1b046b15-eacc-4a64-956d-4e27290dd342 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1908-171/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03281-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74  (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Irmantui Markevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAV ligoninė), 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2007 spalio mėn. iki 2012 gegužės mėn., laikinai perkėlus gydymui į LAV ligoninę, jo laisvė buvo apribota nesilaikant galiojančių teisės aktų. Nuo 2009-01-06 iki 2010-08-13 9 kartus buvo perkeltas gydymui į LAV ligoninę. PeriodiÅ¡kai LAV ligoninės palatose, kurių plotas yra 4–10 kv. m, buvo gydomas kartu su 3–8 asmenimis.

Remiasi sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos: įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktu, pagal kurį vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m palatos ploto, bei 2010-04-11 priimtu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu, kuriuo patvirtinta vienam asmeniui turinti tekti ploto norma – 3,6 kv. m. Teigia, kad nuo 2010-05-23, kai baigėsi LAV ligoninės higienos pasas Nr. 519, buvo perkeltas gydytis 5 kartus.

Palatos, kuriose buvo gydomas, nebuvo atnaujinamos ar remontuojamos mažiausiai 20 metų, o LAV ligoninės direktoriaus konstatavimas, kad remonto atlikimo fakto pažymose niekas neįformina, yra malagingas, nes lėšų paskirstymas yra privalomai fiksuojamas. Iš pateiktų darbų atlikimo aktų matyti, kad dauguma darbų yra tik kosmetinio pobūdžio, o lėšos išleistos kanceliarinėms prekėms įsigyti. Palatų šildymas, ventiliacija ir visas kanalizacijos mazgas bei tualetai neatitinka jokių higienos reikalavimų ir nebuvo atnaujinami nuo to laiko, kai buvo pastatytas pastatas.

Pažymi, kad higienos normoje HN 76:1999 LAV ligoninės palatai buvo nustatyta minimali ploto norma – 1 lovai ne mažiau kaip 7 kv. m, tačiau jos nesilaikyta. Taip pat buvo pažeistas higienos normos HN 76:2010 6 ir 54 punktai, higienos normos HN 47-1:2008 6, 7, 9, 15 punktų reikalavimai. Nuo 2010-05-23 iki 2011-06-07 ligoninė vykdė veiklÄ neturėdama higienos paso. Teigia, kad LAV ligoninėje buvo gydomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, dėl to patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. ir Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Ä®statymas nustato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus ir praradimus).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sunkiau ir ilgiau gijo, kentėjo didelius fizinius skausmus, negali iki Å¡iol ramiai miegoti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAV ligoninės, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 27–30) paaiÅ¡kino, kad S. K. nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. LAV ligoninėje buvo gydomas 9 kartus: nuo 2009-01-06 iki 2009-01-16 20 palatoje, nuo 2009-05-20 iki 2009-06-03 2 palatoje, nuo 2009-09-02 iki 2009-09-04 2 palatoje, nuo 2009-10-14 iki 2009-10-28 1 palatoje, nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19 5 palatoje, nuo 2010-04-07 iki 2010-04-14 3 palatoje, nuo 2010-05-26 iki 2010-05-28 22 palatoje, nuo 2010-06-18 iki 2010-06-23 1 palatoje, nuo 2010-08-11 iki 2010-08-13 3 palatoje.

Paaiškina, kad pareiškėjo skunde minima Lietuvos higienos norma HN 76:1999 yra negaliojanti, o Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 buvo nustatyta LAV ligoninės palatose vienam suimtajam ir / ar nuteistajam tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma – 5,1 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės  atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems, todėl minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Vidaus ligų skyriuje, kuriame paprastai buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Mano, kad galimas trumpalaikis pareiÅ¡kėjo laikymo LAV ligoninėje sÄ lygų neatitikimas teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikÅ¡ti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikÅ¡miai nepatogumai, neturėtų bÅ«ti vertinami kaip jo teisių pažeidimai. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad palatos, kuriose buvo gydomas, neatnaujintos ir neremontuotos mažiausiai 20 metų, kadangi ligoninės patalpų remonto, palatų, minkÅ¡tojo inventoriaus atnaujinimo darbai ir Å¡ių darbų finansavimas planuojamas ir derinamas su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos.

Kiekvienais metais šiam tikslui paskirtos lėšos ligoninėje visiškai panaudojamos ir ligoninės gydomųjų skyrių, taip pat ir Vidaus ligų skyriaus, patalpos yra nuolatos remontuojamos. Tai patvirtina atliktų darbų Vidaus ligų skyriaus patalpose aktai. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ ne higienos pasas, o licencija suteikia teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Galiojantis leidimas-higienos pasas vykdomai veiklai yra tik viena iÅ¡ daugelio sÄ lygų licencijai gauti. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duota nauja 2011-02-24 įstaigos sveikatos priežiÅ«ros licencija Nr. 3360 paneigia pareiÅ¡kėjo kaltinimus. Mano, kad LAV ligoninės pareigÅ«nai neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo reikalavimas nėra pagrįstas jokiais prejudicinę galiÄ turinčiais įrodymais.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendromis sÄ vokomis, tačiau nepagrindė nei tariamai patirto fizinio skausmo fakto, nei priežastinio ryÅ¡io tarp jo ir gydymosi LAV ligoninėje. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAV ligoninės, atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui S. K. neteisėtais LAV ligoninės veiksmais (netinkamomis gydymo sÄ lygomis) padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2010-08-13 LAV ligoninėje buvo gydomas 9 kartus:

1) nuo 2009-01-06 iki 2009-01-16 20 palatoje (7,18 kv. m), 2) nuo 2009-05-20 iki 2009-06-03 2 palatoje (21,29 kv. m), 3) nuo 2009-09-02 iki 2009-09-04 2 palatoje (21,29 kv. m), 4) nuo 2009-10-14 iki 2009-10-28 1 palatoje (22,84 kv. m), 5) nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19 5 palatoje (12,14 kv. m), 6) nuo 2010-04-07 iki 2010-04-14 3 palatoje (19,80 kv. m), 7) nuo 2010-05-26 iki 2010-05-28 22 palatoje (15,39 kv. m), 8) nuo 2010-06-18 iki 2010-06-23 1 palatoje (22,84 kv. m), 9) nuo 2010-08-11 iki 2010-08-13 3 palatoje (19,80 kv. m) (b. l. 10, 38–46, 60).

Nustatyta, kad Bendrojo skyriaus 20 palatoje (plotas 7,18 kv. m), ir 22 palatoje (15,39 kv. m), buvo po 4 lovas, Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje (22,84 kv. m) – 7 lovos, 2 palatoje (21,29 kv. m) – 6 lovos, 3 palatoje (19,80 kv. m) – 7 lovos, 5 palatoje (12,14 kv. m) – 3 lovos (b. l. 60). Lietuvos higienos normoje HN 76:1999, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, 6.15 punkte buvo patvirtintos laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos (2 lentelė), pagal kurias laisvės atėmimo vietų ligoninės palatai buvo nustatyta minimali ploto norma ne asmeniui, bet 1 lovai – ne mažiau kaip 7,0 kv. m.

Įsakymas, kuriuo patvirtinta nurodyta higienos norma, pripažintas netekusiu galios 2010-03-30 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010-04-11). Laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-16 20 palatoje, kuri yra 7,18 kv. m ploto, vienai lovai teko tik 1,78 kv. m. Laikotarpiais nuo 2009-05-20 iki 2009-06-03 ir nuo 2009-09-02 iki 2009-09-04 2 palatoje (21,29 kv. m), vienai lovai teko 3,5 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2009-10-14 iki 2009-10-28 1 palatoje (22,84 kv.

m) vienai lovai teko 3,23 kv. m. Nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19 5 palatoje (12,14 kv. m), vienai lovai teko 2,4 kv. m, o nuo 2010-04-07 iki 2010-04-10 (kol galiojo higienos norma HN 76:1999), 3 palatoje vienai lovai teko 2,8 kv. m. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nuo 2009-01-06 iki 2010-04-10, kai pagal higienos normÄ HN 76:1999 buvo nustatytas minimalus plotas 7 kv. m vienai lovai, ir pareiÅ¡kėjas buvo gydomas LAV ligoninėje 44 dienas, visas jo buvimo LAV ligoninėje dienas plotas vienai lovai neatitiko nustatytos normos.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalios ploto normos nėra nustatytos. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) nustatyta minimali vienam asmeniui tenkant ploto norma – 3,6 kv. m.

Nors Å¡iame įsakyme LAV ligoninė nenurodyta, tačiau į nustatytÄ normÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, nes LAV ligoninėje gydomi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1600/2012). Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytos normos reikalavimus buvo gydomas nuo 2010-06-18 iki 2010-06-23 (1 palatoje, 22,84 kv. m ploto buvo 7 lovos), nuo 2010-08-11 iki 2010-08-13 (3 palatoje, 19,80 kv. m ploto buvo 7 lovos).

Taigi tik 2 dienas, kai nuo 2010-05-26 iki 2010-05-28 buvo gydomas 22 palatoje (15,39 kv. m ploto, 4 lovos), vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytÄ 3,6 kv. m normÄ . Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2010-04-11, kai nustojo galioti higienos norma HN 76:1999, iki 2010-05-14, kol įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, ploto normos vienam asmeniui ar lovai teisės aktuose nebuvo nustatytos. PareiÅ¡kėjas nuo 2010-04-11 iki 2010-04-14 buvo gydomas 3 palatoje, kurioje vienai lovai teko 2,8 kv. m.

Taigi plotas neatitiko nei higienos normoje HN 76:1999, nei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad beveik visais atvejais (išskyrus 2 dienas), kai pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (58 dienas), palatose jis buvo laikomas pažeidžiant minimalias plotų normas, iš pradžių nustatytas 1 lovai, vėliau nustatytas asmeniui. Pareiškėjas skunde teigia, kad LAV ligoninėje buvo gydytas, kai šiai medicinos įstaigai išduotas leidimas-higienos pasas buvo netekęs galios (2010-03-17–2010-08-13 laikotarpiu).

Higienos normos HN 76:2010 46 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimÄ -higienos pasÄ . Tai nustatyta ir Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Å io įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems Å«kinę komercinę veiklÄ , naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tÄ veiklÄ , kuriai bÅ«tinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.

Tai reiÅ¡kia, kad ligoninei, kurios veiklai bÅ«tina turėti leidimÄ -higienos pasÄ , gali bÅ«ti keliami ir bendro pobÅ«džio teisės aktuose nustatyti reikalavimai (nebÅ«tinai tik laisvės atėmimo vietoms taikomi). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kÄ bylÄ , 2012-05-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1600/2012 konstatavo, kad LAV ligoninė vykdė veiklÄ (ligoninių veikla), kuriai bÅ«tinas leidimas-higienos pasas, neturėdama Å¡io dokumento nuo 2010-05-23 iki 2011-06-07.

Pareiškėjas LAV ligoninėje šiuo periodu gydytas tris kartus: nuo 2010-05-26 iki 2010-05-28 (22 palatoje), nuo 2010-06-18 iki 2010-06-23 (1 palatoje) ir nuo 2010-08-11 iki 2010-08-13 (3 palatoje) (b. l. 27–28, 38–46). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, ne higienos pasas, o licencija suteikia teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, o teismas iÅ¡ bylos medžiagos nenustatė aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjui kilo žalos dėl to, kad LAV ligoninė neturėjo leidimo-higienos paso. Tačiau dėl to, kad teisės aktai nustato imperatyvÄ minėtÄ dokumentÄ turėti, o LAV ligoninė nesilaikė Å¡io reikalavimo, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas gydytas LAV ligoninėje, kai Å¡i neturėjo leidimo-higienos paso, teismas vertins nustatydamas jam priteistinos žalos dydį. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo skunde dėstomus teiginius dėl to, kad palatos, kuriose buvo gydomas, nebuvo remontuojamos mažiausiai 20 metų, palatų Å¡ildymas, ventiliacija ir visas kanalizacijos mazgas bei tualetai neatitinka jokių higienos reikalavimų.

Atsakovės atstovė LAV ligoninė, atsikirsdama į pareiškėjo argumentus, pateikė teismui atliktų darbų aktus (b. l. 34–37), kurie patvirtina, kad Vidaus ligų skyriaus laiptinė, koridorius, palatos, slaugytojų bei tvarstomojo patalpos buvo remontuojamos. LAV ligoninės Ūkio skyriaus 2012-06-04 pažyma Nr. S-2577 (b. l.

7) taip pat patvirtina, kad ligoninėje yra atliekami remonto darbai. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos LAV ligoninės patalpų bÅ«klės ir žalos dėl to jam atsiradimo, atmestini. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).  Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata. Apibendrinus teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo laikymo LAV ligoninėje sÄ lygas, bei teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis, t. y. tokiomis, kokios nustatytos teisės aktuose. Å iuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.).

Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (LAV ligoninės, neatsižvelgiant į jos kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui.

Taigi gydymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis sukėlė pareiÅ¡kėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ yra pagrįstas. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (atsižvelgtina į tai, kad tik 2 dienas iÅ¡ 58, kai jis gydytas LAV ligoninėje, vienai lovai, o vėliau – vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus), į tai, kad pareiÅ¡kėjas gydytas LAV ligoninėje Å¡iai neturint leidimo-higienos paso bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 000 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui S. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ Â pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Irena Paulauskienė