2024-07-10 Nr. AB-10547-3-61-3-09624-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1375-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09624-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S2021891 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10530-595/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023.

2.2 Atsakovas skundžiamame Sprendime padarė niekuo nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai užsienio politikai. Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą nevertino, kad pareiškėjas nors yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau yra gimęs Donecko srityje (Ukraina). Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką gyventi atvyko 1978 metais, o nuo 1986 metų savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui pirmasis leidimas gyventi buvo išduotas 1993 m., vėliau leidimai buvo keičiami. Pareiškėjas vaikų neturi, tačiau buvusi sutuoktinė iš pirmosios santuokos turi vaikų, su kuriais pareiškėjas iki šios palaiko draugiškus santykius. Buvusios sutuoktinės vaikai jau turi savo vaikus, kurie pareiškėją vadina seneliu. Pareiškėjo sesuo U. S. V. gimė Donecko srityje (Ukraina), yra Ukrainos pilietė ir šiuo metu gyvena Vokietijoje. Pareiškėjas bendrauja ir palaiko draugiškus santykius su savo seserimi. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir gyvena. Pareiškėjas yra integravęsis į Lietuvos visuomenę ir laiko save šios visuomenės dalimi, Lietuvoje gyvena visi jo draugai.

2.3 Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 (toliau – ir VSD raštas) pateikta informacija. Dėl VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto jau buvo pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-10530-595/2023 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023. Naujų aplinkybių nepaaiškėjo, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendime vadovavosi VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu. Atsakovas priimdamas Sprendimą neįvertino, kad nuo 1978 m., t. y. nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, niekam nėra neskolingas. Atsakovas dar kartą neįvertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę, kokią grėsmę jis kelia, ir dėl kokių aplinkybių. Atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi dar kartą grįsti Sprendimą vienu vieninteliu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę yra neteisėta, todėl atsakovo Sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas ir neargumentuotas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1 Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. 7434480 buvo išduotas 2018 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pareiškėjas pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai. 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, pareiškėjas nepažymėjo nei vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė – „jis mūsų bendras“. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, 2023 m. gegužės 2 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Atsižvelgęs į pareiškėjo atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną, apklausos metu pareiškėjo suteiktą informaciją ir VSD rašte pateiktą informaciją, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 23S7961 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S7961 skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. liepos 31 d. sprendimu Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S7961 panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo. Migracijos departamentas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2274- 520/2023 Migracijos departamento apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą.

4.2 Migracijos departamentas vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 12 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą. Migracijos departamentas pakartotinai įvertinęs visus duomenis, priėmė 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202189 panaikinti leidimą nuolat gyventi. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 23S203137 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir LNG aprašas), 90 p. (šis punktas numato, kad pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti).

4.3 Sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, iš esmės atliekamas perspektyvinis (t. y. į ateitį nukreiptas) vertinimas, todėl tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į pareiškėjo atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną ir į apklausų metu išsakytas mintis bei vadovaujantis VSD raštu, galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023 nustatyti trūkumai ištaisyti. Taip pat Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą įvertino pareiškėjo esamus ryšius su Lietuva ir jo išsakytą poziciją visų duomenų visumoje.

4.4 Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, praeityje užimtomis pareigomis, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Pareiškėjas, dėl Sprendime aptartų priežasčių, vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jo pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis neturėtų jokių giminaičių ar draugų. Geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą (2022 m. vasario 24 d.) yra dramatiškai pasikeitusi, Rusijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami, tad asmenys, kurie palaiko ir remia nusikalstamą Rusijos režimą, neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje taip pat nurodo, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).

4.5 Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir 2023 m. spalio 12 d. pakartotinės apklausos Migracijos departamente metu nurodė savo poziciją okupuotos Ukrainos teritorijos (Krymo) klausimu (anot jo ši teritorija yra visų, t. y. ir Rusijos, ir Ukrainos), ir tai, kad paprašytas atskleisti savo nuomonę dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, jis vienareikšmiai nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų, tačiau atsakomybę už karinius veiksmus perkėlė ir Ukrainai, rodo, kad pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams, nors ir deklaruoja Rusijos Federacijos karinių veiksmų nepalaikymą.

4.6 Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką.

4.7 Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant Sprendimą buvo įvertinta ir pareiškėjo individuali situacija, t. y. ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė A. S., gim. 1963 m. vasario 3 d., yra Lietuvos Respublikos pilietė (santuoka sudaryta 2008 m. kovo 8 d., ištuoka 2013 m. sausio 1 d.). Pareiškėjo buvusi sutuoktinė L. M., gim. 1956 m. vasario 9 d., yra Lietuvos Respublikos pilietė (santuoka sudaryta 1986 m. birželio 6 d., ištuoka 1990 m. rugpjūčio 30 d.). Migracijos departamentas neturi duomenų apie pareiškėjo vaikus. Yra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo: nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. liepos 5 d., nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. liepos 29 d., nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. spalio 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2022 m. liepos 29 d., nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Taip pat pareiškėjas turėdamas nuolatinio gyventojo statusą niekada nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka ir nedavė priesaikos Lietuvai, kas suponuoja prielaidą, kad pareiškėjas nėra lojalus Lietuvos Respublikai. Apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas kalbėjo nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų ja bendrauti, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi, o jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje vertintini kaip silpni.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSD nuomone, Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjas, klausimyne nurodydamas, kad Krymas yra bendras, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tiek klausimyne, tiek papildomos apklausos metu išdėstyta pareiškėjo pozicija rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo O. U. skundą tenkino. Panaikino Migracijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S2021891. Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą gyventi atvyko 1978 metais; nuo 1986 metų savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas gyventi buvo išduotas 1993 m., vėliau leidimai buvo keičiami.

8.2 Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. LT7434480 buvo išduotas 2018 m. balandžio 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

8.3 Pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. Migracijos departamente pildytame klausimyne, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?” pažymėjo „Krymas priklauso Ukrainai”. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nepažymėjo nei vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė „jis mūsų bendras“.

8.4 Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

8.5 Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, 2023 m. gegužės 2 d. atliko pareiškėjo apklausą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje turi butą ir dirba. (duomenys neskelbtini) turi tolimesnių giminių, su kuriais palaiko ryšius, o paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) lankėsi 2019 m. Pareiškėjas nurodė, kad karas Ukrainoje vyksta dar nuo 2014 m., o nuo 2022 m. vasario 4 d. prasidėjo rimta „mėsmalė“. Jis galvoja, kad tai yra žmonių naikinimas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra prieš abi puses, t. y. tiek prieš Kijevo režimą, tiek ir prieš Maskvos režimą, bei pridūrė, kad jis abu (režimus) sunaikintų.

Nurodė, kad abi pusės jam yra priešai, nes jie naikina liaudį, kurstymas vyksta iš viršaus, o žmonės naikina vieni kitus, be to, yra naikinama ir teritorija. Pareiškėjas išreiškė apgailestavimą, kad tiek Bachmuto, tiek Mariupolio miestai yra sugriauti. Patikslinus, ar jis sutinka, kad minėti miestai yra Ukrainos teritorija, užsienietis nurodė, kad tai yra „mūsų tarybinė teritorija“. Visgi jis galvoja, kad Rusijos Federacijos okupuotos teritorijos yra Ukraina ir turėjo likti Ukrainai. Galvoja, kad turėjo būti paskelbta, jog visi, kas nori, gali važiuoti gyventi į Rusijos Federaciją, tačiau išreiškė abejonę, ar kas nors būtų norėjęs važiuoti gyventi į Rusijos Federaciją, nes sąlygos ten nėra geros.

Taip pat jis galvoja, kad jeigu Rusijos Federacijoje vystytųsi ekonomika, pramonė, būtų statomos gamyklos, būtų darbo ir geri atlyginimai, tai visi ukrainiečiai patys persikeltų gyventi į Rusijos Federaciją. Dabar situacija yra tokia, kad tiek viena, tiek kita pusė viską pas save sunaikino, pakurstė žmones tam, kad būtų sunaikinti žmonės. Paprašytas patikslinti, kodėl pildydamas klausimyną jis nurodė, kad Krymas yra „mūsų bendras“, pareiškėjas patikslino, kad jis taip ir galvoja, kad Krymas yra mūsų bendras. Paprašytas patikslinti, kam Krymas priklauso pagal tarptautinę teisę ir kieno įstatymai toje teritorijoje turi galioti, pareiškėjas nurodė, kad faktiškai ten yra Rusijos Federacija.

Pareiškėjas galvoja, kad tiekiant ginklus Ukrainai yra pilamas benzinas į ugnį, nes veikiau turėjo būti paskelbtas ultimatumas, pareikalauta nutraukti karą, ir neturėtų būti skatinami karo veiksmai. Karas turėjo būti nutrauktas dar 2014 m. ultimatumu, o dabar tiek daug žuvusių žmonių ir sunaikinta infrastruktūra. Pareiškėjas galvoja, kad karas prasidėjo ir vyksta dėl to, kad buvo sukiršintos dvi tautos. Dėl Krymo turi spręsti tarptautinė bendruomenė, jeigu mes pabaigtume karą ir nesantaiką tarp tautų, tai Krymas būtų visų bendram naudojimui.

8.6 Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į apklausos metu pareiškėjo išsakytas mintis ir vadovaujantis VSD raštu, padarė išvadą, kad pareiškėjas vengdamas vienareikšmių ir tikslių atsakymų į klausimus ir įvardindamas okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) esančia „visų“ ir „bendro naudojimo“ teritorija, tokiu būdu bandė išsisukti nuo tiesaus atsakymo, todėl yra reali tikimybė, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas priėmė 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79671 panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į teismą.

8.7 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10530-595/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79671 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.

8.8 Teismas konstatavo, kad VSD rašte nėra individualizuojama konkrečiai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vertinant, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei, kad tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teismas laikė, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, nes Migracijos departamentas rėmėsi VSD raštu, kuris yra bendro pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo tik su pareiškėjo atsakymu į vieną iš klausimyno klausimų, tačiau neįvertino, kad pareiškėjas, tiek pildydamas klausimyną, tiek apklausos Migracijos departamente metu yra nurodęs, kad jis nepritaria Rusijos karinei agresijai; kad tarptautinė bendruomenė turi spręsti, kam priklauso Krymas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę valstybės saugumui ir nurodė, kad grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes.

8.9 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog VSD raštas yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo duomenys, nėra nurodytos konkrečios išvados, susijusios su būtent pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, nors, kaip jau nurodyta, būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui. Teismas taip pat pabrėžė, kad VSD rašte buvo pasisakęs tik dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) 11 klausime nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmą kartą pildydamas klausimyną 2023 m. kovo 3 d. ir atsakydamas į 11 klausimą nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, o antrą kartą 2023 m. kovo 27 d. rusų kalba užrašė, kad Krymas yra „mūsų bendras“, o į 10 klausimą atsakė neigiamai.

8.10 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atliktas kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą, nes tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8.11 Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, 2023 m. spalio 12 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą. Pareiškėjas apklausoje iš esmės pakartojo savo poziciją, kad Rusija neturėjo teisės užeiti į Ukrainos teritoriją; kad Rusijos Federacijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje laiko visišku idiotizmu ir vertina neigiamai; kad reikia Krymo gyventojų paklausti referendume, kaip jie nori gyventi. Papildomai į VSD atsakovas nesikreipė.

8.12 2023 m. lapkričio 10 d. Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Pasisakydamas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nesikreipė į VSD dėl individualaus pareiškėjo grėsmės vertinimo, ir priimdamas pakartotinį sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovavosi tuo pačiu bendro pobūdžio VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuriame nurodyta, jog jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.

10. Įvertinęs tai, kad VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 18-3956 negali būti laikomas individualiu pareiškėjo grėsmės vertinimu; kad atsakovas dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo į VSD pakartotinai nesikreipė; kad pagal Įstatymo nuostatas grėsmės vertinimas yra priskirtas būtent VSD kompetencijai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo, teismų nurodyti atsakovo sprendimo trūkumai nebuvo pašalinti ir pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui nebuvo tinkamai įvertinta.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nurodytais ryšiais su buvusių sutuoktinių vaikais (ir / ar jų vaikais, kurie, kaip nurodoma skunde, vadina pareiškėją seneliu), tirtos nebuvo. Sprendime konstatuota, kad ilgalaikių šeiminių ryšių pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nėra sukūręs, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas šeiminius ryšius siejo tik su santuokos (ištuokos) faktu, o ne su Konstitucijoje įtvirtinta šeimos samprata.

12. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nuo 1978 m. gyvena Lietuvoje; nurodo čia turintis draugų, pažįstamų, bendraujantis su buvusios sutuoktinės vaikais, darytina išvada, kad atsakovo Sprendimas, be kita ko, nulemia ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtintų teisių ribojimą.

13. Teismas nurodė, kad Sprendime tėra nurodytos pareiškėjui anksčiau išduotų leidimų gyventi datos, buvusių santuokų duomenys ir darbo Lietuvos Respublikoje faktas, taip pat deklaratyviai konstatuota, kad šios aplinkybės negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas. Kaip jau buvo minėta, iš EŽTT jurisprudencijos galima matyti, kad net tais atvejais, kai asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą, jo išsiuntimas negali būti automatinis, o turi būti tinkamai įvertinama individuali asmens situacija ir siekiama interesų balanso. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs nors kokį nusižengimą, todėl jo situacijos vertinimas turi būti itin atidus.

14. Teismo vertinimu, Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo nurodomų jo turimų kitų socialinių (privataus) gyvenimo aspektų; nevertinta pareiškėjo socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių stiprumas su priimančia šalimi (atkreipiant dėmesį į tai, kad posėdžio metu pareiškėjas gerai suprato teismo ir kitų proceso dalyvių vartojamą lietuvių kalbą) ir šalimi, į kurią užsienietis turėtų išvykti.

15. Teismas pažymėjo, kad Sprendime, kuris faktiškai lemia tai, kad asmuo privalės išvykti iš šalies, negali būti apsiribojama vien deklaratyvia fraze, kad nacionalinis valstybės saugumas yra svarbesnis interesas, o turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent institucijos parinkta priemonė yra laikytina proporcinga konkrečiu atveju.

16. Atsižvelgiant į Migracijos departamento Sprendime nurodytą pagrindą (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovui teko pareiga įrodyti pareiškėjo faktiškai keliamos grėsmės egzistavimą, todėl Sprendimas, kuriame yra konstatuojama tik hipotetinės grėsmės galimybė, kuri kildinama iš vienintelio pareiškėjo atsakymo į Klausimyno klausimą, negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakymas: „Jis mūsų bendras“ į klausimą: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų: Ukrainai ar Rusijos Federacijai“ nebuvo tinkamai vertintas kitų jo Klausimyne pažymėtų bei apklausos metu pateiktų atsakymų kontekste. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad, jo nuomone, Rusija neturėjo teisės užeiti į Ukrainos teritoriją; kad pasisako prieš agresiją; kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra visiškai idiotizmas. Nėra aišku, kaip atsakovas, vertindamas šiuos atsakymus, padarė išvadą, dėl pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijai.

17. Teismas konstatavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, neįvertino visų duomenų visumos bei nevertino Sprendimo proporcingumo principo. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. 18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023) nurodo, kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini): jis ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais (lankėsi aneksuotame Kryme) palaiko (duomenys neskelbtini) poziciją.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo atsakymas (jog Krymas yra bendras (Ukrainos ir Rusijos) patenka į VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 taikymo sritį, nes pareiškėjas nurodė, kad Krymas priklauso ir Rusijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023 išvados dėl individualaus vertinimo susijusios su tuo, kad nebuvo išsiaiškinta tikroji pareiškėjo pozicija Krymo klausimu. Šis trūkumas yra ištaisytas – pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. buvo apklaustas, apklausos metu pateikė paaiškinimus dėl Krymo ir kt. aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl užsieniečio grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Šiuo atveju tai buvo padaryta: įvertintas VSD raštas, pareiškėjo apklausos metu pateikti paaiškinimai, kitos aplinkybės.

21. Šeimos narių sąvoka apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje – pagal ją buvusių sutuoktinių pilnamečiai vaikai nepatenka į šeimos narių sąvoką. Pareiškėjas per apklausą buvo klausiamas apie šeimos narius, socialinius ryšius, tačiau jo atsakymai buvo itin lakoniški. Tad nėra aišku, kokių dar priemonių galėjo imtis Migracijos departamentas, kai nei pagal Gyventojų registro duomenis, nei pagal pareiškėjo paaiškinimus neįmanoma nustatyti, kad užsienietis turėtų kokius nors tvirtus ir ilgalaikius ryšius Lietuvoje.

22. Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti Migracijos departamento apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

24. VSD vertinimu, teismas panaikindamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022, 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

25. Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietis yra pareiškėjas ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

26. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pakankami teigti, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 23S2021891, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S2021891, pripažinęs, jog individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, neįvertino visų duomenų visumos bei nevertino Sprendimo proporcingumo principo

29. Atsakovas Migracijos departamentas su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ABTĮ 140 straipsnio tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei jas papildo.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7434480, kuris atsakovo pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. balandžio 30 d. ir galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. kovo 27 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo (išduoto leidimo nuolat gyventi) galiojimas. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 23S7961 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas šį Migracijos departamento. sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. liepos 31 d. sprendimu Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S7961 panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2274- 520/2023 Migracijos departamento apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą. Taigi atsakovas , vykdydamas teismo sprendimą, privalėjo išspręsti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą buvo išspręstas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 23S203137 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą LNG Aprašo 90 punktu.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, ir kt.).

33. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.

34. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

35. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

36. LVAT savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Šiuo aspektu LVAT akcentuoja, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

38. Šiame kontekste mutatis mutandis svarbūs ir EŽTT praktikoje nagrinėti atvejai, susiję su susitariančiųjų valstybių taikytomis teisinės atsakomybės priemonėmis, reaguojant į taip vadinamus nusikaltimų atsiprašymus (anglų kalba apology of crime), kai tam tikri nusikaltimai neigiami, pateisinami, vertinami teigiamai, idealizuojami (žr., pvz., 2008 m. spalio 2 d. sprendimą byloje Leroy prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 35109/03)) arba neigiami tam tikri didelės svarbos istoriniai įvykiai (žr., pvz., 2019 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Williamson prieš Vokietiją, (pareiškimo Nr. 64496/17)). Visais šiais atvejais EŽTT reikalauja taikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į tai, ar pažiūros išdėstytos įtemptoje politinėje ir socialinėje aplinkoje, koks yra pažiūrų pareiškimo tiesioginis ir platesnis kontekstas bei koks šių pažiūrų išsakymo būdas (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Perincek prieš Šveicariją, (pareiškimo Nr. 27510/08)). Šie kriterijai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir nagrinėjamu atveju.

39. Lietuvos vyriausiojo administarcinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 akcentavo, jog tikroji trečiosios šalies piliečio, gyvenusio Lietuvoje didžiąją gyvenimo dalį, pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (įskaitant Krymo priklausomybę) yra itin svarbus kriterijus, sprendžiant dėl tokio asmens keliamos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui, tačiau negali lemti automatinio realios ir pakankamai rimtos grėsmės valstybės saugumui konstatavimo. Tokiai grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybės saugumo departamentas pateikė Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 18-3956, kuriame nėra individualizuojama konkrečiai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, siūlant Migracijos departamentui vertinti, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei kad tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Šiame VSD rašte nėra nurodyti individualūs pareiškėjo duomenys, nėra daromos konkrečios išvados, susijusios su išskirtinai pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, nors, įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie jokią kitą VSD išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ilgalaikis Lietuvos gyventojas, susijęs pakankamai tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegijos nuomone, VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 18-3956 nėra pakankamai personalizuotas, todėl nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Migracijos departamentas rėmėsi ir pareiškėjo papildomos apklausos metu surinktais duomenimis, tačiau jie atskleidžia tik pareiškėjo įsitikinimus, bet nepagrindžia realios ir pakankamai rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai taikyta administracinių teismų praktika ar nevisapusišku įrodymų vertinimu, yra nepagrįsti.

42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.). Tokia išvada darytina, be kita ko, įvertinus Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 109 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodytas leidimas nuolat gyventi negalioja nuo jame įrašytos galiojimo pabaigos datos.

43. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui 2023 m. kovo 27 d. padavus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovas būtų tinkamai sprendęs pradinio pareiškėjo prašymo pagrįstumą, t. y. pakeitęs pareiškėjo leidimą nuolat gyventi ar motyvuotai atsisakęs tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai motyvuotu sprendimu dėl pareiškėjo 2023 m. kovo 27 d. prašymo pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nelaikytinas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 23S203137 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (žr. išrašą iš Migris), pirmiausiai dėl to, kad, kaip matyti, pastarasis sprendimas grindžiamas ginčijamu Sprendimu, kuriuo, kaip minėta, nepagrįstai panaikintas jau nebegaliojantis pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7434480. Antra, Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 23S203137 priimtas vadovaujantis Aprašo 90 punktu, kuriame nustatyta, kad „pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti“. Šiame kontekste paminėtina, kad prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo nutraukimas Aprašo 90 punkto pagrindu taikymas siejamas ne su leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvoje negaliojimu Įstatymo 56 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), o su vieno iš Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytųjų Migracijos departamento sprendimų panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priėmimu paminėtuose Aprašo punktuose nurodytais pagrindais.

44. Pagal Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas (Įstatymo 55 str. 2 d.).

45. Kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi spręsdamas jo (pareiškėjo) prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

46. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pagrįstumo, šį prašymą perkvalifikavo ir pagal šį pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeitimo priėmė Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

47. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, tinkamai neišsprendęs pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Dėl šiame sprendime išdėstytų motyvų toks atsakovo priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl turėjo būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė

Arūnas Sutkevičius