2021-01-06 Nr. AB-850-3-61-3-01740-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5115-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01740-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja D. K. 2020 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. VI.TS-51 „Dėl pritarimo tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2020 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 01V-10 sudarytos Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės D. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. KGS-21 (toliau – ir Išvada); 3) grąžinti pareiškėją į Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vadovės pareigas; 4) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija); 5) priteisti pareiškėjai iš Administracijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjai iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja teigė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas padarant daug procedūrinių pažeidimų. Meras K. V., gavęs Tarnybos vyriausiosios specialistės R. T. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjos veiklos, 2020 m. vasario 3 d. rezoliucijoje nenurodė „pradėti tarnybinį tyrimą“, todėl toks pranešimas nelaikytinas pagrindu tyrimui pradėti. Aplinkybės, kad pats meras nurodė R. T. paduoti skundą dėl pareiškėjos veiksmų ir kad meras nereaguodavo į pareiškėjos pranešimus apie R. T. netinkamą veiklą, kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Meras nesilaikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – ir Nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas, Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nurodyto 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nes Komisiją sudarė tik 2020 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 01V-10. Komisija, 2020 m. vasario 14 d. gavusi informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl R. T. smurto prieš pareiškėją, nesustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 4 d. pažeidimas).

Komisijos sudėtis neteisėta, nes Komisijos nariais buvo paskirti asmenys, kurie nėra valstybės tarnautojai (Nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 5 p. pažeidimas), t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ daugiabučių namų priežiūros vadybininkas V. R. ir UAB „KAZIMIERO SIMONAVIČIAUS UNIVERSITETAS“ Projektų plėtros skyriaus vadovė J. B.. Kiti keturi Komisijos nariai buvo Administracijos atstovai, nepaisant to, kad tuo metu pareiškėja atliko būtent Administracijos auditą, be to, jie ėjo žemesnes pareigas nei pareiškėja (savivaldybės kontrolierius – įstaigos vadovas) (Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Veiklos vertinimo tvarkos aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 35 p. ir Nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 7 p. pažeidimas).

Komisijos narė Ž. D. nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios atvirai demonstravo savo šališką poziciją, nukreiptą prieš pareiškėją, tačiau ji nepagrįstai nebuvo nušalinta. Komisijos narė D. V., nenusišalindama nuo darbo Komisijoje, nors buvo Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja, nepaisė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, Pavyzdinių vidaus audito tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470, ir pagal šiuos nuostatus parengtų Elektrėnų savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuostatų reikalavimų, t. y. ji Komisijos veikloje galėjo dalyvauti stebėtojo teisėmis, bet ne būti šios komisijos nare; tokie D.

V. veiksmai nesuderinami ir su auditoriaus pareigybės nepriklausomumą užtikrinančiais principais; D. V. yra Ž. D. giminaitė. Komisijos nariai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, nes posėdyje svarstė klausimus, priskirtinus kitų institucijų kompetencijai, t. y. susijusius su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, tiesioginio vadovo atliktu R. T. kasmetinės veiklos vertinimu, taip pat Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), patvirtinto Savivaldybių kontrolierių asociacijos Visuotinio susirinkimo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2, nuostatų taikymu (Etikos kodekso nuostatų pažeidimą gali konstatuoti tik Savivaldybių kontrolierių asociacijos sudaryta komisija).

3. Pareiškėjos nuomone, Komisija Išvadą priėmė nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjusi aplinkybes, iškraipiusi turimą informaciją, nepašalinusi prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, neįvertinusi pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Komisija neatsižvelgė į tai, kad R. T. paaiškinimai nenuoseklūs, nepagrįsti įrodymais, nesuderinami su kitų liudytojų parodymais. R. T. vėlesniuose paaiškinimuose pateikė naujas detales, pavyzdžiui, 2020 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime ji neminėjo neva pareiškėjos atliktų aktyvių veiksmų ar fizinio smurto.

R. T. ėmėsi vertinti pareiškėjos, kaip savivaldybės kontrolierės, veiklą (atliekamų auditų kokybę ir pan.), tokiu būdu viršydama savo kompetenciją, pažeisdama Tarnybos ir savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumą. Pareiškėja tvirtino, jog Išvada grindžiama išimtinai remiantis R. T. ir mero K. V. (kuris nebuvo įvykio dalyvis ar liudytojas) paaiškinimais, pareiškėjos parodymus kažkodėl pripažįstant nepatikimais, nepaisant to, kad 2020 m. vasario 3 d. incidentą matę asmenys L. B. ir V. P. negalėjo nurodyti, kas (R.

T. ar pareiškėja) buvo konflikto iniciatorius, ir nei pareiškėja, nei R. T. nepateikė įrodymų apie patirtus sužalojimus. Komisija visą įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjai. Komisija taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja pateikė R. T. 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 04P-1 „Dėl valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, dėl kurio įvyko 2020 m. vasario 3 d. konfliktas, kopiją kai tik ši atrodė stabilesnė. R. T. neneigė nei pastarosios aplinkybės, nei to, kad ji incidento metu įbėgo į pareiškėjos kabinetą ir nuo darbo stalo paėmė pluoštą dokumentų.

R. T., teigdama, jog ji neva buvo gavusi tam leidimą, negalėjo paaiškinti, kokius tiksliai dokumentus paėmė ir kokiu tikslu. Pareiškėja pažymėjo, kad Išvados 4.2 papunktyje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie mero pasiūlymų dėl Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų pakeitimo vykdymą, kadangi ne visi mero pasiūlymai atitiko teisės aktų reikalavimus, Tarybos posėdyje meras aiškiai nenurodė galutinės siūlomo pakeisti punkto formuluotės, vėliau pareiškėjai pateikta nuoroda į Tarybos posėdžio garso įrašą buvo neveikianti, jai nebuvo pateiktas posėdžio protokolas.

Išvados 4.7 papunktyje nurodyta informacija apie R. T. elgesį po incidento, trukdymą pareiškėjai dirbti, nebuvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija tyrimą atliko tendencingai, tai patvirtina Komisijos posėdyje jai užduoti klausimai, t. y. pareiškėjai nebuvo užduodami tie klausimai, kurie pateikti Išvadoje ir kuriuos ji galėjo paaiškinti, pateikti įrodymus, pavyzdžiui, kodėl sumažėjo atliekamų auditų skaičius (tai pareiškėja siejo su R. T. neveikimu ir galbūt sąmoningu trukdymu pareiškėjai dirbti, pasikeitusiais audito metodikų reikalavimais (smulkesni auditai sujungiami), pabrėžė, kad Tarnybos veiklos planuose numatytos užduotys buvo įvykdytos).

Komisija Išvados 1.1.4.2 papunktyje nepagrįstai akcentavo Valstybės tarnybos departamento poziciją 2020 m. kovo 10 d. rašte Nr. 27D-681, pateiktą viršijant teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, kad pareiškėjos priimtas 2020 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 04P-1 prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ir nepagrįstai nepaisė Valstybės kontrolės 2020 m. balandžio 2 d. rašte Nr. SD-(4-1.8 E)-233 pateiktos nepriklausomos nuomonės, jog klausimus dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo sprendžia teismas, taip pat Savivaldybių kontrolierių asociacijos vertinimo, jog minėtu pareiškėjos įsakymų sudarytos komisijos sudėtis nekelia abejonių (priešingai nei nurodyta Išvados 4.5 p., pareiškėja pastaruoju aspektu neklaidino Komisijos).

Pareiškėja paaiškino, jog ji nedalyvauja Administracijos skyrių vadovų „pirmadieniniuose“ posėdžiuose, kadangi Tarnybos veikla ir principai yra specifiniai, o tais atvejais, kai dalyvaudavo posėdžiuose, ji susilaukdavo priekaištų iš Administracijos direktoriaus, nes jam nepatikdavo kontrolierės ataskaitos. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisija nepagrįstai nagrinėjo ir naudojo 2018 metais atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenis, kurį vykdė politikai ir kuris baigėsi nepriėmus jokios išvados ar sprendimo.

Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos teikiamą informaciją apie R. T. netinkamą veiklą ir neperdavė šios informacijos kompetentingoms institucijoms.

4. Pareiškėja tvirtino, kad Tarybos 2020 m. balandžio 15 d. posėdis buvo organizuojamas ir Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be kita ko, Vyriausybės 2020 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Vietos savivaldos įstatymą. Posėdyje nebuvo svarstomi neatidėliotini klausimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu. Sprendimą priėmė išskirtinai politinės daugumos atstovai, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininkės I. K. sutuoktinis, Ž. D. brolis (A. Š.) bei D. V. sutuoktinis, o Tarybos narys V. R. kartu buvo ir Komisijos narys. Jei minėti Tarybos nariai, vengdami interesų konflikto / šališkumo, būtų nusišalinę, būtų likę tik 9 balsai „už“ („už“ balsavo 13 Tarybos narių iš 23 dalyvavusiųjų), todėl Sprendimas negalėjo būti priimtas. Be to, priimant Sprendimą neatsižvelgta į Kontrolės komiteto nepritarimą Išvadai bei siūlymui atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, išsakytą 2020 m. balandžio 14 d. posėdyje (Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 d. 2 p. pažeidimas).

5. Pareiškėjos įsitikinimu, skirta tarnybinė nuobauda neproporcinga, nemotyvuota. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jos kasmetinė veikla nuo tarnybos pradžios (2013 m.) iki dabar du kartus buvo įvertinta labai gerai, kitus kartus – gerai, pareiškėja buvo nuosekliai skatinama (suteikiant aukštesnę klasę), ji neturėjo tarnybinių nuobaudų. Dėl šių priežasčių Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėja pabrėžė, kad R. T. dėl įvykusio incidento negavo jokios nuobaudos, todėl pareiškėja yra akivaizdžiai diskriminuojama.

6. Pareiškėja, siekdama pagrįsti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, paaiškino, jog ji dėl užimamų pareigų nuolat patiria įvairias poveikio priemones: mobingą, psichologinį spaudimą, ginčo incidento atveju – fizinį smurtą, buvo verčiama keisti rengiamų ataskaitų rezultatus ir kt. Tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu pareiškėja patyrė didelius išgyvenimus, stresą, nervinę įtaką, sveikatos pablogėjimą (jai paaiškinta, jog sveikatos sutrikimai atsirado dėl didelės įtampos darbe), dėl ginčo incidento – kūno sužalojimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, atsakovai visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus. Griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybės akivaizdžiai pažemino pareiškėjos dalykinę reputaciją, apsunkino galimybes susirasti kitą darbą.

7. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba, atstovaujama Elektrėnų savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šio skundo netenkinti.

8. Tarybos įsitikinimu, Sprendimas buvo priimtas ir tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktų nuostatų. Paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės mero 2020 m. vasario 6 d. raštas Nr. 01.2-13-25 paneigia skundo teiginius, jog meras nebuvo nurodęs pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Meras, gavęs Elektrėnų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto siūlymą dėl į Komisiją deleguotinų narių, 5 darbo dieną nuo R. T. tarnybinio pranešimo gavimo dienos sudarė Komisiją. Meras, atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Kontrolės komiteto funkcijas ir tai, kad savivaldybės tarybos nariai yra valstybės politikai, kurie prilyginami valstybės tarnautojams bei yra darbdavio ir tiesioginio vadovo, t. y.

Elektrėnų savivaldybės tarybos ir mero, įgalioti atstovai, laikydamas prioritetu skaidrumo, objektyvumo ir viešumo principus, sudarė Komisiją didesnės nei minimali apimties iš įvairių savivaldos institucijų, t. y. savivaldybės administracijos (vykdomosios valdžios) ir Kontrolės komiteto tarybos narių (atstovaujamosios valdžios). Taryba nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad D. V. negalėjo būti Komisijos nare, nes Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis aiškiai reglamentuoja Vidaus audito tarnybos veiklos apribojimus, į kuriuos nepatenka draudimas dalyvauti atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Nė vienas Komisijos narys nėra nei pareiškėjos, nei R. T. giminaitis ar pavaldus asmuo, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 7 punkte. Pareiškėjos nurodytas giminystės ryšys tarp Komisijos narių yra tolimas, neprivalomas deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir nepriskiriamas artimų asmenų sąvokai. Administracijos valstybės tarnautojai buvo įtraukti į Komisijos sudėtį atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas; nei Administracija, nei meras ar Komisija nesiekė suvaržyti Kontrolės ir audito tarnybos ar kontrolierės (pareiškėjos) nepriklausomumo, atliekamas auditas neturėjo įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimui, o audito išvadoje pateiktos rekomendacijos yra formalaus pobūdžio ir nebuvo ginčijamos.

Tarybos teigimu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl R. T. veiksmų, nes įstaigos vadovas (šiuo atveju – pati pareiškėja) turi priimti sprendimą dėl tokio tyrimo pradėjimo ir kreiptis į savivaldybės administraciją dėl valstybės tarnautojo paskyrimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ar komisijos sudarymo tokiam tyrimui atlikti. Komisija taip pat pagrįstai nesustabdė atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kadangi Komisija nenagrinėjo galimo R. T. smurto prieš pareiškėją fakto būtent dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo; atsižvelgiant į atliekamą ikiteisminį tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas.

9. Taryba tvirtino, kad Komisija objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo tikėtiną tarnybinį nusižengimą, be kita ko, apklausė 2020 m. vasario 3 d. konfliktą mačiusius liudininkus: Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką V. P. ir Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkę L. B., taip pat merą K. V., kaip tiesioginį pareiškėjos vadovą. Taryba pabrėžė, kad Kontrolės komitetas 2020 m. balandžio 14 d. posėdyje balsavo už Tarybos sprendimo projektą ir pritarimą Išvadai (balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 1). Nepritarimą lėmė komiteto pirmininkės J. B. balsas, dėl kurios elgesio Komisijos atliekamo tyrimo metu Komisijos nariai 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 03.2-622 kreipėsi į Tarybą. Kita vertus, Komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 5 d., Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 117 p.).

10. Taryba pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikė nepagrįstu. Akcentavo, jog pareiškėja nuo Tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas tarnybinės atsakomybės jai taikymo klausimas, dienos, t. y. 2020 m. balandžio 15 d., iki 2020 m. birželio 19 d. turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau ji lankėsi kavinėse, gatvėje. Gydytojo pažyma paneigia pareiškėjos argumentus apie sutrikusią sveikatą. Taryba nesutiko ir su reikalavimu dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, nes, jos nuomone, Administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, o, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, tokio pobūdžio palūkanos nėra priteisiamos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. K. skundą, priteisė atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai iš pareiškėjos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

12. Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė R. T. 2020 m. vasario 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl savivaldybės kontrolierės (pareiškėjos) veiksmų informavo Elektrėnų savivaldybės merą K. V., kad pareiškėja savo veiksmais trukdo dirbti, vykdo psichologinį smurtą, kaltina specialistę nebūtais dalykais, nebendradarbiauja tarnybos veiklos klausimais, galbūt smurtavo prieš ją, taip pat kad pareiškėja 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 04P-l sudarė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš penkių kitų savivaldybių kontrolierių.

13. Meras 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. 01.2-13-25 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą, nurodydamas, kad pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, ir prašydamas deleguoti Kontrolės komiteto atstovus – Tarybos narius į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį. Kontrolės komitetas 2020 m. vasario 11 d. vykusiame posėdyje protokoliniu sprendimu delegavo du Kontrolės komiteto narius: J. B. ir V. R..

14. Pareiškėja 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl R. T. smurto jos atžvilgiu. Šiuo pagrindu 2020 m. vasario 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06277-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu nutrauktas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Meras 2020 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 01V-10 sudarė pareiškėjos, galbūt padariusios tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją: Komisijos pirmininkė – I. K., Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, nariai: J. B., Elektrėnų savivaldybės tarybos narė, V. R., Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, Ž. D., Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja, D. V., Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja, V. K., Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas.

16. Komisija 2020 m. vasario 14 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. KGS-13 informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pasiūlė pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. supažindinta su pranešimu, su juo nesutiko (tai parašydama ant pranešimo). Pareiškėja 2020 m. vasario 21 d. rašte nurodė įvykusio konflikto aplinkybes, tvirtino, kad Tarybos veiksmai gali būti laikomi nepagrįstu kišimusi į jos veiklą, pažeidžiančiu jos nepriklausomumą, ragino Komisiją nutraukti galbūt neteisėtus Komisijos ir mero veiksmus.

17. Pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. pateikė nušalinimą Komisijos narei Ž. D. bei prašymą pateikti informaciją į klausimus, susijusius su Komisijos sudarymu. Komisija 2020 m. kovo 5 d. raštu atsisakė nušalinti komisijos narę Ž. D.. Meras 2020 m. kovo 26 d. rašte pareiškėjai nurodė, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo nušalinti minėtą Komisijos narę.

18. Komisija 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. KGS-16 kreipėsi į merą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo maksimaliam 20 darbo dienų terminui, siekdama objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo. Mero 2020 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 01 V-l 5 terminas pratęstas.

19. Komisija 2020 m. balandžio 6 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. KGS-21, kurioje pripažino, kad pareiškėja diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos įstaigos ir paties tarnautojo reputaciją, viešai, kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais (grumtynėmis) pažemino R. T. orumą, tiesiogiai pažeisdama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 48 straipsnius, Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9, 10, 12 punktus ir 2 dalį, Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos taisyklių 6.1. ir 15 punktus, Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso 5.1., 5.2., 5.6., 5.7., 16, 17 punktus, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 35 punktą, Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus pareigybės aprašymo 5.2. ir 5.20. punktus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlė pareiškėją atleisti iš pareigų.

20. Komisija 2020 m. balandžio 6 d. raštu pateikė Tarybai Išvadą su visa tyrimo medžiaga, informavo, kokia tvarka turi būti sprendžiamas pritarimo Išvadai klausimas, ir nurodė, kad Taryba gali priimti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytus sprendimus. Meras 2020 m. balandžio 9 d. potvarkiu Nr. 01V-22 šaukė Tarybos posėdį 2020 m. balandžio 15 d.

21. Pareiškėja 2020 m. balandžio 9 ir 14 d. pateikė paaiškinimus Tarybai dėl įvykio aplinkybių, nurodė, kokius procedūrinius pažeidimus padarė Komisija, priimdama Išvadą, prašė netvirtinti Išvados.

22. Taryba ginčijamu 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. VL.TS-51 skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

23. Teismas, spręsdamas dėl skundo teiginių apie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padarytus procedūrinius pažeidimus pagrįstumo, atkreipė dėmesį į anksčiau minėtas aplinkybes apie tarnybinio nusižengimo pradėjimą, pareiškėjos informavimą ir pasiūlymą jai pateikti paaiškinimus. Pripažino, kad šie veiksmai atlikti Tvarkos aprašo 3, 5, 8, 9 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja 2020 m. vasario 21 d. pateikė paaiškinimus, taigi, jai buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, t. y. jos teisės šiuo požiūriu nepažeistos. Meras turėjo teisę pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą, todėl šį terminą pagrįstai pratęsė 2020 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 01V-15. Pareiškėja buvo supažindinta ir su Išvada, ir su Sprendimu, tai atitiko Tvarkos aprašo 11, 12, 14, 15 punktuose nustatytus reikalavimus. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta per Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo). Sprendime nurodyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinį nusižengimą, kuris įvardytas kaip Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimas.

24. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė savo pozicijos, kad Komisijos nariai buvo šališki, o jos teiginius, kad klausimas dėl Komisijos narei Ž. D. pareikšto nušalinimo liko neišspręstas, paneigė byloje esantys duomenys. Pareiškėjos nurodytas giminystės ryšys tarp Komisijos narių yra tolimas, neprivalomas deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir nepriskiriamas artimų asmenų sąvokai, todėl manytina, kad nė vienas Komisijos narys, vykdydamas teisės aktais reglamentuotą tarnybinio nusižengimo tyrimą, neturėjo ir negalėjo turėti suinteresuotumo ar asmeninės naudos.

25. Teismas akcentavo, jog pirmasis konstatuotas pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad ji 2020 m. sausio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 04P-l „Dėl valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad ji turi teisę leisti įsakymus, tačiau pabrėžė, jog ji turi tai daryti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja vertinimo komisiją sudarė iš skirtingų Lietuvos Respublikos savivaldybių kontrolierių, nesilaikydama Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 35 punkto reikalavimų, kadangi ji turėjo pirmiausiai kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administraciją, prašydama deleguoti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus į sudaromą tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, todėl priėmė neteisėtą įsakymą. Pareiškėja neneigė, kad sąmoningai sudarė tokios sudėties vertinimo komisiją, neketina jos keisti, patvirtino, kad nesikreipė į Administraciją dėl asmenų delegavimo į vertinimo komisiją, nes neprivalo to daryti, be to, ji mano, kad Administracijoje nėra kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų dalyvauti tokioje vertinimo komisijos veikloje. Tokie pareiškėjos veiksmai buvo sąmoningi, tyčiniai. Priimdama minėtą įsakymą dėl R. T. veiklos vertinimo, pareiškėja nesilaikė Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punkto, Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 35 punkto reikalavimų, neinformavo Elektrėnų savivaldybės mero, Tarybos ar Administracijos apie komisijos sudarymą, pažeidė pareigybės aprašymo 5.2, 5.20 papunkčių reikalavimus (leisti teisėtus įsakymus, atsakyti už įstatymuose ir kituose teisės aktuose vykdomą veiklą). Be to, pareiškėja nesilaikė Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso reikalavimų: griežtai laikytis pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5.1 p.); sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas (5.2 p.); rodyti gerą pavyzdį ir elgtis nepriekaištingai, patikimai, geranoriškai (7.1 p.).

26. Teismas pažymėjo, kad antrasis konstatuotas pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog ji 2020 m. vasario 3 d., apie 9.00 val., Kontrolės ir audito tarnyboje reikalavo R. T. nedelsiant susipažinti su 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 04P-l ir jame pasirašyti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad R. T. paprašius pasidaryti minėto įsakymo kopiją, pareiškėja neleido tai padaryti, dėl ko įvyko konfliktas. Teismas akcentavo, kad teisės aktai įstaigos vadovui nenumato pareigos supažindinti valstybės tarnautoją su įsakymu „Dėl valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ tik pasirašant (galimi ir kiti įteikimo būdai), todėl pareiškėjos elgesys ir veiksmai, t. y. reikalavimas susipažinti ir nedelsiant pasirašyti bei trukdymas aktyviais veiksmais pasidaryti specialistei minėto įsakymo kopiją, dėl ko ir įvyko konfliktas bei grumtynės, stumdymasis, kuris vėliau persikėlė į viešą vietą – koridorių, taip pat triukšmas, sutrikdęs kitų įstaigų darbą, vertintini kaip prieštaraujantys gerai moralei, žeminantys valstybės tarnautojo vardą ir diskredituojantys Tarnybą. Pareiškėja tokiu elgesiu ne tik neužtikrino sklandaus įstaigos darbo, bet rodė nepagarbą specialistei, žemino jos garbę ir orumą. Pareiškėja aktyviais veiksmais tęsė konfliktą, t. y. laikydama iškėlusi įsakymą provokavo konflikto eigą, dėl ko specialistė siekė įsakymo šokinėdama. Teismo posėdyje nei pareiškėja, nei R. T. neneigė šių aplinkybių, šias aplinkybes patvirtino L. B. ir V. P.. Liudytojų pasirodymas koridoriuje nutraukė konflikto eigą. Pareiškėjai ir R. T. būnant kabinete, kuriame pareiškėja toliau iškėlusi aukštai rankoje laikė įsakymą, specialistė, pamačiusi ant stalo tokio pat įsakymo egzempliorius, perspėjusi pareiškėją, juos paėmė ir pasišalino iš kabineto, siekdama pasidaryti kopiją. Pareiškėjos teigimu, ji vijosi specialistę, norėjo susigrąžinti dokumentus, tačiau nespėjo įbėgti į kabinetą, todėl specialistė jai kelis kartus prispaudė koją, sukėlė fizinį skausmą.

27. Teismas pripažino, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, kaip įstaigos vadovė, neleisdama pasidaryti įsakymo kopijos, išprovokavo konfliktinę situaciją, leido situacijai tęstis, kol konfliktas persikėlė į įstaigos koridorių, kur jį nutraukė pašaliniai asmenys, sukėlė fizinį skausmą sau pavaldžiai vyriausiajai specialistei. Tokiais veiksmais pareiškėja sąmoningai nesilaikė visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų, pažeidė teisės aktais nustatytas elgesio taisykles ir pagrindinius tarnautojo etikos principus, sutrikdė viešąją rimtį, kitų įstaigų darbą.

Pareiškėja aktyviais veiksmais (neleisdama pasidaryti įsakymo kopijos, stumdydamasi) ir neveikimu (neveikdama etiškai, dalykiškai, nesustabdydama konflikto) veikė tyčia, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – R. T. sukeltas fizinis skausmas, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje pažeminta jos garbė ir orumas, pažeistos konstitucinės teisės, sutrikdyta viešoji rimtis, asmeniniu elgesiu tarnybos metu diskredituota Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos institucija, sumenkinta valstybės tarnautojo reputacija. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, jog tarp pareiškėjos veikos ir neigiamų pasekmių yra akivaizdus priežastinis ryšys.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai ir neveikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, Tarnybos interesais, pagrindiniais valstybės tarnautojo etikos principais bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš tarnybos, kontroliuojančios visas Elektrėnų savivaldybės įstaigas ir institucijas. Pareiškėja buvo valstybės tarnautoja, įstaigos vadovė, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jai privalu laikytis mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jos elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybės tarnybos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų valstybės tarnautojo vardo ir nediskredituotų valstybės tarnybos institucijų.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais ir neveikimu, eidama įstaigos vadovo pareigas, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Tarnybos ir valstybės tarnautojo reputaciją, nes viešai, kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais (grumtynėmis) pažemino R. T. orumą, tiesiogiai pažeidė jos konstitucines teises, nes draudžiama žeminti žmogų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, valstybės tarnautojas (šiuo atveju – pareiškėja) turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti atviras, efektyvus, lankstus, sąžiningas, rodyti pagarbą žmogui ir valstybei.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnį, darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

28. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 04V-5 patvirtintas Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos taisykles, Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso reikalavimus, atsižvelgė į posėdyje liudytojų pateiktus paaiškinimus:

28.1. R. T. tvirtino, kad pareiškėja reikalavo susipažinti su įsakymu dėl jos veiklos vertinimo, nedelsiant pasirašyti, nedavė pasidaryti įsakymo kopijos, užsirakino kabinete, ji buvo labai sukrėsta tokiu vadovės elgesiu;

28.2. A. J. teigė, kad klausimas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų buvo svarstomas dar praeitos kadencijos Kontrolės komitete, bet sprendimas nebuvo priimtas, nes pasibaigus kadencijai išrinktas naujas komitetas. Dabartiniame komitete klausimas nebuvo svarstomas, buvo pateiktas Tarybai su visa medžiaga, posėdžio metu priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų. Vėliau prisiminė, kad klausimas buvo svarstomas ir komitete, bet negalėjo atsakyti, ar priimtas sprendimas. Pastaruoju metu buvo kilę konfliktai tarp mero, Administracijos ir pareiškėjos dėl jos atliekamų pareigų. Meras reiškė nepasitenkinimą svarstant pareigybės aprašymą dėl klausimų, susijusių su auditu, netinkamo ataskaitų pateikimo, taip pat teigė, kad trukdoma konstruktyviam darbui;

28.3. J. B. paaiškino, kad nepasirašė, nes nesutiko su Išvada, pastabų nespėjo pateikti, savo argumentus išdėstė Kontrolės komiteto posėdyje. Manė, jog Išvada surašyta kryptingai, joje nurodyta daug aplinkybių, nesusijusių su pažeidimu, Komisija neturėjo objektyvių duomenų, kaltės įrodymų, liudytojai taip pat negalėjo patvirtinti kas yra kaltas. R. T. išsigando dėl vertinimo komisijos sudėties ne todėl, kad ji netinkama, o todėl, kad komisijoje nebuvo pažįstamų. Vertinimo komisija, kurią sudarė pareiškėja, yra kompetentinga. Atleidimas nėra proporcinga priemonė pareiškėjai.

29. Teismas, vertindamas ginčo tarnybinės nuobaudos proporcingumą, pažymėjo, kad pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jos pareigas, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9, 10, 12 punktus, 33 straipsnio 5 punktą, Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos taisyklių 6.1. ir 15 punktus, kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus – Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso 5.1, 5.2, 5.6, 5.7, 16, 17 punktus, tuo padarydama šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Komisija tinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikė argumentuotą, objektyvią, išsamią Išvadą, kurią per Tvarkos apraše nustatytą terminą su visa tyrimo medžiaga pateikė Tarybai, kvalifikavo tarnybinį nusižengimą, pasiūlė tarnybinės atsakomybės rūšį, kurią privalėjo pasiūlyti pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Komisija Išvadoje pažymėjo, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes tyrimo metu įsakymas dėl vertinimo komisijos sudarymo nebuvo panaikintas ar pakeistas, pareiškėjos veikla pastaruosius kelerius metų vertinta gerai, o ne labai gerai, ji nėra pastaruosius metus skatinta už nepriekaištingą tarnybą ar pan., nėra duomenų, kad ji susitaikė su vyriausiąja specialiste ar dalykiškai aptarė konfliktinę situaciją, priešingai, ji toliau konfliktavo, tai matyti iš pateiktos tyrimo medžiagos.

Teismas konstatavo, kad Taryba laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, bendrųjų tarnybinės nuobaudos skyrimo principų, o Sprendime ir Išvadoje aiškiai nurodė, kokiu pagrindu pareiškėja atleidžiama. Komisija, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, eidama įstaigos vadovo pareigas, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos įstaigos ir paties tarnautojo reputaciją, viešai kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais pažemino R.

T. orumą, tiesiogiai pažeisdama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl to Komisija pasiūlė taikyti pareiškėjai atleidimą iš užimamų pareigų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad įstaigos vadovui taikomi aukštesni profesinės etikos standartai, sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį pažeidimą yra proporcinga nuobauda. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjos darbą ir asmenybę (be kita ko, jog ji nė karto nėra gavusi nusiskundimų dėl jos vykdomos veiklos nei iš savivaldybės, nei iš Valstybės kontrolės, nei iš privačių asmenų, jos veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai) nešalina jos atsakomybės, nekeičia paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimo.

30. Teismas nusprendė, kad Sprendimas ir Išvada (kaip sudėtinė Sprendimo dalis) yra teisėti ir pagrįsti, teismas sutiko su Tarybos ir Komisijos išvadomis. Taryba rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir Išvadoje ištirtais, patikrintais įrodymais, Išvadoje nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiami konstatuoti tarnybiniai nusižengimai, o kurie įrodymai atmetami, tiek Taryba, tiek Komisija visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo minėtus aktus naikinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Teismui padarius pastarąją išvadą, t. y. kad pareiškėja Sprendimu pagrįstai atleista iš Tarnybos vadovės pareigų, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinius skundo reikalavimus dėl jos grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

31. Teismas, įvertinęs Administracijos prašymą priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nustatė, kad šis prašymas pagrįstas dokumentais, prašoma suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl yra priteistina iš pareiškėjos.

III. 32. Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33. Pareiškėja pakartoja skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, dėl pradedant ir atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą padarytų procedūrinių pažeidimų (praleistų terminų, netinkamos Komisijos sudėties, Komisijos ir Tarybos narių šališkumo (pareiškėjos įsitikinimu, jos nurodyti giminystės ryšiai tarp Komisijos ir Tarybos narių laikytini artimais), kompetencijos viršijimo ir pan.), nevisapusiško, neobjektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo (tarp jų – neatsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, R.

T. paaiškinimų nenuoseklumą, R. T. prašymo pasidaryti įsakymo kopiją patenkinimą), kišimosi į Tarnybos veiklą, netikslaus Tarnybos veiklos vertinimo (Tarnybos veiklos planuose nurodytos užduotys buvo įvykdytos), klaidingai pateiktos informacijos Išvadoje, Kontrolės komiteto nepritarimo. Papildomai pažymi, kad Išvadoje klaidingai nurodytos aplinkybės, susijusios su Elektrėnų sav. Vievio meno mokyklos direktoriaus veiksmų vertinimu (tikėtini pažeidimai buvo susiję su darbo drausme, o ne su savivaldybės turto ir finansinių išteklių naudojimu, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo minėtoje įstaigoje atlikti auditą).

Pareiškėja tvirtina, kad teismas, konstatuodamas, jog jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, visiškai nepasisakė dėl jos argumentų ir iš esmės apsiribojo aplinkybe, kad ji turėjo galimybę teikti paaiškinimus. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad 2020 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 04P-1 priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi teismas neatsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 14 punkto nuostatas, nenumatančias galimybės savivaldybės administracijos atstovams dalyvauti savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tarnautojų komisijos darbe (nepriklausomumo principas).

Teismas šiuo aspektu nepagrindė, kodėl pareiškėjos veiksmai laikytini tyčiniais, sąmoningais, juolab kad šiuo atveju pareiškėja konsultavosi tiek su Valstybės kontrole, tiek su Savivaldybių kontrolierių asociacija. Pareiškėja nepritaria ir teismo išvadoms dėl antrojo konstatuoto tarnybinio nusižengimo, kadangi byloje nepaneigta, jog pageidaujamo dokumento kopija R. T. buvo įteikta netrukus, kai ji nusiramino. R. T. patvirtino, jog ji susipažino su minėtu įsakymu ir jį pasirašė, tačiau išsigando, supratusi, kad nepažįsta nė vieno vertinimo komisijos nario, nebekontroliavo savo veiksmų ir emocijų.

Pareiškėja tik siekė apsaugoti dokumentą, kad R. T. jo nesuplėšytų; ji tegalėjo laikyti dokumentą iškėlusi aukštai ir stengtis išstovėti stumdoma. Komisija ir teismas nenagrinėjo pačios R. T. įžūlių veiksmų, kai ji pasisavino dokumentus iš pareiškėjos darbo vietos, sukėlė jai skausmą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pažymėta, jog pareiškėja galėjo pajusti nemalonius pojūčius. Teismas rėmėsi išimtinai tik R. T. parodymais, nenurodydamas jokių pareiškėjos kaltės įrodymų, neatsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktus faktinius duomenis ir liudytojų parodymus (nė vienas liudytojas nenurodė, kad dėl kilusio konflikto atsakinga išimtinai tik pareiškėja).

Pareiškėja pabrėžia, kad nepaisant to, jog ji dėl kilusio konflikto buvo atleista iš darbo, R. T. jokia nuobauda nebuvo skirta, priešingai, ji skirta į pareiškėjos eitas pareigas, taigi pats atsakovas ginčo įvykio nelaiko šiurkščiu pažeidimu. Pakartoja, jog jai skirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga ir neaišku, dėl kokių priežasčių konstatuotas pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda. Be to, pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi Elektrėnų savivaldybė turi Teisės ir personalo administravimo skyrių, kuriame 4–5 darbuotojai turi teisę atstovauti jos interesus teisme, advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (kartu su Administracijos darbuotoja), teismų praktika dėl tarnautojo atleidimo iš pareigų yra išplėtota ir gausi, todėl atsakovai neturėjo būtinybės kreiptis į advokatą.

34. Atsakovai Elektrėnų savivaldybės taryba, atstovaujama Elektrėnų savivaldybės mero, ir Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Atsakovai pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai pastebi, kad pareiškėja įvairiais veiksmais siekė paveikti Tarybos narių sprendimą balsuojant dėl Išvados, be kita ko, elektroniniu paštu išsiųsdama dviprasmiško turinio pasveikinimus Velykų proga. Pareiškėja nebuvo diskriminuojama R. T. atžvilgiu, kadangi dėl R. T. veiksmų nebuvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas (tokį tyrimą galėjo inicijuoti tik pati pareiškėja), R. T. nepadarė ir negalėjo padaryti pareiškėjai inkriminuojamų pažeidimų (įsakymus dėl vertinimo komisijos galėjo priimti tik pareiškėja), R. T. nebuvo Tarnybos vadovė, todėl jai netaikytinos teisės normos, susijusios su įstaigos vadovo tarnybine atsakomybe. R. T. buvo laikinai (iki pareigas pradės eiti konkursą laimėjęs asmuo) paskirta Tarnybos vadove atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento rekomendacijas ir aplinkybę, jog ji yra vienintelis Tarnyboje dirbantis asmuo. Atsakovų įsitikinimu, jie pagrįstai kreipėsi advokato pagalbos, kadangi pačią pareiškėją atstovavo du profesionalūs teisininkai, Administracija, kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo teisę naudotis advokato paslaugomis, o Teisės ir personalo administravimo skyriuje tik 4 specialistai turi teisinį išsilavinimą, tačiau jie administruoja daugybę sričių, kilęs tarnybinis ginčas yra išimtinis atvejis ir Administracijos teisininkai neturi pakankamai patirties šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Elektrėnų savivaldybės vidiniai resursai nebuvo pakankami, advokatų pasitelkimas buvo būtinas.

36. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

37. Atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų

38. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

39. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (3 punkto antroji pastraipa), reglamentuojančiame tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams, kurių tarnybos santykius ir statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, tvarką, nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

40. Šios Nutarties 12, 13 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas nepažeidžiant Tvarkos apraše nustatyto termino. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nuostatos, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia pripažintinas tik specialus tokią procedūrą pradėti įgalioto asmens vidaus administracinis aktas. Todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią patvirtina bet kuris tokio asmens priimtas sprendimas, patvirtinantis tokį valinį jo veiksmą.

41. Apeliacinio skundo 35.3 papunktyje nurodyti argumentai, kad pareiškėja ant jai įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pažymėjo, kad nesutinka dėl jai taikomų poveikio priemonių, jai trukdoma dirbti, kišamasi į savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklą, viršijami įgaliojimai, R. T. pranešime minima šmeižikiška ir melaginga informacija, nukentėjusi yra pareiškėja, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl tarnybinis tyrimas dėl galimų pareiškėjos padarytų pažeidimų pradėtas ir tęsiamas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrįsti jokiomis teisės normomis, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, todėl teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokių argumentų.

42. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

43. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas tuo atveju, kai tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu įtariamas valstybės tarnautojas, turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, ir kai valstybės tarnautojo veikos pagal savarankiškus tarnybinio nusižengimo požymius akivaizdžiai negalima atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo.

44. Šiuo atveju tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu įtarta pareiškėja, neturėjo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti sustabdytas.

45. Dėl Komisijos sudėties.

45.1. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu (antroji pastraipa), jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima savivaldybės taryba, savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų.

45.2. Šios Nutarties 15 punkte nurodytos aplinkybės dėl Komisijos sudarymo. V. R. ir J. B. buvo Komisijos nariai, tačiau ne valstybės tarnautojai.

45.3. Pareiškėjos argumentai, kad meras, įtraukdamas į Komisijos sudėtį ne valstybės tarnautojus, pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, yra pagrįsti. Toks reikalavimas imperatyviai kyla iš Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatų sisteminio aiškinimo, vadovaujantis kuriuo galima tik viena išimtis: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas.

45.4. Tačiau tokio pobūdžio pažeidimas turėtų įtakos Komisijos motyvuotos išvados teisėtumui tik tuo atveju, jeigu tokią išvadą priėmusių valstybės tarnautojų būtų mažiau nei ne valstybės tarnautojų, t. y. kai išvados priėmimą lemtų neteisėtai Komisijoje veikiantys asmenys. Šiuo gi atveju Komisijos nariais buvo 4 valstybės tarnautojai, kurie visi priėmė motyvuotą išvadą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Išvados priėmimą lėmė neteisėtai Komisijos sudėtyje buvę asmenys. Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad Išvada priimta Komisijos, pagal jos narių skaičių ir sudėtį, lėmusios sprendimą, nepažeidžiant esminių procedūrinių nuostatų.

45.5. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad dėl aplinkybės, jog Administracija buvo audituojamas subjektas, Administracijos atstovai negalėjo veikti kaip Komisijos nariai, t. y. turėjo nusišalinti arba būti nušalinti. Teisės aktai tokioms, kaip nurodyta, situacijoms nenustato šališkumo prezumpcijos. Todėl suinteresuotumo, šališkumo aplinkybės turi būti pagrįstos kiekvienu konkrečiu atveju ir pasitvirtinti jų įvertinimo procese. Šiuo atveju pati pareiškėja apeliaciniame skunde Komisijos narių – Administracijos atstovų nusišalinimo arba nušalinimo pareigą kildina iš teisės nekylančia institucinio suinteresuotumo prezumpcija. Todėl šie argumentai atmestini.

46. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo 39 punkte nurodytų argumentų, kaip neaktualių šiai bylai, nes jame nurodoma teisė apskritai netaikytina ginčo teisiniams santykiams.

47. Dėl Komisijos narės Ž. D. tariamo šališkumo.

47.1. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui(-iams) dėl jų galimo nešališkumo.

47.2. Byloje nenustatyta konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių Ž. D. šališkumą, o vien tai, kad pareiškėjos netenkino Komisijos narės veiksmai atliekamo tyrimo metu, negali būti pripažįstama kaip pagrindas nešalinimui.

48. Dėl D. V. teisės būti Komisijos nare.

48.1. Centralizuoto vidaus audito skyrius – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui (minėto skyriaus nuostatų 2 p.). Skyriaus vedėjas yra savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas ir tai suponuoja jo teisę bei pareigą veikti ir kaip savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui vykdant kitas funkcijas, tiesiogiai nesusijusias su vidaus kontrolės ir vidaus audito veikla. Vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, atliekant vidaus kontrolės ir vidaus audito veiksmus (1 str., 2 str. 4 ir 7 d.), vidaus audito tarnybai inter alia (be kita ko, įskaitant) taikomas nepriklausomumo principas. Tačiau nei įstatymas, nei kiti teisės aktai (tarp jų – Nuostatai) nedraudžia Centralizuoto audito skyriaus vedėjai būti komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti nariu.

48.2. Apeliaciniame skunde (41 p.) nurodytas teisės aiškinimas teisėjų kolegijos vertinamas kaip neteisingas, be teisėto pagrindo siaurinantis Centralizuoto audito skyriaus vedėjo tarnybinių funkcijų ribas.

49. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneriai), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

49.1. Dėl giminystės ryšių.

49.1.1 Byloje nustatyta, kad D. V. ir Ž. D. sieja tolimas giminystės ryšys, kurio nėra pareigos deklaruoti.

49.1.2 Komisijos narių ir Tarybos narių, balsavusių nepalankiai pareiškėjai, giminystės ryšiai savaime nėra teisiniais pagrindais pripažinti, kad yra padaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir jo vertinimo Taryboje procedūriniai pažeidimai. Abstraktūs pareiškėjos argumentai dėl tikėtino Komisijos narių suinteresuotumo dėl užimamų pareigų ir kitų interesų ne tik neįrodo Komisijos veiklos neteisėtumo, bet ir nepatvirtina bent kiek artimesnio priežastinio ryšio tarp atliekamų Komisijos nario funkcijų ir jų karjeros ar kitokio pobūdžio interesų.

49.2. Byloje nenustatyta konkrečių aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones Komisijos narių nešališkumu, todėl meras, sudaręs šios Nutarties 15 punkte nurodytos sudėties komisiją, Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimų nepažeidė.

50. Komisijos priimta Išvada atitinka motyvuotai išvadai keliamus reikalavimus, o joje nurodyti faktiniai pagrindai tarnybinei atsakomybei kilti ir teisinis jų kvalifikavimas yra vertinimo dalykas nagrinėjant bylą teisme. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie tiesiogiai nesusiję su Komisijos išvadų, buvusių pagrindu pripažinti pareiškėją padarius tarnybinius nusižengimus ir skirti tarnybinę nuobaudą, vertinimu, kaip neturinčių reikšmės galutinei bylos baigčiai.

Dėl pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų ir skirtos tarnybinės nuobaudos

51. Ginčijamu Tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos paskirta atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pripažinta, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. savo veiksmais sumenkino Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos įstaigos ir paties tarnautojo reputaciją, viešai, kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais (grumtynėmis) pažemino vyriausiosios specialistės R. T. orumą, tiesiogiai pažeisdama pareiškėjos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendime nurodyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinį nusižengimą, kvalifikuotiną pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

52. Pareiškėjos padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji 2020 m. vasario 3 d., apie 9.00 val., Tarnyboje reikalavo vyriausiosios specialistės R. T. nedelsiant susipažinti su 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 04P-l dėl jos kasmetinės veiklos vertinimo ir nedelsiant pasirašyti. R. T. paprašius pasidaryti minėto įsakymo kopiją, pareiškėja neleido jai tai padaryti, dėl ko įvyko konfliktas – grumtynės, stumdymasis, kuris vėliau persikėlė į viešą vietą – koridorių, kur buvo sukeltas triukšmas.

