2017-04-05 Nr. AB-7836-3-61-3-02123-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė

byla Nr. A-645-525/2017

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-02123-2015-9

Procesinio

sprendimo kategorija 1.1.2, 30.4, 30.5, 59.1.3

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio

5 d.

Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas)

ir Dalios Višinskienės,

teismo

posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

pagal pareiškėjos UAB „2 plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje

pagal pareiškėjos UAB „2 plius“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos

Vyriausybei (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto

plėtojimu, kompensavimo komisijai), kuriai atstovauja Energetikos ministerija,

kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija, trečiajam suinteresuotajam

asmeniui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, dėl sprendimo panaikinimo ir

įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame

prašė:

1) panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Išlaidų,

susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu,

kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 17R-3,

2) grąžinti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš

naujo ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą kompensuoti 27 484 Eur (94

896,80 Lt) išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartį

dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 579 Eur (2 000 Lt) išlaidų, susijusių su

prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu.

Paaiškino, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 13 d.

kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu išduoti

leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketindama įrengti ir

eksploatuoti apie 300 m2 ploto saulės fotomodulius (saulės šviesos

energijos elektrinę iki 30 kWh galios). 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjai buvo

išduotas leidimas, tačiau ji nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos energijos

gamybos pajėgumų, kadangi elektrinės eksploatavimas tapo ekonomiškai

nerentabilus. 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą kompensuoti patirtas

išlaidas saulės šviesos energijos elektrinei įrengti. Komisija išnagrinėjo

pareiškėjos prašymą ir 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė

kompensuoti išlaidas už sumokėtą valstybės rinkliavą, Energetikos ministerijos

išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir kitas išlaidas (už

Registrų centro paslaugas), iš viso 116 Lt, o nekompensuotinomis pripažino

išlaidas už sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl

elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) ir išlaidas, susijusias su prašymo

išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (2 000

Lt).

2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimą Nr.

17R-836 pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo

2015 m. sausio 26 d. sprendimu byloje Nr. I-2145-643/2015 skundas buvo

patenkintas, 2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-836 dalis buvo

panaikinta ir pareiškėjos prašymas perduotas nagrinėti iš naujo.

2015 m. kovo 10 d. Komisija, pakartotinai

išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymą kompensuoti išlaidas,

sprendimu Nr. 17R-3 prašymą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja: 1) neišnaudojo

visų galimų teisinių galimybių, nustatytų CK dėl avansinių mokėjimų

susigrąžinimo; 2) nepateikė dokumentų, liudijančių avansinių mokėjimų

pagrįstumą; 3) nesiėmė aktyvių veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti; 4)

elgėsi neapdairiai (neįsitikino, ar rangovas turėjo pagrįstų išlaidų ir patyrė

realius nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu); 5) dokumentais neįrodė

ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.

Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. kovo 10 d.

Komisijos sprendimas Nr. 17R-3 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išlaidas,

reikiamus pateikti dokumentus dėl išlaidų kompensavimo bei Komisijos

kompetenciją apibrėžia 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos

elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir

Aprašas). Jame nereikalaujama pateikti įrodymus apie ketinimą susigrąžinti

sumokėtus avansinius mokėjimus, taip pat įrodymus apie rangovo patirtas

išlaidas vykdant rangos sutartį. Priimdama skundžiamą sprendimą Komisija

plečiamai aiškino Aprašo nuostatas ir viršijo savo kompetenciją.

Pareiškėja paaiškino, kad Komisija neatsižvelgė

į objektyvią situaciją, susiklosčiusią vykdant saulės energijos elektrinių

projektus 2012 ir 2013 m. 2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja sudarė

pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, pagal

kurią ši įmonė įsipareigojo parduoti ir įrengti pareiškėjai 30 kWh galios

saulės šviesos energijos elektrinę, parengti dokumentus elektros gamybos bei

pajėgumų plėtimo leidimui, privalomoms licencijoms gauti ir kt. Pareiškėja,

vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį, pagal pateiktas išankstinio mokėjimo

sąskaitas 2012 m. rugpjūčio 8 d. pervedė pardavėjui 35 404,60 Lt ir 2012 m.

rugsėjo 7 d. dar 61 492,20 Lt, iš viso 96 896,80 Lt. Nurodytų avansinių sumų

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ negrąžino.

Pareiškėja nurodė, kad Komisija visiškai

neatsižvelgė į tai, kad per trumpą laiką pareiškėja neturėjo galimybių

išreikalauti nei informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens patirtas

išlaidas vykdant rangos sutartį, nei sumokėto avanso, tuo labiau kad sutartis

buvo nutraukta ne dėl šalių kaltės, o dėl nenumatyto teisinės reglamentacijos

pakeitimo, ribojant saulės elektrinių plėtrą. Prieš sudarant 2013 m. kovo 26 d.

susitarimą dėl sutarties nutraukimo su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

ne vieną kartą vyko žodinės derybos, kurių metu buvo keltas klausimas dėl

sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

nesutiko grąžinti gautų avansinių mokėjimų, motyvuodama sutartiniais šalių

įsipareigojimais, be to, laikėsi pozicijos, kad, nesusitarus geranoriškai dėl

sutarties nutraukimo ir reikalaujant grąžinti avansinius mokėjimus, reikalaus

teisminiu būdu vykdyti sutartį bei sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikti

duomenis apie jos patirtas išlaidas prašė tiek žodžiu, tiek ir raštu, pateikusi

2013 m. kovo 18 d. prašymą, tačiau UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

nepateikė nuostolius patvirtinančių dokumentų, motyvuodama sutartinių sąlygų su

saulės elektrinių įrangos gamintojais (tiekėjais) konfidencialumu. Pareiškėjai

buvo paaiškinta, kad nurodyti pinigai panaudoti saulės elektrinių įrangai

įsigyti, darbuotojų atlyginimams, jų mokymams ir kitoms veiklos išlaidoms

padengti. Priverstinai išreikalauti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

nurodytus tokio pobūdžio dokumentus teisinės galimybės nėra.

Taip pat paaiškino, kad 2 000 Lt už prašymo

išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą buvo

užskaityta iš sumokėtų avansinių mokėjimų. Atskiro pavedimo nebuvo. Trečiasis

suinteresuotas asmuo prašymą parengė, o pareiškėja leidimą gavo, todėl šios

išlaidos turėjo būti kompensuotos.

Atsakovas su skundu nesutiko.

Nurodė, kad Komisija prašymus dėl išlaidų,

susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja Apraše

nustatyta tvarka. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi

pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš sprendimų: 1)

kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.1 punktas); 2) iš dalies

kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.2 punktas); 3) atmesti

pareiškėjo prašymą (Aprašo 20.3 punktas). Įvertinus Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų

nuostatas, galima apibendrintai teigti, kad šių Aprašo punktų nuostatos

Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų

avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo

kompensavimo, kurie buvo skirti materialiajam turtui (elektros įrenginiams ir

kitai projektui būtinai įrangai) įsigyti arba atsiskaityti už darbus

(paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie

elektros tinklų. Komisija, laikydamasi Aprašo nuostatų reikalavimų, nagrinėdama

prašymus kompensuoti išlaidas, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir

negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet,

kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų

sumokėti avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimai (susitarimai dėl sumokėtų

avansų negrąžinimo) yra pagrįsti bei atitinkantys Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas

nuostatas, nustatančias, kad civilinių teisinių santykių subjektai,

įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo,

protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais, kai įstatymai

nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti

tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo,

protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija, vadovaudamasi Aprašo

nuostatomis, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar prašomos kompensuoti

išlaidos yra pagrįstos, todėl siaurinantis Komisijai suteiktų įgaliojimų ir

diskrecijos aiškinimas turėtų būti laikomas nepagrįstu.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje

Nr. A-157-525/2015 yra konstatavęs, kad, sistemiškai aiškinant Aprašo 5,

5.1–5.7, 6 ir 20 punktų nuostatas, darytina išvada, kad Komisijai suteikta teisė

vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios

su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra

nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų

išlaidų dydžio, be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai

nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir 6 punktuose.

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos 2013 m.

kovo 26 d. susitarimas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl 96

896,80 Lt (28 063,25 Eur) dydžio avanso negrąžinimo galėtų būti laikomas

atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama

sutartinius įsipareigojimus patyrė faktines tokio dydžio išlaidas. Komisija

pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip

nepagrindžiančius 96 896,80 Lt (28063,25 Eur) dydžio išlaidų (sumokėti ir

negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto

plėtojimo) patyrimą, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių

išlaidų nekompensuoti.

Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes

siekti susigrąžinti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sumokėtus

avansus ar jų dalį arba išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kokio dydžio

sąnaudas patyrė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, vykdydama sutartį.

Pareiškėjos argumentai, kuriais remdamasi prašo panaikinti Komisijos 2015 m.

kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-3 dalį dėl nekompensuotų 2 000 Lt (579,24 Eur), t.

y. išlaidų, kurias įvardija kaip susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti

elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, taip pat laikytini

nepagrįstais. Pareiškėja Komisijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atliko darbus, susijusius su prašymo

išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, t. y.

nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti

dokumentai, kuriais remdamasi Komisija galėtų objektyviai nustatyti, kas ir

kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6

d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 120806/4 nenumatyta darbų, susijusių su

prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu,

vertė, o pareiškėja pateiktame 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 09-25/1 (reg.

Nr. 15R-4569) nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2012 m.

rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 120806/4; 2012 m. rugpjūčio 8 d.

mokėjimo nurodymas Nr. 08081156 35 404,60 Lt (10 253,88 Eur) sumos (avansas

pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.); 2012 m. rugsėjo 7 d.

mokėjimo nurodymas Nr. 09071031 61 492,20 Lt (17 809,37 Eur) sumos (avansas

pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.)) buvo pateikti su pirminiu

2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymu kompensuoti išlaidas (reg. Nr. 15R-779), o kitų

dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, nėra.

Nurodė, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjos

pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 4 punkto nuostatomis, pagrįstai

nusprendė nekompensuoti 2 000 Lt (579,24 Eur), kadangi nebuvo pateikti išlaidų,

susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus parengimu, patyrimą ir jų faktinį dydį pagrindžiantys dokumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Pateikė iš esmės tuos pačius teisinius motyvus kaip ir pareiškėja.

Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio–2013 m. kovo

mėnesiais patyrė 132 600,43 Lt veiklos išlaidų (patalpų nuoma, IT ir susijusios

paslaugos, telefoninio ryšio operatoriaus išlaidos, valymo paslaugos, kuras ir

susijusios paslaugos) bei pirko ir užsakė prekes saulės elektrinių projektams

vykdyti (bendra suma – 6 593 320,43 Lt). Minėtu laikotarpiu priskaičiuotas

darbo užmokestis sudarė 569 398,55 Lt, draudėjo socialinio draudimo įmokos

siekė 176 399,67 Lt, įmokos į garantinį fondą – 1 138,80 Lt. Nurodė, kad

pareiškėjos sumokėtas avansas, nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, liko

jai kaip kompensacija už dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.

II. Vilniaus apygardos

administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos uždarosios

akcinės bendrovės „2 plius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis byloje surinktais

įrodymais teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja ir UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr.

120806/4 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos

ministerijos gauti gamybos leidimą, o pareiškėja įsipareigojo už prekes bei

atliktus darbus sumokėti pardavėjui 189 000 Lt. Šalys sutarė, kad apmokėjimas

bus atliekamas per penkis kartus: 35 500 Lt sumos avansas per 5 dienas nuo

sutarties pasirašymo dienos, 61 500 Lt sumokama iki 2012 m. rugsėjo 1 d., 20

proc. sumos sumokama iki 2012 m. spalio 1 d. dienos, 20 proc. sumos sumokama

iki 2012 m. lapkričio 1 d. dienos, likusi dalis sumokama per 10 dienų nuo

saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.

2012 m. rugpjūčio 8 d.

mokėjimo nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

35 404,60 Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4. 2012 m. rugsėjo 7 d. UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ pateikė pareiškėjai 96 896,80 Lt sumos PVM

sąskaitą faktūrą (N Serija ITP Nr. 051381). 2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo

nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61 492,20

Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4.

2013 m. rugpjūčio 22 d.

pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prašymą kompensuoti

išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu: 2 000 Lt išlaidų,

susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus parengimu, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos

ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 96 896,80

Lt sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės

projekto plėtojimo ir 16 Lt išlaidų už išrašus iš VĮ Registrų centro.

2013 m. rugsėjo 20 d.

raštu Nr. 2R-2831 Valstybinė energetikos inspekcija paprašė pareiškėjos

pateikti šiuos papildomus paaiškinimus ir/ar dokumentus: atliktų darbų aktą

ir/ar PVM sąskaitą faktūrą, papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl patirtų

išlaidų ir/ar įsigytų įrenginių vertės nustatymo, įrodymus, patvirtinančius,

kad sumokėtas avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas, 2 000 Lt sumokėjimą

patvirtinantį dokumentą ir atliktų darbų aktą ar sąskaitą faktūrą.

2013 m. rugsėjo 25 d.

raštu Nr. 09-25/1 pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai

kopijas sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, kuriose nurodyta, kad mokamas

avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120806/4, ir 2013 m. kovo 26 d.

susitarimo dėl sutarties nutraukimo kopiją, kurioje nurodyta, kad pagal

pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtas avansas grąžinamas nebus. Be to, pareiškėja

paaiškino, kad 2 000 Lt sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti su

pirminiu prašymu, o atskirų dokumentų pagrįsti minėtą sumą nėra, nes pardavėjas

užskaitė ją iš sumokėto avanso.

Komisija 2013 m. spalio

24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos

patirtas išlaidas, t. y. 116 Lt.

Pareiškėja, nesutikdama

su Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836, kreipėsi į Vilniaus

apygardos administracinį teismą, šis 2015 m. sausio 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje

Nr. I-2145-643/2015 pareiškėjos skundą patenkino visiškai, 2013 m. spalio 24 d.

Komisijos sprendimo Nr. 17R-836 dalį panaikino ir pareiškėjos prašymą perdavė

nagrinėti iš naujo.

2015 m. kovo 3 d. posėdyje Komisija

pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymo Nr. 15R-779 dalį. Komisija, išklausiusi pareiškėjos atstovų

paaiškinimų, atsižvelgusi į 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos

administracinio teismo sprendimą ir vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, 2015 m. kovo

10 d. sprendimu Nr. 17R-3 nutarė nekompensuoti pareiškėjos patirtų išlaidų,

susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus parengimu (579,24 Eur), nes šios išlaidos nėra pagrįstos, kadangi

nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys šių darbų atlikimą ir jų kainą;

nekompensuoti pareiškėjos sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal

sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo už 28 063,25 Eur sumą, nes pareiškėja

neišnaudojo visų teisinių galimybių, nustatytų CK, dėl avansinių mokėjimų ar jų

dalies susigrąžinimo, nepateikė dokumentų, kurie liudytų avansinių mokėjimų pagrįstumą,

nesiėmė aktyvių veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai

(neįsitikino, ar rangovas turėjo pagrįstų išlaidų ir patyrė nuostolių,

susijusių su sutarties nutraukimu) bei dokumentais neįrodė savo ketinimų

(veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus.

Teismas rėmėsi Lietuvos

Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr.

XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos

įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo

įgyvendinimo įstatymu (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija,

toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), taip pat LR Vyriausybės patvirtintu Išlaidų,

susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu.

Pažymėjo, kad pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos,

patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir

patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pagal

Aprašo 3 punktą išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos

energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Pažymėjo, kad Aprašo

5.4 punkte nurodyta viena iš kompensuotinų išlaidų kategorijų: investicijos į

materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros

įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai

susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši

kategorija detalizuota Aprašo 5.4.1–5.4.4 punktuose.

Teismas taip pat rėmėsi

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose ir

konstatavo, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų

plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims,

nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebeplėtoti elektrinių

projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Nurodė, kad, aiškinat

Aprašo 4 punkto formuluotę, visos kompensuotinos išlaidos turi būti patirtos

iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims

požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo dokumentai.

Įvertinęs byloje

surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad, be gauto leidimo plėsti elektros

energijos gamybos pajėgumą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis

suinteresuotas asmuo atliko (ar pradėjo atlikti) kitus darbus, kuriuos turėjo

atlikti pagal Sutartį, – kad buvo realiai vykdomas trečiojo suinteresuoto

asmens įsipareigojimas įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę. Pareiškėjos

teiginius, kad ji faktiškai vedė derybas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl

Sutarties nutraukimo pasekmių, įvertino kritiškai, nes tokie pareiškėjos

argumentai yra prieštaringi – viena vertus, pareiškėja nurodo derėjusis su

pardavėju (rangovu), kita vertus, ji pažymi, jog nedisponuoja informacija apie

avanso panaudojimo aplinkybes, t. y. pareiškėja pripažino neturinti net

minimalių duomenų, kaip buvo panaudotos jos pardavėjui sumokėtos lėšos.

Konstatavo, kad

pareiškėja neįrodė, jog išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų

pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) buvo

objektyviai neišvengiamos, t. y. pagrįstos. Juo labiau, šalių Susitarimas taip

pat patvirtina, kad jokių realių darbų, susijusių su elektrinės įrengimu,

atlikta nebuvo. Padarė išvadą, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai šių išlaidų

nepripažino kompensuotinomis.

Pasisakydamas dėl 2 000 Lt (579,24 Eur)

išlaidų, kurias pareiškėja teigia patyrusi dėl prašymo išduoti leidimą plėtoti

elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, konstatavo, kad situacija yra

iš esmės identiška anksčiau aptartoms išlaidoms už avansinius mokėjimus. Nėra

ginčo dėl to, kad pareiškėja leidimą gavo, tačiau šis faktas savaime

nesuponuoja, kad turi būti atlygintos jos nurodomos išlaidos. Nurodė, kad

išlaidų dydis turi būti pagrįstas, t. y. įrodyta, kad išlaidos buvo realiai

patirtos. Sutiko su atsakovo pozicija, jog nebuvo pateikti nei darbų atlikimo

aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kuriais remdamasi Komisija

galėtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių

darbų vertė.

III. Pareiškėja UAB „2 plius“ pateikė

apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2016m. vasario 02d. Vilniaus apygardos

administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje

Nr. eI-3092-171/2016, panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Išlaidų, susijusių su

saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos

sprendimą Nr.17R-3 ir grąžinti pareiškėjo UAB „2 plius“ 2013 m. rugpjūčio 22 d.

prašymą nagrinėti iš naujo.

Paaiškino, kad pirmosios

instancijos teismas savo sprendime neįvertino trečiojo suinteresuotojo asmens

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsiliepime į skundą nurodytų

aplinkybių, pagrindžiančių įrodymus apie jo patirtas išlaidas vykdant su

pareiškėju sudarytą sutartį. Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo

patvirtino, kad išlaidos susijusios saulės elektrinės projekto plėtojimu

pareiškėjo buvo patirtos iki 2013-02-01, t.y. pareiškėjas trečiajam

suinteresuotam asmeniui sumokėjo 94896,80 Lt už saulės elektrinės įsigijimą ir

2000 Lt už prašymo parengimą leidimui (licencijai) gauti. UAB „Informacinių

technologijų pasaulis“ nurodė, kad sutarties vykdymo metu (2012 m. rugpjūčio –

2013 m. kovo mėn.) patyrė 132 600,43 Lt veiklos išlaidų, taip pat pirko ir

užsakė prekes saulės elektrinių projektų vykdymui (bendroje sumoje, nurodytu

laikotarpiu už 6.593.320,43 Lt), išmokėjo 569.398,55 Lt darbo užmokesčio,

sumokėjo 176.399 Lt socialinio draudimo įmokų ir patyrė kitų išlaidų. Kartu su

atsiliepimu pridėta tiekimo sutartis su saulės šviesos elektros modulių

gamintoju, Vokietijos bendrove Sunways AG, pagal kurią tretysis suinteresuotas

asmuo įsipareigojo nupirkti 8696 vnt. saulės modulių už 840.033,60 eurų

(2.900.468 Lt) kainą. Byloje pateikti mokėjimų pavedimai įrodo, kad minėtos

sutarties pagrindu, nuo 2012-12-28 tretysis suinteresuotas asmuo už saulės modulius

sumokėjo 616.378,60 eurų. Paaiškino, kad nurodyti įrodymai patvirtina, kad

pareiškėjo kontrahentas vykdydamas pirkimo pardavimo sutartį patyrė nuostolius,

perkant modulius saulės elektrinėms įrengti.

Nurodė, kad pareiškėja 2013m.

kovo mėnesį vedė derybas su trečiuoju suinteresuotoju asmeniu dėl avansų

grąžinimo, tačiau tretysis suinteresuotasis asmuo atsisakė avansą grąžinti, nes

jis vykdydamas tarp šalių pasirašytą sutartį patyrė išlaidas ir gautus avansus

panaudojo saulės elektrinių įrangos įsigijimui, taip pat darbuotojų, teikusių

paslaugas mūsų bendrovei, atlyginimams, jų apmokymui, socialinio draudimo

įmokoms apmokėti. Susidariusioje situacijoje sutartis su pardavėju buvo

nutraukta ne siekiant kokio tai pasipelnymo valstybės sąskaita, o siekiant minimizuoti

susidariusius nuostolius dėl pasikeitusios Vyriausybės programos ir pakeisto

įstatyminio reglamentavimo.

Paaiškino, kad pirmosios

instancijos teismo teiginiai, jog „pareiškėja neįrodė, jog išlaidos dėl

sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės

projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) buvo objektyviai neišvengiamos, t.y.

pagrįstos. Juo labiau, šalių Susitarimas taip pat patvirtina, kad jokių realių

darbų, susijusių su elektrinės įrengimu, atlikta nebuvo“, nėra teisiškai pagrįsti.

Pagal Aprašo 10.3. punktą kompensuojamos išlaidos ir išlaidas patvirtinančiu

dokumentu yra sutartis, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su

elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės.

Iš to seka, kad Aprašas nereikalauja įrodyti prekių (paslaugų) perdavimo fakto.

Antra vertus, sumokėjus mažiau nei pusę kainos (apie 42 proc.) daiktai

paprastai nėra perduodami, ypač tais atvejais, kai daiktai yra importuojami iš

užsienio. UAB „2 plius“ saulės elektrinę ketino įrengti ant naudojamo pastato

stogo ir savo pajėgomis buvo jį pritaikiusi saulės elektrinės įrengimui. Šių

veiklos sąnaudų pareiškėjas neprašė kompensuoti. Dėl šių priežasčių saulės

elektrinės įrengimo bei montavimo darbai galėjo būti pradedami atvežus saulės

šviesos elektros modulius.

Nurodė, kad atmetant pareiškėjo

skundą dėl 2000 Lt dydžio išlaidų už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros

energijos gamybos pajėgumus, sprendime pasisakyta, kad „situacija yra iš esmės

identiška anksčiau aptartoms išlaidoms už avansinius mokėjimus, t.y. nėra

ginčo, kad pareiškėja leidimą gavo, tačiau šis faktas savaime nesuponuoja, kad

turi būti atlygintos jos nurodomos išlaidos“. Mano, kad šis sprendimo

argumentas yra neteisingas, kadangi spręsdamas dėl išlaidų už avansinius

mokėjimus kompensavimo teismas akcentavo, jog jokie darbai nebuvo atlikti,

tačiau kalbant apie patirtas išlaidas už leidimo gavimą licencijai gauti

teismas pripažino, kad darbai atlikti, t.y. leidimas gautas ir dėl to ginčo

nėra. Šiuo požiūriu, sprendimo išvados yra prieštaringos ir formalios.

2012-08-06 Pirkimo-pardavimo sutarties tarp pareiškėjo ir trečiojo

suinteresuoto asmens 2.1.2. punktas nustatė, kad pardavėjas įsipareigoja

parengti Pirkėjui dokumentus, reikalingus elektros energijos gamybos bei

pajėgumų plėtimui leidimui gauti, nutraukiant sutartį pripažinta, kad šie

darbai yra atlikti. Teismas taip pat pripažino, kad darbai susiję su leidimo

gavimu yra atlikti ir dėl jų ginčo nėra, todėl galėjo spręsti dėl jo pilnutinio

ar dalinio kompensavimo.

Atsakovas Komisija, atstovaujama

Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo

apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad Aprašo

5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių

sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės

projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros

įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už

darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu

prie elektros tinklų. Komisija, laikydamasi Aprašo nuostatų reikalavimų,

nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti

sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo

priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad

pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimai

(susitarimai dėl sumokėtų avansų negrąžinimo) yra pagrįsti bei atitinkantys

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 ir 2

dalyse įtvirtintas nuostatas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.

A-157-525/2015. Vertina, jog pareiškėjo sutikimas dėl 96896,80 Lt (28063,25

Eur) dydžio avanso negrąžinimo galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir

teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“

pareiškėjui būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė

faktinių tokio dydžio išlaidų. Nurodė, kad pareiškėja nei Komisijai, nei

pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kad UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ atliko darbus susijusius su prašymo

išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, nebuvo

pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai,

kurių pagrindu Komisija galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti kas ir kada

šiuos darbus atliko ir kokia jų vertė.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka

nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1

d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1

d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš

esmės kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės

projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2015m. kovo 10 d. sprendimo Nr.17R-3

teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog

pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir

ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar

neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar

konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar

administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika)

neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir

gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą

aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai

priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų

pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų

aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra

pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius

reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės

galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m.

sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

2013 m. sausio 17 d. Lietuvos

Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos

Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16,

20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013

m. vasario 17 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo

įstatymas), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo

3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2

straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo

2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos

energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu

susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų

kompensavimo.

Pastebėtina, jog įstatymų

leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų

kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio

teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos

patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos

Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su

elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti

Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto

plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką,

nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė

Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos,

patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir

patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai

su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms

išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos

turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos,

pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų

pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija.

Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta

prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 –

5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei

nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti

motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti

maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai

suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija

nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl

tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo

prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti

pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas

išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog

Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos

yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto

plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat

spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti

išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6

punktuose.

Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų

pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų

pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio

reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų

pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog

Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti

išlaidų pagrįstumą. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktiką ankstesnėse šios kategorijos bylose

(žr. pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

eA-157-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

eA-390-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

eA-1118-525/2015; 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

A-1228-525/2015; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.

eA-1752-525/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-525/2015;

2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2075-552/2015 ir

kt.).

Taigi, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos

pagrįstomis. Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą, taigi,

reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog

asmuo prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo yra

suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu.

Remiantis Aprašo 4 punkto bei 5.4.3 punktais, taip pat pažymėtina, jog avansas

civiline prasme yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo

sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas (t. y. išlaidų

pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais).

Nagrinėjamoje byloje surinkti

įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas kaip užsakovas ir UAB „Informacinių

technologijų pasaulis“ kaip rangovas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo

sutartį. Pagal pastarąją sutartį, rangovas įsipareigojo įrengti pareiškėjui 30

kW saulės elektrinę ir iš Energetikos Ministerijos gauti leidimą gamybai (1.1

punktas). Sukonkretinant atliktinus darbus Sutarties 2.1.1-2.1.9 punktuose be

kitų paslaugų, kurios nagrinėjamame ginče nėra aktualios, numatyta, kad

rangovas įsipareigoja pareiškėjui pateikti saulės elektrinės įrangą (125 vnt.

„ITP ZDNY-240P60“ fotomodulius po 240 W, laikiklius šiems fotomodeliams, 1 vnt.

„SMA STP 15000TL-10“ ir 1 vnt. „SMA STP 12000TL-10“ inverterius), parengti

pirkėjui dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir

privalomų licencijų gavimui per 6 mėnesius nuo avanso gavimo datos, įrengti 30

kW saulės elektrinę pirkėjui šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka per

6 mėnesius nuo avanso gavimo dienos.

Pagal sutarties 4.1 punktą

apmokėjimas atliekamas per 5 kartus: 35500 Lt sumos avansas, mokamas per 5

dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61500 Lt sumos mokama iki 2012 metų

rugsėjo 1 dienos, 20 % sumos mokama iki 2012 metų spalio 1 dienos, 20 % sumos

mokama iki 2012 metų lapkričio 1 dienos, likusi dalis mokama per 10 dienų nuo

saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.

Šalys taip pat sutarė, kad

pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, avansiniai

mokėjimai negrąžinami (6.5 punktas).

2012 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas

sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 35404,60 Lt avanso sumą pagal

minėtą rangos sutartį.

2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas

sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61492,20 Lt avanso sumą pagal

minėtą rangos sutartį.

2013 m. kovo 26 d. pareiškėjas ir

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pasirašė susitarimą, kuriuo nutraukė

2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties nutraukimas

siejamas su pasikeitusiu įstatyminiu planuotos veiklos reguliavimo pasikeitimu.

Susitarime šalių kaltės dėl pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo klausimas

neaptariamas. Susitarime numatyta, kad pareiškėjo sumokėtas avansas

negražinamas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo

kartu su atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui pateikė

tarptautinius mokėjimo pavedimus Vokietijos įmonei Sunways AG bei tiekimo

sutartį tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl saulės

modulių tiekimo. Mokėjimo pavedimai tvirtina, jog saulės modulių tiekėjui buvo

sumokėta 616378,6 Eur. O tiekimo sutartis tvirtina, jog tiekėjas Sunways AG

įsipareigojo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ patiekti 8696 vienetus

saulės modulių SM60PF (230 piko vatų).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas būtent

šiais UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateiktais duomenimis grindžia

aplinkybę, jog patirtos išlaidos buvo realios, yra pagrįstos dokumentais ir

turi būti kompensuojamos.

Apeliacinės instancijos teismo

kolegija šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai, nes į bylą pateikti

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ duomenys apie saulės modulių tiekimą

nepatvirtina pareiškėjo patirtų išlaidų realumo.

Kaip minėta, byloje yra pateikti

aštuoni tarptautiniai mokėjimo pavedimai, kuriais bandoma pagrįsti pareiškėjo

patirtų išlaidų realumą. Tačiau įvertinus tarptautinių pavedimų turinį

konstatuotina, jog vienas jų 67620 Eur sumai, yra atliktas 2013m. balandžio 11

dieną, t.y. jau po to, kai pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ buvo nutraukta. Darytina išvada, jog šis

mokėjimo pavedimas niekaip nesietinas su pareiškėjo išlaidu pagrindimu. Likę

mokėjimo pavedimai galėtų būti siejami su UAB „Informacinių technologijų

pasaulis“ įsipareigojimų vykdymu pareiškėjui pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d.

pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai šios

aplinkybės nepatvirtina.

UAB „Informacinių technologijų

pasaulis“ į bylą pateikta tiekimo sutartis tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių

technologijų pasaulis“ dėl saulės modulių tiekimo tvirtina, jog šalys sutarė

dėl 8696 vienetų saulės modulių SM60PF (230 piko vatų) tiekimo. Tuo tarpu 2012

m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pareiškėjo ir UAB

„Informacinių technologijų pasaulis“ buvo sutarta dėl 125 vienetų saulės

modulių „ITP ZDNY-240P60“ (240 W), taip pat laikiklių šiems fotomodeliams bei 1

vieneto „SMA STP 15000TL-10“ ir 1 vieneto „SMA STP 12000TL-10“ inverterio

tiekimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog tiekimo sutartimi

tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo susitarta dėl

kitokių saulės modulių tiekimo (kitas modelis ir kitas galingumas), nei

numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pareiškėjo ir UAB „Informacinių

technologijų pasaulis“. Todėl UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ į bylą

pateikta tiekimo sutartis su Sunways AG bei tarptautiniai mokėjimo pavedimai

niekaip nepatvirtina, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ vykdė ar

pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pareiškėjui pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d.

pirkimo-pardavimo sutartį. O tai reiškia, jog byloje nėra surinkta jokių

įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtų išlaidų (sumokėto avanso) pagristumą.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų

kolegija vertina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad rangovas atliko

(pradėjo atlikinėti) darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal 2012 m. rugpjūčio 6

d. pirkimo-pardavimo sutartį, kad įgijo ar bent užsakė reikalingas prekes,

įrangą. Nepaisant to, pareiškėjas, negavęs jokių prekių ar paslaugų, dėl kurių

buvo susitarta 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, 2012 m.

rugpjūčio 8d. ir 2012 m. rugsėjo 7d. sumokėjęs 96896,8 Lt sąmatos dydžio

avansą, 2013 m. kovo 26 d. išreiškė norą ją nutraukti ir nesiėmęs jokių

aktyvių veiksmų siekiant atgauti sumokėta avansą ar bent jo dalį (nesiderėjo

dėl avanso ar jo dalies grąžinimo, nesiaiškino ar rangovas dėl sutarties

nutraukimo realiai patyrė kokių nors sąnaudų ar nuostolių), sutiko visą avanso

sumą palikti užsakovui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, kaip subjektas, vykdantis ar

planuojantis vykdyti komercinę veiklą, šiuo atveju – plėtoti saulės šviesos

energijos elektrinės projektą, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai visų pirma

pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio

nutraukimo, o tai, kad pareiškėjas net nesiderėdamas su rangovu dėl pirkimo-pardavimo

sutarties nutraukimo sąlygų, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės,

vertintina kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis,

nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.

Sutiktina su Komisijos Spendime ir pirmosios instancijos teismo

sprendime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjas išnaudojo ne visas galimybes

atgauti sumokėtą avansinę sumą, neįsitikino, kad jos susigrąžinimo galimybė

neegzistuoja, todėl avansinio mokėjimo išlaidos nekompensuotinos.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl 2 000 Lt

(579,24 Eur) išlaidų, kurias pareiškėjas teigia patyręs dėl prašymo išduoti

leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, konstatuotina,

kad šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas taip pat nėra pateikęs jokių tai

patvirtinančių dokumentų. Vien jo paaiškinimai, kad šios išlaidos patenka į

avansinių mokėjimų sumą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti šias išlaidas

kompensuotinomis. Pareiškėjas šių išlaidų pagrindimui nepateikė nei darbų

atlikimo aktų, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentų, kuriais remiantis

galima būtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia

šių darbų vertė.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos

teismas bylą išnagrinėjo pilnai visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė

materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl

priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1

punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo UAB „2 plius“

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis

Alechnavičius

Ramūnas

Gadliauskas

Dalia

Višinskienė