1b06ba03-8f77-4f21-9c93-e1dae0bc7d9e · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-74-899/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00177-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.13; 1.2.20.2; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 1 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui K.

P., nukentėjusiesiems Nijolei D. S., S. K., I. K., R. Å ., I. B., A. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 232 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. J. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. liepos 11 d., bÅ«damas nenustatytoje vietoje, savo vardu parašė ir per nenustatytÄ internetinę prieigÄ prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, adresu (duomenys neskelbtini), elektroniniu bÅ«du pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. e2-6776-589/2017, kuriame nurodė, kad „<...

I. B., I. K., S. K., R. Å ., N. D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B.

M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos. Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla yra eigoje. Negali pasakyti, ar 2017-07-11 teismui teikė kokį nors dokumentÄ , tačiau apskritai teismui teikia ne vienÄ dokumentÄ , todėl galėjo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį civilinėje byloje.

Atsiliepimas paraÅ¡ytas jo vardu. Tas dokumentas jo vardu buvo pateiktas per elektroninių paslaugų portalÄ . Su kai kuriais iÅ¡ įvardintų teisėjų yra Å¡iek tiek pažįstamas, bet draugiÅ¡kumo sÄ sajų nėra. Tie teisėjai nagrinėja jo civilines ir galbÅ«t baudžiamÄ sias bylas. Tvirtina, kad nusikaltimo nepadarė, o tai yra preliminarus kaltinimas nurodytai asmenų grupei, kuris buvo pateiktas atitinkamoms institucijoms. Preliminarus kaltinimas yra, nes iki to momento nebuvo pateikęs kaltinimo tiek teismui, tiek Generalinei prokuratÅ«rai.

Paskui tai buvo atlikta. Preliminarus kaltinimas buvo pateiktas 2017-06-14 ir 2017-08-23, turi tai patvirtinančių dokumentų kopijas, kurias gali pateikti teismui. 2017-06-14 buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismui, o 2017-08-23 buvo pateiktas VSD. Pateikė 2017-06-14 ir 2017-08-23 dokumentus, nes tam tikra asmenų grupė, kurių sudėtyje yra ir teisėjai, ir antstoliai, per beveik 11-a procesinių metų atliko aibę nusikalstamų veiksmų, dėl ko buvo iš jo pavogtas nekilnojamas turtas, sužalota sveikata ir pakenkta visokiais kitokiais būdais, pvz., buvo šaldomas gyvenamajame būste.

Buvo surinkti visi įrodymai, paraÅ¡yti pareiÅ¡kimai, surinkta procesinė medžiaga, ji buvo sudėta į vienÄ dokumentÄ ir pirmiausia pateikta teismui. Paskui ji buvo papildyta teismui, nes mano, kad teismų sistemoje, kuri vykdo teisingumÄ , veikia tam tikra grupė, kuri piktybiÅ¡kai kenkia ne tik jam, bet ir buvusiai jo Å¡eimai. 2017-05-30 dokumentai buvo pateikti prokuratÅ«rai ir teismui. Tų skundų apygardos teismas nenorėjo nagrinėti, o iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros kol kas neturi galutinio sprendimo.

Mano, pats teisėjas negali pripažinti savo nusikalstamus veiksmus. Nėra pripažinta, kad teisėjai, kuriuos įvardino pareiÅ¡kime, yra padarę tam tikrų pažeidimų, kurie nulėmė jam padarytÄ Å¾alÄ , bet jo pareiÅ¡kimas ir yra tam, kad tai bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta. Byloje nukentėjusiųjų skundų nerado, tai tokiu pagrindu nėra galimas baudžiamasis procesas. Mano, kad procesas jo atžvilgiu yra pradėtas neteisėtai. PeržiÅ«rėjęs video medžiagÄ ir komentarus, pamatė, jog nei vienas apklaustas asmuo nežinojo aplinkybių ir tik tyrėja primygtinai reikalavo tam tikro bylos sukÅ«rimo.

Jau ir čia yra bandymas inkriminuoti tÄ bylÄ , sukurti, kad ji tokia atsirastų. Teigia, kad tai yra ne kas kita, o atsakas į gegužės 30 d. ir birželio 14 d. skundus. Tai yra kontraversija. Kiek žino, prie atsiliepimo į netiesioginį ieÅ¡kinį, kur ieÅ¡kovas yra „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas – V. J., turi teisę prieiti jį atstovaujantis advokatas, kita procesinė pusė ir kitÄ pusę atstovaujantis advokatas. Mano, kad teismo darbuotojai neturi juridinės teisės ir pagrindo prie Å¡io dokumento prieiti.

Mano, kad tai saviraiÅ¡kos laisvė. Dėl tam tikrų aplinkybių po teismus vaikÅ¡to 11 m. ir mato, kaip veikia teisinė sistema, mato, kad be argumentų ir be tvirtų įrodymų pateikti kažkam kaltinimÄ ar nepagrįstÄ nuomonę bÅ«tų neatsakinga. PrieÅ¡ pareiÅ¡kiant, kad tai yra netiesioginis kaltinimas ir pareiÅ¡kiant tam tikrÄ situacijÄ , žinojo, kad taip gali bÅ«ti. Jei nebÅ«tų turėjęs įrodymų, tai nebÅ«tų užsiminęs apie tai. Jo nuomonė yra remta raÅ¡ytiniais įrodymais ir tam tikrų žmonių veiksmais.

Ä®rodymai yra tokie: iÅ¡ jo dingo nekilnojamas turtas, subjaurota sveikata, yra Å¡aldomas. Kad teisėjai veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, reiÅ¡kia neteisėtus vieno pareigÅ«no veiksmus, pvz., antstolio B., kai jį dangsto kiti du pareigÅ«nai, t. y. du teisėjai B. M. ir I. B.. Kadangi Å¡iuo atveju yra padaryta tam tikra žala, buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ , mato baudžiamosios atsakomybės pagrindÄ . Turi teisę iÅ¡sakyti nuomonę apie teisėjus, kurie padarė nusikaltimus, ir pareikÅ¡ti tai prokuratÅ«ros ir teismų institucijoms.

PareiÅ¡kime yra iÅ¡sakyta jo nuomonė, kuri yra grįsta faktais, bei padarytos iÅ¡vados. Senojo LR Darbo kodekso 226 str. sako, kad iÅ¡ iÅ¡eitinių kompensacijų iÅ¡skaitymas draudžiamas. IÅ¡ jo atskaitė virÅ¡ 6 000 eurų. Teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kad priteistų, tačiau jis pasisakė, jog viskas normalu ir tai galima. Ä®statymas sako, kad negalima, o teisėjas sako, jog galima, ir priima neigiamÄ nutartį. Tai paslėptas turto prievartavimas. Tvirtina, kad atsiliepime minimi asmenys – teisėjai - veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas.

Tvirtina, kad antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė padorumo ribas, vagiliavo, o B. M. nusikalstamai dangstė antstolio veiksmus. Sutinka, kad LR BK ir CK yra įtvirtinęs tokiÄ sudėtį kaip nepagarba teismui. Pagal LR BK 232 str. galėtų bÅ«ti patrauktas atsakomybėn, jei teisėjÄ iÅ¡vadintų kažkaip, kas neatitinka tikrovės, kai nėra realaus pagrindo, t. y. jei paÅ¡nekėtų „kosmosÄ â€œ, apÅ¡meižtų be jokio pagrindo, be įrodymų, bet tokių dalykų nedarė.

Mano, kad jo nuomonė yra pagrįsta faktais, nes per 11 m. yra priimtos 254 neigiamos nutartys ir nei vienos teigiamos, nėra turto, sveikata sugadinta, yra apvogtas ir dabar kėsinamasi į paskutinį turtÄ , yra Å¡aldomas, socialinė paslauga mažinama – yra visas sisteminis modulis. Nelaukė skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultato, nes to rezultato nebuvo. Bylos buvo nenagrinėjamos tam teisme, o jei bÅ«tų nagrinėjamos, tai gal nebÅ«tų reikėję raÅ¡yti ir bÅ«tų jau gavęs atsakymÄ . Preliminaraus skundo nenagrinėjimas taip pat rodo tam tikrÄ negatyvÄ .

Nesutinka, kad jo pasisakymai yra teisėjų veiklos, užimamų pareigų, asmenybės žeminimas. Teisėjas Å¡ioje byloje nagrinėdamas situacijÄ turėtų vertinti visame kontekste, kokie ginčai buvo keliami, kokie buvo priimti sprendimai, kas juos nagrinėjo, kaip buvo taikoma teisė pagal kodeksÄ , ar teisė buvo taikoma kaip priimtina kažkam, nes yra paslėptas turtinis interesas. Teisėjai savo veiksmais sukÅ«rė tam tikrÄ sekÄ , kai jo turtas dingo ir mano, kad tai yra vagystė. Galima tai perkvalifikuoti į užmaskuotÄ turto prievartavimÄ , ko pasekoje įvyko vagystė, nes to turto neturi.

Be teisėjų sprendimų taip nebÅ«tų įvykę - viskas įvyko per teismus. Teisėjas, nagrinėdamas bylÄ , tiesiogiai nėra turtiniuose santykiuose su proceso dalyviu, bet kai turtas buvo įvertinamas didele suma, tai paskui jis buvo specialiai nukainuojamas ir dar paskui buvo 40 procentų nuvertinamas. Esmė tame, kad buvo užsiminta apie tam tikrÄ susivienijimÄ , todėl nesako, kad teisėjas padarė tam tikrus veiksmus ir apsigyveno jo bÅ«ste, bet ten gali apsigyventi jam artimas žmogus, gali bÅ«ti dalijamasi tÄ turtinę dalį, bet tai yra prokuratÅ«ros reikalas iÅ¡tirti.

Jei liko 230 tÅ«kstančių, tai pusę milijono vertės dingo ir kažkas tÄ vertę pasisavino, bet procese dalyvavo tik teisėjai ir antstoliai, nes paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Bet kurios profesijos žmogus gali bÅ«ti susijęs su kažkokia nusikalstama veikla. Buvo neatsižvelgta nei į Å¡aldymo aplinkybes, nei į jo socialinę atskirtį. Dokumentuose, kurie yra prokuratÅ«roje, teisme, yra sukoncentruota visa medžiaga, padarytos tam tikros iÅ¡vados. Nurodytais straipsniais kaltina tÄ nusikalstamÄ grupę, kurioje yra ne tik teisėjai.

Skunde yra pateiktas visas asmenų sÄ raÅ¡as, kuriame yra ir Å¡ių teisėjų pavardės. Nusikalstamas susivienijimas - tai tam tikra grupė, kuri turi tam tikrÄ struktÅ«rÄ ir, atlikdama nusikalstamus veiksmus, siekia tam tikro tikslo. PrieÅ¡ jį teisėjai padarė Å¡ias nusikalstamas veikas: buvo nusavintas jo turtas, kuris buvo didelės vertės, yra pavogtas namas, buvo sugadinta sveikata, kurios netyrė teisėjai, pasikėsinta pavogti dabartinį turtÄ , yra Å¡aldomas patalpoje, kurioje yra tik 9 laipsniai ir niekas nesprendžia dėl to, buvo pažeistos jo, kaip piliečio, konstitucinės teisės, yra kankinamas Å¡alčiu, jam daromas psichologinis spaudimas, visada yra pabrėžiama, kad teisinė sistema yra aukščiau už žmogaus galimybes – vyksta diskriminacija net Å¡io proceso metu.

Mano, kad yra profesinė diskriminacija, nes teisėjas yra aukščiau už vadybininkÄ ar inžinierių. Nėra tikslo vardinti visko smulkiai, nes tai masiniai dalykai. Niekada nebuvo paisomi jo vaikų interesai, vaiko teisių apsaugos specialistai nebuvo kviečiami į posėdžius, nors vaikai neteko nekilnojamojo turto. Nukentėjusioji Nijolė D. S. teisme parodė, kad V. J. nėra niekada mačiusi ir jo nepažįsta. Kiek atmintis leidžia, niekada jo bylos nėra turėjusi, ar jis ieÅ¡kovas, atsakovas ar kitas proceso dalyvis.

Nežino, kodėl ji patraukta nukentėjusiÄ ja, gal dėl to, kad jos pavardė minima V. J. pareiÅ¡kime. Kas rašė 2017-07-11 atsiliepimÄ , nežino, negali pasakyti. Nėra turėjusi V. J. bylos, gal nepamena. PareiÅ¡kimo neskaitė. V. J. raÅ¡tÄ , ar tai yra nusikalstama veika, įvertins teismas, pati nėra baudžiamųjų bylų specialistė ir negali pasakyti, nagrinėja tik civilines bylas. Kiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė sakė ir jÄ apklausė, tai pareiÅ¡kime minima, kad ji priklauso kažkokiai grupuotei, pati nežino kam priklauso.

Lieka prie savo pozicijos, kad tie teiginiai jÄ Ä¯Å¾eidė. Kiekvienas proceso dalyvis turėtų pamastyti kÄ ir kada galima raÅ¡yti. Mano, kad tai yra nepagarba teismui. Å iuo raÅ¡tu, jos nuomone, tai yra neigiamas požiÅ«ris į teisėjÄ . Tai, kad teisėjas priima procesinį dokumentÄ , kuris netenkina proceso dalyvio, nereiÅ¡kia, kad teisėjas turėtų bÅ«ti dėl to apkaltinamas ar įžeidinėjamas. Nurodytų asmens aplinkybių dėl asmeniui priklausančio turto negali pakomentuoti, nes nėra nagrinėjusi V.

J. bylos. IÅ¡sakytos V. J. frazės negali prisiminti. Tai yra V. J. nuomonė, kaip ji gali paaiÅ¡kinti žmogaus nuomonę. Å iÄ nuomonę reiktų iÅ¡reikÅ¡ti pagarbiai teismo atžvilgiu, bet ne tokiais raÅ¡tais. Negali prisiminti, kada ir kokiÄ nutartį V. J. atžvilgiu yra priėmusi, nes bylų yra pakankamai daug ir V. J. pavardė, kaip ir kitos visos pavardės, yra tolygi. Jei V. J. turi nutartį, matyt nagrinėjo apeliacine tvarka. Kabinete sėdi viena, kompiuteriu naudojasi tik ji viena. V. J. mÄ stymu, kad galbÅ«t padėjėja naršė kompiuterį, tai taip nėra, nes jos darbo kompiuteriu niekas nenarÅ¡o, iÅ¡skyrus jÄ .

Pati pareiÅ¡kimo nerašė. Jei kiekvienas proceso dalyvis teisėjÄ vadintų kaip V. J. iÅ¡vadino pareiÅ¡kime, tai iÅ¡ tikrųjų nesinorėtų eiti į darbÄ , tai žeidžia kaip ir kiekvienÄ Å¾mogų. Jei netenkino procesinis sprendimas, kurį priėmė, turi teisę skųsti, yra teismų sistema, yra apeliacijos, yra kasacijos ir kiekvienas pilietis turi elgtis įstatymo nustatyta tvarka. Rašė, kada neatvyko į teismo posėdį, kad paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko ir tvirtina.

Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad V. J. procesiniame dokumente parašė negražius žodžius apie teisėjus, tame tarpe buvo ir ji. Tikriausiai tame dokumente yra todėl, kad 2014 m. nagrinėjo civilinę bylÄ , ieÅ¡kovas AB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimas iÅ¡ V. J. ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė skolÄ , delspinigius atmetė. V. J. padavė apeliacijÄ , paliko galioti jos sprendimÄ , tikriausiai V. J. spendimu liko nepatenkintas ir ji papuolė į tÄ sÄ raÅ¡Ä . Dokumento turinį Å¡iek tiek žino.

Mano, tai yra nepagarba teismui, nes jei kiekvienas proceso dalyvis pradėtų reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ ir tokias mintis, tai tikrai nesinorėtų eiti į darbÄ ir dirbti šį darbÄ . Buvo iÅ¡reikÅ¡ta nepagarba. V. J. turtu nėra suinteresuota, nes ir byla buvo nesusijusi su V. J. turtu, ji buvo susijusi su skolos priteisimu. Nemokėjo tam tikrų mokesčių ir buvo priteista skola. PareiÅ¡kimo nematė, bet pasakė ikiteisminio tyrimo tyrėja, dėl ko ten buvo paraÅ¡yta. Turinį sužinojo pas tyrėjÄ , jo citatas pacitavo ikiteisminio tyrimo tyrėja.

Jos pasirinkimas, kodėl nereiškė civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo teisė reikšti civilinį ieškinį, toks buvo jos sprendimas. Mano, kad V. J. neturi jokios teisės šitaip įvardinti teisėjus. Teisėjų profesija yra garbinga ir nei vienas proceso dalyvis neturi teisės taip vadinti. Buvo viena civilinė byla ir, kiek pamena, buvo ieškinys, visumoje susidarė tiek nutarčių, kurias su kiekvienu jos procesiniu sprendimu skųsdavo. Tikrai nebuvo teismo pirmininko ar pavaduotojo įtakota priimti sprendimus, teisėjas savo byloje vadovaujasi savo sprendimais, jis yra nepriklausomas.

Nurodymo priimti neigiamus sprendimus nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. RaÅ¡ydama teismui praÅ¡ymÄ dėl dalyvavimo, nurodė, kad duotus parodymus tvirtina ir, jei ko nepasakė, praÅ¡o vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusioji I. K. teisme parodė, kad yra kviesta dėl procesinio dokumento ir jame iÅ¡dėstytų teiginių tiek jos, tiek kitų teisėjų atžvilgiu. Jame buvo nurodyta, kad ji ir kiti teisėjai priklauso nusikalstamam susivienijimui. Mano, kad tai nepagarba, nes nepadarė jokių nusikaltimų, to neleidžia daryti pareigos.

Pačiai teko nagrinėti V. J. bylas. Kiek pamena, priėmė nepalankų sprendimÄ jo atžvilgiu ir ieÅ¡kinį atmetė. Jos sprendimas aukÅ¡tesniojo teismo buvo paliktas nepakeistas. Jokių nurodymų priimant sprendimus nebuvo. Savo sprendimus priima vertindama įrodymus, vadovaujasi procesinio įstatymo normomis ir teismų praktika. Tiesiogiai su raÅ¡ytu V. J. procesiniu dokumentu nėra susipažinusi, tyrėja nurodė citatas, kurios buvo iÅ¡sakytos jos atžvilgiu. IÅ¡sakytos frazės turi bÅ«ti vertinamos neigiamai, kadangi nei vienas proceso dalyvis pagal įstatymus neturi teisės tokiais žodžiais iÅ¡vadinti teisėjo.

Faktai pareiÅ¡kime neteisingi, jokių nusikalstamų veikų nedaro. Tos frazės formuoja neigiamÄ požiÅ«rį kitų proceso dalyvių, visuomenės. Mano, kad tai yra žymus saviraiÅ¡kos laisvės ribų peržengimas. Dėl atsakomybės klausimo negali pasisakyti, nes nėra baudžiamosios teisės specialistė. Ikiteisminio tyrimo metu savo apklausos parodymus tvirtina. Nukentėjusioji R. Å . teisme parodė, kad teisėja dirba 28 metus. Priėmė procesinius sprendimus V. J. atžvilgiu. Bylų daug, sprendimų V.

J. atžvilgiu negali prisiminti. Ar aukÅ¡tesnės instancijos teismas yra keitęs jos sprendimus V. J. atžvilgiu, negali prisiminti. Atvykus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė dokumentÄ citavo. IÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime teiginiai neatitinka objektyvios tiesos. Teisėjo profesija yra garbinga ir žmonės, dirbantys šį darbÄ , nenusipelno bÅ«ti įžeidinėjami. SaviraiÅ¡kos laisvė, jos nuomone, nėra absoliuti ir turi tam tikras ribas, Å¡iuo atveju Å¡ios ribos buvo peržengtos. Ä® teisėjo sprendimus V.

J. turi teisę pareikÅ¡ti savo nuomonę procesiniuose dokumentuose. Jis Å¡ia teise pakankamai naudojasi ir jos procesiniuose dokumentuose teisę pareiÅ¡kė pilnai. Jei bÅ«tų dokumentÄ pamatę laikraÅ¡tyje, skelbime, tai bÅ«tų apsisprendę kaip reaguoti. Tai nebuvo tyrėjo ar prokuroro įtaiga. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad žino, jog yra kviesta dėl iÅ¡sakytų V. J. nepagarbių žodžių teismo ir jos atžvilgiu procesiniame dokumente.

IÅ¡sireiÅ¡kimai jai tapo žinomi iÅ¡ tyrėjos pateikto ikiteisminio dokumento, kad ji su kitais teisėjais priklauso nusikalstamai grupuotei ir kad stengėsi kėsintis į V. J. turtÄ ar kažkas tokio. Mano, kad asmuo turi ir gali realizuoti savo nuomonę. SaviraiÅ¡kos laisvė buvo realizuota oficialiame procesiniame dokumente. V. J. ja galėjo naudotis raÅ¡ant memuarus, kažkokius atsiminimus ar kažkÄ tokio, bet čia saviraiÅ¡kos laisve jis pasinaudojo oficialiame procesiniame dokumente byloje. Mano, kad jis peržengė saviraiÅ¡kos ribas.

Laisvė iÅ¡ tikrųjų nėra absoliuti, nes laisvė kartu yra ir atsakomybė. Dokumentas buvo pateiktas į bylÄ , su juo galėjo susipažinti proceso dalyviai. Kaip suprato, jis pasiekė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tai su juo susipažino ir pareigÅ«nai. Bylos dokumentai prieinami raÅ¡tinės darbuotojams, padėjėjams, sekretorėms, kurios dirba konkrečioje byloje. VienÄ bylÄ V. J. atžvilgiu pamena. Jis teismo posėdyje elgėsi pagarbiai, procese jokių konfliktų nebuvo. Jokių priekaiÅ¡tų jam negali iÅ¡sakyti.

Tiksliai sprendimų negali prisiminti, buvo pakeista dalis, bet tiksliai negali prisiminti. Atsiliepime kažkaip keistai skamba, jokio tikslo į jokį turtÄ neturi, nagrinėja bylÄ objektyviai ir nuo bylos sprendimo teisėjo turtas nei padidėja, nei pamažėja. GalbÅ«t emocijų pagautas žmogus taip parašė. Negali nei paneigti, nei patvirtinti apie 28 bylų sprendimus, nes pati pamena tik vienÄ sprendimÄ , kuris pasiekė apeliacijÄ , kiti gal buvo nagrinėjami raÅ¡ytine tvarka. Pavardės neįsidėmėjo.

Oficialus dokumentas yra svarbesnis nei eilinis žmogaus laiške parašytas teiginys, nes su oficialiu dokumentu turi teisę susipažinti daug didesnis asmenų ratas. Jei savo dienoraštyje būtų rašomi pastebėjimai, su jais gali ribotas kiekis žmonių susipažinti. Kadangi teismo posėdžiai yra vieši, informacija vieša, tai atitinkamai didesnis žmonių ratas gali susipažinti. Išreikšta neigiama nuomonė oficialiame dokumente sukelia didesnes pasekmes tam asmeniui, kurio atžvilgiu neigiama nuomonė išreikšta.

Jei nebÅ«tų atėjusi tyrėja, apie šį dokumentÄ bÅ«tų nežinojusi. Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad teisiamasis atsiliepime nepagarbiai atsiliepė apie jų teismÄ ir teisėjus, nurodydamas nepagrįstas aplinkybes, kad teisėjai priklauso nusikalstamam susivienijimui ir nori užvaldyti jo turtÄ . Yra nagrinėjęs vienÄ V. J. bylÄ už sunaudotÄ vandenį. Sprendimas buvo V. J. nepalankus. AukÅ¡tesnė instancija sprendimÄ paliko nepakeistÄ . SaviraiÅ¡kos laisvės ribos buvo peržengtos.

Įžeidinėjimas nėra saviraiÅ¡kos laisvė. Nuomonė dėl jo priimtų sprendimų gali bÅ«ti pareikÅ¡ta apeliacinėje instancijoje. Apie paskleistus teiginius sužinojo per apklausÄ , kurioje buvo apklaustas kaip nukentėjusysis. Jei nebÅ«tų atėję tyrėjai, gal pats bÅ«tų sužinojęs apie tokį dokumentÄ . Sužinojęs apie tokį procesinį dokumentÄ , jaučiasi nejaukiai. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakytus teiginius tvirtina. Liudytoja D. V. teisme parodė, kad pradėjo darbÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja ir į jÄ kreipėsi teisėja R.

D., informavo, jog gavo civilinę bylÄ , kurioje viena iÅ¡ Å¡alių buvo V. J., bet nežino, kokioje pozicijoje buvo, atsakovas ar ieÅ¡kovas, procesiniame dokumente nepagarbiai atsiliepė apie jų teismÄ , Panevėžio apylinkės teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Buvo civilinė byla ir pati prisijungė prie elektroninės bylos bei įžvelgė procesiniame dokumente, kuris buvo pateiktas ir pasiraÅ¡ytas V. J., nepagarbius žodžius, kurie buvo iÅ¡sakyti jų teismo ir kitų teismo teisėjų atžvilgiu.

Kreipėsi suraÅ¡ydama raÅ¡tÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ , pateikiant dokumentus, kad įvertintų, ar dokumentuose nėra nusikalstamos veikos požymių dėl nepagarbos teismui. Kiek pamena, dokumente buvo pasisakoma įžeidžiančiais žodžiais, kad teisėjai kažkÄ dangsto, kažkaip elgiasi neetiÅ¡kai, nemano, kad tai saviraiÅ¡kos laisvė, todėl ir kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . ProkuratÅ«ra, jei mano, kad yra nusikaltimo požymiai, ir kelia baudžiamÄ jÄ bylÄ , patraukia kaltinamuoju, tai nėra jos kompetencija.

Dirbo antrinės teisinės pagalbos kontoroje ir buvo gavusi pavedimÄ prieÅ¡ kokį 10 metų teikti teisinę pagalbÄ V. J., bet kadangi buvo iÅ¡silaikiusi teisėjų egzaminus, buvo perduota kitiems kolegoms. Liudytoja R. D. teisme parodė, kad nagrinėjo civilinę bylÄ , kurioje ieÅ¡kovas buvo „Panevėžio energija“, pateikusi tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui V. J.. IeÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡spręstas, buvo iÅ¡siųstas procesinis dokumentas atsakovui. Kadangi atsakovas yra prisijungęs prie elektroninių priemonių sistemos, jam siunčiamas per EPP praneÅ¡imas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Atsakovas pateikė ieÅ¡kininį atsiliepimÄ per EPP sistemÄ . Atsiliepime be bylos aplinkybių buvo nurodyti tam tikri pasisakymai apie teisėjus, dirbančius Panevėžio miesto apylinkės, Panevėžio apygardos ir kituose teismuose. Gavusi tokį atsiliepimÄ , kuris yra vieÅ¡ai prieinamas, apie tai informavo Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojÄ D. V.. Informavo, kad gautas toks atsiliepimas civilinėje byloje. Atsiliepimas pasiekiamas bylos Å¡alims, teismo darbuotojams, nes atsiliepimai yra registruojami, teismo posėdžių sekretorėms.

Civilinėje byloje, kuriÄ nagrinėjo, priimtas procesinis sprendimas buvo patenkinti „Panevėžio energijos“ civilinį ieÅ¡kinį, bet dokumentas neįsiteisėjęs, byla buvo perduota pagal atsakovo apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui. Å iaulių apygardos teismas panaikino sprendimÄ , motyvuodamas, kad ieÅ¡kovo reikalavimas turėjo bÅ«ti formuluojamas kitoks. Byla buvo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo. Å iuo metu byla nagrinėjama, teismo sprendimas nėra priimtas ir neįsiteisėjęs. Vertinti Å¡io asmens veiksmų negalėtų, įvertins teismas.

Šiuo atveju atsakovas turėtų pateikti atsiliepime aplinkybes, susijusias su ieškiniu, kurios turėtų įtakos bylos nagrinėjimui. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai neturi. Kokios nutartys buvo priimtos V. J. atžvilgiu, negali įvardinti. Jei buvo bylose proceso šalis, atitinkamai pagal LR CK normas buvo sprendžiama. Ar tai yra saviraiškos laisvė, mano, kad įvertins teismas. Mano, kad saviraiškos laisvė nėra ribojama, bet ji turi turėti ribas.

Jos nuomone, kad žmogus, teikdamas atsiliepimÄ civilinėje byloje, turi pasisakyti dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, o ne dėl kitokių dalykų, kurie yra jo nuomonė. Mano, kad procesas įpareigoja Å¡alis teikti tik su ieÅ¡kiniu susijusius dalykus, paaiÅ¡kinimus, įrodymus. Kiekviena Å¡alis turi savo subjektyvų vertinimÄ apie atsakymus, įrodymus, kiekviena Å¡alis turi tokiÄ teisę subjektyviai vertinti kaip atrodo, mano, kad tai V. J. situacijos vertinimas. Yra dirbusi teismo pirmininke. Jei pateiktas kažkoks raÅ¡tas dėl teismo darbo kokybės, teismo modernizavimo, pateiktas kaip piliečio ar proceso Å¡alies, mano, kad jis buvo atsakytas įstatymo nustatyta tvarka.

Koks buvo atsakymas, negalėtų pasakyti. Yra teisėja, nagrinėja bylas paskirtas pagal jos kompetencijÄ . Teismo darbuotojai yra ne jos prerogatyva, negali atsakyti, ar yra susijusių giminystės ryÅ¡iais. Tikriausiai kiekvienas žmogus gali bÅ«ti nusikaltėliu. Tiesiogiai dėl vidinių įsitikinimų, kompetencijos kėlimo tokių kursų nėra, bet be abejonės teisėjus moko ir teisėjai mokosi, visada stengiasi susipažinti su esama praktika, kuri skatina ne tik vidinį įsitikinimÄ , bet įrodymų vertinimo taisykles CPK.

Pirmiausia teisėjas priimdamas sprendimus remiasi įrodymais, kurie yra byloje, juos pateikia Å¡alys. Liudytoja B. M. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai atėjo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė. Aplinkybių negali prisiminti, nieko naujo negali pasakyti. Apklausos metu nurodytas aplinkybes tvirtina. Dokumento nėra mačiusi ir nėra skaičiusi. Su dokumentu susipažino epizodiÅ¡kai, viso jo neskaitė, jo turinį, kas liečia jÄ , prisimena. Nurodyti teiginiai neteisingi, nieko nedangsto ir nesiruoÅ¡ia dangstyti.

Antstolį B. žino, nes kartais tenka nagrinėti bylas dėl antstolių veiksmų. Nagrinėdama bylas jokio asmeninio suinteresuotumo niekada neturėjo ir mano, kad neturės, nes antstolį pažįsta tik kaip antstolį, o ne asmeniškai. Sakytų, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir kiekvienas asmuo, bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, reiškiantis savo nuomonę, neturi įžeisti kitų asmenų. Mano, kad tokiais teiginiai buvo įžeisti ne tik teisėjai kaip asmeniškai, bet jų asmenyje buvo įžeista ir visa teisėsaugos sistema.

Jei žemina vienÄ teisėjÄ , žemina visÄ teisinę sistemÄ . Tuo mano, kad V. J. veiksmai pavojingi. Nežino antstolio B. intereso, pati nieko nedengė ir nedangstys, bylÄ sprendė pagal įstatymo nustatytus rėmus ir byloje pateiktus įrodymus, įsitikinusi, kad nieko nepažeidė. Negali prisiminti, kokias V. J. bylas nagrinėjo. Bylų apskaitos neveda ir negali atsakyti dėl konkrečios situacijos. Kiekvienas žmogus turi teisę susiformuoti savo nuomonę, bet ta nuomonė neturi bÅ«ti vieÅ¡ai įžeidžianti, menkinantį kitÄ Å¾mogų.

V. J. jÄ pažemino, nes tai netiesa. KiekvienÄ Å¾mogų netiesa įžeidžia. Liudytoja B. V. teisme parodė, kad žinoma, jog V. J. netinkamai atsiliepė apie teisėjus, kad jie netinkamai atlieka savo pareigas. Žino, kad kolegė yra pripažinta nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje ir žino, kad daugiau teisėjų bus apklausiami liudytojais. Yra nagrinėjusi keletÄ civilinių bylų pagal V. J. atskiruosius skundus. Buvo apklausta tyrėjos, kuri pateikė informacijÄ dėl V. J. netinkamų ir teisėjus žeminančių pasisakymų.

Mano, kad tai yra nepagarba teismui, nepagarba visiems Lietuvos teisėjams, kurie atsakingai, sÄ Å¾iningai dirba savo darbÄ ir sprendimus priima vadovaudamiesi procesiniais įstatymais. Konkrečiai negali prisiminti, kokias bylas nagrinėjo, pamena, kad 2013-2014 m. nagrinėjo atskiruosius skundus. Su teiginiais, kad tiesiog patvirtina pirmos instancijos nutartis, nesutinka. Yra atsakingi už savo darbÄ , yra davę priesaikÄ teisingai, sÄ Å¾iningai dirbti ir siekia tÄ daryti. Yra tam tikros ribos, įstatymo pasikeitimai, kada nagrinėji bylÄ siekdamas nepadaryti klaidos, pasitikslini visus įstatymo reikalavimus, niekada nepritaria pirmos instancijos teismo sprendimui, jei jis yra neteisingas.

AsmeniÅ¡kai pati raÅ¡o nutartis ir sprendimus. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad yra ikiteisminio tyrimo metu apklausta, jog V. J. kažko nepatenkintas iÅ¡nagrinėtu atskiruoju skundu ir reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ jų nutartimi. 2016 metais nagrinėjo atskiruosius skundus civilinėse bylose. Procesiniuose dokumentuose buvo nepasitenkinimas teisėjų darbu, bet tai vertino daugiau kaip jo emocinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , nes jis konkrečių duomenų nepateikė, o skunduose buvo nurodytos esminės aplinkybės, pateikti argumentai ir pagal juos iÅ¡dėstė savo vertinimus.

Skundų netenkino. Atsiliepimo į netiesioginį ieÅ¡kinį nėra mačiusi. IÅ¡sakyti teiginiai yra nemalonÅ«s, nes tai kaltinimas nusikaltimu. ŽiÅ«rint į tÄ faktÄ , kad V. J. yra gan žinomas bylininkas, daug bylų veda, mano, kad gal jis taip iÅ¡reiÅ¡kė savo emocijas. Nemano, kad jis pats tikėtų, jog teisėjai gali tokius nusikaltimus daryti. Toks pasakymas nemalonus, žeminantis. Jei gavus bylÄ bÅ«na toks tekstas, kad žmogus prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, tai nėra malonu, tuomet mato, kad tikrai tam žmogui yra sunku, bet stengiasi pažiÅ«rėti kruopščiai į tas aplinkybes ir kuo objektyviau priima procesinį dokumentÄ .

Gavus teisėjo darbe neigiamus atsiliepimus, turi nerodyti emocijų ir atlaikyti vertinimus, turi nepulti aiÅ¡kintis su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Per 20 metų praktikÄ yra ne kartÄ gavusi tokių vertinimų, yra nemalonu, bet atlaiko. Jei iÅ¡tisai bÅ«tų tokie vertinimai, tai tikrai nei vienas negalėtų dirbti, nes kiekvienas teisėjas irgi yra žmogus. Teisme reikia įrodymų, o ne nuomonės. Yra aplinkybės, faktai, įrodymai, sprendimai grindžiami ne jausmais, yra bylų nagrinėjimo taisyklės. Supranta, kad yra sunkus atvejis, bet tai nereiÅ¡kia, kad visi teisėjai blogai dirba ir kad byloje dalyvaujantis asmuo įgyja teisę juos žeminti.

Taip negalima. Liudytoja B. J. teisme parodė, kad žino, jog ne tik ji, bet ir kiti teisėjai kaltinami kažkokio susivienijimo organizavimu ir jame dalyvavimu prieÅ¡ pilietį V. J.. Atrodo, kad saviraiÅ¡kai turi bÅ«ti ribos. Kiekvienas žmogus turi kreiptis į teismÄ , jei jis mano, kad jo teisė pažeista, kad ji bÅ«tų apginta. Å iuo atveju, kaip suprato, V. J. teisė nebuvo apginta, tai nereiÅ¡kia, kad galima bÅ«tų teisėjus vardinti, kad jie dalyvauja kažkokiame nusikalstamame susivienijime prieÅ¡ jį, gadindami jam sveikatÄ .

Pati V. J. bylas nagrinėjo raÅ¡ytine tvarka, jo paties nematydama. Gal prieÅ¡ 3-4 metus turėjo kelis procesus žodine tvarka, tai niekada nepasakytų, kad V. J. elgtųsi nekultÅ«ringai, tik tiek, kad žmogus norėjo daug iÅ¡siÅ¡nekėti, elgėsi mandagiai. Čia buvo toks siurprizas, gal žmogui suÅ¡lubavo sveikata. Mano, kad tokiais žodžiais kreipiantis į teismÄ neturėtų Å¡vaistytis. Reikalavimo, kad teismas apgintų pilietį V. J. dėl to, jog jis gyvena netinkamose sÄ lygose, nebuvo. Paprastai V.

J. bylos bÅ«davo iÅ¡ prievolių teisės. Paslaugas teikiančios organizacijos praÅ¡ydavo priteisti sumas už suteiktas paslaugas. Jei V. J. nevykdydavo prievolės pagal sutartis ar įstatymÄ , tai jo atžvilgiu buvo priimami neigiami sprendimai. Kiek žino, tai civilinėse bylose piliečiui V. J. ne kartÄ buvo siÅ«lyta naudotis advokato pagalba ir teisę kreiptis į teismÄ jis turi, bet teisė turi bÅ«ti tinkamai realizuojama. Be to, pilietis V. J. galėjo kreiptis į valstybės teisinę pagalbÄ , kad jam ji bÅ«tų suteikta ir jis turėtų advokatÄ , jis to nedarė.

Kiek pamena, apie minėtÄ raÅ¡tÄ informavo ikiteisminio tyrimo teisėja ir tai kÄ perskaitė teisėjas, pati šį turinį pamena. Savo nuomonę gali susiformuoti ir jÄ turi. Dabar Å¡io dokumento neturi, bet turinį žino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes tvirtina. Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos, aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos. Apklausoje aplinkybes stengėsi nurodyti teisingai. Dabar negali prisiminti, bet tikėtina, kad tyrėja procesinį dokumentÄ rodė.

Mano, kad gali bÅ«ti ir saviraiÅ¡kos laisvė, ir nepagarba teismui bei teisėjų veiklos žeminimas. Mano, kad tai bÅ«tų klausimas laiÅ¡ko autoriui, ar jis savo nuomonę dėsto, ar kažkÄ nori užgauti. Vertina, kad tai labiau saviraiÅ¡kos laisvė, jam taip atrodo, jis taip supranta ir dėsto. Mano, kad teiginiai nėra malonÅ«s, nenusipelnė jų savo darbu kaip teisėjas. GalbÅ«t žmogui atrodo kitaip. Mano, kad saviraiÅ¡kos ribos yra, bet turbÅ«t dažnas jas brėžia savaip. Su vyresniuoju G. yra pažįstamas, buvo advokatai vienu metu, jis ir dabar dirba advokatu.

Kiek žino, jis dirba antrinės teisinės pagalbos tarnyboje. Mano, kad nagrinėdamas bylÄ ir advokatui G. ginant V. J., neturėjo pareigos nusiÅ¡alinti nuo bylos. Liudytojas L. M. teisme parodė, kad yra žinoma, jog kažkuriame procesiniame dokumente V. J. konkrečius teisėjus iÅ¡vadino veikiančius kaip nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamas susivienijimas suvokiamas baudžiamÄ ja prasme, kaip neigiamÄ , kriminalinį atspalvį turinti sÄ voka. V. J. civilines bylas yra nagrinėjęs, daugiausiai atskirųjų skundų, turbÅ«t ir keletÄ apeliacinių skundų.

AsmeniÅ¡kai jokių pretenzijų jam neturi. Pats yra civilinių bylų teisėjas, teismo nuožiÅ«rai palieka klausimÄ dėl Å¡ios situacijos vertinimo. Kaip teismas įvertins, taip manys, kad yra teisinga. VieÅ¡ojoje erdvėje su V. J. yra susitikę, kiek pamena, gal pernai Panevėžio G. P.-B. vieÅ¡ojoje bibliotekoje, kuomet buvo organizuojama Nacionalinės teismų administracijos priemonė – teismas ar teisėjas bibliotekoje ir V. J. labai argumentuotai, motyvuotai, racionaliai dėstė mintis, mano, kad apylinkės teismo pirmininkė dalimi jo pasiÅ«lymų pasinaudojo.

Buvo apklaustas tyrėjos, atrodo pernai metais žiemÄ , tuomet daugiau prisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, nes tuomet daug geriau, iÅ¡samiau atsiminė nei dabar. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje sakė, jog nieko negali prisiminti, nes iÅ¡ tiesų nei V. J., nei aplinkybių, dėl ko jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesiaiÅ¡kino, nežino ir sakė, kad jam pretenzijų neturi. Absoliučiai nieko nepamena, kiek bylų yra iÅ¡nagrinėta per gyvenimÄ , į tokius dalykus nekreipia dėmesio.

Ne tai yra jo byloje nagrinėjimo dalykas, žiÅ«ri į bylos esmę. Pats neįsižeidžia nei ant vieno žmogaus. Žmonės, kurie taip kalba, sakytų jie kalba prieÅ¡ įstatymÄ , o ne prieÅ¡ jį asmeniÅ¡kai. Kalba prieÅ¡ Lietuvos teismus kaip vienÄ iÅ¡ valdžios Å¡akų. Pasisakymas yra teisinio vertimo klausimas, tai padarys bylÄ nagrinėjantis teisėjas. Negali komentuoti teisės taikymo. Liudytoja J. S. teisme parodė, kad žino, kiek tyrėja priminė ir paminėjo piliečio pavardę, pati V.

J. nežino, negali prisiminti. Jeigu teisėjas atlieka procesinę pareigÄ , tai jis nedalyvauja nusikalstamame susivienijime. Jokio nusikalstamo susivienijimo nežino ir negali pasakyti, kaip pilietis tÄ suprato. Mano, kad saviraiÅ¡kos laisvės iÅ¡sireiÅ¡kimo priemonės turi tam tikras ribas, Å¡iuo atveju ribos buvo peržengtos. Teisėjai, kurie kartu nedirba, net gal nėra pažįstami, įvardinti kaip nusikalstamas susivienijimas, tai yra saviraiÅ¡kos laisvės ribų peržengimas. KiekvienÄ teisėjÄ gali įžeisti, jei jo darbas vertinamas kaip nusikalstamas, nes jis už tai atsakyti gali, jei iÅ¡ tikrųjų nusikalto.

Apie pareiÅ¡kimus sužinojo gavusi tyrėjos Å¡aukimÄ . Sužinojo, kad yra piliečio pareiÅ¡kimai žemesnės instancijos teismuose, kad yra gaunami procesiniai dokumentai. AsmeniÅ¡kai dokumentų nebuvo mačiusi, nes jie nebuvo skirti tokiai instancijai kaip Aukščiausiajam Teismui. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad iÅ¡ gauto Å¡aukimo suprato, kad byla dėl nepagarbos teismui. Jį apklausė policijos darbuotojas. IÅ¡ policijos darbuotojo sužinojo, kad vienoje civilinėje byloje buvo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį ir jame nurodyta neva jis priklauso nusikalstamam organizuotam susivienijimui.

Tokius teiginius vertina kaip žeminančius jo garbę, darančius žalÄ jo reputacijai. BÅ«ti nusikaltėliu yra amoralu, tai prieÅ¡tarauja teisei, jis tokiu nėra, todėl teiginys, kad yra nusikaltėlis, jį žemina ir daro žalÄ jo reputacijai. Jo supratimu, tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip nepagarba teismui. Kur žinia buvo paskleista, duomenų neturi. Procesinis dokumentas buvo patalpintas LITEKO sistemoje, kaip plačiai buvo paskleistas, kalbėti negali, duomenų neturi. Jo subjektyvus vertinimas, bet galvoja, kad ne tik teisėjas turėtų manyti, jog jo reputacijai žala, kada yra kalbama, jog jis padarė nusikaltimÄ .

Kiekvienas pilietis lygiai taip pat turėtų vertinti, jei jis kaltinamas nusikaltimo padarymu. Jei žmogus kaltinamas kokiu amoraliu veiksmu, kurio jis nepadarė, jis turėtų jaustis pažemintas ir įžeistas. Apie teisinėje sistemoje veikiantį nusikalstamumÄ duomenų neturi. Liudytoja G. D. teisme parodė, kad su dokumentu yra susipažinusi, jį perskaitė. Vertina jį neigiamai, kadangi peržengtos bet kokios ribos. Jie, kaip teisėjai, atlieka savo pareigas ir kiekvienas paprastas pilietis, pavadintas nusikalstamo susivienijimo dalyviu, jaustųsi negerai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs gana plačiai, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi tam tikras ribas, ji negali žeisti kitų asmenų garbės, orumo, todėl mano, kad Å¡iuo atveju yra ribų peržengimas, o kaip kvalifikuoti, vertinti teisine prasme, yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Å ios teisės ir laisvės visiems yra garantuojamos Konstitucijos ir kitų įstatymų, bet nei viena teisė neatsiejama nuo pareigų. Liudytojas A. N. teisme parodė, kad kaip buvo padaryti patys veiksmai, sprendžia iÅ¡ jam pateikto procesinio dokumento civilinėje byloje.

Civilinė byla buvo nagrinėjama Panevėžio kažkuriame teisme, žmogus pateikė atsiliepimÄ , kuriame buvo iÅ¡dėstytos nuostatos, kurios įžeistų teismÄ ar teisėjÄ . Tik kai buvo kreiptasi dėl jo apklausos ir atvykus pas tyrėjÄ sužinojo apie tuos veiksmus. Vertina, kad tai yra žmogų įžeidžiantys žodžiai, jei jis nėra padaręs jokio nusikaltimo ir nėra jokio pagrindo taip tvirtinti. Mano, kad žmogus raÅ¡ydamas raÅ¡tÄ turi pakankamai laiko apgalvoti, pasverti, kÄ jis nori pasakyti ir elgiasi atsakingai.

Supranta, kad dokumentÄ teikia teismui, kad tokiu atveju svarbesnis aspektas - teisiniai iÅ¡sireiÅ¡kimai, teisiniai vertinimai, jie turėtų bÅ«ti pasverti tikslÅ«s, neturėtų įžeidinėti žmonių, tuo labiau atliekančių savo darbÄ . Be abejonės, teisėjas priima nutartį pats, todėl, kad tai yra jo darbas. Priimti nutartį yra ne vien jÄ pasiraÅ¡yti, tai pirmiausiai įsigilina į reikalÄ , suranda argumentus, paraÅ¡as tik patvirtina, kad įvertino, nusprendė ir prisiima atsakomybę.

Liudytojas D. Å . teisme parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jam žinoma vienintelė aplinkybė, kad viename procesiniame dokumente V. J. paminėjo ne vieno ir ne dviejų teisėjų pavardes, kurių tarpe yra ir jo vardas, pavardė, įvardino kaip nusikalstamÄ susivienijimÄ , kėsinimÄ si į jo nekilnojamÄ jį turtÄ , tiksliai negali pasakyti. Neabejoja, kad teiginiai prieÅ¡tarauja teisės normoms, jie smarkiai virÅ¡ija saviraiÅ¡kos laisvės ribas, nes nei vienas darbuotojas ar jis teisėjas, ar dirbantis bet kurį kitÄ darbÄ , turbÅ«t neapsidžiaugtų ir įsižeistų, jei jo sÄ Å¾iningas darbas bÅ«tų taip įvertintas.

AtsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį matė, skaitė. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad V. J. žino, pažįsta, kadangi yra valstybės pareigÅ«nas – antstolis, vykdantis veiklÄ Panevėžio teritorijoje. Teko vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir dabar vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kaltinamojo, ko pasekoje keletÄ metų teko intensyviai bendrauti dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, kitų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. AsmeniÅ¡kai asmuo nepažįstamas. Vykdydamas tiesioginę pareigÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu susidÅ«ręs su V.

J. skundais, jautėsi vienaip ir kitaip žeminamas ir įžeidinėjamas, bet dėl tokių momentų nesikreipė į policijos institucijas ar kitas institucijas, stengdamasis ir dirbdamas toliau savo veikÄ . Policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ kurį laikÄ paklausė, ar raÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ kaip ir kiti nukentėjusieji, Å¡iuo atveju teisėjai, tai pats atsisakė iÅ¡ savo pusės. Apie kokį konkretų dokumentÄ yra kalba, nežino. Dokumento negali prisiminti, bet tyrėjai apklausos metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Aplinkybes nurodė teisingai, tuo metu buvo pasiruošęs daugiau, pas tyrėjÄ su vykdomÄ ja byla buvo nuėjęs. Kadangi ne pirmus metus vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priprato prie tokio V. J. bÅ«do ir elgesio, stengėsi nepaisyti moralinių normų, jam pretenzijų nereiÅ¡kė, bet kad jis peržengė ribas, tai nemano, kad tai vienintelis bent panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, kas liečia jį, įžeidinėjimo prasme, tiesos sakymo prasme. Pardavė varžytinių metu bankui įkeistÄ namÄ , priklausantį V.

J.. Vykdė kitas bylas, tiek vaiko iÅ¡laikymo bylÄ , tiek sutuoktinės naudai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nemažai sumai, siekiančiai du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt kelis tÅ«kstančius litų. Vykdymo procese yra susidÅ«ręs su V. J. nepagarbiais raÅ¡ymais. Nekreipia dėmesio. Nėra jokio sprendimo nei civiline, nei baudžiamÄ ja prasme, kuriame pasakyta, kad yra padaręs vienokį ar kitokį pažeidimÄ . IÅ¡ V. J. pusės buvo melagingi pareiÅ¡kimai policijai, kad jis vienaip ar kitaip pažeidė įstatymus, kurie visi buvo atmesti nesant jokios nusikaltimo sudėties pirminėje stadijoje.

Neįsivaizduoja, kodėl V. J. taip raÅ¡o, negali atsakyti į šį klausimÄ . Tokių žmonių yra vienetai, per 20-ties metų praktikÄ vos vienas kitas asmuo taip nepagarbiai elgiasi ir tendencingai, pastoviai. Kaltinamas nebÅ«tais dalykais, nusižengimais, kažkokia nusikalstama veika, kurie neatitinka realios situacijos, iÅ¡galvoti pareiÅ¡kimai, neatitinkantys tikrovės, įžeidžiantys jį, kaip asmenį, kaip pareigÅ«nÄ . Visi V. J. negražūs pasisakymai jo atžvilgiu vyko raÅ¡tu, žodžiu neužfiksavo.

Teisminiame procese iÅ¡tuokos byloje nedalyvavo ir nėra Å¡io sprendimo matęs. Teismas turto nevertina. Vykdymo procese kai buvo užvesta byla dėl namo pardavimo, pagal CK jam yra privalu pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯vertinti turtÄ tuo metu rinkos kaina, kas ir buvo padaryta pasamdant turto vertintojÄ - ekspertÄ . Dokumentus V. J. gavo, nes siuntė registruotu paÅ¡tu. Ar jį skundė, ar ne, negali prisiminti. Klausimas dėl vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimo byloje dėl turto susijęs su CK vykdymo veiksmais, pats vykdė įkeisto turto klausimÄ .

Vaikų klausimas nebuvo sprendžiamas Å¡ioje byloje ir pagal CK vaikai nedominuoja tokio pobÅ«džio bylose. Yra griežtai reglamentuota Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kÄ antstolis privalo padaryti tokioje byloje. Antstolis privalo parduoti įstatymų nustatyta tvarka įkeistÄ turtÄ . J. žinodama, kad namas įkeistas, nei žodžiu, nei raÅ¡tu nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Å iuo atveju pas jÄ likę vaikai, ji buvo iÅ¡ieÅ¡kotoja, turėjo dvi bylas, tai ji jokių pretenzijų neturėjo, kas susiję su namu.

Posėdyje pas teisėjÄ I. B. ne tik nepamena, kad jai paklausus „ar tamsta čia prisidirbai“, jis linktelėjo galvÄ , bet tokio dalyko nebuvo. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal CPK yra iÅ¡ieÅ¡kotojų eiliÅ¡kumas, pirmoje eilėje hipotekos kreditorius atgauna visas lėšas iÅ¡ įkeisto turto, jei liko vykdymo proceso metu pinigų po hipotekos pardavimo, kurie buvo skirti kitiems kreditoriams. Pagal įstatymÄ iÅ¡laikymas yra aukščiausios kategorijos, V. J. atžvilgiu - vaikų iÅ¡laikymas, visi likę ieÅ¡kiniai yra perstumiami į trečiÄ lygmenį.

Liudytojas B. J. teisme parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ teisininku. V. J. - bendrovės klientas, pažįstamas kas liečia darbinius santykius. Asmuo jų vedamoje byloje viename iÅ¡ dokumentų, pateiktų teismui, iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ teismui, įvardino nusikalstamu susivienijimu. Kitų aplinkybių nelabai žino. Tai berods buvo atskirasis skundas, teiktas 2017 m. lapkričio mėnesį, bet tiksliai negali pasakyti, gali bÅ«ti atsiliepimas į netiesioginį ieÅ¡kinį. DokumentÄ matė.

Kadangi tai ne pirma byla su V. J., nekreipia dėmesio į Å¡io asmens pasisakymus. Atstovauja bendrovę, yra jų klientas, iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ir to nevertina. Savaime aiÅ¡ku, kad nuomonė turėtų bÅ«ti kitaip reiÅ¡kiama ir taip reiÅ¡kiama nuomonė neturėtų bÅ«ti pateisinama, kažkada jis turėtų tÄ suprasti. Sutinka su ankščiau iÅ¡sakyta savo pozicija apklausoje, kad tai nepagarba teismui ir tas aplinkybes tvirtina. Buvo civilinė el. byla. Šį atsiliepimÄ pamatė jis, prie tos bylos dar gali prieiti jų įmonės darbuotojai, atsakingi už skolas.

Mano, kad kiti žmonės žinojo, nes visa medžiaga yra skaitoma. Vietiniai vertinimai buvo, ne paslaptis, kad žmonės skaito straipsnius, buvo diskusijų su žmonėmis, kurie administruoja bylas. Mano, kad įmonėje tÄ dokumentÄ mato iki 10 žmonių, apie 7-8. Prie bylos galėjo prieiti portalÄ administruojantys asmenys. Tai nėra pirma byla su V. J., teko ne vienÄ posėdį pravesti, tai jau tampa gyvenimiÅ¡ka ir nesudaro didelio įspÅ«džio. Mano, kad Å¡is pasisakymas buvo kertinis ir atkreipė kitų dėmesį.

Jis panaÅ¡iai elgiasi ir kitose bylose. Jis dažnai taip elgiasi ir tas nebestebina. Sunku atsakyti, ar jis yra nuoÅ¡irdus, ar tai iÅ¡kreiptas situacijos vertinimas, ar siekis kažkÄ Ä¯Å¾eisti, negali pasakyti. Nors kaltinamasis V. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų Nijolės D. S., S. K., I. K., R. Å ., I. B., A. J., liudytojų D. V., R. D., B. M., J. S., A. S., G. D., A. N., D. Å ., B. J., A. B. ir kt. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme iÅ¡tirti įrodymai: - 2017-07-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos D.

V.raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama apie galimai V. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 232 straipsnyje. Nurodoma, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. J. 2017-07-11 per EPP sistemÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus apkaltino veikiant organizuoto nusikalstamo susivienijimo grupėje ir padarius V.

J. žalÄ . V. J. civilinė byla yra nagrinėjama vieÅ¡ai, tokį jo atsiliepimÄ per EPP sistemÄ mato ieÅ¡kovas AB „(duomenys neskelbtini)“, visi asmenys, kurie turi teisę naudotis LITEKO sistema. Teisėjai tik vykdė teisingumÄ , priimdami procesinius sprendimus kitose su V. J. susijusiose civilinėse bylose, todėl tokie V. J. teiginiai laikytini nepagarba teismui ir teisėjams bei teisingumo pažeminimu dėl jų veiklos (1 t., b. l. 12); - 2017-07-11 Panevėžio miesto apylinkės teismui adresuotas V.

J. pasiraÅ¡ytas atsiliepimas į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso numeris Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas byloje AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo atstovas B. J., atsakovas V. J.. Jame nurodyta: „<... I. B., I. K., S. K., R. Å ., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė-moralinė).

Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...Teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“. Prie atsiliepimo pateikta V. J. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 13-16, 29-44); - Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimai ir nutartys, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose, kuriose viena iš šalių - V.

J. (1 t., b. l. 51-56, 73-78, 163-198; 2 t., b. l. 1-62). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nepagarbÄ teismui atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos (LR BK 232 straipsnis). Å ių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti ir apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo.

Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai vieÅ¡as, užgaulus teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumÄ teismas ar teisėjas buvo vieÅ¡ai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį Å¡ios informacijos ar veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo.

Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015 ir kt.). Taigi, užgaulus teisėjo ar teismo pažeminimas teismui pateiktame procesiniame dokumente, su kuriuo turi teisę susipažinti proceso dalyviai, vertintinas kaip vieÅ¡as (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-384/2006, 2K-571/2012, 2K-573-976/2015 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal civilinio proceso įstatymÄ visuose teismuose bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai, iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar Å¡eiminio gyvenimo slaptumÄ , taip pat, jeigu vieÅ¡ai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 9 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso vieÅ¡umo principas taikomas ir teismo posėdžiams bei bylos medžiagai. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, teismo posėdžio salėje gali dalyvauti kiekvienas Å¡eÅ¡iolikos metų sulaukęs asmuo, o su iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti (skaityti raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , daryti nuoraÅ¡us ir iÅ¡raÅ¡us) bet kuris asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, jei byla iÅ¡nagrinėta nevieÅ¡ame teismo posėdyje ar teismo nutartimi nustatyta, kad bylos medžiaga nevieÅ¡a (CPK 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1–2 dalys).

Taigi, plačiÄ ja prasme proceso vieÅ¡umas reiÅ¡kia visuomenės teisę dalyvauti teismo procese, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir skelbti informacijÄ apie bylos nagrinėjimÄ . Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo iÅ¡tirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina iÅ¡vada, kad V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 232 straipsnyje, t. y. savo vardu parašė ir per nenustatytÄ internetinę prieigÄ prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės al. 17, Panevėžys, elektroniniu bÅ«du pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. e2-6776-589/2017, kuriame nurodė, kad „<...

I. B., I. K., S. K., R. Å ., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B.

M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. J. ne vėliau nei 2017 m. liepos 11 d. savo vardu parašė ir, prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, elektroniniu bÅ«du pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau jis tvirtino, jog atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareikÅ¡ta tik jo nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais ir neiÅ¡galvotais faktais apie neteisėtus ir nusikalstamus minėtų asmenų veiksmus. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo pateiktas minėtas atsiliepimas į netiesioginį ieÅ¡kinį, buvo nagrinėjama vieÅ¡ame teismo posėdyje, o minėtas atsiliepimas nėra slaptas dokumentas, t. y. jo turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylÄ nagrinėjusiems teisėjams.

Teismo vertinimu, V. J. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises nesiekė tik pateikti savo pozicijos į pareikÅ¡tÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, bet prieÅ¡ingai, surašė nepagrįstus, žeminančius, užgaulius, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus su nusikaltimų darymu siejančius teiginius. Vertinant Å¡iuos žodžius, t. y. kad I.

B., I. K., S. K., R. Å ., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate V. J. ir jo sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė); jų tikslas – jam priklausantis nekilnojamas turtas; teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė, tiek tiesiogine prasme, tiek ir kaltinamojo suraÅ¡yto atsiliepimo į netiesioginį ieÅ¡kinį turinio kontekste, jų prasmė nesikeičia – Å¡ie teiginiai apie teisėjų galimai neteisėtus, nusikalstamus veiksmus vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui kaip žeminantys teisėjus, jų reputacijÄ , garbę, orumÄ bei diskredituoja visÄ teisingumo sistemÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ , teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigÄ efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimÄ savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžiÄ jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę).

Viena iÅ¡ teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. MinėtÄ valstybės pareigÄ saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai, vykdydami teisingumÄ ir tinkamai taikydami įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006). Vertinant V. J. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus teiginius Å¡iame kontekste, pastebėtina, kad teiginiai apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas, grupę teisėjų įvardijant veikusiÄ kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, nepateikiant jokių objektyvių duomenų apie tokiÄ neteisėtÄ teisėjų veiklÄ bet siekiant iÅ¡reikÅ¡ti savo subjektyviÄ , kaip proceso dalyvio, pozicijÄ bylas nagrinėjančių teisėjų atžvilgiu, atitinka LR BK 232 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę – užgaulų teisėjų, vykdančių teisingumÄ , pažeminimÄ dėl jų veiklos.

Å i iÅ¡vada darytina ne tik objektyviai vertinant V. J. teiginių turinį ir jų iÅ¡raiÅ¡kos formÄ , bet ir atsižvelgiant į nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurių atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡tos užgaulios frazės, subjektyvų požiÅ«rį į V. J. veiksmus. Tai, kad V. J. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyti teiginiai yra užgaulÅ«s, žemina teisėjų garbę ir orumÄ , tiek asmeninį, tiek profesinį, bei diskredituoja visÄ teisingumo sistemÄ , kelia nepasitikėjimÄ jais, neabejotinai patvirtina ir nukentėjusiųjų teisme duoti parodymai.

Nukentėjusioji Nijolė D. S. parodė, kad jei kiekvienas proceso dalyvis teisėjÄ vadintų kaip V. J. iÅ¡vadino pareiÅ¡kime, tai iÅ¡ tikrųjų nesinorėtų eiti į darbÄ , tai žeidžia kaip ir kiekvienÄ Å¾mogų; tie teiginiai jÄ Ä¯Å¾eidė; kiekvienas proceso dalyvis turėtų pamastyti, kÄ ir kada galima raÅ¡yti; mano, kad tai yra nepagarba teismui; Å¡iuo raÅ¡tu, jos nuomone, tai yra neigiamas požiÅ«ris į teisėjÄ ; tai, kad teisėjas priima procesinį dokumentÄ , kuris netenkina proceso dalyvio, nereiÅ¡kia, kad teisėjas turėtų bÅ«ti dėl to apkaltinamas ar įžeidinėjamas.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad buvo viena civilinė byla ir, kiek pamena, buvo ieÅ¡kinys, visumoje susidarė tiek nutarčių, kurias su kiekvienu jos procesiniu sprendimu skųsdavo; 2014 m. nagrinėjo civilinę bylÄ , ieÅ¡kovas AB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimas iÅ¡ V. J. ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė skolÄ , delspinigius atmetė; mano, tai yra nepagarba teismui, nes jei kiekvienas proceso dalyvis pradėtų reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ ir tokias mintis, tai tikrai nesinorėtų eiti į darbÄ ir dirbti šį darbÄ ;

V. J. turtu nėra suinteresuota, nes ir byla buvo nesusijusi su V. J. turtu, ji buvo susijusi su skolos priteisimu; mano, kad neturi jokios teisės Å¡itaip įvardinti teisėjus; teisėjų profesija yra garbinga ir nei vienas proceso dalyvis neturi teisės taip vadinti. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad tai nepagarba, nes nepadarė jokių nusikaltimų, to neleidžia daryti pareigos, kartu su kitais teisėjais nepriklauso nusikalstamam susivienijimui; pačiai teko nagrinėti V. J. bylas; kiek pamena, priėmė nepalankų sprendimÄ jo atžvilgiu ir ieÅ¡kinį atmetė; jos sprendimas aukÅ¡tesniojo teismo buvo paliktas nepakeistas; iÅ¡sakytos frazės turi bÅ«ti vertinamos neigiamai, kadangi nei vienas proceso dalyvis pagal įstatymus neturi teisės tokiais žodžiais iÅ¡vadinti teisėjo; faktai pareiÅ¡kime neteisingi, jokių nusikalstamų veikų nedaro; tos frazės formuoja neigiamÄ požiÅ«rį kitų proceso dalyvių, visuomenės; mano, kad tai yra žymus saviraiÅ¡kos laisvės ribų peržengimas.

Nukentėjusioji R. Å . parodė, kad priėmė procesinius sprendimus V. J. atžvilgiu; iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime teiginiai neatitinka objektyvios tiesos; teisėjo profesija yra garbinga ir žmonės, dirbantys šį darbÄ , nenusipelno bÅ«ti įžeidinėjami; į teisėjo sprendimus V. J. turi teisę pareikÅ¡ti savo nuomonę procesiniuose dokumentuose; jis Å¡ia teise pakankamai naudojasi ir jos procesiniuose dokumentuose teisę pareiÅ¡kė pilnai. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad saviraiÅ¡kos laisvė buvo realizuota oficialiame procesiniame dokumente; mano, kad V.

J. peržengė saviraiÅ¡kos ribas; dokumentas buvo pateiktas į bylÄ , su juo galėjo susipažinti proceso dalyviai; kaip suprato, jis pasiekė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tai su juo susipažino ir pareigÅ«nai; bylos dokumentai prieinami raÅ¡tinės darbuotojams, padėjėjams, sekretorėms, kurios dirba konkrečioje byloje; atsiliepime, kažkaip keistai skamba, jokio tikslo į jokį turtÄ neturi, nagrinėja bylÄ objektyviai ir nuo bylos sprendimo teisėjo turtas nei padidėja, nei pamažėja; oficialus dokumentas yra svarbesnis nei eilinis žmogaus laiÅ¡ke paraÅ¡ytas teiginys, nes su oficialiu dokumentu turi teisę susipažinti daug didesnis asmenų ratas; kadangi teismo posėdžiai yra vieÅ¡i, informacija vieÅ¡a, tai atitinkamai didesnis žmonių ratas gali susipažinti; iÅ¡reikÅ¡ta neigiama nuomonė oficialiame dokumente sukelia didesnes pasekmes tam asmeniui, kurio atžvilgiu neigiama nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad yra nagrinėjęs vienÄ V. J. bylÄ už sunaudotÄ vandenį; sprendimas buvo V. J. nepalankus; įžeidinėjimas nėra saviraiÅ¡kos laisvė; nuomonė dėl jo priimtų sprendimų gali bÅ«ti pareikÅ¡ta apeliacinėje instancijoje; sužinojęs apie tokį procesinį dokumentÄ jaučiasi nejaukiai. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes apie V. J. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus teiginius teisme nurodė ir liudytojais apklausti kiti teisėjai, t. y.

D. V., R. D., B. M., B. V., L. S., A. S., G. D., A. N., D. Å . ir kt., kurie taipogi minimi kaltinamojo Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktame procesiniame dokumente. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamÄ jį V. J. ir jo atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį minimus teisėjus sieja tik dalykiniai ryÅ¡iai, t. y. tik tiek, kiek tai susiję su bylų nagrinėjimu. Objektyvių duomenų, dėl kurių liudytojais apklausti teisėjai galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį V. J. ar jam kenkti, nenustatyta.

BÅ«tinasis LR BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra teisėjo pažeminimo vieÅ¡umas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėjo pažeminimas laikytinas vieÅ¡u, kai užgaulias frazes matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. J. 2017-07-11 atsiliepimas į netiesioginį ieÅ¡kinį teismui buvo pateiktas kaip procesinis dokumentas civilinėje byloje, todėl su Å¡iuo dokumentu galėjo susipažinti bet kuris proceso dalyvis, bylÄ nagrinėjimui rengiantys ar apeliacine tvarka jÄ nagrinėjantys ir rengiantys asmenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, manydama, kad V. J. veikoje gali bÅ«ti nusikalstamos veikos požymių, į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rÄ kreipėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja D. V., kurios atžvilgiu V. J. minėtame atsiliepime jokių užgaulių pasisakymų nebuvo nurodyta, taigi, akivaizdu, kad su V. J. atsiliepimo į netiesioginį ieÅ¡kinį turiniu susipažino ir kiti asmenys, kurie vertino jį kaip užgaulų.

Be to, liudytoju teisme apklaustas B. J. patvirtino, jog matė V. J. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį kaip civilinio ieÅ¡kovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nurodė, jog ir kiti AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys darbuotojai turi galimybę susipažinti su atitinkamomis bylomis, t. y. dokumentÄ matė; buvo civilinė el. byla; šį atsiliepimÄ pamatė jis, prie tos bylos dar gali prieiti jų įmonės darbuotojai, atsakingi už skolas; mano, kad kiti žmonės žinojo, nes visa medžiaga yra skaitoma; vietiniai vertinimai buvo, ne paslaptis, kad žmonės skaito straipsnius, buvo diskusijų su žmonėmis, kurie administruoja bylas; mano, kad įmonėje tÄ dokumentÄ mato iki 10 žmonių, apie 7-8; prie bylos galėjo prieiti portalÄ administruojantys asmenys.

Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog V. J. užgaulus teisingumÄ vykdančių teisėjų pažeminimas buvo vieÅ¡as. Kaltinamojo argumentai, kad atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį pateiktais teiginiais buvo iÅ¡reikÅ¡ta jo nuomonė, jis neturėjo tikslo įžeisti ar apÅ¡meižti, tokiu bÅ«du įgyvendino savo saviraiÅ¡kos laisvę, yra nepagrįsti ir atmestini, pažymint, kad toks kaltinamojo subjektyvus savo veiklos įvertinimas prieÅ¡tarauja surinktiems ir teisme iÅ¡tirtiems įrodymams bei laikytinas tik siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors V.

J. ir pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kad jis kreipėsi į tam tikras institucijas dėl galimai padarytų atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau jis nenurodė nė vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų jo teiginių teisingumÄ , byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog V. J. nurodyti teiginiai apie teisėjus yra teisingi, taip pat nėra. Teismui nekyla abejonių, kad atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį įraÅ¡yti kaltinimai vykdančius teisingumÄ teisėjus užgauliai žemina, nes organizuotas nusikalstamas susivienijimas yra nusikalstama veika tiek LR BK 25 str. 4 d. prasme, tiek LR BK 249 str. prasme.

Teisėjų vadinimas tokiais žodžiais yra ne nuomonė, bet užgaulus, žeminantis teisėjų garbę ir orumÄ bei diskredituojantis visÄ teisingumo sistemÄ poelgis. Juo formuojamas neigiamas ir nepagarbus požiÅ«ris į teisingumÄ vykdančius teisėjus, keliamas nepasitikėjimas jais bei visa valstybės teisingumo sistema. Kaltinamojo atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyti teiginiai leidžia pagrįstai manyti, jog V. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad jo teiginiai gali užgauliai pažeminti savo pareigas atliekančius teisėjus ir siekė taip veikti.

Å iÄ iÅ¡vadÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina kaltinamojo teisme nurodyti analogiÅ¡ki teiginiai apie teisėjų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nusikalstamumÄ ir pan. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis teisme be pagrindo apeliuoja į asmens saviraiÅ¡kos laisvę, nes bet kuri laisvė yra susijusi su ribomis ir pareigomis. Naudojantis saviraiÅ¡kos teise negalima ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, prieÅ¡ingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Pažymėtina, kad svarbiÄ reikÅ¡mę aiÅ¡kinant saviraiÅ¡kos laisvės ribas turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose praktika.

Šis teismas laikosi pozicijos, kad, nors jo praktikoje įtvirtintas prioritetinis ir esminis saviraiškos laisvės pobūdis demokratinėje visuomenėje, joje taip pat nustatytos šios laisvės ribos. Būtent kalba, kuri nesuderinama su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, pašalinama iš Konvencijos 10 straipsnio apsaugos ribų vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas). Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. J. pateiktame procesiniame dokumente aiškia kalba, nenaudojant dviprasmiškų žodžių, specialių terminų, nurodyta, kad teisėjai veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas; jų tikslas – V.

J. priklausantis nekilnojamas turtas; teisėja B. M. nusikalstamai dangstė antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukÅ¡tesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai. Pagal KonstitucijÄ Å¾mogaus teisės ir laisvės turi bÅ«ti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis).

Å i konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006). Taigi, Å¡iuo atveju kaltinamojo argumentai dėl neva neteisėtų ir nepagrįstų teisėjų sprendimų neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant atsakomybės klausimÄ pagal LR BK 232 straipsnį. Tai, jog kaltinamojo manymu, civilinio proceso metu netinkamai sprendžiami byloje keliami klausimai bei priimami V. J. nepalankÅ«s sprendimai, nesuteikia jam teisės į teismo veiksmus ar sprendimus reaguoti tokia forma, juolab, kad iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog kaltinamasis gina savo galimai pažeistas teises aktyviai dalyvaudamas įvairiuose teisminiuose procesuose.

Kaltinamojo teisme nurodyta aplinkybė, jog baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi nukentėjusieji nepateikė skundo LR BPK 166 str. nustatyta tvarka, teismo vertintina kaip nepagrįsta. Å iuo atveju V. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 232 str., nepatenka į LR BPK 167 str. 1 d. (kai ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas) numatytų veikų sÄ raÅ¡Ä . Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje gavus Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos D.

V. 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡analizavus jame nurodytas aplinkybes bei nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, prieÅ¡ingai kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms, LR BPK pažeidimai, sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimÄ , padaryti nebuvo, kas ne kartÄ sprendžiant analogiÅ¡kas bylas buvo akcentuota ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-634/2016). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog Å¡ios bylos kontekste vieÅ¡umas siekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris asmeniui užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal LR BK 232 str.

Pastebėtina, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ praktikÄ sprendžiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2005, 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-571/2012, 2K-190/2014, 2K-582/2014, 2K-573-976/2015, 2K-386-489/2016, 2K-323-895/2017; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-381-120/2013, 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-634/2016, 2018 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-801-245/2018;

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-106/2012; Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-309/2018 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino administracinę atsakomybę už veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 1861 straipsnyje, t. y. už trukdymÄ teismui vykdyti teisingumÄ , teismo ar teisėjo autoriteto žeminimÄ .

Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, patikslintinas kaltinime nurodytos civilinės bylos numeris - (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini). Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

V. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto bÅ«damas vienÄ kartÄ teistas (2 t., b. l. 105-106, 113-126). NusikaltimÄ , už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikÄ padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 127), nedirbantis (2 t., b. l. 128-129), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 130).

Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog V. J. yra iniciatyvus tobulinant teismų veiklos darbÄ , teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. J. už tyčinio nusikaltimo padarymÄ prokuroro siÅ«lomÄ bei Å¡velniausiÄ savo rÅ«Å¡imi LR BK 232 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ (LR BK 47 straipsnis). Baudos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, bÅ«tent – 30 MGL dydžio.

Dar labiau mažinti baudos dydį nėra pagrindo, įvertinus, kad užgauliai buvo pažemintas gana didelis teisingumÄ vykdančių teisėjų skaičius dėl jų veiklos. Pažymėtina, kad nuo 2017-10-06 įsigaliojo nauja LR BK 47 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653), tačiau V. J. nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017-10-06, todėl jam skirtinos bausmės – baudos dydis yra mažesnis nei to reikalauja įstatymų leidėjas pagal naujai galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ .

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 103-104) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V.

J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį ir skirti jam 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti V. J. 1 129,80 Eur baudÄ sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Daiktinius įrodymus – 3 kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Bronius VinciÅ«nas