2015-11-11 Nr. AB-21798-3-61-3-03651-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1345-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03651-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 2 d. priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo K. M. skundas atmestas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 20 d. gautas pareiškėjo vardu teikiamas pareiškėjo atstovo L. J. apeliacinis skundas. Teismui taip pat pateiktas prašymas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą.

Pareiškėjo atstovas L. J., pagrįsdamas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 20 d. buvo išvykęs į komandiruotę (į Slovakiją, Prahą, Briuselį). L. J. teigimu, apeliacinio skundo pateikimo terminas praleistas labai nežymiai, t. y. tik 1 diena, todėl pagal teisminę praktiką turi būti atnaujintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog byla pagal pareiškėjo pateiktą skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei buvo išnagrinėta 2015 m. rugsėjo 17 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovas L. J.. Proceso dalyviai buvo informuoti, kad sprendimas išnagrinėtoje administracinėje byloje bus skelbiamas 2015 m. spalio 2 d. Taigi, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo galėjo būti teikiamas iki 2015 m. spalio 16 d. (imtinai), o pateiktas 2015 m. spalio 20 d., t. y. gerokai, o ne viena diena, kaip nurodoma prašyme, praleidus sprendimo apskundimo terminą.

Vertindamas pareiškėjo atstovo L. J. prašyme atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą nurodytus motyvus, teismas pažymėjo, kad sprendimo paskelbimo data jam buvo žinoma. Teismas nurodė, kad akivaizdu ir tai, jog, komandiruotė į kitas užsienio valstybes (pareiškėjo atstovo teigimu buvo vykta į Slovakiją, Prahą, Briuselį) buvo planuojama iš anksto. Todėl L. J. žinojo, jog komandiruotės metui negalės teikti pareiškėjui teisinės pagalbos ir apie tai informuoti pareiškėją. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas savo ruožtu galėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos į kitą teisininką.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą iš esmės nulėmė ne objektyvios ir nuo pareiškėjo (jo atstovo) valios nepriklausiusios aplinkybės, o nepakankamas rūpestingumas, domėjimasis bylos baigtimi. Taigi, teismas pripažino, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas yra praleistas dėl subjektyvių priežasčių, todėl negali būti atnaujintas. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą.

II. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo.

Pareiškėjo atstovas tvirtina, kad per 14 dienų terminą pareiškėjui niekaip nebūtų pavykę susirasti atstovo, kuris būtų galėjęs surašyti apeliacinį skundą byloje, kurioje iki tol nedalyvavo. Pareiškėjo atstovas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymų, patvirtinančių komandiruotės faktą. Nurodo, kad komandiruotės metu turėjo įtemptą dienotvarkę. Pažymi, kad realiai terminas praleistas 1 diena, kadangi paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo penktadienis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikоs administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, dėl kurio pareiškėjas siekia paduoti apeliacinį skundą, priimtas 2015 m. spalio 2 d., taigi paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo – 2015 m. spalio 16 d. Pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą teismui pateikė 2015 m. spalio 20 d., t. y. praleidęs terminą keturiomis dienomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjo atstovas kaip aplinkybes, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas, nurodo tai, kad pareiškėjo atstovas nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 25 d. buvo išvykęs komandiruotę, be to, pažymi, kad terminas buvo praleistas nežymiai, vertinant tai, kad paskutinė termino diena pateikti apeliacinį skundą buvo penktadienis.

Vertinant pareiškėjo atstovo išdėstytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas savo nurodomas aplinkybes, kurios, jo manymu, pagrindžia būtinybę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, privalo pagrįsti įrodymais, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Todėl asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2015 m. rugsėjo 17 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovas L. J., proceso dalyviai buvo informuoti, kad sprendimas išnagrinėtoje administracinėje byloje bus skelbiamas 2015 m. spalio 2 d. Manytina, kad apie būsimą komandiruotę pareiškėjo atstovui buvo žinoma anksčiau nei paskelbtas pirmosios instancijos sprendimas (tai liudija vien tai, kad įsakymas dėl L. J. komandiruotės priimtas 2015 m. spalio 1 d.). Todėl pareiškėjo atstovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, dalyvavęs pirmosios instancijos teismo posėdyje, jame informuotas apie teismo sprendimo paskelbimo datą bei žinodamas apie laukiančią išvyką, galėjo iš anksto pasirūpinti tinkamu pareiškėjo atstovavimu arba iš anksto įformuoti pareiškėją, jog apeliacinio skundo pateikti negalės, o pareiškėjas, savo ruožtu, turėjo galimybių pasirūpinti kito atstovo suradimu.

Pastebėtina, kad pareiškėjo atstovas nurodo, jog komandiruotė truko nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 20 d., tačiau šį faktą pagrįsti pateiktas 2015 m. spalio 1 d. įsakymas dėl komandiruotės yra be registracijos numerio. Be šio įsakymo, pareiškėjo atstovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad buvo išvykęs iki 2015 m. spalio 10 d. (užsienio kalbomis pateiktos apgyvendinimo sąskaitos už 2015 m. spalio 10, 13, 14, 16–18, 20 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė dėl jo komandiruotės nelaikytina objektyviai pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę – iš anksto suplanuota ir žinoma komandiruotė (dar iki teismo sprendimo paskelbimo) negali būti laikoma nuo pareiškėjo atstovo valios nepriklausiusia aplinkybe, kuri sutrukdė jam laiku pateikti apeliacinį skundą. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilnius apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas