2020-06-17 Nr. AB-12308-3-61-3-01514-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-407-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01514-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. S. (Z. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. S. (Z. S.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų, atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų veiksmų yra padaryta žala pareiškėjui. Tokiu atveju byla priskirta nagrinėti teismui pagal įkalinimo įstaigos buvimo vietą.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PA-AK), kurios buveinė yra Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., pareigūnų veiksmų. Taigi pagal buveinės adresą Pravieniškių PA-AK patenka į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritoriją. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui teisę skundą dėl jam teisines pasekmes sukeliančio nutarimo, kurį priėmė Pravieniškių PA-AK, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimo paduoti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (ABTĮ 31 str. 1 ir 2 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas, jog paduotas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, turėjo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus (nurodyti tinkamą atsakovą), o ne atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama analogiška administracinė byla Nr. eI1-599-764/2020, todėl žalos atlyginimo jurisdikcija iš Lietuvos valstybės priskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių PA-AK, kurios buveinė yra Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., pareigūnų veiksmų, sprendė, jog atsakovo Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti Pravieniškių PA-AK, o pati byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog teismas, darydamas išvadą, kad paduotas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, turėjo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus (nurodyti tinkamą atsakovą), o ne atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 53 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. Vadinasi, siekiant, kad realiai būtų apgintos galimai pažeistos besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ 12 straipsnyje – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Spręstina, jog šiuo atveju atsakovo atstovu byloje turėtų būti Pravieniškių PA-AK ir jam reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kai asmuo savo skunde ar pareiškime teismui netinkamai nurodo atsakovą, teismas privalo svarstyti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo imtis priemonių netinkamai proceso šaliai pakeisti tinkama, išaiškinti pareiškėjui tokias teises ir nesutikimo keisti šalį pasekmes, o ne atsisakyti priimti skundą kaip nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos, numatytos ABTĮ 12 straipsnyje, ir tai turėjo įtakos bylos baigčiai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys