1879(1) -2020-10-02 buvusius įrašus į jų vietą įrašant (Dėl parduotuvės patikrinimo) Vilniaus PN komisijos nuomone, nėra įrodytas. Teigiant, jog Registre padaryti tikrovės neatitinkantys (melagingi) įrašai, būtina įrodyti, kad turėję būti atlikti parduotuvės patikrinimai iš tiesų nebuvo atlikti, tačiau įvertinus Išvadą, akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nuodugniai tikrinamos aplinkybės, kad nebuvo atlikti veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti pareigūnė, kuriai paskirta nuobauda, t. y. neįrodyta, jog pareiškėja iš tiesų netikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančios nuteistųjų parduotuvės, o šiuos faktus melagingai registravo aukščiau nurodytuose registruose.

Šias aplinkybes atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nesudėtinga patikrinti, pavyzdžiui apklausiant Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės darbuotojus, peržiūrint parduotuvės vaizdo kamerų įrašus, tačiau to nebuvo daroma. Komisija konstatavo, kad teiginys dėl padarytų tikrovės neatitinkančių (melagingų) įrašų taip pat yra preziumuojamas, tačiau neįrodytas jokiais pagrįstais įrodymais.

2.13 Išvadoje pateiktas teiginys, jog jei veiktų rūpestingai ir sąžiningai, pareiškėja, kuriai nustatyta pareiga tvarkyti skyriaus dokumentaciją, pamačiusi taisymus registruose, turėjo išsiaiškinti (kreiptis į tiesioginį vadovą, kad pavestų išsiaiškinti), kodėl ir kokiu pagrindu registrų įrašai užtepti, imtis priemonių ištaisyti trūkumus, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis. Komisija pabrėžė, kad nei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, nuostatose, nei Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN norminiuose teisės aktuose nėra nustatytos tokios pareigos darbuotojams veikti nurodytu būdu. Nei registruose padarytų įrašų taisymo, nei naujų įrašų įrašymo procedūros Išvadoje pateikiamuose teisės aktuose nėra reglamentuotos.

2.14 Vilniaus PN komisija 2021 m. lapkričio 17 d. sprendime pabrėžė, kad valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtina valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Taip pat Vilniaus PN komisija sprendime pažymėjo, kad Išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos parinkimą nulėmusios faktinės aplinkybės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą ir nurodė, kad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodoma, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Vilniaus PN komisija įvertinusi Išvados turinį, konstatavo, kad Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, bet nenurodyta, kokie teisės aktai imperatyviai įpareigojo pareiškėją veikti Išvadoje nurodytu būdu, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išnagrinėtos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, neįrodyta, kad konkretūs pareiškėjos veiksmai objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti Išvadoje nurodytu atitinkamu būdu.

2.15 Vilniaus PN komisija, įvertinusi ginčo teisinį reglamentavimą, Išvados ir skundo teisinius argumentus, padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti pareiškėjos veiksmuose nurodytų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 papunkčio reikalavimų pažeidimo padarymo faktą bei pareiškėjos kaltą elgesį.

2.16 Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – jai paskirta (nepanaikinta) nepagrįstai.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Tarnybinė nuobauda Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4-282 pareiškėjai buvo paskirta atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2020 m. liepos 27 d. Išvadą Nr. TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų vertinimo“. Tarnybinio patikrinimo procedūra buvo inicijuota, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. LV-2782 „Dėl pranešimo patikrinimo apie Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus“. Pažymoje, be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas R. O., tikrindamas Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininko D. Č. 2020 m. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus pagrindžiančią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.79, toliau - Registras) ties registracijos Nr. 81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)-2020-06-09;81-1305(01)-2020-06- 30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 yra koreguoti (korektoriumi) registruotų dokumentų pavadinimai ir pasirašiusių asmenų parašai. Tarp pateiktos dokumentinės medžiagos (bylose) nebuvo rasti paminėti užregistruoti dokumentai.

4.2 Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1S-700 „Dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas pateikti įstaigos 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą (bylos indeksas 9.76), o taip pat kitus dokumentus ir jų bylas, registrus, apskaitos žurnalus, reikšmingus nagrinėjamoms aplinkybėms. Vykdant šį pavedimą, pareiškėja, be kita ko, perdavė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui Bendrąjį trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą (9.76), pirmo lapo pirmasis įrašas „1“, paskutinio lapo paskutinis įrašas „1647“, iš viso 103 lapai bei Bendrąjį trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą (9.76), pirmo lapo pirmasis įrašas „1648“, paskutinio lapo paskutinis įrašas „2325“,iš viso 37 užpildyti lapai.

4.3 Išvadoje pažymėta, kad patikrinus gautus dokumentus, buvo nustatyta, jog Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Registro pirminiai įrašai Nr. 81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)- 2020-06-09; 81-1305(01)-2020-06-30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 ir parašai buvo taisyti, užtepant juos baltos spalvos korektoriumi ir šiuo metu yra neįskaitomi.

4.4 Tarnybinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į LTEC Dokumentų ekspertizės skyrių, prašant atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar išvardinti Registro pirminiai įrašai buvo keičiami?; 2) Jei taip - kokiu būdu?; 3) Koks dokumentų užteptas (originalus) tekstas?; 4) Kokiu būdu atlikti parašai tirti pateiktuose Registrų dokumentuose?; 5) Ar pateiktų Registrų užtepti parašai nėra perkopijuoti iš Registruose pateiktų parašų?

4.5 LTEC Išvadoje pažymėta, jog tyrimui pateiktame Registro (bylos indeksas 9.76, pradėtas 2020-01-01) 11 lapo 1140 registracijos dokumento, 81 lapo 1305 registracijos dokumento, 99 lapo 1573 registracijos dokumento ir analogiško Registro, pradėto 2020-08, 15 lapo 1879 registracijos dokumento eilutėse 3 ir 6 skiltyse pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje parašant dabar esančius įrašus ir parašus. Nustatyta, kad pirminiai įrašai ir parašai taisyti, įrašant tikrovės neatitinkančius įrašus. Šie taisyti įrašai yra protokolai dėl parduotuvės patikrinimo. Viena iš pareiškėjai Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymų, patvirtintu Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3-231 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), nustatytų funkcijų yra pareiga tikrinti pataisos namų parduotuvėje esančių prekių asortimentą.

4.6 Išvadoje yra akcentuojama, kad pareiškėjai 2021 m. kovo 4 d. 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 14-960 (toliau – ir Vertinimo išvada) yra nustatyta užduotis – kartą per mėnesį tikrinti Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą. Taip pat tarnybinį patikrinimą atlikę Kalėjimo departamento Imuniteto skyriaus akcentuoja, jog Vertinimo išvadoje pareiškėja buvo nurodžiusi, kad Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą patikrino 13 kartų; tarp nurodytų registracijos numerių, įrašyti ir tikrovės neatitinkančių, koreguotų įrašų registracijos numeriai: 2020-02-04 Nr. 81-189(1); 2020-06-09 Nr. 81-1140(1); 2020-06-30 Nr. 81-130591); 2020-08-07 Nr. 81-1573(1); 2020-10-02 Nr. 81-1879(1). Siekiant nustatyti, ar pirminius įrašus ir parašus nurodytuose Registruose, užtepant juos korektoriumi, galėjo įrašyti pareiškėja, Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius pakartotinai kreipėsi į LTEC Dokumentų ekspertizės skyrių, prašydamas pateikti specialisto išvadą, ar rankraštinius įrašus Registrų eilutėse ant korekcinės medžiagos, parašė ir pasirašė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresnioji specialistė K. M. LTEC specialisto 2021 m. gegužės 27 d. išvadoje buvo pateikta informacija, jog Registruose, užtepant pirminius įrašus korektoriumi ir įrašant tikrovės neatitinkančius įrašus, parašė ir pasirašė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresnioji specialistė K. M.

4.7 Anot pareiškėjos, Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie jos padarytą tarnybinį nusižengimą, bet neįrodyta, kokie teisės aktai imperatyviai įpareigojo ją veikti nurodytu būdu, kokie konkretūs veiksmai ir neveikimas prieštaravo teisės aktų reikalavimams, nėra pakankamai konstatuotas pareiškėjos kaltas elgesys. Su šiuo pareiškėjos teiginiu atsakovas nesutiko kadangi Išvadoje yra konkrečiai nustatoma, jog turėdama pareigybės aprašyme nustatytos tiesioginės pareigos tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė šešis tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose - dvejuose Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose - t. y. pakeitė Registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, jų vietoje padarydama dabartinius įrašus, tokiais veiksmais, be kita ko, pažeisdama Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 str. 2 d., 9 str. 5 ir 7 p. nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Pareigybės aprašymo 5.11 papunkčio nuostatas. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

4.8 Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu buvo pradėtas bei atliktas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje, užtikrinant nešališkumo principą. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai išnagrinėjo įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti galimo tarnybinio nusižengimo faktą bei tikrinamos pareigūnės kaltę, patikrino pareiškėjos paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino, tyrimo rezultatus įformino motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Galiojantys teisės aktai nesuteikia Vilniaus PN direktoriui diskrecijos teisės pakartotinai vertinti Kalėjimų departamento pareigūnų surašytos Išvados pagrįstumą ir teisėtumą.

4.9 Skunde pareiškėja nurodė, kad ginčas dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo išnagrinėtas Vilniaus PN komisijos, kuri, anot pareiškėjos, įvertinusi Išvados turinį, konstatavo, kad Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, bet nenurodyta, kokie teisės aktai imperatyviai įpareigojo pareiškėją veikti atitinkamu būdu, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Skunde pažymima, jog Vilniaus PN komisija 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, tačiau pastarasis su siūlymu nesutiko, 2021 m. gruodžio 7 d. dokumentų valdymo sistemos „Doc Logix“ priemonėmis pažymėdamas, jog panaikinti nuobaudą nėra pagrindo, kadangi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai surinko pakankamai dokumentinės medžiagos skirti tarnybinei nuobaudai ir tarnybinė nuobauda yra proporcinga nusižengimui.

4.10 Pagal Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3. p., statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisijos paskirtis yra objektyviai ir greitai išspręsti kilusį ginčą, esant galimybei - sutaikyti abi ginčo šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, skatinti pareigūnų pasitenkinimą darbu, taip pat formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą. Aprašo 27.2.-27.4. papunkčių nuostatos numato Ginčų komisijos teisę siūlyti statutinei įstaigai priimti tam tikrą sprendimą (panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (jo dalį) arba jį pakeisti; pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą; priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus), tačiau Aprašas nenustato Ginčų komisijos sprendimo privalomumo statutinės įstaigos vadovui. Ginčų komisijos sprendimas suprantamas kaip rekomendacinio (patariamojo) pobūdžio aktas, o statutinės įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę sutikti arba nesutikti su Ginčo komisijos sprendimu. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą bei pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovo manymu, tarnybinė nuobauda įsakymu pareiškėjai buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, nėra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2020 m. liepos 27 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų vertinimo“. Šios Išvados pagrindu pareiškėjai Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.4-282 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja nesutiko su jai skirta nuobauda – pastaba ir 2021 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento Individualių darbo ginčų komisiją, prašydama jai paskirtą nuobaudą panaikinti. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus PN komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė sprendimą Nr.14-3745 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės K. M. skundo“, kuriuo siūlė Vilniaus PN direktoriui panaikinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda pareiškėjai – pastaba. Vilniaus PN direktorius nesutiko su siūlymu ir 2021 m. gruodžio 7 d. apie savo sprendimą pažymėjo dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“.

7. Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo inicijuota, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pažymą Nr.LV-2782 „Dėl pranešimo patikrinimo apie Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus“. Šioje pažymoje nurodyta, kad Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas R. O., tikrindamas Vilniaus PN 1-ojo SVS viršininko D. Č. 2020 m. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus pagrindžiančią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.79) ties registracijos Nr.81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)-2020-06+-09: 81-1305(01)-2020-06-30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 yra koreguoti (korektoriumi) registruotų dokumentų pavadinimai ir pasirašiusių asmenų parašai.

Tarp pateiktos dokumentinės medžiagos (bylose) nebuvo rasti paminėti užregistruoti dokumentai (2021 m. kovo 4 d. raštas Nr.9-1248 „Dėl informacijos pateikimo“). Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr.1S-1257 kreipėsi į LTEC Dokumentų ekspertizės skyrių, prašydamas pateikti specialisto išvadą, ar Registro (bylos indeksas Nr. 9.76, pradėtas 2020 m. sausio 1 d.) 11 lapo 189 registracijos dokumento, 24 lapo 396 registracijos dokumento, 71 lapo 1140 registracijos dokumento, 81 lapo 1305 registracijos dokumento, 99 lapo 1573 registracijos dokumento ir analogiško Registro (bylos indeksas Nr.9.76, pradėtas 2020 m. rugpūčio) 15 lapo 1879 registracijos dokumento pirminiai įrašai buvo keičiami? Jei taip, kokiu būdu? Koks dokumentų užteptas (originalus) tekstas? Kokiu būdu atlikti parašai tirti pateiktuose Registrų dokumentuose? Ar pateiktų Registrų užtepti parašai nėra perkopijuoti iš Registruose pateiktų parašų? Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. gegužės 12 d. gavo LTEC specialisto išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog tyrimui pateiktuose Registro dokumentuose pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje parašant dabar esančius įrašus ir parašus.

Nustatyti pirminiai įrašai ir parašai, jų pakeitimo būdai nurodyti tiriamojoje dalyje lentelėje. Kiti tiriamųjų Registracijos dokumento skiltyse esantys įrašai yra nepakeisti. Tirti pateiktuose Registrų registracijos dokumento pirminiai ir dabar esantys įrašai yra atlikti rašymo priemonėmis.

8. Pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr.3-231, 5.19 punkte numatyta pareiga tikrinti pataisos namų parduotuvėje esančių prekių asortimentą. Pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvados 3 punkte nurodyta užduotis: kartą per mėnesį tikrinti Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą. Išvadoje pareiškėja nurodė, kad Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą ji patikrino 13 kartų. Tarp nurodytų registracijos numerių, įrašyti ir koreguotų įrašų registracijos numeriai. Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr.1S-1610 kreipėsi į LTEC Dokumentų ekspertizių skyrių, prašydamas pateikti išvadą, ar rankraštinius įrašus Registrų eilutėse ant korekcinės medžiagos parašė ir pasirašė pareiškėja. 2021 m. gegužės 27 d. Kalėjimų departamente gauta LTEC specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog SVS Registruose ant korekcinės medžiagos įrašus parašė ir pasirašė pareiškėja.

9. Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrasis trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registras (bylos indeksas 9.76) yra oficialus dokumentas. Išvadoje buvo nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja (pataisos pareigūne), eidama Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, davusi pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti patikėtas pareigas: turėdama pareigybės aprašyme nustatytą tiesioginę pareigą tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė 6 tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – dvejuose Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose – t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimų) ir pasirašė. Šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėja atliko siekdama pateisinti nepilnai atliktas 2020 m. nustatytas pareigūno D. Č. ir savo pačios veiklos užduotis (tikrinti pataisos namų parduotuvės prekių asortimentą); tyčiniais veiksmais padarė žalą tinkamam Vilniaus PN dokumentų tvarkymui ir valdymui. Išvadoje nurodyta, kad pripažintina, jog aprašytais veiksmais pareiškėja sulaužė duotą pareigūno priesaiką, numatytą Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1p., Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 p. reikalavimus. Minėtos Išvados pagrindu Vilniaus PN direktorius priėmė ginčijamą įsakymą.

10. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta dėl to, kad ji Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.76) ties registracijos numeriais 81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)2020-06-09; 81-1305(1)-2020-06-30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 korekcine medžiaga pataisė ten buvusius įrašus, korekcine medžiaga užteptose vietose įrašė tikrovės neatitinkančius (melagingus ) įrašus, tokiu būdu pareiškėja tyčiniais veiksmais padarė šešis tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – Registruose, t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimų) ir pasirašė. Išvadoje nurodyta, kad šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėja atliko, siekdama pateisinti nepilnai atliktas 2020 m. nustatytas savo veiklos užduotis (tikrinti PN parduotuvės prekių asortimentą). Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Registrai, laikomi tarnybos metu 1-ojo saugumo valdymo skyriaus budėtojų dalyje (operatorinėje) yra laisvai prieinami bet kuriam pareigūnui, nevedama jokia apskaita, kas paima ir naudojaisi šiais registrais. Byloje nenustatyta, kas konkrečiai korekcine medžiaga atliko pataisymu ties minėtais Registrų (bylos indeksas 9.76), yra tik preziumuojama, kad tai galėjo atlikti pareiškėja, tačiau tai nėra įrodyta.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus PN komisija konstatavo, jog Registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, jog pareiškėja nepatikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės, kaip numatyta jos pareigybės aprašyme ir užduotyse. Nebuvo apklausti parduotuvės darbuotojai, neperžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, todėl teiginys, jog pareiškėja neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti – patikrinti Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės asortimentą, nėra pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima teigti, jog pareiškėjos padaryti įrašai neatitinka tikrovės. Nėra duomenų, kad būtent pareiškėja korektoriumi užtepė įrašus registruose, nėra ginčo dėl to, kad ji Registruose padarė įrašus ir juos pasirašė.

12. Teismas pažymėjo, kad Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-118, Kalėjimų departamento, Vilniaus PN teisės aktuose nėra reglamentuota Registruose padarytų įrašų taisymo ir naujų įrašų įrašymo procedūra, todėl Išvados teiginys, kad pareiškėja, pamačiusi taisymus registruose, turėjo išsiaiškinti, kreiptis į tiesioginį vadovą, imtis priemonių ištaisyti trūkumus, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Išvadoje turi būti motyvuotai nurodoma, kokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau minėtoje Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų nuostatoms.

13. Teismas, vertindamas įrodymus, darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalį, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 p. nuostatas, Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 p. nuostatas. Vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio, Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.IV-55, 27.2 p. nuostatomis, Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui panaikinti ginčijamą 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą.

14. Teismo vertinimu, Vilniaus PN direktorius nepagrįstai nesutiko su 2021 m. lapkričio 17 d. siūlymu neskirti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad atsakovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba naikintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjos skundas tenkintinas.

III. 16. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1 Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo atliko ir patikrinimo Išvadą surašė ne Vilniaus PN, o Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, t. y. viešojo administravimo subjektas, kuris net nebuvo įtrauktas į nagrinėjamą administracinę bylą.

17.2 Išvadoje yra konkrečiai nustatyta, jog turėdama pareigybės aprašyme nustatytą tiesioginę pareigą tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė šešis tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – dvejuose Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose, tokiu būdu pakeisdama Registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, jų vietoje padarydama dabartinius įrašus. Tai leidžia pripažinti, kad Išvadoje yra konstatuotos konkrečios pareigūnės veikos, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jos pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį, o tai, savo ruožtu, sudaro tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnei pagrindą.

17.3 Pirmosios instancijos teismas galimai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, kadangi į bylą nei atsakovu nei trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas Kalėjimų departamentas, kurio struktūrinis padalinys – Imuniteto skyrius – ir atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. Teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad Vilniaus PN administracija ir pareigūnai nedalyvavo, surašant patikrinimo Išvadą, taip pat į tai, kad įstatymai nesuteikia Vilniaus PN direktoriui tikrinti Kalėjimų departamento struktūrinio padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo Išvados teisėtumą ir (arba) inicijuoti pakartotinį tarnybinį patikrinimą.

17.4 Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas nepagrįstai nesutiko su 2021 m. lapkričio 17 d. Vilniaus PN komisijos siūlymu Vilniaus PN direktoriui panaikinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teismo sprendime nėra nurodomi jokie kriterijai, kurių pagalba nustatytinas tokio Vilniaus PN direktoriaus nesutikimo nepagrįstumas.

18. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą be pakeitimų. Taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

19.1 Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tariamai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo ir konkrečiai neįvardija kokias gi aplinkybes ir įrodymus teismas neišsamiai ištyrė.

19.2 Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimą dėl į bylą neįtraukto Kalėjimų departamento, kurio struktūrinis padalinys – Imuniteto skyrius – ir atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo, nes pareiškėja skundė ne Kalėjimų departamento, kurio struktūrinis padalinys – Imuniteto skyrius – išvadą, bet Vilniaus pataisos namų (atsakovo) direktoriaus įsakymą. Be to, nors tarnybinio patikrinimo (tyrimo) išvada tam tikrais atvejais ir yra (ar gali būti) neatsiejama įsakymo dėl nuobaudos skyrimo dalis, šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kokias gi teisines pasekmes (objektyviam ir visapusiškai teisingam teismo sprendimui priimti) galėtų turėti atvejis, jei, visgi, būtų pripažinta, kad Kalėjimų departamentas turėtų būti įtrauktinas į šią bylą atsakovu ir / ar trečiuoju asmeniu. Vadovaujantis tokia atsakovo ydinga logika, į bylą turėtų būti įtraukta ne tik Kalėjimų departamentas, bet ir Kalėjimų departamento Individualių darbo ginčų komisija, kuri savo sprendimu siūlė Vilniaus PN (atsakovo) direktoriui panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, tačiau Vilniaus PN direktorius nesutiko su tokiu Komisijos siūlymu.

19.3 Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas Komisijos įtraukimas į procesą, nes tai būtų perteklinis procesinis veiksmas, todėl šiuo konkrečiu atveju taip pat akivaizdu, kad ir atsakovo keliamas klausimas dėl Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu. Be to, pastebėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų (atsakovo) direktorius, priimdamas neteisėtą įsakymą dėl nuobaudos skyrimo atsižvelgė į Imuniteto skyriaus atliktą tarnybinį patikrinimą, t. y. jis niekaip nebuvo įpareigotas (kitaip tariant tarnybinio patikrinimo išvados niekaip nesaistė vadovo priimti vienokį ar kitokį sprendimą) skirti ar neskirti nuobaudos pareiškėjai, bet direktorius priėmė savarankišką / valinį sprendimą (neteisėtą įsakymą), kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų.

19.4 Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas. Taigi, dar ir todėl atsakovo (apelianto) keliamas klausimas dėl Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu. Be to, pastebėtina, kad šiuo atveju atsakovas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, bet nenurodė, kokie teisės aktai imperatyviai įpareigojo pareiškėją veikti Išvadoje nurodytu būdu, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų reikalavimams ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikindamas atsakovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda.

22. Atsakovas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismas galimai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, kadangi į bylą nei atsakovu nei trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas Kalėjimų departamentas, kurio struktūrinis padalinys – Imuniteto skyrius – ir atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad į bylą atsakovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas Kalėjimų departamentas, kurio struktūrinis padalinys – Imuniteto skyrius – atliko tarnybinį patikrinimą ir teikė Išvadą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri perėmė visas Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas. Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos kalėjimų tarnyba buvo įtraukta dalyvauti atsakovu šioje byloje.

26. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

29. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų ginčo aplinkybių vertinimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

31. Pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet iš esmės remdamasis tik Vilniaus PN komisijos sprendimu, neargumentuodamas, kodėl atmetė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytas išvadas, kurių pagrindu priimtas byloje ginčijamas Įsakymas. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė savo argumentų dėl ginčo šalių nurodytų aplinkybių, nesiaiškino ir netyrė, nors privalėjo, kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o iš esmės perrašė Vilniaus PN komisijos sprendime išdėstytas išvadas, joms pritardamas, ir nemotyvuodamas, kodėl būtent joms teikia prioritetą. Teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų byloje nepateikė.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010). Nagrinėjamu atveju vien tik Vilniaus PN komisijos sprendime nustatytų aplinkybių išdėstymas ir pritarimas, savarankiškai neatlikus bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei jų teisinio įvertinimo, neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

33. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis, 80, 86 straipsniai). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Milda Vainienė