53. Nepaisant to, kad yra pagrindas pripažinti, jog pati R. T. savo elgesiu neprisidėjo prie dalykiškos, pagrįstos tarpusavio pagarba ir tarnybine etika darbo aplinkos užtikrinimo, o tai, teisėjų kolegijos požiūriu, kaip ir pareiškėjos atveju, turėjo būtų įvertinta taikant tarnybinės atsakomybės teisinius instrumentus, pareiškėjos – Kontrolės ir audito tarnybos vadovės veiksmai ir elgesys, kuriam taikytini aukštesni nei vidutiniai standartai, suponuoti iš teisėtumo, profesionalumo, pagarbos žmogui bei padorumo imperatyvų kylančių reikalavimų, kurie inter alia šioje konkrečioje situacijoje reiškė tokį veiksmų ir elgesio modelį, kuris užtikrintų palankias, valstybės tarnautojo interesus labiausiai atitinkančias supažindinimo su aktualiu teisės aktu sąlygas, nebūtų neteisėto atsisakymo atitinkamai veikti, būtų išvengta bet kokių konfliktų darbe, aktyviais veiksmais užkirstas kelias jiems veikti taip, kad nebūtų sutrikdytas sklandus įstaigos darbas, nebūtų jokių nepagarbos asmeniui, garbės ir orumo žeminimo apraiškų, akivaizdžiai neatitiko tokių standartų ir buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

54. Pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja tyčiniais neteisėtais veiksmais trukdė R. T. įgyvendinti savo teises susipažįstant su jai aktualiu teisės aktu, dėl ko kilo konfliktas, triukšmas, sutrikdyta viešoji rimtis, parodyta nepagarba asmeniui, pažeminta jo garbė ir orumas. Tarp pareiškėjos veiksmų ir neigiamų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia veika kvalifikuotina kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo sudėtį.

55. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

56. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų viseto, o ne atskirų įrodymų, vertinimo pagrindu buvo padarytos pagrįstos išvados dėl pareiškėjos padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.

57. Pažymėtina, kad faktas, jog pareiškėja R. T. vėliau įteikė įsakymo kopiją, neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui. Be to, tai, jog R. T. veiksmai galbūt prisidėjo prie teisiniu požiūriu netoleruotinų įvykių darbo aplinkoje, neturi įtakos pareiškėjos veiksmų vertinimui ir nepalengvina jos atsakomybės. Minėta (Nutarties 53 p.), kad pareiškėja, būdama vadovo teisinėje padėtyje, privalėjo imtis visų priemonių, užtikrindama teisėtumą ir pagarbą žmogui, siekdama išimtinai dalykiškų tarnybos santykių.

58. Dėl neteisėtai priimto įsakymo.

58.1. Pareiškėja 2020 m. sausio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 04P-l „Dėl valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisiją: komisijos pirmininkas – Visagino savivaldybės kontrolierius I. U., nariai: Kauno miesto savivaldybės kontrolierė Ž. G., Kalvarijos savivaldybės kontrolierius T. L., Biržų rajono savivaldybės kontrolierė Ž. E., Druskininkų savivaldybės kontrolierius S. V.; nurodė, kad komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti komisijos posėdyje, komisijos pirmininko funkcijas atliks Kauno miesto savivaldybės kontrolierė Ž. G.. Taigi, pareiškėja vertinimo komisiją sudarė iš skirtingų Lietuvos Respublikos savivaldybių kontrolierių.

58.2. Vadovaujantis Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 35 punktu, vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti vertinimo komisiją, į vertinimo komisijos sudėtį gali būti įtraukiami įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojai (suderinus su šios įstaigos vadovu), o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai (suderinus su šių įstaigų vadovais). Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovai, kurių tarnybinė veikla yra vertinama, juos į pareigas priimantys asmenys ar vertinimo komisija gali kviesti vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovą, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovą.

58.3. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas.

58.4. Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 14 dalies ir Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 35 punkto nuostatos suponuoja, kad tik į vadovų vertinimo komisijos darbą šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas.

58.5. Šiuo atveju valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo komisija be jokio teisėto pagrindo buvo sudaryta tik iš skirtingų Lietuvos Respublikos savivaldybių kontrolierių.

58.6. Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 14 dalies nuostatas, neva nenumatančias galimybę savivaldybės administracijos atstovams dalyvauti savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tarnautojų komisijos darbe (nepriklausomumo principas), yra nepagrįsti, o pateikiamas Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 14 dalies aiškinimas yra klaidingas iš esmės.

58.7. Šios Nutarties 25 punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis pripažinta, kad pareiškėjos veiksmai yra tyčiniai, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nekartoja tų argumentų. Tai, kad pareiškėja, priimdama įsakymą, konsultavosi su Valstybės kontrole ir su Savivaldybių kontrolierių asociacija, neturi esminės įtakos jos veiksmų vertinimui, nes atsakomybė už priimamų teisės aktų teisėtumą tenka tik jai.

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais vertintas Tarybos ginčijamo sprendimo atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų už šiurkštų tarnybinį pažeidimą teisėtumas parinktos tarnybinės nuobaudos pritaikymo aspektu.

60. Pareiškėja, būdama savivaldybės įstaigos vadove, kuriai taikomi aukštesni nei vidutiniai profesinio elgesio standartai, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos įstaigos ir paties valstybės tarnautojo reputaciją, viešai kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais pažemino asmens orumą, todėl nepaisant to, kad dėl jos profesinės veiklos anksčiau nebuvo jokių priekaištų, įvertinus pažeidimo pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad atleidimas iš tarnybos yra teisėta tarnybinė nuobauda.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei bylos baigčiai.

62. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad tik šiurkštus tarnybinis pažeidimas, kurio faktiniai ir teisiniai pagrindai aptarti Nutarties 51–57 punktuose, yra pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas.

63. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinio skundo dalis dėl panaikinimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. VI.TS-51 „Dėl pritarimo tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2020 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 01V-10 sudarytos Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės D. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. KGS-21, grąžinti pareiškėją į Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovės pareigas, priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, priteisti pareiškėjai iš Administracijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti pareiškėjai iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetama ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

64. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

64.1. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos.

64.2. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018).

64.3. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Administracija turi teisininkų organizacinę struktūrą ir galėjo ja pasinaudoti nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjos veiksmai, kurie pripažinti tarnybiniu nusižengimu, buvo pakankamai išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti Išvadoje. Byloje nebuvo keliami nauji ar sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų išlaidos advokato teisinėms paslaugoms gauti neatitiko būtinumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

65. Remdamasi anksčiau minėtais motyvais, teisėjų kolegija nutaria netenkinti ir atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

66. Vadovaudamasi Nutarties 64.1 ir 64.2 papunkčiuose nurodytomis taisyklėmis bei įvertinusi tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, teisėjų kolegija nusprendžia pareiškėjos prašomą priteisti sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (842,16 Eur) sumažinti iki 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos D. K. skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. VI.TS-51 „Dėl pritarimo tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2020 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 01V-10 sudarytos Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės D. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. KGS-21, grąžinti pareiškėją į Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovės pareigas, priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, priteisti pareiškėjai iš Administracijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti pareiškėjai iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai iš pareiškėjos D. K. priteista 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, panaikinti ir Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo netenkinti.

Pareiškėjos D. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys