1afdffee-652c-4b33-9adf-39752d52bb88 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K; po 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, etapavus į LukiÅ¡kių TI-K, jis buvo laikomas trumpalaikio sulaikymo kameroje, kurios plotas buvo mažas, joje nebuvo, kur atsisėsti. Be to, patalpoje trÅ«ko oro, buvo drėgna, kameros sienos buvo nubalintos kalkėmis. Dėl tokių sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo galima susirgti nepagydoma liga – tuberkulioze. Taip pat nurodo, kad laikant trumpalaikio sulaikymo kameroje 2-5 val., jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu.

Teigia, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, garbės ir orumo pažeminimÄ , privatumo pažeidimÄ , kai kratos metu buvo priverstas kitų suimtųjų akivaizdoje nusirengti drabužius. Nurodo ir tai, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, taip pat trÅ«ko ploto, nebuvo vietos judėti. Patalpose veisėsi pelėsis, buvo drėgna, dėl to neturėjo galimybių iÅ¡džiovinti drabužių, ant kÅ«no atsirado bėrimų. Kamerose sanitariniai mazgai buvo atviri, be pertvarų ir užuolaidėlių, todėl jis tualetu buvo priverstas naudotis kitų suimtųjų ir pareigÅ«nų akivaizdoje.

Dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamų laikymo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė giliais iÅ¡gyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu, privatumo pažeidimu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ ir jo papildyme nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos.

Dėl ginčo esmės atsakovės atstovas paaiškina, kad remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gegužės 24 d. ir įstaigoje buvo laikomas iki 2018 m. gruodžio 18 d. Teigia, kad aukščiau nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K suimtieji į kameras buvo skirstomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros buvo įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIĮET) III skirsnyje nurodytais reikalavimais. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos buvo įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys buvo apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Pažymi, kad reikalavimo, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016).

Nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

PaaiÅ¡kina, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pabrėžia, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatoriaus–kalėjimo gyvenamųjų patalpų įrengimÄ , nėra numatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo patalpų Vilniaus patalpos namai atsiliepimo papildyme nurodė, kad suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias patalpas patalpinami laikantis Tardymo izoliatoriaus Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nevirÅ¡ijant jose nustatyto laiko. Pažymėjo, kad teisės aktai vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo Å¡iose patalpose nenumato. Dėl kratos atlikimo ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų atsakovo atstovas paaiÅ¡kina, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai buvo atliekama visuminė krata, kuriÄ atlikdavo tos pačios lyties pareigÅ«nai.

Visuminė asmens krata buvo atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ buvo pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to buvo nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos.

Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) buvo nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ turėjo atsistoti suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlikti kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas buvo apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodydavo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.

Kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) galėjo bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra. SprendimÄ atlikti suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas.

Pažymi, kad draudžiama kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlikti prieÅ¡ suimtojo ar nuteistojo valiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«ros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas. Nurodo, kad valymo darbai Priėmimo-paskirstymo punkte buvo atliekami reguliariai, kiekvienÄ dienÄ tam, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė Å¡vara. Plastmasinės dėžės, į kurias patikrinimui dedami suimtųjų bei nuteistųjų daiktai, buvo valomi kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du.

Pažymi, kad įstaigos Duomenų valdymo sistemoje nebuvo užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijų. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

 Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – žalos padarymo fakto.

Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita (b. l. 12-19, 40, 57-59). Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis a. b.

Nr. A63-1343/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Dėl laikino sulaikymo kameros PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , be kita ko, už tai, kad jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurios plotas buvo labai mažas, nebuvo vietos nei judėti, nei sėdėti. Å ioje patalpoje trÅ«ko oro, buvo drėgna, kalkėmis dažytos sienos kėlė pavojų sveikatai. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Asmenų priėmimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių inter alia (lot. be kita ko) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) III skyrius, kurio 11 punkte nurodyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai (TIVTT 12 punktas). Taip pat TIVTT 19 punkte nustatyta, kad: priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas; asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

TIVTT 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis SVĮ 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 11.2 papunktyje apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Vadinasi, asmenys, atvykę į laisvės atėmimo vietÄ , gali bÅ«ti laikomi laikino sulaikymo patalpoje ne ilgiau kaip 5 valandas, kol bus atliktos TIVTT nurodytos procedÅ«ros, kurių atlikimo laikas teisės aktais nėra reglamentuojamas. Laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra reglamentuojamas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04); 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03) ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2018 m. gegužės 24 d., t. y. vėliau, nei nurodo pareiÅ¡kėjas savo skunde. Vilniaus pataisos namai, papildydami atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nurodė, kad planiniu etapu atvykę asmenys buvo uždaromi į laikino laikymo patalpÄ , kuri buvo administraciniame pastate. Vadovaujantis TIVTT 11 punktu, asmenys Å¡iose patalpose buvo laikomi, kol įforminami dokumentai, bet neilgiau 2 valandų. Pagal TIVTT 19 punktÄ asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, galėjo bÅ«ti laikinai uždaryti į trumpalaikio laikymo kameras.

Po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) buvo paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Atsiliepimo papildyme pažymėta, kad įstatymuose ir galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas vienam asmeniui laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpoje (b. l. 40). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad trumpalaikio sulaikymo kameroje buvo laikomas 2-5 val. Å i patalpa buvo mažo ploto, joje negalėjo atsisėsti, trÅ«ko oro. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pakankamai konkrečiai nurodė, kokios sÄ lygomis jis buvo laikomas trumpalaikio sulaikymo patalpoje, todėl atsakovės atstovui teko pareiga patvirtinti arba paneigti įrodymais pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Tuo tarpu atsakovo atstovas duomenų apie trumpalaikio laikymo kameros plotÄ , asmenų, laikytų Å¡ioje patalpoje kartu su pareiÅ¡kėju skaičių, tikslų laiko tarpÄ , kurį pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nurodytoje patalpoje, nepateikė, nors teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo įpareigotas tokius įrodymus pateikti (b. l .4-5). Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovas nepaneigė minėtų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl mažo laikino sulaikymo patalpų ploto, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjÄ Å¡iose patalpose jo nurodytomis sÄ lygomis jis galėjo patirti tam tikrų nepatogumų.

Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad laikino sulaikymo patalpose pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas ilgiau nei nustato teisės aktai, taip pat nėra duomenų, jog dėl to jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todėl vertina, kad į laikino sulaikymo kameras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikantis teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjos skunde nurodo, kad bÅ«nant trumpo sulaikymo kameroje 2-5 val. jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas laiko tarpas – 2-5 val., kurį jis buvo laikino sulaikymo kameroje, nevirÅ¡ija teisės aktuose nustatyto maksimalaus buvimo laikino sulaikymo patalpoje laiko.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo ir byloje duomenų nėra, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas laikino sulaikymo patalpoje, bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nÄ dėl iÅ¡vedimo į tualetÄ ir jis tokio praÅ¡ymo netenkino. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neiÅ¡vedimo į sanitarinį mazgÄ atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl trumpalaikio sulaikymo kameroje buvusios drėgmės ir sienų dangos medžiagos, kuri pavojinga sveikatai yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjas tik preziumuoja, kad dėl nurodytų sÄ lygų jis galėjo susirgti nepagydoma liga, tačiau jokių įrodymų, kad galimai netinkamos sÄ lygos turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei, nepateikė. Pažymėtina, kad trumpalaikio sulaikymo kameroje, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas 2-5 val., t. y. trumpÄ laiko tarpÄ . Be to, Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ nurodė, jog kameros LukiÅ¡kių TI-K buvo vėdinamos pro atidaromÄ langÄ . Å ioms aplinkybėms pagrįsti buvo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento atliktos operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė vėdinti kameras per langus.

Vilniaus pataisos namai atsiliepime taip pat nurodė, kad skundų dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad vien deklaratyvaus pobÅ«džio teiginių dėl laikino sulaikymo patalpos bÅ«klės nepakanka konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas nepagrįstu. Dėl privatumo pažeidimo kratos metu PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo atliekant asmens kratÄ .

Nurodo, kad kratos metu buvo priverstas nusirengti iki apatinių drabužių, todėl pareigÅ«nams atliekant asmens apžiÅ«rÄ , jį nuogÄ galėjo stebėti kiti suimtieji ir jis dėl to patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ . Teismas pažymi, kad nuteistųjų kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose atliekamos vadovaujantis ,,Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijos 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo liepta iÅ¡sirengti visiÅ¡kai nuogai, todėl skundo argumentas, kad jį nuogÄ nužiÅ«rinėjo kiti asmenys, laikomas nepagrįstu, o tai, kad jį su vienais apatiniais drabužiais galėjo stebėti kiti asmenys, pažeidžiant jo privatumÄ , teismas laiko subjektyviu situacijos vertinimu, kuris nepaneigia LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų kratos metu teisėtumo. Teismas pažymi, kad kratos ir apžiÅ«ros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų.

Pagrindinis kratų ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ . Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje. Remiantis atsiliepimo į skundÄ duomenimis, kratÄ atlikdavo tos pačios lyties pareigÅ«nai. Pažymėtina ir tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo bÅ«do, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas pats nenurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Dėl LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dar ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. jam esant LukiÅ¡kių TI-K, gyvenamųjų kamerų plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, jose buvo drėgna, pelėsis, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo juo naudojantis.

Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Kaip matyti, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. trumpiau, nei nurodė skunde. PareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais Å¡ių duomenų nepaneigė, todėl teismas šį laikotarpį laiko ginčui aktualiu.

Nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 104 (7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje), Nr. 183 (7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nr. 139 (7,82 kv. m; 2 asmenys kameroje); Nr. 283 (7,69 kv. m; 2 asmenys kameroje); Nr. 179 (7,94 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 184 ( (7,94 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 151 (7,48 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 163 (7,56 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 280 (7,82 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 269 (7,68 kv. m; 1-2 asmenys kameroje); Nr. 288 (7,68 kv. m; 2 asmenys kameroje);

Nr. 319 (7,78 kv. m; 1-2 asmenys kameroje). Pareiškėjui šiais laikotarpiais teko nuo 7,94 kv. m. iki 7,45 kv. m kameros ploto, o tai reiškia, kad Įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimas pažeistas nebuvo. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai dėl nepakankamo ploto gyvenamosiose kamerose yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde taip pat tvirtina, jog kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, tačiau šių savo skundo teiginių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Vadovaujantis HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Vilniaus pataisos namai teismui nepateikė duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir Centras) ginčui aktualiu laikotarpiu būtų vykdęs asmens sveikatos saugos kontrolę kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu. Pateikto Centro 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad patikrinimo metu jokie higienos normų pažeidimai, susiję su kamerų drėgme, pelėsiu, tikrintose kamerose nenustatyti (b. l. 24-32).

Dėl praėjusio pakankamai ilgo laikotarpio ir LukiÅ¡kių TI-K reorganizacijos nėra galimybės nustatyti realios gyvenamųjų patalpų bÅ«klės, buvusios ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo reiÅ¡kęs LukiÅ¡kių TI-K administracijai jokių pretenzijų dėl laikymo sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad sanitariniai mazgai yra įrengti gyvenamojoje kameroje, jie yra atviri, užuolaidų įrengta nebuvo, todėl naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų suimtųjų ir pareigÅ«nų pro duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426 2012-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 57-59). Taigi, atsakovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nagrinėjamu atveju gyvenamosiose patalpose sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo likusios patalpos erdvės, todėl tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.

Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neužtikrinus pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę (pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrintas 208 paras) bei intensyvumÄ (pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad 30 parų iÅ¡ 208 jis kameroje buvo laikomas vienas), į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo atsakovo elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodoma 15 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 380 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. D. P. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 380 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė