2023-07-05 Nr. AB-13150-3-61-3-00826-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-07-05 Nr. AB-13150-3-61-3-00826-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą (pareiškėjo skunde nurodyta 2023 m. sausio 18 d. sprendimo data) Nr. 23SD1212 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B. nacionalinę vizą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1774-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00826-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą (pareiškėjo skunde nurodyta 2023 m. sausio 18 d. sprendimo data) Nr. 23SD1212 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B. nacionalinę vizą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir vadovas bei jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje ir verslo vystymas. Bendrovė įsteigta 2022 m. rugsėjo 7 d. ir registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. yra 28 000 Eur – įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėjusiems pareigūnams pateikė visus reikiamus dokumentus, taip pat pateikė papildomus dokumentus, paaiškinančius visas aplinkybes, dėl kurių atsakovui kilo klausimų, bei pagrindė pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, jo sąžiningą siekį užsiimti teisėta verslo veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui. Prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo pateiktas pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas), 70.10 papunkčio sąlygą. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 28 000 Eur. Bendrovės direktoriumi 2022 m. rugpjūčio 22 d. paskirtas pareiškėjas, kuriam šiuo metu priklauso 100 proc. Bendrovės akcijų – iš viso 2 800 vnt., vienos akcijos nominali vertė – 10 Eur. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba; kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
2.2. Atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Sprendimas nėra pakankamai aiškus, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Sprendimas priimtas atsakovui neištyrus ir neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, Sprendimą grindžiant ne faktais ir nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes priimtas neįvertinus visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai pritaikytas teisinis Sprendimo pagrindas. Nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, tačiau turi būti atsižvelgiama į civilinėje teisėje galiojančią veiksmų teisėtumo prezumpciją, kai kalbama apie verslo subjektų sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus, ir šalis, teigianti, kad konkretus sandoris ar veiksmas yra neteisėtas, šias aplinkybės privalo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 str.)), kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT). Iš Sprendimo turinio neaišku, kuo remdamasis atsakovas nustatė pareiškėjo veiksmų ir sandorių neteisėtumą, teigdamas, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo.
2.3. Pareiškėjas sumokėjo akcinio kapitalo įnašus per bankomatą, įnešdamas grynuosius pinigus pareiškėjui išduota Bendrovės mokėjimo kortele. Pagal banko išrašą matyti, kad 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėta 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 3 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. – 5 500 Eur. Nėra draudžiama įnešti įnašus grynaisiais pinigais į Bendrovės banko sąskaitą. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad nėra žinoma minėtų įnašų paskirtis, kadangi įnešant lėšas per bankomatą nėra galimybės nurodyti įnašo paskirtį, o įnašų paskirtis buvo nurodyta Bendrovės apskaitoje. Atsakovas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti banko pažymą dėl įnašų sumokėjimo aplinkybių, jeigu nesuprato Bendrovės banko išrašo.
2.4. Nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybių, nurodant, pavyzdžiui, kad, Departamento duomenimis, viza jam išduota šeimos ar draugų lankymui. Migracijos departamento duomenimis, I. L. iki šiol nėra sudariusi santuokos, kuriuo tikslu ir atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis. Šį teiginį paneigia su skundu pateikiama pažyma apie 2022 m. lapkričio 25 d. rezervuotą I. L. vedybų datą 2023 m. vasario 4 d., kuri užtruko dėl dokumentų tvarkymo. Atsakovas neištyrė faktinių aplinkybių.
2.5. Atsakovo teiginys, kad Departamentui I. L. yra žinoma kaip asmuo, kuris yra susijęs su asmeniu, kuris tiek pats, tiek ir per įmones, kurioms vadovauja, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), ir vadovavo anksčiau, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), steigia (steigė) įmones, kurių akcijos vėliau yra parduodamos trečiųjų šalių užsieniečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, nesuteikia pagrindo abejoti pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu ir yra pagrįstas prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas neturėjo jokių reikalų su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), taip pat teisinės paslaugos padedant asmenims investuoti ir pradėti verslą Lietuvoje yra ne tik teisėta, bet ir skatintina veikla.
2.6. Atsakovas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta Bendrovės registracijos adresu esanti patalpa negali būti laikoma tinkama Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti, argumentuodamas tuo, kad patalpa (duomenys neskelbtini), yra 36,38 kv. m negyvenamoji (pagalbinė) patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos pil. I. Š. Bendrovė yra naujai įsteigta įmonė, tik pradedanti veiklą. Atsakovas nenurodė, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, ypač įvertinus, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarė su I. Š. nuomos sutartį Nr. 2022_09_07, pagal kurią Bendrovei išnuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) (7 kv. m bendras plotas) iki 2023 m. gegužės 17 d., dėl kurios teisėtumo atsakovas pastabų nepateikė.
2.7. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės buhalterinių apskaitos paslaugų sutartis su Pasaulio kurjerių mažąja bendrija buvo sudaryta nesiekiant sukurti teisinių santykių, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys tikri. Sutarčiai taikytina teisėtumo prezumpcija, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Bendrovei teikiamos realios apskaitos paslaugos (vedama apskaita, teikiamos ataskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, pateiktas prašymas dėl PVM mokėtojo registracijos ir kt.) pagal sutartį su juridiniu asmeniu Pasaulio kurjerių mažąja bendrija, už suteiktas paslaugas Bendrovė apmokėjo pagal išrašytą sąskaitą.
2.8. Sprendimo papildomi argumentai dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybių, nuotolinio darbo ir Bendrovės registracijos adreso nepaneigia pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo (darbo įsteigtoje Bendrovėje).
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, todėl vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.
3.2. Pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo apibūdina aplinkybė, jog Bendrovė nuo jos įsteigimo registruota adresu: (duomenys neskelbtini), 36,38 kv. m negyvenamojoje (pagalbinėje) patalpoje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui ir kuri negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Tai sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
3.3. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir duomenys dėl Bendrovės akcijų įsigijimo ir apmokėjimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi (nesutampa mokėjimų datos, sumos, mokėjimo būdas), nėra aiškiai pagrįsta, jog būtent pareiškėjas įmokėjo pinigų sumas ir būtent tikslu investavo lėšas į Bendrovę. Pareiškėjas nepateikė visų reikiamų dokumentų, įrodančių Bendrovės akcijų įsigijimą ir apmokėjimą, iki Sprendimo priėmimo.
3.4. Šeimos ar draugų lankymo tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji jam buvo išduota.
3.5. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir juose nustatytus nesutapimus bei sistemiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, pareiškėjo pateikti dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad jie sudaryti ir pateikti siekiant formaliai atitikti reikalavimus dėl bendrovės nuosavo kapitalo vertės ir užsieniečio investuotų lėšų (pagal Aprašo 70.10 p.), o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui. Pareiškėjas neįrodė fakto, jog Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, taigi pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
3.6. Formalus Apraše nustatytų reikalavimų atitikimas bei dokumentų pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Užsienietis turi įrodyti, kad realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Formalus Bendrovės akcijų įsigijimas dar nepatvirtina, kad pareiškėjas ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjas neatliko jokių kitų veiksmų, kurie patvirtintų jo realius ketinimus vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje (nesiekė išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti), įmonės valdymui pasitelkė įgaliotą atstovą, nors pagal teismų praktiką užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje nelaikomas trukdžiu valdyti įmonę.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 23SD1212 teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. Departamento Imigracijos skyriui pateikė prašymą (Nr. LTU-87-001448) (toliau – ir Prašymas) išduoti daugkartinę Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, jog pagrindinis kelionės tikslas – verslas. Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė atsakovui Prašymą pagrindžiančius dokumentus. Departamentas 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 22SD12875 „Pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo“ nurodė, jog pareiškėjas turi iki 2022 m. gruodžio 9 d. papildomai pateikti Bendrovės steigimo aktą, Bendrovės akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, visų pareiškėjo įsigytų Bendrovės akcijų įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, Bendrovės išplėstinį banko sąskaitos išrašą (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.), Bendrovės kasos knygą arba patvirtintą jos kopiją (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.), Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančio asmens (ar įmonės) patvirtinančius dokumentus, Bendrovės vadovo darbo sutartį, taip pat nurodyti, ar Bendrovė turi buveinę ir jeigu Bendrovė buveinę turi, nurodyti buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrovės teisę naudotis patalpomis. 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė papildomus dokumentus. Departamento 2022 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pareiškėjo paprašyta patikslinti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kokiu tikslu ir kas įnešė į Bendrovės sąskaitą šias sumas: 2022 m. lapkričio 24 d. – 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 1 000 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 500 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. – 2 500 Eur. 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjas paaiškino, jog nurodytas sumas įnešė bankomate įmonės akcininkas pareiškėjas kaip įstatinį kapitalą, tai patvirtina Didžioji knyga (buhalterinė sąskaita 3011 – paprastosios akcijos) ir Bendra didžioji knyga, kurioje matomi visų operacijų tikslai.
6.2. Departamento Imigracijos skyrius 2023 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą pagal pareiškėjo Prašymą, kuriuo nacionalinės vizos prašyta tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Delo unika“ akcininkas ir vadovas bei jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 70.10 p.). Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. pareiškėjui nepagrindus numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kylant pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo. Sprendimu nurodoma, jog pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius apibūdina ir sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (dėl jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui) aplinkybės, jog:
1) Bendrovė registruota patalpose (36,38 kv. m negyvenamoji (pagalbinė) patalpa (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos pil. I. Š.), kurios, atsakovo vertinimu, negali būti laikomos tinkamomis Bendrovės veiklai vykdyti, ir pareiškėjas (Bendrovės akcininkas ir direktorius) nesiekė pakeisti Bendrovės registracijos adreso išsinuomojant realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti;
2) pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę su Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza (galiojančia nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d.), išduota šeimos ar draugų lankymui, o būtent, Lietuvos Respublikos pil. I. L. tarpininkavimo rašto duomenimis, į I. L ir pareiškėjo draugo vestuves, tačiau I. L. iki Sprendimo priėmimo nėra sudariusi santuokos, o pareiškėjas, atvykęs į Šengeno erdvę 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d. įsteigė naują įmonę;
3) Departamentui I. L. yra žinoma kaip asmuo, kuris yra susijęs su asmeniu, kuris tiek pats, tiek ir per įmones, kurioms vadovauja (vadovavo) steigia (steigė) įmones, kurių akcijos vėliau parduodamos trečiųjų šalių užsieniečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Sprendimu nurodoma, jog, vertinant Aprašo 70.10 papunktyje nustatytą kriterijų dėl įmonės nuosavo kapitalo ir užsieniečio investuotų lėšų ar kito turto, atsakovas nagrinėjo duomenis apie piniginius įnašus, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas savarankiškai sumokėjo piniginius įnašus investavimo į Bendrovę tikslu.
Atsižvelgdamas į tai, jog 2022 m. gruodžio 2 d. Bendrovės Swedbank sąskaitos išrašo duomenimis per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. į banko sąskaitą dalimis įnešti grynieji pinigai sumoje 15 000 Eur, tačiau banko išraše nurodyta tik viena suma (4 000 Eur), kurią įnešė pats pareiškėjas, o kas ir kokiu tikslu kitas sumas įnešė nėra nurodyta (nurodytas tik pats įnešimo faktas), atsakovas paprašė pareiškėjo nurodyti, kas ir kokiu tikslu į Bendrovės sąskaitą įnešė dalimis 11 000 Eur.
Atsakovas nustatė, jog pareiškėjo pateiktoje Bendrovės didžiojoje knygoje nurodytos mokėjimų datos (2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d.) nesutampa su Bendrovės SEB banko išraše ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderio kvite nurodytomis mokėjimų datomis. Atsakovas Sprendime vertino, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose dėl nacionalinės vizos išdavimo yra nesutapimų. Sprendimu padaryta išvada, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (neatitinka Aprašo 70.10 p. nustatytų reikalavimų), kadangi, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus, juose nustatytus nesutapimus, sistemiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad šie dokumentai sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Aprašo 70.10 papunkčio sąlygą („uždarosios akcinės bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos“), o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui, bei tai, kad savo dokumentais minėtas užsienietis neįrodė fakto, jog Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.) 70.10 papunkčiu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsnio 10 dalimi, LVAT praktika, kad yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022).
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismui svarbu nustatyti, ar: 1) pareiškėjas pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, o būtent, jog yra privataus juridinio asmens dalyvis, investavęs ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų lėšų (kai įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur) ir pareiškėjo atvykimo tikslas yra darbas Bendrovėje; 2) atsakovas pagrindė abejones dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo. Teismas nustatė, kad Bendrovė įsteigta 2022 m. rugpjūčio 22 d. steigimo aktu, kuriame nurodoma, jog Bendrovei steigimo metu atstovauja A. P., bendrovės įstatinis kapitalas 2 500 Eur, akcijos nominali vertė 10 Eur, steigėjas pasirašo visas Bendrovės akcijas ir įsipareigoja apmokėti 2 500 Eur iki 2022 m. rugsėjo 30 d. į Bendrovės kaupiamąją sąskaitą; Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas organas – vadovas nurodomas pareiškėjas; steigimo aktą pasirašo pareiškėjas. Bendrovė JAR užregistruota 2022 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjas registruotas Bendrovės akcininku nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., bei Bendrovės direktoriumi registruotas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. (darbo sutartis su pareiškėju sudaryta 2022 m. lapkričio 21 d., joje numatyta pareigų ėjimo pradžia 2022 m. lapkričio 22 d.). Bendrovės 2022 m. rugsėjo 14 d. vienintelio akcininko (pareiškėjo) sprendimu nuspręsta didinti Bendrovės įstatinį kapitalą 25 000 Eur iki 28 000 Eur papildomais įnašais, papildomai išleidžiant 2550 paprastųjų vardinių 10 Eur nominalios vertės akcijų, pareiškėjas nurodomas kaip vienintelis akcininkas. 2022 m. rugsėjo 14 d. akcijų pasirašymo sutartimi Bendrovė suteikė pareiškėjui 2 550 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių 10 Eur nominalios vertės akcijų, kurias pareiškėjas turi apmokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d. banko pavedimu arba įnešimu į bendrovės kasą. Bendrovė veikia adresu: (duomenys neskelbtini), Bendrovės adresu esanti negyvenamoji patalpa (7 kv. m. bendras plotas) yra išnuomota pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį Nr. 2022_09_07, sudarytą su I. Š., iki 2023 m. gegužės 17 d. 2022 m. rugsėjo 7 d. Bendrovė sudarė su Pasaulio kurjerių mažąja bendrija (kurios direktorius A. P. atstovavo pareiškėjui ir Bendrovei steigimo metu) buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 070922-1.
9. Teismas, įvertinęs ABĮ 38 straipsnio 1, 2 dalių, 45 straipsnio 10 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiškėjo investuotų lėšų į Bendrovės kapitalą dydis vertintinas ne pagal JAR duomenis apie Bendrovės įstatinį kapitalą, o pagal dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo atliktą visų 14 000 Eur sumą sudarančių įmokų sumokėjimą Bendrovei. Departamentas pagrįstai nustatė, jog nesutampa pareiškėjo pateiktuose mokėjimo ir apskaitos dokumentuose nurodytos atliktų mokėjimų datos. Iš pareiškėjo pateiktos į bylą Bendrovės didžiosios knygos kopijos, kurią patvirtino Bendrovės direktorius (pareiškėjas), nustatyta, jog pareiškėjas įmokėjo už paprastąsias akcijas: 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 2 500 Eur (atsakovas pažymėjo, jog su Prašymu pateiktame Bendrovės SEB banko išraše nurodoma 2022 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo data); 2022 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 11 500 Eur (atsakovas pažymėjo, jog su prašymu pateiktame 2022 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderio kvite sumai 11 500 Eur nurodoma data – 2022 m. rugpjūčio 30 d.); 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėjo po 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 1 000 ir 2 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 2 500 ir 3 000 Eur. Iš byloje pateikto Kasos knygos išrašo nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. matyti, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. įnešė 11 500 Eur (įstatinio kapitalo didinimas). Byloje taip pat pateikti pirminiai mokėjimų operacijas patvirtinantys dokumentai. Byloje pateiktas AB SEB bankas sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas įnešė į Bendrovės sąskaitą 2 500 Eur įnašą įmonės atidarymui (pareiškėjas šį dokumentą pateikė kartu su Prašymu). Byloje pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas įnešė į Bendrovės sąskaitą 4 000 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje teismui pateiktas papildomas rašytinis dokumentas (kopija) – Swedbank finansų valdymo konsultantės pasirašytos 2023 m. vasario 8 d. banko pažymos kopija, nurodanti, jog Bendrovė, kuri yra Swedbank klientas, turi banko sąskaitą kuri susieta su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir naudotojas yra pareiškėjas. Taip pat šia pažyma patvirtinama, jog į minėtą sąskaitą įnešta 11 000 Eur atskiromis sumomis atskirais laikotarpiais (nurodyta mokėjimo paskirtis – įnešimas (duomenys neskelbtini)): 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. lapkričio 29 d. po 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d.
– 1 000 ir 2 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. – 2 500 Eur (pažymos šviesokopijos lapų numeracija neaiški, antras lapas pateiktas nepilnas), o pagal 2022 m. gruodžio 2 d. banko sąskaitos išrašą 2022 m. gruodžio 1 d. buvo kelios operacijos grynaisiais pinigais, kurios nepilnai atsispindi pateiktoje pažymoje. Atliktas grynųjų pinigų įnešimas į Bendrovės sąskaitą, naudojantis pareiškėjo vardu išduota banko kortele. Teismas pažymėjo, jog ši pažyma pateikta tik teismui, t. y. vėliau nei priimtas skundžiamas Sprendimas, o be to, nepaneigia Departamento išvados, kad grynųjų pinigų į kortelę, susietą su įmonės sąskaita, įnešimas nepatvirtina šios ūkinės operacijos paskirties (įstatinio kapitalo didinimo apmokėjimas), ir kad juos įnešė pareiškėjas, nes įnešančiojo asmens tapatybė nebuvo patvirtinta.
Tad bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės akcijų įsigijimą ir įstatinio kapitalo apmokėjimą negali būti laikomi nuosekliais ir išsamiais. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas įvertino, jog pareiškėjas atsakovui nebuvo pateikęs dokumentų, pagrindžiančių, jog būtent pareiškėjas įmokėjo į Bendrovės sąskaitą 14 000 Eur, kurios gali būti laikomos jo investuotomis lėšomis į Bendrovės nuosavą kapitalą. Be to, teismo vertinimu, grynųjų pinigų įnešimas tokiu būdu patikimai nepagrindžia, jog į Bendrovės sąskaitą įneštos pareiškėjo nuosavos lėšos.
Todėl teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė Aprašo 70.10 papunktyje nustatytos sąlygos, jog užsienietis yra privataus juridinio asmens dalyvis, investavęs į įmonę ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų lėšų (kai įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur).
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui išduota Šengeno viza, kurios pagrindu pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę, išduota turizmo tikslu, pareiškėjas ketino vykti į tarpininkavimo raštą pateikusios Lietuvos Respublikos pilietės ir pareiškėjo draugo vestuves, tačiau iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nurodytos vestuvės neįvyko, o atvykęs į Šengeno erdvę 2022 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 22 d. įsteigė Bendrovę. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog atsakovas Sprendime pagrįstai kėlė abejonę dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir vertino, jog pareiškėjas turizmo tikslu gautą Šengeno vizą naudojo ne tuo tikslu, kuriuo viza jam buvo išduota. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė 2023 m. vasario 4 d. I. L. ir (duomenys neskelbtini) piliečio santuokos sudarymo įrašą, kurio atsakovas negalėjo įvertinti Sprendimo priėmimo metu, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslų, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą teismo posėdžio metu, jog į Lietuvą atvyko dėl planuotos draugo santuokos, tačiau nusprendė pabandyti vykdyti verslą, bei į faktą, jog pareiškėjas Bendrovę įsteigė tą patį mėnesį, kurį atvyko.
12. Teismas bylos rašytiniais duomenimis nustatė, kad nuo Bendrovės įsteigimo joje dirba tik 1 darbuotojas (direktorius), Bendrovė naudojasi realios veiklos vykdymui nepritaikytomis patalpomis, išleistas produkcijos bukletas, sudaryta tiekimo sutartis su produkcijos tiekėju, sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, pateiktas susirašinėjimas su potencialiais klientais ir parengtas verslo planas.
13. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas formaliai pateikė Departamentui dokumentus, kurie turi būti pateikti pagal Aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus, taip pat pateikė papildomus dokumentus, tačiau įvertinus šių dokumentų turinį, susiejus juos su pareiškėjo pareiškimais, vienareikšmės išvados negalima prieiti, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą išimtinai prašyme dėl vizos išdavimo deklaruojamu tikslu – verslo Bendrovėje vykdymo tikslu. Pareiškėjas papildomai pateikė rašytinius įrodymus dėl verslo Lietuvoje vykdymo (biuro pastato nuotrauką, susitarimo dėl įmonės bukleto parengimo duomenis, kt.), tačiau šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas priimtas vertinant įmonės įsteigimo duomenis ir tuo tikslu sprendžiant dėl vizos išdavimo.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Departamentas turėjo paprašyti trūkstamų dokumentų, nes Departamentas raštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, nurodė konkrečią prašomą informaciją, todėl Departamentas užtikrino pareiškėjui visas sąlygas pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, siekiant pašalinti visas kilusias abejones dėl pareiškėjo investicijų į Bendrovės kapitalą.
15. Teismas, išnagrinėjęs Departamento nurodytus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą motyvus ir pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, jo pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, jog Departamentas pagrįstai nusprendė, kad nustatytos aplinkybės apibūdina pareiškėjo – Bendrovės akcininko ir vadovo – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sudaro pagrindo įtarimams, jog prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
16. Teismas, nustatė, kad pareiškėjo pateikti duomenys sudaro pagrindą abejoti dėl neteisėtos imigracijos pavojaus. Nors Migracijos departamentui kartu su prašymu ir teismui buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, tačiau iš nurodytų faktinių duomenų nustatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, aplinkybės ir pateikti įrodymai sukėlė pagrįstų įtarimų, jog tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai aiškiai nepatvirtina pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslų ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Teismas pažymėjo, kad teismui papildomai pateikti rašytiniai dokumentai, susiję su pareiškėjo Lietuvoje esamais socialiniais ar draugiškais ryšiais, dalyvavimu asmeninėse šventėse, neduoda pagrindo skundžiamą Sprendimą vertinti kitaip, nes šios aplinkybės išeina už prašyme dėl vizos išdavimo ir administracinio sprendimo priėmimui reikšmingų nurodytų ir įvertintų aplinkybių, o būtent verslo vykdymas (investavimas) Lietuvoje.
17. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas nusprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, išsamiai išanalizuoti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su atvykimo į Lietuvą tikslu ir pateiktų pareiškimų patikimumu. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Įstatymas nedraudžia piniginių įnašų įmokėti per bankomatą į Bendrovės kasą, taip pat nereikalauja kartu su įnašu raštu nurodyti šio įnašo paskirtį jo įnešimo per bankomatą metu, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo, nes, anot teismo, kitas sumas kas ir kokiu tikslu įnešė nėra nurodyta, o tik pats įnešimo faktas. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog civilinėje teisėje galioja veiksmų teisėtumo prezumpcija, kai kalbama apie verslo subjektų sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus. Toks pavyzdys yra sutinkamas, kai yra vertinami vadovo veiksmai ir sudarytų sandorių teisėtumas – galioja tokių sandorių teisėtumo prezumpcija, todėl šalis teigianti, kad konkretus sandoris ar veiksmas yra neteisėtas, šias aplinkybės privalo įrodyti (CPK 178 str.), kaip yra išaiškinta LAT 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018.
18.2. Byloje nustatyta ir visiškai įrodyta, kad būtent pareiškėjas asmeniškai sumokėjo akcinio kapitalo įnašus per bankomatą įnešdamas grynuosius pinigus pareiškėjui išduota Bendrovės mokėjimo kortele, kurios numeris yra nurodytas banko išraše – 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 3 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 5 500 Eur. Joks kitas asmuo negali naudotis pareiškėjui išduota Bendrovės mokėjimo kortele, todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad banko išraše kitas sumas kas ir kokiu tikslu įnešė nėra nurodyta, o tik pats įnešimo faktas, nes teismas neįvertino, jog įnešant įstatinio kapitalo įmokas per bankomatą nėra ne tik teisinės prievolės, bet nėra jokios techninės galimybės lėšų įnešimo per bankomatą metu nurodyti įnašo paskirtį, todėl šių įnašų paskirtis buvo užfiksuota Bendrovės apskaitoje vieninteliu įmanomu būdu – Kasos knygoje, kurios ir kurioje fiksuotų akcijų apmokėjimo įnašų teisėtumas yra preziumuojamas.
18.3. Šiuo atveju atsakovas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti įnašų paskirtį atsakovui tinkamu būdu, o ne ksenofobiškai preziumuoti, kad visi šie užsieniečio akcininko įnašai yra neaiškios kilmės, ypač įvertinus, jog visų šių įnašų paskirtis apmokėti įstatinį kapitalą yra nurodyti pareiškėjo Bendrovės apskaitoje, kurios teisėtumas yra preziumuojamas. Atsakovas visiškai nepagrįstai tvirtina, kad nėra žinoma šių įnašų paskirtis, nes šių įnašų paskirtis yra aiškiai nurodyta ir Bendrovės apskaitoje. Pareiškėjas pateikė teismui banko pažymą dėl šių įnašų įnešimo Bendrovės mokėjimo kortele, išduota pareiškėjo vardu, todėl įrodė, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo šiuos piniginius įnašus atliko pats pareiškėjas, o šių įnašų paskirtis – apmokėti įstatinį kapitalą.
18.4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė Bendrovės didžiąją knygą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas už akcijas: 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 2 500 Eur (pažymėtina, jog kartu su prašymu pareiškėjas teikė Bendrovės SEB banko išrašą, kuriame nurodoma 2022 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo data); 2022 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 11 500 Eur; 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėjo po 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 3 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 5 500 Eur. Aprašo 78 punkte yra išvardinta, kokius dokumentus užsienietis turi pateikti, norėdamas gauti daugkartinę nacionalinę vizą, ir pareiškėjas pateikė reikiamus dokumentus. Iš atsakovo Sprendimo matyti, kad ginčijamas Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė įmonės veiklos dokumentų. Teismas, įvertinęs duomenų visumą, visiškai nepagrįstai suabejojo pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu.
18.5. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta tokia atvykimo sąlyga, kurią privalo atitikti trečiųjų šalių piliečiai – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo. Taigi nagrinėjamu atveju vertinama tik tai, ar atsakovas teisėtai ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo tikslą ir sąlygas, taip pat, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
18.6. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir steigėjas, paskirtas Bendrovės direktoriumi 2022 m. rugpjūčio 22 d. Iš teismo sprendimo nėra aišku kokios aplinkybės ir kodėl leidžia abejoti pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslais ir sąlygomis. Teismas nurodė, kad abejones kelia tai, jog pareiškėjas atvyko į draugo vestuves, kurios Sprendimo metu nebuvo įvykusios, neįvertindamas, jog pareiškėjas iš tikro atvyko į draugo sužadėtuves, kurios įvyko 2022 m. rudenį, o vestuvės įvyko 2023 m. vasario mėnesį, tačiau santuokos data buvo rezervuota skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Teismas visiškai nepaaiškino kaip ir kodėl pareiškėjas yra atsakingas už draugo vestuvių datą, tačiau įvykusios sužadėtuvės, o vėliau ir vestuvės, tik įrodo, kad pareiškėjo atvykimo tikslas buvo tikras. Dar daugiau, iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kodėl abejones pareiškėjo tikslais kelia ir tai, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, įvertinus, jog Lietuvoje yra daugybė mažų bendrovių, kuriose dirba tik vienas asmuo. Be to, teismo motyvai, kad Bendrovė naudojasi realios veiklos vykdymui nepritaikytomis patalpomis yra tik prielaidos, nes atsakovas netikrino šių patalpų, o pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina, jog patalpos tikros ir tinkamos veiklą pradedančios Bendrovės biurui. Galiausiai, jokių protingumo kriterijų neatitinka teismo motyvai, kad pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslais ir sąlygomis abejojama todėl, jog Bendrovė išleido produkcijos bukletą, vykdė susirašinėjimą su klientais ir turėjo parengusi verslo planą. Priešingai, visos šios aplinkybės įrodo Bendrovės veiklos realumą. Daugiau jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslais ir sąlygomis, teismas nenurodė, todėl priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, pagrįstą prielaidomis.
18.7. Atsakovas nurodo, kad Departamentui I. L. yra žinoma kaip asmuo, kuris yra susijęs su asmeniu, kuris tiek pats, tiek ir per įmones, kurioms vadovauja, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), ir vadovavo anksčiau, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), steigia (steigė) įmones, kurių akcijos vėliau yra parduodamos trečiųjų šalių užsieniečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsakovas Sprendime niekaip nepaaiškino, kodėl šios aplinkybės laikomos pagrindu abejoti pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu, įvertinus, kad pareiškėjas neturėjo jokių reikalų su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgus, jog teisinės paslaugos padedant asmenims investuoti ir pradėti verslą Lietuvoje yra ne tik teisėta, bet ir skatintina veikla, nustatant, kad tokie asmenys turi teisę gauti ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi.
18.8. Atsakovas neįvertino, kad Bendrovė yra naujai įsteigta įmonė, kuri tik pradeda savo veiklą, taip pat nenurodė, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjo patalpa (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, ypač įvertinus, jog pareiškėjas pateikė atsakovui pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį Nr. 2022_09_07 sudarytą su I. Š., pagal kurią Bendrovei išnuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) (7 kv. m. bendras plotas) iki 2023 m. gegužės 17 d., dėl kurios teisėtumo atsakovas neišsakė jokių pastabų.
18.9. Atsakovas taip pat nepagrįstai svarsto, kad kyla pagrįstų įtarimų, jog Bendrovės buhalterinių apskaitos paslaugų sutartis su Pasaulio kurjerių mažąja bendrija buvo sudaryta nesiekiant sukurti teisinių santykių, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo įtarimams dėl pareiškėjo pateiktuose dokumentuose esančių duomenų tikrumo, nors sutarčiai yra taikoma teisėtumo prezumpcija, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Bendrovei yra teikiamos realios apskaitos paslaugos – vedama apskaita, teikiamos ataskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, pateiktas prašymas dėl PVM mokėtojo registracijos, ir kt., o už šias paslaugas Pasaulio kurjerių mažoji bendrija išrašė sąskaitą Bendrovei, kurią Bendrovė apmokėjo. Bendrovė sudarė sutartį su juridiniu asmeniu Pasaulio kurjerių mažąja bendrija, todėl Bendrovė, o ypač jos direktorius ir akcininkas – pareiškėjas, nėra atsakingas už Pasaulio kurjerių mažosios bendrijos vidinius klausimus dėl darbuotojų samdymo ir kt., ypač įvertinus, kad atsakovas net neprašė pareiškėjo šių aplinkybių paaiškinti, jei manė, jog už šias aplinkybes atsako pareiškėjas.
18.10. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės atsižvelgė ir vertino tik tas aplinkybes, kurios susiformavo sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir panaikinimo, tačiau leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos išdavimo tvarka ir sąlygos teisės aktuose skirtingos, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5227-602/2018. Ginčo klausimai susiję ne su tos pačios įmonės, dėl kurios pareiškėjas prašė išduoti nacionalinę vizą, veikla. Atsakovas tiesiog deklaratyviais teiginiais siekia sumenkinti pareiškėjo atveju nustatytus faktus, tačiau vertinant aplinkybes, kuriomis remiantis buvo suabejota pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu, yra pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas Sprendimas nėra pakankamai aiškus, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
18.11. Atsakovo Sprendime paminėti papildomi argumentai dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybių, nuotolinio darbo ir Bendrovės registracijos adreso taip pat nepaneigia pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – darbo įsteigtoje Bendrovėje, kurios įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas, o jei atsakovas nesuprato Bendrovės banko išrašo, tuomet privalėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti banko pažymą dėl įnašų sumokėjimo aplinkybių.
18.12. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia būtina įvertinti Sprendimo atitiktį VAĮ 1 straipsnio ir 3 straipsnio nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, nes atsakovas neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netinkamai pritaikė teisinį Sprendimo pagrindą.
18.13. Atsižvelgiant į tai, kad su 2022 m. spalio 7 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, įrodančius visų Bendrovės akcijų apmokėjimą už 28 000 Eur, taip pat vėliau pateikė papildomus dokumentus (darbo sutartį, nuomos sutartį, buhalterinės apskaitos sutartį, buhalterinę apskaitą ir kt.), paaiškinančius visas aplinkybes, dėl kurių atsakovui kilo klausimų, priešingai nei nusprendė atsakovas, nekyla jokių pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta verslo veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, nes pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai visiškai patvirtina šį tikslą. Dar daugiau, pareiškėjo pateikti dokumentai (Bendrovės buhalterinė apskaita ir Bendrovės banko sąskaitos išrašas) visiškai patvirtina, kad pareiškėjas atitinka visus reikalavimus pagal Aprašo 70.10 papunkčio sąlygą.
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
19.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.
19.2. Departamento turimais duomenimis, Bendrovė nuo jos įsteigimo registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esanti 36,38 kv. m negyvenamoji (pagalbinė) patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Taigi, nurodytos aplinkybės savaime apibūdina pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
19.3. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza, buvimo laikas – 90 d. Ši viza jam išduota šeimos ar draugų lankymui. Pareiškėjas su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza 2022 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Šengeno erdvę per (duomenys neskelbtini) išorės sieną, tai patvirtina minėto užsieniečio pase esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas, ir, atvykus į Lietuvos Respubliką, 2022 m. rugpjūčio 22 d. įsteigė naują įmonę, t. y. praėjus 18 dienų nuo jo atvykimo paskirtas įmonės direktoriumi, o 2022 m. spalio 7 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu I. L. nebuvo sudariusi santuokos, kuriuo tikslu ir atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis. Su skundu pareiškėjas pateikė 2023 m. vasario 4 d. santuokos sudarymo įrašą, tačiau pateiktas dokumentas nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas vizos galiojimo metu vestuvėse nedalyvavo (pareiškėjui išduota viza galiojo nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. spalio 18 d.).
19.4. Be to, Departamentui I. L. yra žinoma kaip asmuo, kuris yra susijęs su asmeniu, kuris tiek pats, tiek ir per įmones, kurioms vadovauja, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), ir vadovavo anksčiau, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), steigia (steigė) įmones, kurių akcijos vėliau yra parduodamos trečiųjų šalių užsieniečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Taigi teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, kurios sudarė pagrindo manyti, kad šeimos ar draugų lankymo tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji jam buvo išduota, ir apibūdina užsieniečio veiksmus kaip neskaidrius ir sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui.
19.5. Formalus Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų atitikimas bei dokumentų pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui, kaip akcentuoja pareiškėjas skunde, privalo būti išduota nacionalinė viza. Užsienietis turi įrodyti, kad realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o formalus Bendrovės akcijų įsigijimas dar nepatvirtina, jog pareiškėjas ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, išskyrus Bendrovės akcijų įsigijimą, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje (nesiekė išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti), tačiau priešingai, jis savo veiksmais parodo, kad yra suinteresuotas atitikti tik formalius Aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Departamento vertinimu, jeigu pareiškėjo tikslas būtų ekonominės veiklos vykdymas, tai jis dėtų maksimalias pastangas, kad kuo greičiau galėtų generuoti pajamas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi įgaliotą atstovą, kuris galėtų padėti Bendrovės veiklos vykdyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės.
19.6. JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nepateikė visų reikiamų dokumentų, įrodančių Bendrovės akcijų įsigijimą ir apmokėjimą, Departamento Imigracijos skyrius 2022 m. lapkričio 21 d. išsiuntė raštą Nr. 22SD12875 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriame buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus.
19.7. Bendrovei steigimo metu atstovauja A. P., kuris yra Pasaulio kurjerių mažosios bendrijos direktorius, su kuria 2022 m. rugsėjo 7 d. Bendrovė sudaro Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Bendrovės sąskaita teikiama nuo 2022 m. balandžio 11 d., nors Bendrovės steigimo data yra 2022 m. rugpjūčio 22 d. Per šį laikotarpį į banko sąskaitą dalimis įnešti grynieji pinigai sumoje 15 000 Eur, tačiau banko išraše nurodyta tik viena suma (4 000 Eur), kurią įnešė pats pareiškėjas, kitas sumas kas ir kokiu tikslu įnešė nėra nurodyta, o tik pats įnešimo faktas. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietis pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderį KPO Nr. 1, kuriuo užsienietis įnešė į kasą 11 500 Eur įstatinio kapitalo didinimui, pasirašytas vyr. buhalterio A. Petrov dar iki Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo. Pagal pateiktą kasos pajamų orderį įstatinio kapitalo didinimui pareiškėjas įnešė į Bendrovės kasą 11 500 Eur dar iki įstatinio kapitalo didinimo sprendimo bei akcijų pasirašymo sutarties. Taip pat Sodros duomenimis, Pasaulio kurjerių mažojoje bendrijoje šiuo metu dirba 2 darbuotojai: darbuotojas D. R. įdarbintas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., o A. P. (šios bendrijos direktorius) įdarbintas nuo 2021 m. gruodžio 17 d., tačiau jam nėra mokamas atlyginimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės buhalterinių apskaitos paslaugų sutartis su Pasaulio kurjerių mažąja bendrija buvo sudaryta nesiekiant sukurti teisinių santykių, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo įtarimams dėl pareiškėjo pateiktuose dokumentuose esančių duomenų tikrumo.
19.8. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti kas ir kokiu tikslu į Bendrovės sąskaitą įnešė dalimis 11 000 Eur, 2022 m. gruodžio 23 d. Departamento valstybės tarnautojas elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius kokiu tikslu ir kas įnešė į Bendrovės banko sąskaitą šias sumas: 2022 m. lapkričio 24 d. – 2500 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 2500 Eur, 2022 m. lapkričio 30d. – 1000 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 500 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. – 2 500 Eur. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir juose nustatytus nesutapimus bei sistemiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, kyla pagrįstų įtarimų dėl minėto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Aprašo 70.10 papunkčio sąlygą.
19.9. Pareiškėjas tvirtina, kad Departamentas iš esmės atsižvelgė ir vertino tik tas aplinkybes, kurios susiformavo sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir panaikinimo, ir remiasi neva analogiškomis aplinkybėmis grindžiama LVAT 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5227-602/2018. Pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir nesusiję su pareiškėjo atveju. Minėtas teismo išaiškinimas yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo atveju, nes ginčijamame Sprendime Departamentas nevertino ir nesprendė jokių klausimų, susijusių su pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B. nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, susijusius su atvykimo į Lietuvą tikslu ir pateiktų pareiškimų patikimumu, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p., ABĮ 38 str. 1, 2 d., 45 str. 10 d., Aprašo 70.10 p., taip pat Vizų kodekso nuostatas), konstatavo, kad Departamentas iš surinktos informacijos priėjo prie pagrįstos išvados, jog tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas formaliai pateikė Departamentui dokumentus, kurie turi būti pateikti pagal Aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus, taip pat pateikė papildomus dokumentus, tačiau įvertinus šių dokumentų turinį, susiejus juos su pareiškėjo pareiškimais, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą išimtinai prašyme dėl vizos išdavimo deklaruojamu tikslu – verslo Bendrovėje vykdymo tikslu.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo išvadomis nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nusprendė atsakovas, nekyla jokių pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta verslo veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, nes pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai visiškai patvirtina šį tikslą. Dar daugiau, pareiškėjo pateikti dokumentai visiškai patvirtina, kad pareiškėjas atitinka visus reikalavimus pagal Aprašo 70.10 papunktį.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. Departamento Imigracijos skyriui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas pagal Aprašo 70.10 papunktį. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pagrindžiančius dokumentus. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba; kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
25. Departamentas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą Aprašo 70.10 papunkčio pagrindu, 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 22SD12875 „Pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo“ paprašė pareiškėjo iki 2022 m. gruodžio 9 d. papildomai pateikti Bendrovės steigimo aktą, Bendrovės akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, visų pareiškėjo įsigytų Bendrovės akcijų įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, Bendrovės išplėstinį banko sąskaitos išrašą (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.), Bendrovės kasos knygą arba patvirtintą jos kopiją (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d.), Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančio asmens (ar įmonės) patvirtinančius dokumentus, Bendrovės vadovo darbo sutartį, taip pat nurodyti, ar Bendrovė turi buveinę ir, jeigu Bendrovė buveinę turi, nurodyti buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrovės teisę naudotis patalpomis. 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus. Departamento 2022 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pareiškėjo paprašyta patikslinti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kokiu tikslu ir kas įnešė į Bendrovės sąskaitą šias sumas: 2022 m. lapkričio 24 d. – 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 2 500 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 1 000 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 500 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. – 2 500 Eur. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku paaiškino, jog nurodytas sumas įnešė bankomate įmonės akcininkas H. B. (pareiškėjas) kaip įstatinį kapitalą, tai patvirtina Didžioji knyga (buhalterinė sąskaita 3011 – paprastosios akcijos) ir Bendra didžioji knyga, kurioje matomi visų operacijų tikslai.
26. Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą motyvuodamas tuo, kad užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).
27. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
28. Aprašo 70.10 papunktyje (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-905/V-323 redakcija) nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). LVAT praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pasisakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).
30. Byloje nustatyta, kad Bendrovė įsteigta 2022 m. rugpjūčio 22 d. steigimo aktu. Bendrovė JAR užregistruota 2022 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjas registruotas Bendrovės akcininku nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. bei Bendrovės direktoriumi registruotas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. (darbo sutartis su pareiškėju sudaryta 2022 m. lapkričio 21 d., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. lapkričio 22 d.). Pagal JAR išplėstinį išrašą, Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 28 000 Eur. Bendrovė veikia adresu: (duomenys neskelbtini), Bendrovės adresu esančios patalpos (7 kv. m bendras plotas) išnuomotos pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį, sudarytą su I. Š., iki 2023 m. gegužės 17 d.
31. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nustatė, kad Bendrovės registracijos adresu esanti negyvenamoji (pagalbinė) patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Pareiškėjas šeimos ar draugų lankymo tikslui gautą Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduotą daugkartinę Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d., panaudojo ne tuo tikslu, o siekiant atvykti į Lietuvos Respubliką ir paduoti prašymą išduoti nacionalinę vizą kitu pagrindu.
Departamento duomenimis, užsieniečio kvietėja I. L. ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nėra sudariusi santuokos, kuriuo tikslu ir atvyko pareiškėjas. Be to, Departamentui I. L. yra žinoma kaip asmuo, kuris yra susijęs su asmeniu, kuris tiek pats, tiek ir per įmones, kurioms vadovauja, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), ir vadovavo anksčiau, pvz., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) steigia (steigė) įmones, kurių akcijos vėliau yra parduodamos trečiųjų šalių užsieniečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.
Bendrovei steigimo metu atstovavo A. P., kuris yra Pasaulio kurjerių mažosios bendrijos direktorius, su kuria 2022 m. rugsėjo 7 d. Bendrovė sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Departamentas nurodė, kad JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo. Pareiškėjas nepateikė visų reikiamų dokumentų, įrodančių Bendrovės akcijų įsigijimą ir apmokėjimą. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė Bendrovės didžiąją knygą, kurioje nurodoma, jog jis už akcijas: 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 2 500 Eur (kartu su prašymu užsienietis teikė AB SEB banko išrašą, kuriame nurodoma 2022 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo data); 2022 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 11 500 Eur (kartu su prašymu užsienietis teikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą 11 500 Eur sumai); 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėjo po 2 500 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 3 500 Eur; 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 5 500 Eur.
AB „Swedbank“ išraše nurodyta tik viena suma (4 000 Eur), kurią įnešė pats užsienietis, kitas sumas kas ir kokiu tikslu įnešė nėra nurodyta, o tik pats įnešimo faktas. Be to, pareiškėjas pateikė AB „Swedbank“ 2022 m. gruodžio 2 d. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. Bendrovės sąskaita teikiama nuo 2022 m. balandžio 11 d., nors Bendrovės steigimo data yra 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietis pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderį KPO Nr. 1, kuriuo užsienietis įnešė į kasą 11 500 Eur įstatinio kapitalo didinimui, pasirašytas vyr. buhalterio A.
P., dar iki Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo, taip pat pagal pateiktą kasos pajamų orderį įstatinio kapitalo didinimui pareiškėjas įnešė į Bendrovės kasą 11 500 Eur dar iki įstatinio kapitalo didinimo sprendimo bei akcijų pasirašymo sutarties.
32. Tikrinamu atveju išsiskiria šalių pozicija dėl to, ar atsakovas, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
33. Įvertinęs šias aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai nepatvirtina sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, ir kelia įtarimų, jog pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nes neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadoms, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai aiškiai nepatvirtina pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslų ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog banko pažymą dėl grynųjų pinigų įnešimo įstatinio kapitalo didinimui Bendrovės mokėjimo kortele, išduota pareiškėjo vardu, pareiškėjas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, o ne Departamentui nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti vizą. Be to, teismo vertinimu, grynųjų pinigų įnešimas tokiu būdu nepatvirtina šios ūkinės operacijos paskirties (įstatinio kapitalo didinimo apmokėjimas) bei patikimai nepagrindžia, jog į Bendrovės sąskaitą įneštos pareiškėjo nuosavos lėšos, todėl teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė Aprašo 70.10 papunktyje nustatytos sąlygos, jog užsienietis yra privataus juridinio asmens dalyvis, investavęs į įmonę ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų lėšų (kai įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas paprastai nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik Departamento anksčiau įvardyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei dokumentus, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant pagrįstas abejones dėl numatomo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei dėl jo pareiškimų patikimumo. Vertinant aplinkybes, kuriomis, atsakovo teigimu, remiantis buvo suabejota pareiškėjo deklaruojamo tikslo (užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui) realumu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas skundžiamame Sprendime tinkamai įvertino administravimo procedūrai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovas jokiais faktiniais duomenimis negrindžia išvados, kad konkreti negyvenamoji patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, nėra pateikta duomenų apie neteisėtą, su įmonių steigimu susijusių asmenų, nurodomų Sprendime, neteisėtą veiklą, be pagrindo teikiama reikšmė pareiškėją kvietusio asmens santuokos faktui. Departamento išvados pagrįstos prielaidomis, tikrinamu atveju iš Sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą nurodytų aplinkybių negalima prieiti prie išvados, kad užsienietis neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, todėl atsakingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą teismo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Departamento priimtas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Ginčijamas Departamento Sprendimas dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisėtas, Departamentas priėmė nepagrįstą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl jis naikintinas.
37. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.) Pagal šį teisinį reguliavimą, panaikinus Sprendimą, atsakovas privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Departamento Sprendimas paliktas galioti, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 500 Eur išlaidų priteisimo advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą) ir tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas taip pat sumokėjo žyminį mokestį, paduodant skundą pirmosios instancijos teismui.
40. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
43. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintus principus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo H. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 23SD1212 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B.“.
Priteisti pareiškėjui H. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė