2013-09-24 Nr. BB-1721-1-05-1-03005-2011-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-356/2013

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03005-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

J. J. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš J. J. priteista valstybei 112,41 Lt proceso išlaidų.

Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas ir Č. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

J. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms:

2011 m. sausio 30 d., apie 18.40 val., J. J. veikdamas bendrininkų grupe su Č. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, nustatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiuose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.3 papunkčio reikalavimus, nustatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama gabenti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, t. y., turėdami teisę gabenti tik po 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto 8.1 ir 8.1.1 papunkčiai), iš Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Lazdėnų kaimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomo pasienio ruožo per Stoniškių seniūnijos Lazdėnų kaimą savadarbėmis rogėmis ir vežimėliu, prikabintais prie keturračių motociklų, gabeno nenustatytų asmenų iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atgabentas 45 dėžes su 22 500 pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kontrabandinių cigarečių „Saint George 7“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 147 200 Lt.

Apie 19.20 val., vengdami sulaikymo, nuvažiavę nuo Nemuno upės kranto apie 1000 m, J. J. su Č. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis keturratį motociklą „Honda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savadarbį vežimėlį ir savadarbes roges su kontrabandinėmis cigaretėmis paliko laukuose, o keturračiu motociklu „Polaris Sportsman 700“ nuvažiavo link Pagėgių savivaldybės Anužių kaimo. Sekant bandžiusiųjų pasislėpti pėdsakais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai sulaikė J. J. ir Č. D..

Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paskirti jam piniginę baudą. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus ir paskyrė jam per griežtą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Pasak kasatoriaus, jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies, BK 1, 54-64 straipsnių, 41 straipsnio 2 dalies nuostatų, bausmės paskirties, teisingumo ir humanizmo principų bei neproporcinga jo padarytai veikai. Teigia, kad paskirta bausmė ir nuosprendžio motyvai formaliai atitinka BK normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos padarymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, priežastis ir pasekmes, jo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai buvo antraeiliai, cigaretes jis gabeno itin trumpą laiką (laikas skaičiuojamas minutėmis) ir jos nepateko į rinką, todėl reali žala finansų sistemai nebuvo padaryta. Jis mano, kad baudos paskyrimas jam už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėms būtų teisinga bausmė, pasiekianti bausmės tikslus (BK 41 straipsnis).

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nepagrįstai sureikšmino tas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, neturėjo kreipti dėmesio, t. y. nuosprendyje konstatavo, kad nors jis neteistas, tačiau jam 2008 m. rugsėjo 5 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Tranelio nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu kontrabandines cigaretes gabenusiame automobilyje buvo rastas jo piršto pėdsakas, o 2008 m. gruodžio 8 d. to paties prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde nuteistasis J. J. teigia, kad yra vada taikyti jam kitą bausmės rūšį – baudą, nes jis neteistas, po įvykdytos veikos yra praėjęs gana didelis laiko tarpas, per šį laikotarpį nėra baustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, dirba pagal verslo liudijimą (šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas netyrė), išlaiko ir rūpinasi labai blogos sveikatos būklės neįgalia močiute S. Š., dalyvauja asociacijos „Indigo jaunimas“ visuomeninėje veikloje, yra Raudonojo Kryžiaus draugijos Pagėgių filialo narys. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį, nepagrįstai sureikšmino tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, nes dalį baudų sumokėjo, kitas moka šiuo metu, ir tai rodo, kad jis tinkamai įvertino įvykdytą veiką, labai gailisi, todėl teismo išvada, kad bauda kaip bausmė savo paskirties neatitiktų, nes nesulaikytų jo nuo lankymosi Lietuvos-Rusijos pasienio ruože – neatitinka BK 54 straipsnio nuostatų.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų jo apeliacinio skundo argumentų, padarė objektyviai tiesai neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai atmetė jo skundą.

Atsiliepimu į nuteistojo J. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. S. prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių BPK ir BK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami teismų sprendimai, nepadaryta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti J. J. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, pasak prokurorės, priimtas nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl paskirtoji bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmes, netinkamai įvertino BK 41, 54 straipsniuose numatytus reikalavimus ir parinko netinkamą bausmės rūšį bei nustatė neteisingą jos dydį. J. J. administracine tvarka baustas net 30 kartų, už tai paskirtos įvairaus dydžio baudos, kurių jis nesumokėjo (išskyrus vieną 100 Lt baudą už 2011 m. birželio 13 d. įvykdytą administracinės teisės pažeidimą), neturi pastovios darbo vietos ir stabilių pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. J. už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudos paskyrimas būtų netikslingas ir neefektyvus ir tokia bausmė neatitiktų jos paskirties.

Nuteistojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 12-13 lapuose teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl už sunkaus, grupe įvykdyto nusikaltimo padarymą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistajam J. J. parinko ne baudą, o būtent laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas apie bausmės rūšies parinkimą ir nurodė aplinkybes, kodėl baudos paskyrimas J. J. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirties. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, bausmės rūšies parinkimo argumentavimas teismų sprendimuose grindžiamas būtent J. J. asmenybės, jo padaryto nusikaltimo, požiūrio į padarytą nusikaltimą ir kitus administracinius nusižengimus analize.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje teigiama, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šie BPK reikalavimai nepažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. J. apeliacinį skundą, atsakė į visus esminius kasatoriaus prieštaravimus dėl bausmės griežtumo, nutartyje išdėstė motyvus, kodėl kasatoriui paskirta viršijanti BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra teisinga. Šis teismas dar kartą patikrino bausmės teisingumą ir pateikė aiškius atsakymus į apeliacinio skundo argumentus.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti bausmę, jei neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BKP 376 straipsnio 3 dalis). Tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas J. J. byloje nekonstatuojamas.

Nors teistumo ir neturinčiam, tačiau linkusiam daryti administracinės teisės pažeidimus J. J., netgi bylos proceso metu nesilaikančiam draudimo lankytis pasienio ruože, su grupe bendrininkų padariusiam sunkų nusikaltimą tam pasiruošus (žiemos metu pasienio ruože pritaikius didelio kiekio cigarečių gabenimui reikiamas priemones), paskyrus sankcijos vidurkį kiek viršijančią realią laisvės atėmimo bausmę, teismas, kolegijos nuomone, neprasilenkė ir su BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad už sunkų nusikaltimą, disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė gerokai viršija 250 MGL dydžio sumą, laisvės atėmimo bausmė paskirta nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, neatitinka nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Antanas Klimavičius

Tomas Šeškauskas