2025-12-17 Nr. AB-22621-3-61-3-00157-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-704-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00157-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.7; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. ir L. Š. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – J. C., S. G.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. Š. ir L. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – atsakovas, Inspekcija) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 3R-(2.13-1.E) „Dėl S. G. ir J. C. 2023-03-30 skundo dalyje dėl galimai neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Inspekcijoje buvo gautas S. G. ir J. C. skundas, kuriame teigiama, kad pareiškėjai galbūt neteisėtai vykdo vaizdo stabėjimą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadangi pareiškėjai turi įsirengę vaizdo stebėjimo kamerą, į kurios stebėjimo lauką galbūt patenka S. G. ir J. C. priklausančio žemės sklypo dalis ir jiems priklausantis gyvenamasis pastatas. Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, nutarė skundo dalį dėl galbūt neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo pripažinti pagrįstu, skundžiamiems asmenims pareikšti papeikimą bei įspėjo, jog nustačius, kad į skundžiamų asmenų įrengtomis stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomo vaizdo stebėjimo lauką patenka S. G. ir J. C. sklypo dalis, bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra. Pareiškėjų teigimu, vaizdo stebėjimas nėra vykdomas ir visa ši įranga įrengta tik vizualiniam atgrasymui nuo nusikaltėlių, o gyvenamojo namo ar žemės sklypo vaizdo stebėjimas ir įrašymas nėra atliekamas. Aplinkybė, kad į stulpus, kuriuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, yra teikiama elektra, negali būti pagrindas išvadai, jog buvo vykdomas stebėjimas tomis vaizdo kameromis. Inspekcijos perkelta pareiga pareiškėjams įrodyti, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, t. y. įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, negali būti nei pagrįstas, nei teisėtas.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įvertinusi tiek tikrinimo metu, tiek pareiškėjų pateiktą informaciją, Inspekcija nusprendė, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad vaizdo stebėjimo kameromis, esančiomis Žemės sklype, vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, kadangi Inspekcijos specialistams tikrinimo metu nebuvo suteikta galimybė įsitikinti, ar vaizdo stebėjimo kameros yra prijungtos prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrangos. Tikrinimo metu nustatyta, kad minėtu adresu yra pastatyti trys stulpai, ant kurių yra įrengtos penkios vaizdo stebėjimo kameros. Pakartotinio tikrinimo metu Inspekcijos specialistai negalėjo įsitikinti, kad vaizdo stebėjimo kameromis vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo dalyką bei į tai, kad Inspekcijai atlikus net du kartus tikrinimą vietoje nepavyko įsitikinti, jog pareiškėjų vaizdo stebėjimo kameromis nėra vykdomas vaizdo stebėjimas, priėmė skundžiamą Sprendimą. Inspekcijos vertinimu, Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinus tikrinimo metu gautus paaiškinimus ir užfiksuotas aplinkybes, padaryta išvada, kad ant stulpų yra įrengtos tikros vaizdo stebėjimo kameros, ne imitacinės kameros ar muliažai, o iki stulpų, ant kurių yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir apšvietimo lempos yra atvestas maitinimo šaltinis. Pareiškėjų parodyta mobilioji programėlė, kurioje nebuvo užfiksuotų skundžiamų vaizdo kamerų vaizdų bei tikrinimo metu nustačius, kad skundžiamos vaizdo stebėjimo kameros nėra prijungtos prie pareiškėjų namuose esančio vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio, nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog vaizdo stebėjimas pareiškėjų vaizdo stebėjimo kameromis nėra vykdomas. Pareiškėjai neįrodė, kad Inspekcija pažeidė objektyvumo, nešališkumo principus, o tyrimą pagal skunde nurodytas aplinkybes, atliko neišsamiai.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjų K. Š. ir L. Š. skundą bei netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

6.1. Inspekcijoje 2023 m. kovo 30 d. buvo gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų S. G. ir J. C. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) skundas, taip pat 2023 m. balandžio 12 d. gauta papildoma informacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai K. Š. ir L. Š. galbūt neteisėtai vykdo vaizdo stebėjimą jiems nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Minėtame Žemės sklype yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, į kurios stebėjimo lauką galbūt patenka tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo dalis ir jiems priklausantis gyvenamasis pastatas. Pareiškėjai Žemės sklype yra įrengę ir daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, į kurių stebėjimo lauką galbūt patenka ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas.

6.2. Atsižvelgiant į gautą skundą, Inspekcija 2023 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į pareiškėjus, nurodydama pateikti informaciją reikalingą skundui nagrinėti. Inspekcijoje 2023 m. gegužės 24 d. buvo gautas pareiškėjų atsakymas, kuriame jie nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas vaizdo stebėjimas, o įrengtos tik priemonės vizualiniam atgrasymui nuo nusikaltėlių.

6.3. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją ir atsižvelgus į tai, kad Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, Inspekcijos specialistai 2023 m. gegužės 31 d. atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą. Tikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar vaizdo stebėjimo kameros yra prijungtos prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrangos, taip pat nebuvo galimybės nustatyti, kas patenka į vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką.

6.4. Kadangi nebuvo galima daryti vienareikšmės išvados, jog vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, Inspekcija 2023 m. liepos 20 d. raštu dar kartą kreipėsi į pareiškėjus, nurodydama pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Pareiškėjai, atsakydami į užklausimą, nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamojo namo ir žemės sklypo nestebi. Be to, pažymėjo, kad jiems negali būti perkelta pareiga įrodinėti trečiųjų asmenų pateiktas prielaidas ar išgalvojimus.

6.5. Inspekcijos specialistai 2023 m. spalio 17 d. atliko pakartotinį vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą, kurio metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti trys stulpai, ant kurių yra įrengtos penkios vaizdo stebėjimo kameros. Pakartotinio tikrinimo metu Inspekcijos specialistai negalėjo įsitikinti, kad vaizdo stebėjimo kameromis vaizdo stebėjimas nėra vykdomas.

6.6. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo dalyką bei į tai, kad Inspekcijai atlikus net du kartus tikrinimą vietoje nepavyko įsitikinti, jog pareiškėjų vaizdo stebėjimo kameromis nėra vykdomas vaizdo stebėjimas, 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo skundo dalį dėl galbūt neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo pripažino pagrįstu, skundžiamiems asmenims pareiškė papeikimą bei įspėjo juos, kad jeigu po šio sprendimo įsigaliojimo dienos bus nustatyta, kad į skundžiamų asmenų įrengtomis stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomo vaizdo stebėjimo lauką patenka pareiškėjų sklypo dalis, bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai Inspekcijai nepateikė jokių įrodymų ir informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vaizdo kameromis gautų duomenų tvarkymas atitiko bent vieną iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai ir apie tai, kad pareiškėjai apie atliekamą vaizdo stebėjimą būtų informavę atitinkamais informaciniais pranešimais.

8. Teismas akcentavo, kad Inspekcija tyrimą atliko mišriu būdu, t. y. rašytine procedūra ir tikrinimu vietoje. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu, rašytinė procedūra ir tikrinimas vietoje yra vienos iš galimų procedūrų, atliekant tikrinimus. Taigi, Inspekcijos surinkta medžiaga jai pagrįstai leido konstatuoti, kad pareiškėjai vaizdo kameromis gaunamus duomenis tvarkė pažeisdami BDAR 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte numatytą teisėtumo principą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neobjektyvų, neišsamų ar nevisapusišką pareiškėjų nurodytų aplinkybių įvertinimą. Teismo vertinimu, Inspekcijos pasirinktas tyrimo būdas (rašytinė procedūra ir tyrimo atlikimas vietoje) buvo pakankamas konstatuoti BDAR nuostatų pažeidimą ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pripažinti pagrįstu.

9. Teismas sutiko su Inspekcijos išvada, kad pagal veikiančias apšvietimo lempas buvo galima manyti, jog iki stulpų, kuriuose buvo įrengtos ir ginčo kameros, yra atvestas elektros maitinimas. Tikrinimo metu Inspekcijos darbuotojams pastebėjus ant stulpų pritvirtintas komutacines dėžes, pareiškėjo buvo paprašyta jas atidaryti, kad Inspekcijos darbuotojai galėtų tokiu būdu įsitikinti, jog vaizdo stebėjimo kameroms nėra tiekiamas elektros maitinimas, kadangi pareiškėjas negalėjo kitaip įrodyti, jog minėtos vaizdo stebėjimo kameroms nėra teikiamas maitinimas. Tačiau pareiškėjas neturėjo komutacinių dėžių durų raktų ir jų atidaryti negalėjo, nors jam iš anksto buvo žinoma apie patikrinimą vietoje ir jam buvo žinoma, kad patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar vaizdo stebėjimas vykdomas, o jeigu vykdomas, kokia apimtimi.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas suteikė pareiškėjams ne vieną galimybę pateikti paaiškinimus, ne tik atsakant į Inspekcijos pateiktus klausimus, tačiau ir pateikiant kitus reikšmingus argumentus bei suteikiant galimybę pasiruošti vykdomam patikrinimui vietoje. Pareiškėjas, viena vertus, pateikdavo atsakymus į Inspekcijos raštus, tačiau konkrečios informacijos atsakymuose nenurodydavo. Inspekcijai pakartotinai paprašius pareiškėjo pateikti atsakymus, pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, nurodydamas, kad jam negali būti perkelta pareiga įrodinėti trečiųjų asmenų pateiktas prielaidas dėl jų teisių pažeidimo.

11. Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjų pozicijos, jog stebėjimo kamerų įrengimas, apimantis didesnį nei galima stebėjimo lauką, buvo būtinas nurodytiems tikslams pasiekti. Ši išvada negali būti paneigiama išimtinai įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kurias pareiškėjai nurodė (vizualiam atgrasymui nuo nusikaltėlių). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui nesuteikiant galimybės atlikti tyrimą galimo pažeidimo vietoje, Inspekcijos galimybė patikrinti, ar pareiškėjai pažeidė BDAR nuostatas, buvo esmingai apsunkinta.

12. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir sistemiškai vertinant BDAR preambulės 18 punkte, 2 straipsnio 2 dalies „c“ punkte, 4 straipsnio 1, 2, 7 punktuose, 5 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 14 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Inspekcija pagrįstai sprendime konstatavo, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas yra pagrįstas, o pareiškėjai nepagrindė trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymo teisėtumo.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Inspekcijos tyrimo metu surinkta medžiaga buvo pakankamas pagrindas Inspekcijai konstatuoti BDAR nuostatų pažeidimą, o papildomų veiksmų atlikimas būtų neracionalus ir perteklinis, tuo labiau, kad jau vien tokiu būdu gautos medžiagos pakako, kad S. G. ir J. C. skundas būtų pripažintas iš dalies pagrįstu.

III. 14. Pareiškėjai K. Š. ir L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos Sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjai savo 2023 m. gegužės 24 d. paaiškinime nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimas nėra vykdomas ir visa ši įranga įrengta tik vizualiniam atgrasymui nuo nusikaltėlių. Tačiau atliekant patikrinimus Inspekcijos pareigūnai apsiribojo tik išorine vizualine pareiškėjų teritorijos apžiūra ir netyrė aplinkybių, jog vaizdo stebėjimo kameros nėra prijungtos prie maitinimo laido, nesiteikė apsilankyti pareiškėjų gyvenamajame name ir įvertinti, kad pareiškėjai neturi jokių įrašymo įrenginių, serverių ar kitos įrangos, kurioje būtų renkami ar kaupiami stebėjimo duomenys.

15.2. Pareiškėjai patys kvietė Inspekcijos pareigūnus apsilankyti jų gyvenamajame name ir bet kokiame jų valdose esančiame pastate, jog Inspekcijos pareigūnai galėtų įsitikinti, kad jokio vaizdo įrašymo įrenginio nėra ir joks vaizdo stebėjimas nėra vykdymas. Inspekcija pripažįsta, kad tikrinimo metu K. Š. parodė mobiliajame įrenginyje esančią mobiliąją programėlę, skirtą stebėti vaizdo kameromis užfiksuojamus vaizdus ar vaizdo įrašus. Mobiliojoje programėlėje nebuvo prijungtų ant stulpų įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.

15.3. Inspekcijos tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad į stulpus, kuriuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, atvestas maitinimo laidas, negali būti pagrindas išvadai, jog tokiu atveju automatiškai yra vykdomas stebėjimas tomis vaizdo kameromis. Tikrinimo metu K. Š. nurodė, kad ant trijų stulpų, ant kurių yra įrengtos penkios vaizdo stebėjimo kameros, taip pat yra įrengtos ir teritorijos apšvietimo lempos, kurios įsijungdavo nuo judesio, todėl logiška, jog tam, kad veiktų šios apšvietimo lempos, joms reikalingas elektros maitinimas. Šių aplinkybių Inspekcija netyrė ir teismas skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.

15.4. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl Inspekcijos perkelta pareiga pareiškėjams įrodyti, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, t. y. įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, negali būti nei pagrįstas, nei teisėtas. Remdamiesi teismų praktika, pareiškėjai nurodo, kad Inspekcijai patikrinimo metu nustačius tik vaizdo stebėjimo kamerų buvimo faktą (netiriant, ar jos nėra imitacinės ar muliažai), toks patikrinimas nėra pakankamas nustatyti kameros veikimą ar neveikimą; Inspekcijos argumentai, kad asmens turimomis kameromis vaizdas gali būti stebimas, nėra pakankamas pagrįsti priimtų Inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1609-809/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021, 9 ir 11 p.).

15.5. Inspekcija Sprendime pripažino, jog „negalima daryti vienareikšmės išvados, kad vaizdo stebėjimo kameromis, esančiomis žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini) – vaizdo stebėjimas nėra vykdomas“. Taigi Inspekcija savo sprendimą grindė prielaidomis, o tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, pareiškėjai teigia, kad Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 3R-(2.13-1.E) „Dėl S. G. ir J. C. 2023-03-30 skundo dalyje dėl galimai neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.

18. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų ir argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

25. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis).

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Inspekcija, be kita ko, turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais surinkti įrodymus, nustatyti aplinkybes ir jas užfiksuoti. Inspekcija privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Būtent tokios pozicijos yra laikomasi ir apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (Inspekcija patikrinimą atliko mišriu būdu, t. y. rašytine procedūra ir tikrinimu vietoje) nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad tyrimas Inspekcijoje, pagal pareiškėjų skundus, buvo atliktas paviršutiniškai.

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas suteikė pareiškėjams ne vieną galimybę pateikti paaiškinimus, ne tik atsakant į Inspekcijos pateiktus klausimus, tačiau ir pateikiant kitus reikšmingus argumentus bei suteikiant galimybę pasiruošti vykdomam patikrinimui vietoje. Pareiškėjai turėjo teisę teikti visus, jų manymu, reikšmingus ir su ginču susijusius įrodymus, tačiau to nepadarė (pareiškėjai nepaneigė, kad į stovinčius stulpus, ant kurių yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, nėra teikiama elektra (tų pačių stulpų sumontuotos lempos įsijungdavo nuo judesio); nesudarė galimybių Inspekcijos darbuotojams apžiūrėti ant stulpų pakabintų komutacinių dėžių, nors apie patikrinimo vietoje datą ir laiką buvo informuoti iš anksto). Pažymėtina, kad pareiškėjai privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Inspekcijai priimti sprendimą, priešingu atveju, Inspekcijos galimybė patikrinti, ar pareiškėjai pažeidė BDAR nuostatas, bei nustatyti pareiškėjų nurodomas aplinkybes tampa esmingai apsunkinta.

28. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių – duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021). Duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020; 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021). BDAR 31 straipsnyje reglamentuojamas bendradarbiavimas su priežiūros institucija numato, jog duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, taip pat jų atstovai, gavę prašymą privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija jai vykdant numatytas užduotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, sistemiškai vertindama BDAR preambulės 18 punkte, 2 straipsnio 2 dalies „c“ punkte, 4 straipsnio 1, 2, 7 punktuose, 5 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 14 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, prieina prie išvados, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai Sprendime trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pripažino pagrįstu, pareiškėjams nepagrindus trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Inspekcijai prašomą informaciją, įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis pareiškėjas tvarko laikydamasis BDAR reikalavimų arba kad pareiškėjui BDAR nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

31. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė