2023-09-27 Nr. AB-17314-3-63-3-00796-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-960-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00796-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., Z. B., Šilutės rajono savivaldybės administracija, Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, dėl sprendimų, įsakymo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.); 2) panaikinti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 17SD-5922-(14.17.104.), 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) ir 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) dalis, kuriomis buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte esančiam projektiniam žemės sklypui Nr. 110 suprojektuoti 0,54 ha ploto žemės sklypą; 3) įpareigoti NŽT Šilutės skyrių priimti įsakymą, kuriuo būtų patikslintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtintų pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašas, patikslinant 37 pozicijos 5 ir 7 grafose įrašytus skaičius vietoj „0,54“ įrašant „0,5845“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 15 d. gavo NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.). Kartu su sprendimu pareiškėjui buvo įteiktas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) ir NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. išvada Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) Pareiškėjas su sprendimu, įsakymu ir išvada nesutiko, todėl kreipėsi į NŽT su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamus sprendimus. Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. gavo NŽT 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas.

2.2. Pareiškėjas 2009 m. spalio 14 d. įsigijo pastatą-dirbtuves (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) ir kitą inžinerinį statinį – Kiemo aikštelę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kiemo aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Šilutės skyriaus specialistė 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. S2-529-(2.4) „Dėl sutikimo davimo“ pareiškėją informavo, jog NŽT Šilutės skyrius neprieštarauja Pastato ir Kiemo aikštelės pardavimui, o įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, institucija sudarys visas sąlygas būsimam Pastato ir Kiemo aikštelės savininkui iš valstybės nuomoti ar pirkti žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą nurodytų pastatų eksploatacijai.

2.3. 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“. Šiuo įsakymu žemės sklypas buvo padalintas į du projektinius sklypus: projektinį sklypą Nr. 110, kuris buvo suprojektuotas Pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui bei projektinį sklypą Nr. 106, kuris buvo suprojektuotas eksploatuoti gaisrinės pastatui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui. Nurodytu įsakymu pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,46 ha dydžio žemės sklypas.

Kadangi 0,46 ha dydžio žemės sklypo plotas buvo akivaizdžiai nepakankamas Pastato ir Kiemo aikštelės tinkamam eksploatavimui, pareiškėjas NŽT Šilutės skyriui pateikė prašymą tikslinti jam formuojamą žemės sklypo plotą. Atsižvelgus į šį prašymą, plotas žemės sklypui, pažymėtam projektiniu Nr.106 buvo padidintas iki 0,5307 ha. Siekdamas įsitikinti, ar 0,5307 ha dydžio žemės sklypas bus pakankamas Pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui, pareiškėjas kreipėsi į matininką ir antstolį tam, kad būtų parengtas Kiemo aikštelės planas ir faktinis Kiemo aikštelės paženklinimas riboženkliais. 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0118/15/00101.

Išanalizavus protokolo medžiagą ir faktinį Kiemo aikštelės riboženklių paženklinimą paaiškėjo, jog Pastatui ir Kiemo aikštelei formuojant žemės sklypą, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, kadangi ankščiau nurodomu įsakymu pareiškėjui suformuotas 0,5307 ha žemės sklypas buvo akivaizdžiai per mažas Pastato ir Kiemo aikštelės tinkamai eksploatacijai. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 18 d. NŽT Šilutės skyriui pateikė pakartotinį prašymą. 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas buvo supažindintas su NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. vasario 8 d. administracinės procedūros protokolu.

Protokole buvo konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjui suprojektuotas 0,5307 ha dydžio žemės sklypas nėra pakankamas tinkamai eksploatuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Pastatą ir Kiemo aikštelę. 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus siūlymas, kuriuo pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,57 ha dydžio žemės sklypo plotas. Kadangi pateiktas siūlymas buvo su esminėmis klaidomis, pareiškėjas 2016 m. kovo 31 d. NŽT Šilutės skyriui pateikė savo nesutikimą su pateiktu projektiniu siūlymu.

2.4. 2016 m. rugpjūčio 29 d. NŽT Šilutės skyrius atliko žemės sklypų Nr. 110 ir Nr. 106 patikrinimą vietoje ir surašė žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimo vietovėje aktus Nr. 17ŽN-322 ir Nr. 17ŽN-323. Remiantis patikrinimo aktuose tariamai nustatytomis aplinkybėmis NŽT priėmė įsakymą, išvadą bei sprendimą. Buvo nuspręsta patikslinti 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 nustatytus projektinius sprendinius. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta suprojektuoti 0,54 ha ploto dydžio žemės sklypą Pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui, kreipėsi į NŽT su skundu prašydamas panaikinti skundžiamą NŽT Šilutės sprendimo dalį bei priimti naują sprendimą – patikslinti 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 nustatytus projektinius sprendinius žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtam Nr. 110, nustatant 0,5845 ha dydžio žemės sklypo plotą, skirtą Pastato ir Kiemo aikštelės eksploatavimui. NŽT sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT, priimdama sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo motyvų, susijusių su privalomumu nustatyti, ar statiniai, prie kurių formuojamas žemės sklypas, yra naudojami ir ar yra naudojami pagal tikslinę paskirtį. Pateikdamas skundą pareiškėjas pagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas po pareiškėjui priklausančiais statiniais, įskaitant Kiemo aikštelę, suformuoti sklypą Kiemo aikštelės naudojimui. Kadastro duomenų byloje yra aiškiai užfiksuotas Kiemo aikštelės plotas, Kiemo aikštelė yra tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro registre.

2.5. Iš pateiktos kadastro duomenų bylos yra aiškiai matyti, jog Kiemo aikštelė, priešingai nei teigia NŽT, yra susijusi su Pastatu, yra aiškios jos ribos, kurios nustatomos brėžinyje pateikto mastelio atžvilgiu. Pareiškėjas pateikė turimus ir pakankamus duomenis tam, kad būtų galima nustatyti Kiemo aikštelės ribas vietovėje. Kiemo aikštelės danga yra išlikusi, tačiau dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų yra tikslingai užpilta žvyro sluoksniu. R. Š. visais būdais siekia susiprojektuoti kuo didesnį žemės sklypą prie statinio, kuris iki šios dienos yra ne tik nenaudojamas, bet ir avarinės būklės. Statinių savininkas R. Š. ėmė sąmoningai bloginti Kiemo aikštelės būklę tam, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti teisėtai jam priklausančia teise – prašyti NŽT Šilutės skyriaus suformuoti žemės sklypą po Kiemo aikštele. NŽT darbuotojai žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. 106, vietoje neatliko kontrolinio žvyro sluoksnio nuvalymo, kuris būtų parodęs, jog po R. Š. iniciatyva užpilto žvyro sluoksniu yra išlikusi Kiemo aikštelės danga. Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, jog Kiemo aikštelė yra neva išlikusi tik iš dalies, buvo padaryta tinkamai ir nuodugniai neištyrus visų aplinkybių.

2.6. NŽT Šilutės skyrius, priimdamas sprendimą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo vadovautis 2012 m. gruodžio 4 d. NŽT Šilutės skyriui pateiktos Kiemo aikštelės kadastro duomenų bylos duomenimis bei suformuoti žemės sklypą po visa Kiemo aikštele, kuri buvo inventorizuota 2012 m. lapkričio 20 d. Formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį, yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks yra realus poreikis formuojamam žemės sklypui. Tuo atveju, jei yra nustatoma, kad pastatai, prie kurių yra prašoma suprojektuoti žemės sklypą, yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį ar neturi aiškios funkcinės paskirties – žemės sklypo projektavimas prie tokių pastatų yra negalimas.

Nei NŽT Šilutės skyrius, nei NŽT taip pat neatsižvelgė į tai, kad R. Š. tikslingai žvyro ir skaldos sluoksniu užpylė Kiemo aikštelę tam, kad NŽT Šilutės skyrius galėtų formaliai remtis tuo, jog Kiemo aikštelė yra tariamai sunykusi ir prie R. Š. priklausančio statinio, kuris nėra naudojamas jokiai veiklai ir yra avarinės būklės, būtų suprojektuotas didelis valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas savo ūkio veikloje naudoja 24 sunkiąsias transporto priemones ir žemės ūkio padargus, todėl jam yra būtinas tinkamo dydžio žemės sklypo plotas po Pastatu ir Kiemo aikštele bei aplink juos, tam, kad pareiškėjas galėtų statyti bei aptarnauti visas savo transporto priemones ir žemės ūkio padargus.

Pastatas yra naudojamas pagal pradinę ir tikslinę jo paskirtį – tai yra žemės ūkio technikos dirbtuvės. Visame projektiniu Nr. 110 pažymėtame žemės sklype vienintelė tinkama vieta statyti ir aptarnauti transporto priemones yra Kiemo aikštelė. Kitą dalį nurodyto žemės sklypo sudaro minkštas gruntas, kuris netinkamas sunkiajai technikai parkuoti. Be to, žemės sklype pareiškėjas sandėliuoja ir žemės ūkio produktus (šieno ir šienainio rulonus, nukultas grūdines kultūras), todėl pareiškėjui būtinas papildomas plotas.

Pastatas ir Kiemo aikštelė buvo pastatyti kaip tuometinio kolūkio pastatai, skirti žemės ūkio technikai aptarnauti. Pareiškėjas, įsigijęs Pastatą ir Kiemo aikštelę, ėmėsi renovuoti bei gaivinti tuo metu apleistus pastatus. Pareiškėjo vykdoma veikla akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjas ir toliau vykdys bei plėtos šią veiklą, naujins bei modernizuos žemės sklype esančius statinius. NŽT Šilutės skyrius bei NŽT, priimdami skundžiamus sprendimus, visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su statinių naudojimu, jų priežiūra bei esama būkle.

Be to, NŽT visiškai neatsižvelgė į NŽT turimą archyvinę medžiagą, susijusią su statinių naudojimu. Kadangi kadastro duomenys buvo įregistruoti neteisėtai (negaliojant teisiniam registravimo pagrindui), tokios registracijos faktas neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo skundo klausimą.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. NŽT atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887, „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtino projekto pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu sąrašą: 1) eilutė Nr. 33, R. Š., sklypo Nr. 106, suprojektuotas 0,35 ha dydžio sklypas; 2) eilutė Nr. 37, V. J., sklypo Nr. 110, suprojektuotas 0,46 ha dydžio sklypas. Žemės sklypo Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, atsižvelgiant į projekto patikslinimą, yra suformuotas ir patvirtintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.). Žemės sklypo Nr. 106 kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110, žemės sklypui Nr. 106 nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku.

4.2. Pareiškėjo argumentai, kad formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks realus poreikis formuojamam žemės sklypui, yra nepagrįsti ir interpretaciniai, išvesti manipuliuojant teismų praktika. Valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6 punktu. Todėl iš naujo nustatant sklypo Nr. 110 plotą ir ribas, vadovaujantis Metodika, būtų suformuotas 0,3885 ha dydžio sklypo plotas.

5. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kiemo aikštelę jis įsigijo kaip pagrindinio statinio – Pastato – priklausinį pagal 2009 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau minimos pirkimo-pardavimo sutarties pareiškėjas į bylą nėra pateikęs, todėl ja remiamasi nepagrįstai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į Kiemo aikštelę įregistruota remiantis 2012 m. lapkričio 21 d. Deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą (toliau – ir Deklaracija), įrašas galioja nuo 2012 m. lapkričio 23 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Kiemo aikštelę sudaro dvi dalys: a) 0.2119 ha ploto aikštelė, kuri statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k“, ir b) 0.0302 ha ploto aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k1“. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad 1963 m. statyta Kiemo aikštelė 70 proc. fiziškai susidėvėjusi, o iš matininko E. M. 2012 m. lapkričio 20 d. sudarytos Kiemo aikštelės Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/37744 matyti, kad Kiemo aikštelės „k“ danga yra asfaltas , o „k1“ – žvyras. Dėl Deklaracijos teisėtumo pagal R. Š. ieškinį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla.

6.2. Žemės sklypas, kaip atskiras turtinis vienetas, prie R. Š., Z. B. bei Šilutės rajono savivaldybės statinių šiuo metu yra suformuotas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.), yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, sklypo plotas 0.2856 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir, kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo, dalis šio žemės sklypo, t. y. 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Galimybę suformuoti vienokio ar kitokio dydžio sklypą ar sklypus lemia ir esami statiniai, jų paskirtis, dydis bei kiti Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys. Kiemo aikštelės tokio dydžio, kokia nurodyta Deklaracijoje, kurią R. Š. ginčija civilinėje byloje, faktiškai nei fiziškai, nei pagal išlikusius dokumentus niekada nėra buvę ir jos nėra šiuo metu.

6.3. Deklaracijoje nurodomos geodezinės nuotraukos nėra, o archyvinėje Kiemo aikštelės kadastrinių matavimų byloje duomenys apie aikštelę (-es), kurie užfiksuoti 1994 m. gegužės 13 d., yra tokie – visas bendras kiemo plotas 2777 kv. m, iš jos asfalto / betono danga 1558 kv. m, analogiškas asfalto dangos plotas 1558 kv. m užfiksuotas ir kadastrinių matavimo bylos Namų valdos įkainojimo rubliais suvestinėje – joje nurodyti Kiemo aikštelės statybos metai –1963 m., grindinio, kurios plotas 1558 kv. m, danga – asfaltas. Jokių kitų rašytinių įrodymų apie kitokį aikštelės su asfalto danga plotą nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad po šių aikštelės kadastrinių matavimų būtų buvę atliekami jos didinimo, remonto ar bet kokie kiti būklės gerinimo darbai. Deklaracijos grafoje „Statinio projektas“ nurodyta, jog su ja pateikiamas Šilutės r. sav. DŽDT statybos sk. 1962 m. statinio projektas Nr. XV, tačiau šios projektinės dokumentacijos nėra. Pareiškėjas Deklaracijoje pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie Kiemo aikštelės projektą. NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte 1SS2392-(7.5.) nurodyta, jog NŽT negali patvirtinti, kad inžinerinis statinys – Kiemo aikštelė yra padengta asfaltu. Patikrinimo akte Nr. 17ŽV-323 taip pat konstatuota, kad Kiemo aikštelė išlikusi tik iš dalies.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. iš pareiškėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis pareiškėjas yra nekilnojamojo turto – Pastato ir Kiemo aikštelės savininkas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įsigijo Pastatą, o Kiemo aikštelė įgyta pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Deklaraciją. Iš Deklaracijos nustatyta, kad Kiemo aikštelė yra pastatyta pagal 1962 m. statinio projektą Nr. V. Remiantis 2012 m. lapkričio 21 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, Nekilnojamojo turto registre 2012 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo nuosavybės teise įregistruota Kiemo aikštelė, kurią sudaro dvi dalys, t. y. 0,2119 ha ploto aikštelė (statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k“, žemės sklypo Nr. 110 šiaurinėje dalyje) ir 0,0302 ha ploto aikštelė (statinių išdėstymo plane pažymėta raide „k1“).

Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 1963 m. statyta Kiemo aikštelė yra 70 proc. fiziškai nusidėvėjusi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. Š. yra pareiškęs ieškinį dėl Deklaracijos bei statinių teisinės registracijos panaikinimo. Byla 2021 m. vasario 1 d. teismo nutartimi yra sustabdyta. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis R.

Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. B. priklauso pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas Nr. 1), R. Š. priklauso 10458/38572 dalys, o Z. B. 14101/38572 dalys šio pastato. Be to, adresu (duomenys neskelbtini), kaip atskiri turtiniai vienetai yra suformuoti ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise įregistruoti pastatai – gaisrinės postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. 17VĮ-(14.72.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas 0,35 ha ploto žemės sklypas Nr. 106 savarankiškai funkcionuojantiems R. Š. ir Z. B. nuosavybės teise valdomiems Pastatui Nr. 1 bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos Gaisrinės posto bei Pagalbiniam pastatui eksploatuoti ir suprojektuotas 0,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 110 pareiškėjui jo nuosavybės teise valdomiems Pastatui ir Kiemo aikštelės pastatams eksploatuoti.

Kadangi žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr. 110 plotai buvo nurodyti neatsižvelgiant į 2013 m. kovo 18 d. vykusio išvažiuojamojo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo metu (protokolas Nr. 17PRT-(14.17.6.)-3) priimtus sprendimus, NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1089 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“, kuriuo patikslino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų sąrašą, t. y. nurodė, kad suprojektuoto žemės sklypo Nr. 106 plotas yra 0,30 ha (vietoje 0,35 ha), o suprojektuoto žemės sklypo Nr. 110 plotas yra 0,5307 ha (vietoje 0,46 ha).

NŽT Šilutės skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 18 d. skundą ir vykdydamas NŽT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-460-(1.8.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. atliko žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr. 110 patikrinimą vietovėje ir surašė minėtų žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 17ŽN-322 ir Nr. 17ŽN-323. Patikrinus vietovėje minėtų žemės sklypų naudojimą, nustatyta, kad žemės sklype Nr. 110 išlikusi tik Kiemo aikštelės dalis (koordinuoti tik 3 jos likučiai), todėl nustatyti vietovėje minėto statinio tikslių ribų nėra galimybės. Patikrinimo metu nustatyta, kad plačiagabaritei technikai reikalingas tiesioginis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl žemės sklypams, kurių projektiniai Nr. 106 ir Nr. 110, numatytas kelio servitutas, t. y. teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110.

9. Vadovaujantis Metodika, išnagrinėti žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110, su jais besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentai bei kita kartografinė medžiaga. Nustatyta, kad žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 106 ir Nr. 110, plotai, atliktus kadastrinius matavimus, viršija leistiną (ribinę) plotų paklaidą. Susidarius tokiai situacijai nuspręsta, kad reikalingas Projekto patikslinimas dėl suprojektuotų žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 110 ir Nr. 106, ribų ir plotų, pagal patikrinimo metu vietovėje nustatytas ir matininko pažymėtas minėtų žemės sklypų ribas. Žemės sklype, kurio projektinis Nr. 110, pažymėtos esančios aikštelės liekanos. Metodikos 108 punkte nurodyta, kad suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo. Todėl matininkas atliko žemės sklypo ribų patikslinimą tuo metu galiojusios Metodikos nustatyta tvarka.

10. NŽT Šilutės skyrius, atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą bei patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, parengtą patikslinimą, 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė išvadą Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) „Dėl žemės sklypų ribų ir plotų patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“ bei 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1819- (14.17.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“ pakeitė pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą, taip pat patikslino žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr.110 ribas ir plotą projekte. Suprojektuotam sklypui Nr. 110 buvo nustatytas 0,54 ha (vietoj 0,46 ha) plotas, suprojektuotam sklypui Nr. 106 nustatytas 0,29 ha (vietoj 0,35 ha) plotas. Taip pat pakeistos suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 ribos pagal VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 situacijos brėžinį M 1:1000.

11. Apie priimtus sprendimus žemės sklypo Nr. 106 ir žemės sklypo Nr.110 naudotojai buvo informuoti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštais Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) ir Nr. 17SD-5924-(14.17.104.) „Dėl projektinių sprendinių tikslinimo“. 2016 m. spalio 3 d. pareiškėjas NŽT pateikė skundą dėl NŽT Šilutės skyriaus tarnautojų veiksmų/ neveikimo. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. skundą ir įvertinusi aplinkybes, 2021 m. kovo 29 d. pateikė atsakymą Nr. 1SS-(7.22E.) (registracijos Nr. pagal detalius metaduomenis 1SS-470-(5.59 E.)), kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiais galiojančiais teisės aktais vadovaujantis NŽT Šilutės skyrius patvirtino dokumentus, kurių galiojimą pareiškėjas siekia panaikinti.

12. Žemės sklypo Nr. 106 ribos ir plotas, atsižvelgiant į projekto patikslinimą, yra suformuotos ir patvirtintos NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.) „Dėl žemės sklypo (proj. Nr. 106), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Žemės sklypo Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Sklypui nustatytas kelio servitutas – patekimui į projektuojamą sklypą Nr. 110 – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Dalis žemės sklypo, t. y. 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai.

13. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypas Nr. 106 ir jo kadastro duomenys 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nepakeisti ir nenuginčyti.

14. Teismas akcentavo, kad žemės sklypo Nr. 106 ribos ir plotas, atsižvelgiant į projekto patikslinimą yra suformuotos ir patvirtintos NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.) „Dėl žemės sklypo (proj. Nr. 106), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, šis 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas nenuginčytas, yra galiojantis, todėl pareiškėjo siekis padidinti žemės sklypą prie jam priklausančių statinių šio sklypo sąskaita yra visiškai nepagrįstas.

15. Teismas pažymėjo, kad iš 2009 m. rugsėjo 17 d. atsakymo Nr. S2-529-(2.4) „Dėl sutikimo davimo“ matyti, kad NŽT Šilutės skyrius neprieštarauja Pastato pardavimui, o ne Kiemo aikštelės, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Apie Kiemo aikštelę NŽT rašte visiškai nepasisakoma.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu kiemo aikštelės priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams, t. y. kitiems inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Statybos techninio reglamento STR1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, priedo 6 punkte nurodyta, kad statinio – asfalto dangos aikštelių gyvavimo trukmė yra 15 metų. 1963 m. statyta Kiemo aikštelė yra 70 proc. fiziškai nusidėvėjusi. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (patikrinimo metu fiksuotos tik aikštelės liekanos), teismas sutiko su atsakovo skundžiamame sprendime išreikšta nuomone, kad Kiemo aikštelė, kaip statinys, natūroje nėra išlikęs. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kiemo aikštelės danga yra išlikusi pilnai, tačiau tik dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos užpilta žvyro sluoksniu, yra niekuo nepagrįsti.

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, šis principas nustato formalią visų asmenų lygybę, taip pat, kad asmenys negali diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų. Teismas vertino, kad teisių į statinį įgyvendinimas negali būti sutapatintas su pareiškėjo vykdomos veiklos ir turimo turto apimtimi. Toks teisių įgyvendinimas neatitiktų konstitucinio lygiateisiškumo principo, įtvirtinančio formalią visų asmenų lygybę.

18. Teismas akcentavo, kad pagal atsakovo pateiktą informaciją, šiuo metu valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas vadovaujantis Metodikos 6 punktu. Iš naujo nustatant sklypo Nr. 110 plotą ir ribas, vadovaujantis Metodika, būtų suformuotas 0,3885 ha dydžio sklypo plotas (teismui pateikė skaičiavimą pagal galiojančią Metodiką). Likusiam 0,1515 ha plotui galėtų būti suformuotas kitos paskirties žemės sklypas ir parduotas aukcione. Vadinasi, sklypui Nr. 110 nustatytas 0,54 ha plotas yra netgi didesnis, nei būtų nustatytas vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika.

19. Teismas konstatavo, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymus NŽT Šilutės skyrius be esminių trūkumų bei iš esmės teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.), 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) ir 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 17KVR-246-(14.17.67.), o NŽT 2021 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.) (registracijos numeris pagal detalius metaduomenis 1SS-470-(5.59 E.)), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų juos panaikinti. Netenkinus skundo reikalavimų panaikinti ginčijamus NŽT Šilutės skyriaus bei NŽT sprendimus, netenkintas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti NŽT Šilutės skyrių priimti įsakymą, kuriuo būtų patikslintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtintų pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašas, patikslinant 37 pozicijos 5 ir 7 grafose įrašytus skaičius vietoj „0,54“ įrašant „0,5845“.

20. Teismas vertino, jog atmetus pareiškėjo skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. teisės, todėl priteisė jam iš pareiškėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. 21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. NŽT Šilutės skyriui buvo pateikta Kiemo aikštelės kadastro duomenų byla. Ta pati kadastro duomenų byla (įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro registre) buvo pateikta ir kartu su skundu. Kadastro duomenų byloje yra aiškiai užfiksuotas Kiemo aikštelės plotas. Kiemo aikštelė yra tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro registre. NŽT, turėdama šiuos duomenis, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog iš pateiktų dokumentų tariamai negalima nustatyti Kiemo aikštelės padėties ir ribų vietovėje. Iš pateiktos kadastro duomenų bylos yra aiškiai matoma, kad Kiemo aikštelė, priešingai nei teigia NŽT, yra susijusi su Pastatu. Taip pat yra matoma, kad yra aiškios Kiemo aikštelės ribos, kurios nustatomos brėžinyje pateikto mastelio atžvilgiu. Atitinkamos neteisingos išvados buvo padarytos neįvertinus visų kadastro bylos duomenų. Kartu su popierine kadastro duomenų byla Nekilnojamojo turto registrui buvo pateikta jos skaitmeninė versija, kurioje taip pat yra detaliai nurodomi visi reikalingi duomenys. Pareiškėjas pateikė turimus ir pakankamus duomenis tam, kad būtų galima nustatyti Kiemo aikštelės ribas vietovėje.

22.2. Vienas iš Statinio savininkų (kuriam projektuojamas žemės sklypas Nr. 106) yra R. Š.. Minėtas asmuo visais būdais siekia susiprojektuoti kuo didesnį žemės sklypą prie statinio, kuris iki šios dienos yra ne tik nenaudojamas, bet ir avarinės būklės. Siekdamas tai padaryti R. Š. tikslingai užpylė Kiemo aikštelę žvyro ir skaldos sluoksniu, siekdamas imituoti tariamą Kiemo aikštelės susidėvėjimą. Šios aplinkybės yra patvirtintos rašytiniais įrodymas – civilinėje byloje buvo pateiktas R. Š. atsiliepimas, kuriame buvo tiesiogiai nurodyta, kad Kiemo aikštelė R. Š. veiksmais ir iniciatyva buvo sąmoningai užpilta žvyru. R. Š. ėmėsi sąmoningai bloginti Kiemo aikštelės būklę tam, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti teisėtai jam priklausančia teise – prašyti NŽT Šilutės skyriaus suformuoti žemės sklypą po Kiemo aikštele. Tai, kad Kiemo aikštelė po užpiltu žvyro sluoksniu yra pilnai išlikusi patvirtina dar 2016 m. parengta kvalifikuoto statinių eksperto pateikta išvada, kurioje yra aiškiai patvirtinama, jog Kiemo aikštelė yra visiškai išlikusi, tačiau padengta žvyro ir skaldos sluoksniu. Su ankščiau nurodytomis aplinkybėmis NŽT Šilutės skyriaus tarnautojai patikrinimo aktų surašymo metu buvo supažindinti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patikrinti šias aplinkybes tam, kad būtų konstatuotos faktinę situaciją atitinkančios aplinkybės. NŽT tarnautojai žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. 106, vietoje neatliko kontrolinio žvyro sluoksnio nuvalymo, kuris būtų parodęs, jog po R. Š. iniciatyva užpiltu žvyro sluoksniu yra išlikusi Kiemo aikštelės danga. Tai reiškia, jog patikrinimo akte konstatuota itin reikšminga aplinkybė, jog Kiemo aikštelė yra neva išlikusi tik dalinai, buvo padaryta tinkamai ir nuodugniai neištyrus visų aplinkybių.

22.3. Priimant sprendimus ir teismo sprendimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, nukrypta nuo ginčui aktualioje teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį yra svarbu atsižvelgti į tai kokia veikla bus vykdoma ir koks yra realus poreikis formuojamam žemės sklypui; tuo atveju jei yra nustatoma, kad pastatai prie kurių yra prašoma suprojektuoti žemės sklypą yra nenaudojami / naudojami ne pagal paskirtį / neturi aiškios funkcinės paskirties – žemės sklypo projektavimas prie tokių pastatų yra negalimas.

22.4. Pareiškėjas pagrindė faktą, jog jo veiklai yra būtinas prašomo dydžio žemės sklypas. Pareiškėjas yra aktyvus ūkininkas, o jo ūkis šiuo metu sudaro daugiau nei 400 ha deklaruojamų žemės ūkio naudmenų. Pareiškėjas savo ūkio veikloje naudoja 24 sunkiąsias transporto priemones ir žemės ūkio padargus. Būtent todėl pareiškėjui yra būtinas tinkamo dydžio žemės sklypo plotas po Pastatu ir Kiemo aikštele bei aplink juos, tam, kad pareiškėjas galėtų statyti bei aptarnauti visas savo transporto priemones ir žemės ūkio padargus. Pastatas yra naudojamas pagal pradinę ir tikslinę jo paskirtį – tai yra žemės ūkio technikos dirbtuvės. Visame projektiniu Nr. 110 pažymėtame žemės sklype vienintelė tinkama vieta statyti ir aptarnauti transporto priemones yra Kiemo aikštelė. Kitą dalį nurodyto žemės sklypo sudaro minkštas gruntas, kuris objektyviai netinkamas sunkiajai technikai parkuoti. Statinys yra apleistas, neturintis jokios tikslinės paskirties ir nenaudojamas jokioje veikloje.

22.5. Tretieji asmenys be teisinio pagrindo įregistravo žemės sklypą pažymėtą projektiniu numeriu Nr. 106. Kadangi kadastro duomenys buvo įregistruoti neteisėtai (negaliojant teisiniam registravimo pagrindui), pareiškėjo įsitikinimu, tokios registracijos faktas neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo skundo klausimą. Dėl šios priežasties NŽT sprendimuose ir teismo sprendime nurodomi motyvai susiję su registracijos faktu negalėjo ir negali sudaryti pagrindo atmetant pareiškėjo skundą

23. NŽT Šilutės skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsiliepime nurodoma:

24.1. Pareiškėjas apeliaciniam teismui teikia neteisingą faktą, kad sutikimas buvo išduotas ne tik Pastato, bet ir Kiemo aikštelės pardavimui. Atsižvelgus į administracinėje procedūroje priimtus sprendimus buvo nuspręsta projektiniam žemės sklypui Nr. 110 suprojektuoti 0,54 ha ploto žemės sklypą. Teismas neturėjo pagrindo gilintis į tretiesiems suinteresuotiems asmenims suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 106) dydį ar jame esančių statinių būklę, kadangi tai nėra ginčo, pagal pateiktą pareiškėjo skundą, objektas.

24.2. Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis akivaizdu, kad Kiemo aikštelės konkreti buvimo vieta nėra pagrįsta kadastriniais matavimais, todėl nei NŽT, nei teismas negalėjo remtis pareiškėjo pateiktomis nekonkrečiomis prielaidomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde bando įvertinti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. priklausančio statinio būklę, kuris nėra šio ginčo objektas. Kadangi nėra nustatytos aplinkybės, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis statinys būtų visiškai sugriuvęs ar sunykęs, nuosavybės teisė nėra ginčijama, todėl jis yra teisėtas statinio savininkas.

24.3. NŽT, priimdama sprendimus, siekia, kad būtų veikiama taip kaip ir dera viešojo administravimo subjektui, t. y. „galima atlikti tik tai, kas nustatyta įstatyme“, „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“, tuo pačiu įvertindama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bendruosius teisės principus. Didžioji dalis pareiškėjo pateiktų argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su ginčo objektu, todėl juos sunku įvertinti, kadangi byloje nėra pateikti jokie situaciją pagrindžiantys įrodymai.

24.4. NŽT, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, paaiškino ir pagrindė skaičiavimais, kad šiuo metu valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti nustatomas vadovaujantis Metodikos 6 punktu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš naujo nustatant sklypo Nr. 110 plotą ir ribas, vadovaujantis galiojančia Metodika, būtų suformuotas 0,3885 ha dydžio sklypo plotas. Likusiam 0,1515 ha plotui galėtų būti suformuotas kitos paskirties žemės sklypas ir parduotas aukcione. Pareiškėjas viso proceso metu pateiktų skaičiavimų nebandė ginčyti, o teismas jų nepaneigė, todėl naujų sklypo ribų nustatymas būtų nenaudingas pačiam pareiškėjui.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo advokato atstovavimo išlaidas 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

26. R. Š. atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės ir / ar nėra pagrįstos įrodymais. Pareiškėjo teiginius paneigia bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2) dalies, kuria buvo pakeistas pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašas, patvirtintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“, t. y. pakeista 37 pozicija, kurios 5 ir 7 grafose vietoj skaičiaus „0,46“ įrašyta „0,54“, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 17SD-5922-(14.17.104.), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie padarytus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimus; panaikinti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) dalį dėl būtinybės tikslinti žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai 110 ir 106, ribas ir plotus pagal matininko D. V. pažymėtas žemės sklypų ribas; panaikinti NŽT 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.22E.), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT Šilutės skyrių priimti įsakymą, kuriuo būtų patikslintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ patvirtintų pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašas, patikslinant 37 pozicijos 5 ir 7 grafose įrašytus skaičius vietoj „0,54“ įrašant „0,5845“.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.72.2.)-1887 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas 0,35 ha ploto žemės sklypas Nr. 106 savarankiškai funkcionuojantiems R. Š. ir Z. B. nuosavybės teise valdomiems pastatui-dirbtuvėms bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos Gaisrinės posto bei Pagalbiniam pastatui eksploatuoti, taip pat suprojektuotas 0,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 110 V. J. jo nuosavybės teise valdomam Pastatui-Dirbtuvėms eksploatuoti. Pareiškėjo ginčijamu NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2) NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 17VĮ-(14.72.2.)-1887 buvo pakeistas, t. y. suprojektuotam sklypui Nr. 110 buvo nustatytas 0,54 ha (vietoj 0,46 ha) plotas, suprojektuotam sklypui Nr. 106 nustatytas 0,29 ha (vietoj 0,35 ha) plotas. Taip pat pakeistos suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 ribos pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko D. V. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 106 ir Nr. 110 situacijos brėžinį.

30. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas siekia padidinti jam nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimui suprojektuotą žemės sklypą Nr. 110 gretimo sklypo Nr. 106 sąskaita, įvertinęs aplinkybę, jog žemės sklypo Nr. 106 ribos ir plotas yra suformuotos ir patvirtintos NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 17SK-1203-(14.17.110.), šio sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, (įrašas galioja nuo 2018 m. rugsėjo 17) d., dalis žemės sklypo, t. y. 0.1305 ha pagal 2018 m. spalio 26 d. panaudos sutartį Nr. 17SUN-56-(14.17.56.) yra perduota naudotis Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, konstatavo, kad pareiškėjo siekis padidinti žemės sklypą prie jam priklausančių statinių sklypo Nr. 106 sąskaita yra visiškai nepagrįstas.

31. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat priėjo prie išvados, kad statinys, kurio naudojimui suformuoto žemės sklypo dydį pareiškėjas ginčija, t. y. Kiemo aikštelė natūroje nėra išlikęs. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks yra realus poreikis formuojamam žemės sklypui.

32. Teismas atkreipė dėmesį, kad sklypui Nr. 110 nustatytas 0,54 ha plotas yra netgi didesnis, nei būtų nustatytas vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčui aktualioje teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad formuojant žemės sklypus pastatų eksploatacijai ir nustatant jų dydį yra svarbu atsižvelgti į tai, kokia veikla bus vykdoma ir koks yra realus poreikis formuojamam žemės sklypui, tačiau teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad Kiemo aikštelės ribos yra nustatytos, todėl formuojant žemės sklypą, reikalingą šio statinio eksploatavimui, turėjo būti atsižvelgta į šias ribas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik dėl pareiškėjui suformuoto žemės sklypo, būtino statiniams naudoti pagal paskirtį, dydžio.

35. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nustatantis, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

36. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas įtvirtina, kad „prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.“

37. Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties, t. y. jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Tai, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime, reiškia, kad kiekvienu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023).

38. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

39. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktu, parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai.

41. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Jų 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su aptariamu valstybinės žemės sklypo dydžiu, iš esmės yra atkartotos Taisyklių 3 punkte (Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 redakcija), nustatančiame, kad „prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami <...> detaliuosiuose planuose arba <...> žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“

42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kiemo aikštelei naudoti reikalingo žemės sklypo dydžio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas-dirbtuvės ir inžinerinis statinys – Kiemo aikštelė, kurią sudaro dvi dalys, t. y. 0,2119 ha ploto aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta „k“, ir 0,0302 ha ploto aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta „k1“. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kiemo aikštelė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. lapkričio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, nurodytas Kiemo aikštelės plotas, įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į šį statinį. Matininko E. M. 2012 m. lapkričio 20 d. sudarytame statinių išdėstymo plane Kiemo aikštelės ribos nurodytos punktyrine linija, jų ilgiai nenurodyti. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.72.2.)-1887 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, be kita ko, buvo suprojektuotas 0,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 110 pareiškėjui V. J. jo nuosavybės teise valdomam Pastatui-Dirbtuvėms eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad kadastriniai matavimai, pagal kuriuos buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, buvo atlikti neįvertinus Kiemo aikštelės ir viešojo visuomenės svarstymo aptarimo, kuriame buvo nutarta koreguoti projektą pagal vietoje nustatytus duomenis, buvo nuspręsta atlikti patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo rezultatai užfiksuoti NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. žemės patikrinimo akte Nr. 17ŽN-322, kuriame, be kita ko, nustatyti tokie duomenys: Kiemo aikštelė (k) faktiškai nėra išlikusi, asfalto dangos neaptikta, matyti išvažinėta žvyro-žemių danga. Kiemo aikštelėje (k1) išlikusios asfalto nuotrupos, atskiri plotai. Atsižvelgdamas į patikrinimo vietoje nustatytas faktines aplinkybes matininkas D. V. parengė žemės sklypų Nr. 106 ir 110 situacijos brėžinį dėl ribų ir ploto patikslinimo būtinumo teritorijų planavimo dokumente, kurio pagrindu priimtas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2), kuriuo, be kita ko, pareiškėjui suformuoto žemės sklypo plotas padidintas nuo 0,46 ha iki 0,54 ha.

43. Pareiškėjas pateikė skundą, nesutikdamas su suformuoto sklypo dydžiu, nurodydamas, kad jis yra nepakankamas esamiems statiniams naudoti pagal paskirtį. NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundą, 2021 m. kovo 29 d. sprendime Nr. 1SS-(7.22E.) nurodė, kad NŽT Šilutės skyriui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti Kiemo aikštelės ribų ilgiai vietovėje esančių stabilių objektų atžvilgiu ir nėra nustatytos Kiemo aikštelės ribos, posūkio taškų koordinatės, todėl negalima įvertinti, ar žemės sklypo Nr. 110 ribos nustatytos teisingai.

44. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 35-41 punktuose nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotas jų aiškinimo ir taikymo taisykles, turėjo įvertinti, ar pareiškėjo ginčijamu įsakymu nustatytas žemės sklypo, reikalingo pareiškėjui nuosavybės teise valdomiems statiniams naudoti pagal paskirtį, dydis yra teisingas, t. y. vertinti nurodytus duomenis dėl Kiemo aikštelės ribų, vertinti patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kitus byloje esančius duomenis, susijusius su Kiemo aikštelės dydžiu, ribomis, šio statinio būkle, naudojimo paskirtimi ir atlikto vertinimo pagrindu spręsti dėl statiniams naudoti reikalingo sklypo dydžio, tačiau teismas aplinkybių, susijusių su suformuoto sklypo dydžiu, nenagrinėjo ir teisinio vertinimo šiuo klausimu nepateikė.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 1SS-2392-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodoma, jog iš ortofotografinio žemėlapio negalima spręsti, kad inžinerinis statinys – Kiemo aikštelė padengta asfaltu, NŽT atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie statinio nusidėvėjimą, darė išvadą, kad Kiemo aikštelė yra išnykusi. Tačiau teismas nevertino, kokią įtaką nustatytos aplinkybės turi ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens daiktinės teisės naudoti ir valdyti (nuomotis) arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šias teises asmeniui perleisti, t. y. šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014).

47. Taigi, konstatavus, kad statinys neegzistuoja, darytina išvada, jog nėra teisinių prielaidų žemės sklypo formavimui apskritai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su Kiemo aikštelės būkle, jos naudojimo pagal paskirtį galimybėmis, kurių nenustačius nėra galimybės įvertinti pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo.

48. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

49. Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino byloje esančių įrodymų, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo, reikalingo statiniams naudoti pagal jų paskirtį, dydžio nustatymo, t. y. bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.). Visa tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiamas NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 17SD-5922-(14.17.104.) yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie atliktus veiksmus ir priimtą sprendimą dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.72.2.)-1887 pakeitimo, o NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. išvada Nr. 17KVR-246-(14.17.67.) vertintina, kaip tarpinis dokumentas, kurio pagrindu buvo priimtas pareiškėjui teisines pasekmes sukėlęs NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2), todėl šie sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

52. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo ir kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl trečiojo suinteresuoto asmuo prašymas priteisti jam iš pareiškėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė