1af3fa1e-c033-4bd8-a0c9-256c19a65a17 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1825-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02245-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1; 121.14; 121.21., (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės K. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2390-214/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei K.

V., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, A. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 620,88 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-01-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovės, vairavusios automobilį M.

B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta A. J. priklausanti transporto priemonė S. L. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieÅ¡kovÄ . AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, nustatė Å¡io eismo įvykio metu A. J. padarytos žalos dydį – 3 620,88 Lt ir jam iÅ¡mokėjo tokio dydžio iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, remdamasis paslaugų sutarties 2.1.3. punktu, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ jos iÅ¡mokėtÄ 3 620,88 Lt iÅ¡mokÄ ir regreso teise kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 3 620,88 Lt nuostolių atlyginimÄ regreso teise, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 109 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 39 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs atsakovės bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė,  neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone padariusi žalos trečiojo asmens turtui, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Atsakovės atsakomybė ieÅ¡kovui Å¡iuo atveju atsiranda dėl to, kad ji neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų, t. y. naudojo neapdraustÄ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę.

Atsakovė pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir tai, kad jos transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau su nustatytu žalos dydžiu sutiko tik iÅ¡ dalies, t. y. sutiko atlyginti žalÄ tik dėl eismo įvykio deklaracijoje nurodytų automobilio sugadinimų – priekinio bamperio ir deÅ¡inės pusės sparno ir nesutiko atlyginti kitų automobilio sugadinimų, nes jie deklaracijoje nebuvo nurodyti. Teismas atmetė Å¡iuos atsakovės argumentus, ir sprendė, kad eismo įvykio deklaracijos 11 p. nurodomi matomi transporto priemonės sugadinimai.

Kadangi eismo įvykis įvyko žiemos laikotarpiu, kai automobilis S. L. neabejotinai buvo apneÅ¡tas purvu, todėl automobilių kontaktas visa automobilio S. L. deÅ¡ine puse, apgadinant abejas deÅ¡inės pusės dureles bei kitas detales, iÅ¡ karto po eismo įvykio galėjo bÅ«ti ir aiÅ¡kiai nematomas. Be to, trečiasis asmuo, vairavęs automobilį S. L., paaiÅ¡kino, kad atsakovė eismo įvykio metu savo automobiliu perbrėžė per visÄ jo automobilį ir sulaužė apsaugas. Teismas nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta rodyklė dėl automobilio viso deÅ¡inio Å¡ono sugadinimo, o atsakovė, teigdama, kad ji Å¡ios rodyklės nepažymėjo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas byloje pateiktų nuotraukų nelaikė įrodymais, pagrindžiančiais ieÅ¡kovo reikalavimus ar atsakovės atsikirtimus, kadangi iÅ¡ jų nėra galimybės aiÅ¡kiai nustatyti automobilio sugadinimus. Teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vėliau apžiÅ«rint automobilį ir nustatant kitus jo sugadinimus, galėjo bÅ«ti nekviečiama, kadangi ji, bÅ«dama asmeniu, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama iÅ¡moka, pati turėjo pateikti ieÅ¡kovui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Teismas vertino, kad atsakovės automobilį užmetus nevalytame nuo sniego kelyje tokio automobilių kontakto pasėkoje galėjo būti padaryti transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyti automobilio S. L. sugadinimai, bei kad iš karto po autoįvykio galėjo būti nepastebėti visi sugadinimai, nes eismo įvykio dalyviai neabejotinai buvo sutrikę, automobilis apneštas kelio purvu, o įrodymų, kad automobilis S. L. galėjo būti apgadintas kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis nepateikta.

Todėl teismas sprendė, kad automobilio ekspertizėje - sÄ matoje nurodyta automobilio remonto (darbų ir detalių) kaina 3 620,88 Lt yra pagrįsta, kuriÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovas atlygino atsakovės padarytÄ Å¾alÄ ir todėl turi regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas nepakankamai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus ir netinkamai juos įvertinus. Nurodo Å¡iuos skundo argumentus:1) Teismas savo iÅ¡vadas grindė tik ieÅ¡kovo pateiktais rodymais, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp trečiojo asmens duotų parodymų teismo posėdžio metu ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. PraneÅ¡ime apie eismo įvykį trečiasis asmuo nurodė, kad jam važiuojant automagistrale atsakovės automobilis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alikelės, nepraleido jo automobilio, ko pasėkoje buvo sugadinta jo vairuojamo automobilio deÅ¡inė pusė, o teisme paaiÅ¡kino, kad atsakovės automobilį staiga užmetė į autostradÄ , jis bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, sugebėjo iÅ¡vengti tiesioginio smÅ«gio, užkliuvo tik sparnas ir priekinis buferis, paskui automobilį nuplovus ekspertai pastebėjo visÄ perbrauktÄ Å¡onÄ .   Teismas neįvertino tai, kad apie eismo įvykį praneÅ¡ta praėjus trims dienoms po įvykio ir kad trečiasis asmuo nekliudomai naudojosi transporto priemone.

Teismas nevertino nuotraukų, kuriose matyti automobilio sugadinimai, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi ir kuo remiantis pirmos instancijos teismas nustatė transporto priemonės sugadinimus, ir ar tie sugadinimai atitinka įvykio vietoje patirtus sugadinimus. Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis įvykio vietos deklaracijos 11 punktu, kur yra nurodomi transporto priemonės sugadinimai. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad automobilio apgadinimai po eismo įvykio iš karto galėjo būti aiškiai nematomi, kadangi autoįvykis įvyko žiemos laikotarpiu, kai transporto priemonė buvo apnešta purvu.

Ji teigia priešingai, kad sugadinimai iš karto po įvykio turėjo būti matomi, nes tai buvo nauji nubrozdinimai, todėl jų negalėjo apnešti joks purvas, nes automobilis sustojo ir niekur nevažiavo. Be to, teismas visiškai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovės automobilis visiškai nebuvo apgadintas ir jam nebuvo padaryti jokie sugadinimai.2) Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovei 2012-06-20 buvo pateikta pretenzija dėl išmokėtos sumos sumokėjimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad ši pretenzija atsakovei įteikta.

Todėl buvo pažeista ir ikiteisminė procedÅ«ra, nei ieÅ¡kovas, nei draudimo kompanija nepasiÅ«lė atsakovei jokio bendradarbiavimo. Atsakovė, neturėdama informacijos apie žalos paskaičiavimÄ , neturėjo galimybės kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė per 3 darbo dienas nepranešė ieÅ¡kovui apie padarytÄ eismo įvykį ir todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas jai nedalyvaujant, kadangi apie įvykį buvo praneÅ¡ta UAB „ERGO Lietuva“, tačiau teismas atsisakė iÅ¡reikalauti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, susijusių su autoįvykio metu trečiajam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimu ir žalos dydžio nustatymu, yra nepagrįsti. Žala nustatyta, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ specialisto suraÅ¡ytu transporto priemonės apžiÅ«ros protokolu, ,,AUDATEX“ kompiuterine programa sudaryta remonto vertės sÄ mata, atsižvelgiant į automobilio gamintojo nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas.

Fotonuotraukos, užfiksuojant žalos dydį, yra pagalbinė priemonė, jos yra aktualios tais atvejais, kai žalos apskaičiavimo momentu negalima vizualiai apžiÅ«rėti transporto priemonės. IeÅ¡kovas pažymi, kad eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, kuriuo remiantis nustatomas atsakingas už eismo įvykį asmuo, o ne eismo įvykio metu padarytos žalos dydis, joje nenumatyta pakankamai vietos fiksuoti visus transporto priemonės sugadinimus. Be to, deklaracijoje, kuriÄ pasirašė abi eismo įvykio pusės, yra pažymėtas automobilio S. L. visos deÅ¡inės pusės Å¡ono sugadinimas, taip pat nurodyti ir atsakovės transporto priemonės sugadinimai, nors ji teigia prieÅ¡ingai.

IeÅ¡kovas pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o apeliantė jokių savo abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio metu automobiliui padarytos žalos dydis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovė turėjo pareigÄ apie žalos padarymÄ informuoti biurÄ (ieÅ¡kovÄ ), tačiau to nepadarė, todėl žalos atlyginimo klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiama jai nedalyvaujant.

Atsakovės praneÅ¡imas apie eismo įvykį UAB „ERGO Lietuva“ nėra tinkamas praneÅ¡imas, kadangi jis pateiktas draudikui, kuris po įvykio apdraudė atsakovės civilinę atsakomybę. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nereikalaujama, kad apžiÅ«roje dalyvautų atsakingas už žalÄ asmuo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti teismo sprendimÄ . Byloje nustatyta, kad 2012-01-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovės, vairavusios automobilį M. B. S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta trečiajam asmeniui A. J. priklausanti transporto priemonė S. L. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Ä®vykio metu atsakovės vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 20–21), todėl dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieÅ¡kovÄ .

Å ių aplinkybių atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu (b. l. 24–26), nustatė Å¡io eismo įvykio metu A. J. padarytos žalos dydį – 3 620,88 Lt (b. l. 27–28, 33–34) ir jam iÅ¡mokėjo tokio dydžio iÅ¡mokÄ (b. l. 36). Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija nustatytÄ Å¾alos dydį. Dėl žalos dydžio pagrįstumo Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡komos žalos dydį, su kuo nesutinka atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.  Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl žalos dydžio, bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, toliau nurodoma TPVCAPDÄ®) 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį.

Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme yra įtvirtinta draudiko, Å¡iuo atveju draudikų biuro teisė nustatyti žalos dydį, vadovaujantis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas žalos dydį nustatė, nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos, todėl tokie įrodymai laikyti patikimais ir pakankamais žalos dydžiui pagrįsti. Å iuo atveju eismo įvykio metu trečiojo asmens A. J. turtui - automobiliui padaryta žala buvo nustatyta pagal AB „Lietuvos draudimas“, veikiančios paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, pagrindu (b. l. 24–26), suraÅ¡ytÄ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ (b. l. 27–28), kuriuo remiantis kompiuterinės programos bÅ«du buvo sudaryta remonto darbų sÄ mata (b. l. 33–34).

Kadangi transporto priemonė buvo apžiūrėta vizualiai, todėl tokios apžiūros metu nustatyti sugadinimai pripažintini nustatytais tinkamai ir pagrįstai, o fotonuotraukos, vertinant automobilio sugadinimus, tėra šalutinė priemonė ir negali paneigti vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę nustatytų sugadinimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio sugadinimus ir padarytos žalos dydį, pagrįstai nesivadovavo nuotraukomis, kuriomis atsakovė grindžia savo atsikirtimus, ginčydama žalos dydį.             Atsakovės nurodomi argumentai, jog teismas neįvertino tai, kad trečiasis asmuo A.

J. apie eismo įvykį pranešė praėjus trims dienoms po įvykio, ir todėl jis galėjo nekliudomai naudotis transporto priemone ir patirti kitos žalos, tėra tik atsakovės iÅ¡sakyta tam tikra prielaida, kuri nepagrįsta jokiais nei pirminiais, nei iÅ¡vestiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 2 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo iÅ¡saugoti sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiÅ«rės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiÅ«rėti sugadintÄ ar sunaikintÄ turtÄ .

Todėl turėtų bÅ«ti pateikti įrodymai, kad nukentėjęs asmuo nevykdė Å¡ios pareigos, tačiau tokių duomenų nėra, o prielaidomis grįsti teismo sprendimÄ negalima. Atsakovė kartu nepagrįstai teigia, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino, jog jos automobilis, taip pat dalyvavęs eismo įvykyje, buvo visiÅ¡kai nesugadintas, kadangi tai paneigia eismo įvykio deklaracijos duomenys, kurios 10 ir 11 skyriuose užfiksuota smÅ«gio vieta ir atsakovės automobilio sugadinimai.               Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant eismo įvykio deklaracijos duomenis apie eismo įvykio metu trečiojo asmens A.

J. automobiliui padarytus sugadinimus. Atsakovė teigia, kad žalos dydis turėjęs bÅ«ti nustatytas bÅ«tent pagal eismo įvykio deklaracijos 11 skyriuje užfiksuotus sugadinimus. Tačiau Å¡iame deklaracijos skyriuje nurodomi tik matomi sugadinimai, o nurodant smÅ«gio į trečiojo asmens A. J. automobilį vietÄ eismo įvykio deklaracijos 10 skyriuje yra pažymėta visa deÅ¡inė automobilio pusė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie atsakovės atsikirtimai yra nepagrįsti.

Be to, eismo įvykio deklaracijoje nurodyti sugadinimai nepaneigia įstatyme numatytos žalos ir jos dydžio nustatymo tvarkos, t. y. žalÄ nustatyti, vadovaujantis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais. Kaip nurodyta, TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija yra svarbi, nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, todėl padaryta žala ir jos dydis turi bÅ«ti nustatytas remiantis ne vien eismo įvykio deklaracija, bet neabejotinai apžiÅ«rėjus automobilį ir tokiu bÅ«du nustačius jo sugadinimus.

             Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų prieÅ¡taravimų trečiojo asmens A. J. paaiÅ¡kinimuose (dėl automobilių kontakto vietos). Nustatant dėl automobilio sugadinimo eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ svarbu nustatyti, kokie buvo padaryti sugadinimai, o tai yra nustatyta byloje pateiktais objektyviais Å¡iÄ aplinkybę tiesiogiai patvirtinančiais įrodymais – eismo įvykio deklaracija, transporto priemonės apžiÅ«ros protokolu – kurie yra tinkami ir pakankami įrodymai iÅ¡vadai apie trečiojo asmens A.

J. turtui - automobiliui padarytÄ Å¾alÄ pagrįsti.              Dėl atsakovės pažeistos teisės dalyvauti nustatant žalÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįvykdė įstatyme numatytos pareigos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui. TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

Tokių duomenų byloje nėra pateikta, o atsakovė teigdama, kad ji pranešė apie padarytÄ Ä¯vykį, be pagrindo remiasi savo 2012-02-20 paaiÅ¡kinimu UAB „ERGO Lietuva“ (b. l. 20), kadangi tai praneÅ¡imas draudikui, kuris transporto priemonę apdraudė po eismo įvykio (b. l. 21), o ne praneÅ¡imas draudikų biurui, kuris atsakovei neapdraudus transporto priemonę, tapo atsakingu už jos padarytÄ Å¾alÄ . Todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant, kÄ ir numato įstatymas.

             Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo pateikti įrodymai apie pretenzijos dėl žalos atlyginimo jai įteikimÄ yra neesminiai, kadangi TPVCAPDÄ® to nenumato, Å¡is įstatymas nenumato ir atsakovės nurodomos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ pareikÅ¡ti pretenzijÄ .             Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Nijolia Indreikienė                                                                                                                                 Â