1b09397b-8992-4ead-acbd-8a5a4eac963c · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr. I-136-320-2010PANEVEŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2010 m. gegužes 13 d.Panevežys Panevežio apygardos administracinio teismo teiseja Irena Varžinskiene,sekretoriaujant Irenai Kalainytei,dalyvaujant pareiškejui R. J.,viešame teismo posedyje išnagrinejes administracine byla pagal pareiškejo R. J.skunda atsakovui Panevežio pataisos namas, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

Pareiškejas savo skundu prašo iš atsakovo – Panevežio pataisos namu priteisti neišmoketa priteisti 8 180, 6 Lt Lt darbo užmokescio priedu ir priemoku nepriemoka laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. spalio 20 d. Paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo Panevežio pataisos namuose statutiniu valstybes tarnautoju, o darbo užmokescio nepriemoka jam susidare del to, kad, apskaiciuodamas priedus bei priemokas, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo (toliau – VTI) 23 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatancia apribojimus valstybes tarnautoju priedams prie darbo užmokescio.

Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad VTI VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo VTI 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba <...>“, konstituciniams teisines valstybes principui.“ Todel pareiškejas mano, kad atsakovo sprendimai, priimti vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujanciomis istatymo nuostatomis, pripažintini neteisetais, o jam priteistina neteisetai neišmoketa darbo užmokescio dalis (b.l. 2-6, 14-19).Atsakovo ir treciojo suinteresuotojo asmens atstovai i bylos nagrinejima neatvyko, apie teismo posedžio vieta ir laika nustatyta tvarka jiems pranešta, gauti atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens prašymai nagrineti byla nedalyvaujant ju atstovams.

Atsakovas atsiliepime nurode, kad nesutinka su skundu ir pažymejo, kad apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius pareiškejams, pagristai buvo taikoma VTI 23 straipsnio 2 dalis, kadangi mineto istatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio istatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokesti, statutiniams valstybes tarnautojams taikomas be išlygu. Kadangi istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel mano, kad kol nera atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamas šio akto ne konstitucingumu.

Nurode, kad Panevežio pataisos namai apskaiciuojant ir mokant pareiškejui darbo užmokesti, veike teisetai, t.y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus. Atsižvelgiant i tai, nera pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, skaiciuodamas ir išmokedamas darbo užmokesti pareiškejams, neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo, todel pareiškeju prašymas turetu buti atmestas kaip nepagristas. Be to, atsakovas prašo taikyti ieškinio senati daliai pareiškejo R. J. reikalavimu (b. l. 24-26). Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalejimu departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu su pareiškejo skundo reikalavimais nesutinka ir atsiliepima i skunda iš esmes grinde tais paciais motyvais kaip ir atsakovas (b.l. 22-23).Skundas tenkintinas iš dalies.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškejas R.

J. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. spalio 20 d., už kuri ir prašoma priteisti negautas darbo užmokescio sumas, dirbo Panevežio pataisos namuose statutiniu valstybes tarnautoju ir kaip patvirtina Panevežio pataisos namu pateikta 2010 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. S-1275, šioje istaigoje gaudavo darbo užmokesti (b.l. 27-29).Valstybes tarnautoju darbo užmokesti reglamentuoja Valstybes tarnybos istatymas (toliau –VTI) VI skyriaus (23-26 straipsniu) nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.

VTI (2002-04-23 istatymo Nr. IX-856 redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybes tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staža (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacine klase arba kvalifikacine kategorija;

3) už laipsni;

4) už diplomatini ranga. VTI 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 istatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentu pareigines algos. VTI 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 istatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojo darbo užmokesti sudaro:

1) pareigine alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pagal VTI 26 straipsnio 3 dali (2002-04-23 istatymo Nr. IX-856 redakcija), valstybes tarnautojams mokamu priemoku, tarp ju ir už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima, bendras dydis (suma) negalejo viršyti 60 procentu pareigines algos. 2000 m. balandžio 18 d. priimtu istatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 421 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija) nustatyta, kad pareigunams mokamos šios priemokos:

1) už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu;

2) už darba kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo salygomis; 3) už iprasta darbo kruvi viršijancia veikla ar papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima. Papildomos užduotys pareigunui turi buti suformuluotos raštu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigunams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentu pareigines algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai moketinu priedu bei priemoku dydis.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstitucinis Teismas pabreže, kad pagal Konstitucija istatymu leidejas, atsižvelgdamas i apmokejimo už darba ypatumus, turi diskrecija nustatyti ivairias apmokejimo valstybes tarnautojams už darba sistemas, darbo užmokescio sudedamasias dalis, sudedamuju daliu ar ju sumos apribojimus. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedu ir priemoku bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Taciau pagal Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnyje nustatyta teisini reguliavima Kalejimu departamento arba  jam pavaldžios  istaigos ar valstybes imones vadovybes pavedimu, pareigunai galejo dirbti ilgiau negu nustatyta darbo  savaites valandu norma bei pagal Kalejimu departamento direktoriaus arba    šiam departamentui pavaldžios istaigos ar valstybes imones vadovo iš anksto patvirtinta grafika pareigunai privalejo budeti, kad esant butinumui juos butu galima iškviesti neatideliotiniems veiksmams atlikti. Iš esmes analogiškos nuostatos itvirtintos ir Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose, kurios nustate, kad vidaus reikalu istaigos vadovas galejo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigunams dirbti viršvalandini darba, dirbti poilsio bei švenciu dienomis, o šie privalejo vykdyti istaigos vadovo isakyma ar nurodyma.

Vertindamas gincyta Valstybes tarnybos istatymo dali kartu su minetais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galejo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigunams už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima turejo buti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmoketinu priedu ir kitu priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta priedu ir priemoku sumos apmokejimo riba.

Byloje konstatuota, kad nei gincytame Valstybes tarnybos istatymo, nei kituose šio istatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatu, pagal kurias butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta riba. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinems situacijoms, kai statutiniams valstybes tarnautojams, atlikusiems tam tikra darba, už ši darba negalejo buti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog teises aktuose privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo užmokestis viršijo nustatyta riba.

Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, už papildomas užduotis, atliktas viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai atsiskaites ir to neneigia bei negincija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia faktine situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.Atsakovas, pateikdamas duomenis apie pareiškejo darbo užmokesti, negincijo pareiškejo nurodytu prašomu priteisti negauto darbo užmokescio sumu dydžio ir ju apskaiciavimo, taciau jo reikalavimui priteisti bendro -262, 62 Lt dydžio darbo užmokescio nepriemoka už 2007 metu vasario menesi reikalavo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatyta 3 metu ieškinio senaties termina, kadangi pareiškejas su patikslintu skundu i teisma kreipesi tik 2010 m. kovo menesi (b. l. 24-26).

Pagal VTI 5 straipsni, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja VTI. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas. Taigi, šis terminas taikytinas ir pareikštiems valstybes tarnautoju reikalavimams del nesumoketo darbo užmokescio priteisimo. Ieškinio senaties terminas yra civilines teises institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje itvirtintu teises normu.

CK 1.126 straipsnio 2 dalyje yra itvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisykle: „ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja“. Šioje byloje atsakovas praše taikyti ieškinio senati, todel pareiškejo skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškejas su skundu del neišmoketo darbo užmokescio i Panevežio apygardos administracini teisma kreipesi 2010 m. kovo menesi (b. l. 2). Darytina išvada, kad R. J. del reikalavimu priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už 2007 m. vasario menesi, sudarancia 262,62 Lt suma praleido ieškinio senaties termina, todel skundas šioje reikalavimu dalyje atmestinas.

Del išvardintu motyvu pareiškejo R. J. skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistina neišmoketo darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2007 m. kovo menesio iki 2009 m. spalio 20 d., sudaranti 7917, 98 Lt (8180,6 – 262,62 Lt).Teismas, vadovaudamasis LR administraciniu bylu teisenos istatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skunda patenkinti iš dalies. Priteisti iš Panevežio pataisos namu pareiškejui R. J. 7917, 98 Lt darbo užmokescio dali, neišmoketa per laikotarpi nuo 2007 m. kovo menesio iki 2009 m. spalio 20 d.

Kitoje dalyje skunda atmesti.Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teiseja                                                                                                    Irena Varžinskiene