Legislator Case Law & Legislation
2019-07-10 Nr. AB-14044-3-63-3-01329-2016-9 AI generated

2019-07-10 Nr. AB-14044-3-63-3-01329-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-07-10 Nr. AB-14044-3-63-3-01329-2016-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-07-10 Nr. AB-14044-3-63-3-01329-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. balandžio 27 d. raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ (toliau – ir Raštas), 2) įpareigoti priimti naują sprendimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-494-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01329-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 54.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. balandžio 27 d. raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ (toliau – ir Raštas), 2) įpareigoti priimti naują sprendimą.

Atsakovas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Klaipėdos RATC atstovas į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar kt.

Atsakovo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atstovė prašė pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą, nes pareiškėjo atstovas neatvyko ir nepateikė nuomonės dėl skundžiamo Rašto aktualumo. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T11-395 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą, patvirtintą Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TII-672, ir pareiškėjas apie tai žino.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą dėl Vyriausybės atstovo 2016 m. gegužės 24 d. Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. LVAT panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria administracinės bylos dalis dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2016 m. gegužės 24 d. Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ panaikinimo nutraukta ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį pakeitė ir ją išdėstė taip: „Pareiškėjo prašymo dalį dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje sprendimo, įforminto 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. balandžio 27 d. raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, kuriuo atsisakyta nagrinėti Klaipėdos RATC 2016 m. balandžio 27 d. raštą (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo)“ atmesti kaip nepagrįstą.“

Teismas pažymėjo, kad ši byla iš naujo nagrinėtina dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2016 m. gegužės 24 d. Rašto dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Teismas nustatė, kad Taryba 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T11-395 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TII-672 “Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo” (išdėstyta nauja redakcija). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai priėmus minėtą 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T11-395, kuriuo pakeistas ankstesnis Tarybos sprendimas, pareiškėjas nepateikė prašymo dėl atsisakymo nuo savo 2016 m. birželio 8 d. prašymo dalies, kuri nagrinėtina po LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo, ir pareiškėjas nenurodė, ar teisme nagrinėtinas ginčas jam dar aktualus po minėto Tarybos sprendimo priėmimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, atstovo neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys nežinomos. Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino, jog pareiškėjo atstovui neatvykus į teismą, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu. Šios nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųstas 2019 m. balandžio 9 d. ir įteiktas 2019 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas, žinodamas apie 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, kad jo atstovui neatvykus į teismą, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu, savo nuomonės dėl ginčo dalyko aktualumo nenurodė. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šios bylos negalima išspręsti pagal esančią byloje medžiagą teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas teismo iš naujo nagrinėjamoje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

II. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Teismas nenurodė motyvų, jog nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės pareiškėjui nedalyvaujant.

Pareiškėjas pabrėžė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl faktinių aplinkybių, o tik dėl teisės taikymo ir aiškinimo. Proceso šalių dalyvavimas posėdyje žodinio proceso tvarka neturi reikšmės ginčo išsprendimui, nes visi argumentai yra išdėstyti raštu. Be to, ginčas nagrinėjamas nuo 2016 m.

Atsakovas Vyriausybės atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai priėmus minėtą 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T11-395, kuriuo pakeistas ankstesnis Tarybos sprendimas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, pasikeitė prašymo dalykas ir pagrindas. Pasikeitus prašymo dalykui pareiškėjas turėtų tikslinti savo prašymą, atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T11-395 nuostatas. Atsakovas pabrėžia, kad dėl pasikeitusių administracinio ginčo aplinkybių pareiškėjas savo nuomonės nepateikė.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 5 punktu. Teismas negalėjo taikyti ABTĮ 78 straipsnio 5 dalies ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi atsakovo atstovas į teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarp šalių ginčas yra kilęs dėl teisės taikymo ir aiškinimo, nes pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vyriausybės atstovo Raštą ir įpareigoti priimti naują sprendimą negali būti traktuojamas kaip ginčas dėl teisės taikymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas galėjo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, todėl nepagrįstai paliko Klaipėdos RATC prašymą nenagrinėtu šios bendrovės atstovui neatvykus į teismo posėdį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kai, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (liet. savo iniciatyva) (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pvz., pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, jog Klaipėdos RATC atstovui neatvykus į teismo posėdį, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apie posėdžio laiką ir datą buvo informuotas, be to, teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį pareiškėjas gavo 2019 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas, žinodamas apie 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, kad jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu, savo nuomonės dėl ginčo dalyko aktualumo nenurodė.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumą, pažymi, kad teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad jam neatvykus į teismo posėdį, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu. Nors teismas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių teismas negali bylos išnagrinėti pagal joje esančią medžiagą, ir nepateikė motyvų 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje taip, kaip reikalaujama pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau pareiškėjui šiuo atveju buvo išaiškinta ir jam buvo žinoma apie tai, kad neatvykus į posėdį, jo prašymas bus paliktas nenagrinėtu. Tačiau pareiškėjas (jo atstovas) į posėdį neatvyko, taip pat neinformavo teismo apie nedalyvavimą posėdyje, bei nepateikė savo nuomonės dėl pasikeitusių administracinio ginčo aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjui keliamas ginčas yra vis dar aktualus po LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutarties ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T11-395, kuriuo pakeistas ankstesnis Tarybos sprendimas, priėmimo.

Taigi nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nenurodė aplinkybių bei motyvų, dėl kurių negalėjo išspręsti bylos pagal joje esančią medžiagą, kaip tai numato Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vis dėlto pareiškėjas apie būtiną dalyvavimą teismo posėdyje buvo informuotas, o byloje duomenų, jog pareiškėjui ginčas yra vis dar aktualus, nėra. Pareiškėjo elgesio modelis taip pat nepatvirtina, kad iškelto ginčo nagrinėjimas teisme – būtinas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai teismas paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius