1b099c3d-e20f-4db9-b3fc-9b889541fd8f · Kauno apygardos teismas

Teisėja Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla NrTeisėja Danutė Giačaitė                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-175-2013Pranešėjas Algerdas UrbÅ¡ys                                                          (Proceso Nr. 1-26-1-00923-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija:2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui KlimaÅ¡evskij, nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 145 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, skirta subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo bÅ«du bausmes subendrinus su 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.Taip pat iÅ¡ G.

M. nukentėjusiajam V. M. priteista 500 Lt proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-07-12, apie 19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ , suduodamas ne mažiau du smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam V. M. per Å¡onus ir nugarÄ , griebdamas rankomis už veido, tampydamas ir nagais perdrėksdamas kaktÄ bei skruostÄ , ir tokiais savo veiksmais padarydamas V.

M. odos nubrozdinimÄ veide.Be to, jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., už tai, kad 2012-07-12 apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ , grasino nužudyti V. M., sakydamas, kad užmuÅ¡, pasmaugs ir bus taip, kaip motinai, tokie veiksmai ir žodžiai sukėlė realų pagrindÄ nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nenustačius G.

M. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, taip pat panaikinti nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ arba pakeisti jÄ Ä¯ Å¡velnesnę. Skunde nurodo, jog nuosprendis neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Visų pirma, teismas nepagrįstai atmetė G. M., J. M., G. J., J. K., A. V. parodymus, nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja, o rėmėsi kitais prieÅ¡taringais V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos D. M., R. S. parodymais.

Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada, nes ji yra nepilna, specialistas atsakė tik į vienÄ užduotyje suformuotÄ klausimÄ . Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, kurie pasakė, kad G. M. pradrėskė veidÄ V. M., o tuo tarpu iÅ¡vadoje pasakyta, kad sužalojimai veide padaryti kietais, bukais daiktais. Be to, neatmetama galimybė, jog sužalojimai galėjo atsirasti nuo skutimosi maÅ¡inėlės. Specialisto iÅ¡vadoje jokių sužalojimų Å¡onkaulių srityje nekonstatuota, tačiau dėl Å¡ių sužalojimų G.

M. buvo nuteistas. Liudytojos D. M. parodymai apie kruvinÄ nukentėjusiojo veidÄ prieÅ¡tarauja objektyvioms bylos aplinkybėms, jokių grumtynių ir kraujo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo aptikta. Be to, teismas nepasisakė dėl P. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuris pasakė, kad nėra matęs, jog bute bÅ«tų girtaujama ar smurtaujama, tai patvirtino ir kitas kaimynas G. Z.. Teismas nepasisakė dėl G. M. ir J. M. nurodytos aplinkybės, kad V. M. turi priklausomybę alkoholiui. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis grasino tėvui, kad jį nužudys.

Pats nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis jam nesakė, kad nužudys, užmušti jo negrasino. Šiais parodymais turėjo teismas vadovautis, tačiau jais nesivadovavo ir nenurodė, kodėl juos atmeta. Atlikta ekspertizė parodė, jog V. M., duodamas parodymus teisme, galėjo prisiminti faktines aplinkybes apie 2012-07-12 įvykius. Taigi, byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d.

Visos iÅ¡kilusios abejonės turi bÅ«ti įvertintos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kiamas nesutikimas su nuteistajam paskirta kardomÄ jÄ priemone, apelianto gynėjas mano, jog teismas be pagrindo, nenurodydamas motyvų ir pagrindų, dar nuosprendžiui neįsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę pakeitė į griežtesnę. Tokiu bÅ«du teismas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, suvaržė G. M. konstitucinę teisę į laisvę ir padarė esminį BPK pažeidimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis V.

M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas. Teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis, duodamas parodymus teisme, dėl klausos sutrikimų, sunkiai galėjo girdėti jam užduodamus klausimus. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo sužalojimus, o skutimosi maÅ¡inėle jis nesinaudoja ir dėl to sužalojimai tikrai negalėjo atsirasti.

Dėl sÅ«naus veiksmų jis turėjo pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad jam atsitiks taip pat, kaip ir jo žmonai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant G. M. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir paskyrė teisingÄ bausmę. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.Nors apeliaciniame skunde neigiama, kad nuteistasis mušė nukentėjusįjį, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G.

M. smurtavo prieÅ¡ savo tėvÄ V. M. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo kaltę dėl Å¡ios veikos padarymo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kurie dėl sumuÅ¡imo aplinkybių yra nuoseklÅ«s, atitinkantys kitÄ bylos medžiagÄ , taip pat specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti odos nubrozdinimai veide, liudytojų J. M., R. S. ir D. M. parodymai, kita bylos medžiaga. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde įvertino nuteistojo, liudytojų J.

M., G. J. ir A. V. parodymus. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nuteistojo kaimynų P. C. ir G. Z. parodymais, kad jie bute Nr. 19, kuriame gyvena nuteistasis ir nukentėjusysis, nėra matę smurto ar girtavimo. Tačiau šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei paneigia, nei patvirtina konkretaus įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme šie liudytojai nebuvo apklausti, prašymas dėl jų apklausos nebuvo išreikštas, šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas teisme, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų.

Atmestini skundo argumentai, kad nukentėjusysis veidÄ galėjo susižaloti skutimosi maÅ¡inėle. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados V. M. odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytomis traumos aplinkybėmis, nėra. Ä®vykio aplinkybėse nurodyta, jog G. M. 3-4 kartus kumščiu trenkė į Å¡onus, nugarÄ , pradrėskė veidÄ . Taigi, nėra prieÅ¡taravimų, jog nubrozdinimai veide galėjo atsirasti dėl G. M. panaudoto smurto ekspertei nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog nustatytas odos nubrozdinimas nustatytas ir virÅ¡ kairiojo antakio, todėl nelogiÅ¡ka manyti, kad toks nubrozdinimas galėjo atsirasti skutantis maÅ¡inėle. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialisto iÅ¡vada yra pakankamai iÅ¡sami, ekspertė atsakė į jai užduotus klausimus. Teismui pateikta iÅ¡vada abejonių nesukėlė, o nuteistais ar jo gynėjas, nesutikdamas su specialisto iÅ¡vada ir siekdamas detaliau iÅ¡aiÅ¡kinti iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, galėjo reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl ekspertės apklausos, tačiau to nepadarė.

Nors specialisto iÅ¡vadoje nekonstatuotas nukentėjusiojo Å¡onų ar nugaros sumuÅ¡imas, kuris sukeltų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad palpuojant skausminga nugaros krÅ«tininėje dalyje apatinių Å¡onkaulių projekcijoje. Nuteistojo smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ nugaros ir Å¡onų sritį patvirtina ir nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, todėl apibÅ«dinant nuteistojo smurtinius veiksmus, pagrįstai buvo nurodytas ir muÅ¡imas į Å¡onus ir nugarÄ . Nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė odos nubrozdinimai veide ir to pakanka nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.Skundo argumentai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų, nepaneigia nukentėjusiojo versijos ir nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jokių grumtynių ir smurto tėvo atžvilgiu nebuvo, o taip pat nepaneigia liudytojos D.

M. parodymų, kad nukentėjusysis buvo kruvinas. Kaip matyti įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta kitÄ dienÄ po įvykio, todėl objektyviai jÄ vertinti nėra galimybių. Be to, atsižvelgtina ir į traumos aplinkybes, kad buvo padaryti įdrėskimai veide, kurie kraujo pėdsakų galėjo ir nepalikti.Skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo priklausomybės alkoholiui, neturi esminės reikÅ¡mės vertinant teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ar nuteistojo kaltės klausimÄ .

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. M. grasino savo tėvui V. M.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vakarÄ G. M. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir grasino jam, jog nužudys. IÅ¡ nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo policijai matyti, jog nuteistasis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo, sakė „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, pasmaugsiu, tau bus taip, kaip motinai“, virtuvėje jį sugriebė, pradėjo tampyti, trenkė per Å¡onus, nugarÄ , griebė už veido, nagais perdrėskė veidÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ apklaustas tyrėjo A. V., jis paaiÅ¡kino tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodyta pareiÅ¡kimo protokole. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas tyrėjas parodė, jog jis užfiksavo tai, kÄ sakė nukentėjusysis, jam pasirodė, kad žmogus praÅ¡osi pagalbos, sakė bijo grįžti pas sÅ«nų, nes pastarasis grasina, kad bus taip, kaip motinai. Jis patikrino duomenų bazėje informacijÄ ir pamatė, jog nukentėjusysis sako tiesÄ , nes G. M. buvo teistas už savo motinos neatsargų gyvybės atėmimÄ .

Apie sÅ«naus grasinimus nukentėjusysis pasipasakojo ir specialisto iÅ¡vadÄ atlikusiai ekspertei. Nukentėjusiojo baimę patvirtina tai, kad tÄ patį vakarÄ po įvykio jis pabėgo iÅ¡ namų ir nuvyko pas brolio žmonÄ J. M.. J. M. parodė, jog vėlų vakarÄ pas jÄ atvyko nukentėjusysis, buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, pasimetęs, prašė priimti, sakė, kad bijo sÅ«naus, nenori ten gyventi. Kartu gyvenanti R. S. taip pat patvirtino, jog nukentėjusysis atvyko vėlų vakarÄ , pasipasakojo, jog bijo grįžti namo.

Liudytoja D. M. patvirtino, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog jis bijo grįžti į namus, nes jį sÅ«nus muÅ¡a, varo iÅ¡ namų, grasina, sakė užmuÅ¡. Bijodama dėl jo gyvybės, nuvežė jį į policijÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. M., liudytojos R. S., D. M., J. M., patvirtino, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas ne tik tÄ vakarÄ , bet ir anksčiau. Nors nukentėjusysis apklaustas teisme teigė, jog sÅ«nus jam negrasino, nesakė, kad nužudys, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pagrįstai rėmėsi pirminiais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas pagrįstai įvertino nukentėjusiajam atliktos teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad V. M. po persirgto insulto konstatuojami nežymÅ«s atminties, orientacijos, dėmesio koncentracijos pakitimai, jis nelinkęs fantazuoti ar iÅ¡kraipyti tiesos. Taip pat atsižvelgtina ir į senyvÄ nukentėjusiojo amžių, o byloje dar yra duomenų, jog jam sutrikusi klausa, todėl teismo posėdžio metu nukentėjusysis galėjo pilnai nesuprasti jam užduodamų klausimų esmės.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, nes grasinimas nužudyti buvo iÅ¡reikÅ¡tas naudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, smurtas naudojamas ne pirmÄ kartÄ , nukentėjusysis tÄ patį vakarÄ išėjo iÅ¡ namų, bijodamas tolimesnio sÅ«naus smurto. Nukentėjusiojo suvokimÄ , jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, sustiprina ir tai, jog G. M. buvo teistas už smurtinius nusikaltimus prieÅ¡ savo motinÄ â€“ nukentėjusiojo žmonÄ , kuri nuo sužalojimų mirė, t. y. už neatsargų savo motinos gyvybės atėmimÄ , bei už smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ ir grasinimÄ jÄ nužudyti.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog G. M. iÅ¡sakyti žodžiai „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, pasmaugsiu, tau bus taip, kaip motinai“ sukėlė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajam manyti, jog grasinimas jį nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas. G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtį, todėl jis pagrįstai nuteistas dėl grasinimo nužudyti nukentėjusįjį. Dėl kardomosios priemonės - suėmimoApeliaciniame skunde keliamas kardomosios priemonės pagrįstumo klausimas.

Teigiama, jog teismas nuosprendžiu paskirdamas griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ ir pažeidė nuteistojo konstitucinę teisę į laisvę. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.BPK 119 str. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymÄ , o tuo tarpu BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalauja, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bÅ«tų iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės teismo nuosprendis.

Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su V. M., pakeisti į suėmimÄ . Taigi, Å¡iuo atveju viena iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalimi yra iÅ¡spręstas G. M. paskirtos kardomosios priemonės klausimas. Todėl teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ , nėra pagrindo. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, įvykdė BPK 307 str. 1 d. 6 p. numatytÄ reikalavimÄ .

Pažymėtina dar ir tai, jog BPK 305 str. 1 d., kurioje nurodoma, kas turi bÅ«ti iÅ¡dėstoma apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nėra reikalavimo pateikti kardomosios priemonės pakeitimo motyvų, todėl teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , taip pat nėra pagrindo. Apygardos teismas, įvertindamas tai, jog G. M. ankščiau teistas už smurtinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ artimÄ garbaus amžiaus asmenį, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, jog kardomosios priemonės klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra tinkamai iÅ¡spręstas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a : nuteistojo G.

M. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundÄ atmesti.                     Kolegijos pirmininkas                                                     Algerdas UrbÅ¡ys                     Teisėjai :                                                                           Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                Egidijus Jonas Grigaravičius