Legislator Case Law & Legislation
1af11dc1-cecc-4e40-840c-80465d8173ff AI generated

1af11dc1-cecc-4e40-840c-80465d8173ff · Kauno apygardos teismas

Case Number 1af11dc1-cecc-4e40-840c-80465d8173ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-638/2013 pagal ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį atsakovei S. T., tretieji asmenys notarai B. G., D. G., dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo 2008-06-04 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad nepriėmė savo motinos V.

Legislator headnote

AI generated

1af11dc1-cecc-4e40-840c-80465d8173ff · Kauno apygardos teismas: Net, jei pareiÅ¡kimas ir galėtų bÅ«ti ginčijamas LR CK 1.90 str., skundžiamame sprendime teismo nurodyti argumentai negalėtų sudaryti pagrindo pripažinti pareiÅ¡kimÄ negaliojančiu ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės suklydus, kadangi, pirma, teismo argumentai yra paremti teismo prielaidomis ir spėliojimais - notarės galimais paaiÅ¡kinimais, spėjamu tėvo spaudimu, ieÅ¡kovo depresinių sutrikimų pasekmių interpretacija, o ne byloje esančiais, Å¡ias aplinkybes neginčijamai patvirtinančiais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1774-390 /2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11743-2013-2                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 34.5; 34.6; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas), ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-638/2013 pagal ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį atsakovei S. T., tretieji asmenys notarai B. G., D. G., dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo 2008-06-04 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad nepriėmė savo motinos V.

T. palikimo, jo nevaldo ir pretenzijų į jį nereiÅ¡kia; pripažinti negaliojančiais 2008-08-20 ir 2008-08-28 atsakovei S. T. iÅ¡duotus paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimus į motinos V. T. palikimÄ ; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas priėmė savo motinos V. T., mirusios 2007-09-06, palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Nurodoma, kad 2007-09-06 mirė jo motina V. T.. Ä®pėdiniai pagal įstatymÄ buvo jis, ieÅ¡kovas, ir jo sesuo, atsakovė S. T., tuo metu ir Å¡iuo metu nepilnametė.

IeÅ¡kovo ir atsakovės tėvas V. T. su V. T. jos mirties metu buvo iÅ¡situokę. Testamento V. T. nepaliko. Po motinos mirties ieÅ¡kovas priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paliktÄ turtÄ : ir toliau gyveno motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), naudojosi motinos paliktu automobiliu, kompiuteriu, kitais namuose buvusiais daiktais. KeletÄ kartų paėmė nuompinigius už motinos iÅ¡nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini). Tačiau ieÅ¡kovas per tris mėnesius po motinos mirties į notarÄ nesikreipė.

IeÅ¡kovas gydėsi dėl depresijos, vartojo narkotikus. IeÅ¡kovas, tėvo prikalbintas 2008-06-04 nuvyko pas notarę ir pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kad nepriėmė motinos palikimo, nereikÅ¡ pretenzijų į palikimÄ . Tačiau tokį pareiÅ¡kimÄ pasirašė suklydęs ir nesuprasdamas, kÄ jis pasiraÅ¡o. Be to, palikimo byla buvo užvesta ne pagal mirusios paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o kitame notarų biure, kadangi V. T. pažinojo notarÄ D. G. ir notarę B. G.. Notarė neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo teisinės reikÅ¡mės ir pasekmių.

Be to, pareiÅ¡kimas buvo pasiraÅ¡ytas jau praėjus terminui palikimÄ priimti ar nuo jo atsisakyti, todėl turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Atitinkamai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ir atsakovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančiu ieÅ¡kovo A. T. 2008-06-04 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis patvirtino, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų nereikÅ¡, pripažino negaliojančiais 2008-08-20 ir 2008-08-28 atsakovei S. T., Kauno 18-o notarų biuro notaro D.

G. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus į V. T., mirusios 2007-09-06, turtÄ , nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas A. T. po savo motinos V. T. mirties 2007-09-06, priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, faktÄ nustatė tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , priteisė ieÅ¡kovui A. T. iÅ¡ atsakovės S. T. įstatyminio atstovo V. T. 432 Lt žyminio mokesčio ir 2952 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad nesant Notarų rÅ«mų prezidento sprendimo Kauno 18-as notarų biuras neturėjo įstatyminio pagrindo vesti V.

T. paveldėjimo bylos, todėl ir visi veiksmai, atlikti paveldėjimo byloje yra neteisėti. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai priėmė savo motinos V. T. palikimÄ , paimdamas mamos daiktus (auksines grandinėles, pinigus) ir juos panaudodamas kaip savus, mokėdamas už dujas, sunaudotas name (duomenys neskelbtini)tame name gyvendamas, todėl nustatė palikimo priėmimo faktÄ tikslu ieÅ¡kovui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Teismas paveldėjimo teisės liudijimus pripažino negaliojančiais, nes paveldėjimo byla Kauno 18-ame notarų biure yra užvesta neteisėtai bei nurodė, kad iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvo atsižvelgta į tai, kad yra kitas įpėdinis - ieÅ¡kovas, kuris paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu jau buvo faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ , ir kurio pasiraÅ¡ytas 2008-06-04 pareiÅ¡kimas dėl palikimo nepriėmimo negalėjo bÅ«ti priimtas ir yra neteisėtas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė S. T., atstovaujama įstatyminio atstovo V.

T., praÅ¡o panaikinti 2014-04-10 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. T. apeliantės S. T. atstovui V. T. apeliantės atstovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 42–48). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo 2008-06-04 pareiÅ¡kimas buvo įvardintas ne kaip “atsisakymas nuo palikimo”, bet kaip “pareiÅ¡kimas”, o iÅ¡ pačio pareiÅ¡kimo turinio buvo matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu patvirtino tik aplinkybę, kad “po motinos V.

T. mirties palikimo nepriėmė, turto nevaldė ir pretenzijų į jį nepareikš”, todėl nenustatė, kad pareiÅ¡kimu buvo tik iÅ¡reikÅ¡ta valia patvirtinti bÅ«tent jame nurodytus konkrečius ieÅ¡kovo veiksmus: palikimo nepriėmimÄ , motinos turto nevaldymÄ bei neturėjimÄ jokių pretenzijų į šį turtÄ , o ne atsisakyti palikimo. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kimÄ , taip pat neatsižvelgė į svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kimas buvo suraÅ¡ytas oficialaus valstybės pareigÅ«no - notarės akivaizdoje, kuriai yra gerai žinomi teisiniai veiksmai.

Teismui nepagrįstai prilyginus ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepriėmimo ir nevaldymo ieÅ¡kovo atsisakymui nuo palikimo, teismas neįvertino, kad pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti vienaÅ¡aliu sandoriu ir pagal LR CK 1.63 str. bei teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė materialinę tesės normÄ - LR CK 5.60 str. numatytÄ terminÄ atsisakyti palikimo, todėl priėjo klaidingos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo po motinos mirties padarytas pareiÅ¡kimas negali sukelti teisinių padarinių ir yra niekinis bei negaliojantis.

Net, jei pareiÅ¡kimas ir galėtų bÅ«ti ginčijamas LR CK 1.90 str., skundžiamame sprendime teismo nurodyti argumentai negalėtų sudaryti pagrindo pripažinti pareiÅ¡kimÄ negaliojančiu ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės suklydus, kadangi, pirma, teismo argumentai yra paremti teismo prielaidomis ir spėliojimais - notarės galimais paaiÅ¡kinimais, spėjamu tėvo spaudimu, ieÅ¡kovo depresinių sutrikimų pasekmių interpretacija, o ne byloje esančiais, Å¡ias aplinkybes neginčijamai patvirtinančiais įrodymais.

Teismas 2007-01-15 Lietuvos Notarų rÅ«mų prezidiumo nutarimu Nr. 4.2.1 nustatytÄ paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarkÄ vertino iÅ¡imtinai formaliai - teismas nevertino trečiojo asmens Kauno 18-ojo notarų biuro notarės B. G. paaiÅ¡kinimų, kad minėta tvarka nėra imperatyvi ir iÅ¡ esmės Å¡iai dienai laikytina notarų vidaus susitarimo reikalu, kadangi ji buvo priimta tuo metu, kai dar nebuvo sukurta centralizuota paveldėjimo bylų užvedimo informacinė sistema, prie kurios prisijungęs, notaras galėtų sužinoti, ar kitame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla.

Apeliantė turėjo teisėtus lÅ«kesčius po motinos mirties paveldėti jai pagal įstatymÄ priklausančiÄ palikimo dalį, o ieÅ¡kinio tenkinimas akivaizdžiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, todėl padarė nepagrįstÄ bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien formalus tvarkos nesilaikymas yra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus paveldėjimo liudijimus negaliojančiais.Apeliantės atstovas pateikia Kauno apygardos teismui 2014-04-22 V.

T. praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos notarų rÅ«mų prezidentui dėl leidimo leisti tęsti paveldėjimo bylÄ po V. T. mirties Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarams bei 2014-04-30 Lietuvos Respublikos notarų rÅ«mų sprendimÄ , kuriuo Å¡is praÅ¡ymas buvo patenkintas ir Kauno m. 18-jo notarų biuro notarams B. G. ir D. G. buvo perduota vesti V. T. paveldėjimo bylÄ . Å ie įrodymai papildoma patvirtina, kad formalios tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas savaime pripažinti visus paveldėjimo byloje atliktus notarinius veiksmus negaliojančiais, kita vertus, Å¡iai dienai pagal tvarkÄ reikalaujamas sutikimas yra gautas.

Teismas skundžiamame sprendime palikimo priėmimo, ieÅ¡kovui pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, veiksmais laikė palikėjos auksinių grandinėlių ir piniginių lėšų užvaldymÄ . Å ie veiksmai teismo buvo nepagrįstai pripažinti palikimo priėmimu pradėjus jį valdyti, kadangi, teismas neatsižvelgė į apeliantės atstovo paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas motinos auksines grandinėlės ir pinigus vogė dar iki palikėjos mirties ir dėl to buvo iÅ¡vytas iÅ¡ namų dar likus mėnesiui iki V.

T. mirties, todėl priimdamas sprendimÄ nenustatė, kad minėti veiksmai nebuvo atlikti per LR CK 5.51 str. numatytÄ trijų mėnesių po palikėjos mirties terminÄ , vadinasi, negalėjo bÅ«ti pripažįstami palikimo priėmimu, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti. Pats teismas sprendime nustatė faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovas, kuris nuolat turėjo problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, nesiekė motinos turto - auksinių grandinėlių ir piniginių lėšų iÅ¡saugoti, naudotis, t. y. rÅ«pintis tokiu turtu, bet prieÅ¡ingai šį turtÄ paėmė, turėdamas tikslÄ jį nedelsiant realizuoti.

IeÅ¡kovo apmokėjimas už name (duomenys neskelbtini)sunaudotas dujas taip pat buvo nepagrįstai priskirtas veiksmams, kuriai ieÅ¡kovas neva buvo iÅ¡reiÅ¡kęs rÅ«pinimÄ si gyvenamuoju namu. Pats teismas sprendime nurodė, kad apmokėjimas buvo atliktas jau praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties, todėl Å¡is įrodymas jau vien dėl Å¡ios priežasties negalėjo bÅ«ti laikomas turinčiu reikÅ¡mės palikimo priėmimo faktui nustatyti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vieÅ¡as interesas teismÄ paveldėjimo bylose, kuriose vienas iÅ¡ įpėdinių yra nepilnametis vaikas, įpareigoja bÅ«ti aktyviam, o prioritetinio vaiko interesų gynimo principas įpareigoja teismÄ imtis veiksmų, kad nagrinėjant bylÄ bÅ«tų nustatytos visos aplinkybės, susijusios su nepilnamečio teisių apsauga.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantė ir jos įstatyminis atstovas, įgyvendinantis apeliantės teises, visÄ laikÄ po motinos mirties gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi Å¡iame name esančiu kilnojamuoju turtu, todėl, net jei teismui bÅ«tų buvęs pagrindas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, teismas turėjo spręsti dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo Å¡ioje byloje apeliantės atžvilgiu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys notarai B.

G., D. G. praÅ¡o panaikinti 2014 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais atsakovei S. T. atmesti (2 t. b. l. 61–63). Atsiliepime nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiÅ¡kime nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kimo tekstas pareiÅ¡kėjui buvo garsiai perskaitytas ir pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kintos Å¡io pareiÅ¡kimo teisinės pasekmės.IeÅ¡kovo A.

T. 2008 m. birželio 04 d. pareiÅ¡kimas nepagrįstai prilygintas atsisakymui nuo palikimo. Minėtu pareiÅ¡kimu, suraÅ¡ytu ir patvirtintu praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikėjos mirties dienos, ieÅ¡kovas A. T. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ patvirtindamas konkrečias su palikimu susijusias aplinkybes, bÅ«tent: kad jis turto nevaldo, kad palikimo nepriėmė ir pretenzijų į palikimÄ ateityje nepareikÅ¡. Paveldėjimo bylų tvarkymas tam tikrame notarų biure sietinas su siekiamybe iÅ¡vengti situacijos, kai po to paties palikėjo mirties skirtingi įpėdiniai tvarkytų palikimÄ Ä¯vairiuose notarų biuruose.

Esant centralizuotai paveldėjimo bylų užvedimo įregistravimo informacinei sistemai tokia situacija negalima ir Å¡iuo konkrečiu atveju, paveldėjimo byla po V. T. mirties buvo tvarkoma tik viename notarų biure, tai yra Kauno miesto savivaldybės 18-ame notarų biure, laikantis visų įstatyme nurodytų reikalavimų, keliamų palikimÄ priimančiam nepilnamečiui įpėdiniui.IeÅ¡kovas A. T., net ir praėjus beveik Å¡eÅ¡iems metams po palikėjos mirties gavo tiksliÄ informacijÄ apie užvestÄ paveldėjimo bylÄ Kauno m. 18-ame notarų biure (2013 m. gegužės 15d.

Kauno m. 9-ojo notarų biuro notaro raÅ¡tas), todėl nepatyrė jokių savo teisių apribojimų.Pagal V. T. - nepilnametės S. T. įstatyminio atstovo 2014m. balandžio 22d. kreipimÄ si, V. T. paveldėjimo byla pavesta tvarkyti Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarams (2014m. kovo 20d. Lietuvos notarų rÅ«mų sprendimas), todėl teismo nurodyti argumentai nėra pagrįstas pagrindas naikinti iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus.Teismo sprendimas pripažinti iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais dėl to, kad „iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimus, neatsižvelgta į tai, kad yra kitas įpėdinis, ieÅ¡kovas, kuris paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu jau buvo faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ ", nepakankamai argumentuotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantės atstovas pateikia ir praÅ¡o prijungti prie bylos 2014-04-22 V. T. praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos notarų rÅ«mų prezidentui dėl leidimo leisti tęsti paveldėjimo bylÄ po V. T. mirties Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarams bei 2014-04-30 Lietuvos Respublikos notarų rÅ«mų sprendimÄ , kuriuo Å¡is praÅ¡ymas buvo patenkintas ir Kauno m. 18-jo notarų biuro notarams B.

G. ir D. G. buvo perduota vesti V. T. paveldėjimo bylÄ . C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti dokumentai yra susijęs su Å¡alių iÅ¡kilusiu ginču, todėl remiantis CPK 314 straipsniu dokumentus prijungia prie bylos.

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.Nustatyta, kad 2007-09-06 mirė V. T. (t.1, b. l. 8). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kumelių g.7-5, Kaune (t.1, b. l. 11). Kadangi testamento palikėja nesudarė, tai paveldėtojai pagal įstatymÄ yra laikomi mirusiosios vaikai: – ieÅ¡kovas A. T. (t. 1, b. l.

12) ir atsakovė S. T. (prijungta paveldėjimo byla b. l. 4). V. T. mirties dienÄ buvo iÅ¡situokusi (paveldėjimo byla, b. l. 4). IeÅ¡kovas 2008-06-04 Kauno 18-ame notarų biure pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad palikimo po motinos V. T., mirusios 2007-09-06, mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikÅ¡ (paveldėjimo bylos b. l. 1). 2008-08-20 ir 2008-08-28 notaras D. G. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei S. T. į mirusios V. T. turtÄ . Dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Palikėjai V. T. nesudarius testamento, atsiradusio jos palikimo paveldėtojais tapo asmenys pagal įstatyme nustatytÄ Ä¯pėdinių eilę. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjos vaikai – ieÅ¡kovas ir atsakovė. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atlikti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aktyvių veiksmų: faktiÅ¡kai pradėti paveldėtÄ turtÄ valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).

Neatlikus veiksmų per šį terminÄ , laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį po 2007 m. rugsėjo 6 d. palikimo atsiradimo Å¡io palikimo nepriėmė. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2007 m. gruodžio 6 d., o ieÅ¡kovas tik 2008 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kė, kad palikimo po motinos V. T. mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikÅ¡. Galiojančio CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.

Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iÅ¡ esmės toks ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, jog palikimo po motinos mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikÅ¡, prilygo palikimo atsisakymui, nes Å¡iuo pareiÅ¡kimu A. T. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nepriimti palikimo, t. y. atsisakyti palikimo.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas tame pačiame 2008 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad CK 5.60 straipsnio turinys (kuriame reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka ir pasekmės) jam paaiÅ¡kintas. Vadinasi, 2008 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimas dėl palikimo nepriėmimo prilygintinas palikimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminÄ yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po Å¡io termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiÅ¡kimu atsisako nuo palikimo, ar neiÅ¡reiÅ¡kia jokios valios dėl palikimo, abiem Å¡iais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ vertino kaip niekinį ir negaliojantį bei kaip nesukeliantį teisinių padarinių, nes pateiktas praleidus įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumÄ ( CPK 185 straipsnis) teisingai nustatė, kad yra papildomas pagrindas pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo 2008-06-04 pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepriėmimo kad ieÅ¡kovas pasirašė tokį pareiÅ¡kimÄ esminiai suklydęs nesuprasdamas pareiÅ¡kimo reikÅ¡mės ir jo pasekmių ( CK 1.90 str.). Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto nustatymo CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, - tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas siekia priimti jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, atitekusiÄ palikimo dalį, nurodydamas, kad motinos V. T. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, o faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia įpėdinio tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu jame įpėdinis gyveno iki palikėjos mirties.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po motinos mirties gyveno name (duomenys neskelbtini)Å iÄ aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai A. J., Z. T., S. B.. Nors šį faktÄ apeliaciniu skundu ginčija atsakovės S. T. įstatyminis atstovas V. T., tačiau Å¡ios nustatytos aplinkybės nepaneigtos civiliniame procese leistinais įrodymais ( CPK 178 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį nereikalaujama pradėti valdyti visÄ palikimÄ , užtenka, kad įpėdinis pradeda valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ .

Taigi, apeliantas po motinos mirties likęs gyventi name (duomenys neskelbtini)atliko faktinį veiksmÄ , parodantį, kad jis siekia įgyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ .Kitas svarbus aspektas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ .

IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas, įrodinėdamas, jog po motinos mirties jis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galėjo remtis, be kita ko, savo veiksmais, atliktais po įstatymo nustatyto termino, o teismas – juos vertinti kartu su kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas po motinos V. T. mirties keletÄ kartų ėmė nuompinigius iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini)už palikėjai V. T. nuosavybės teise priklausiusių patalpų Kumelių gatvėje nuomÄ . Taip pat nustatyta, kad 2008-12-30 ieÅ¡kovas sumokėjo 7028 Lt už gamtines dujas, suvartotas name (duomenys neskelbtini) (b. l. 138). Todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto atliktų veiksmų pobÅ«dis, t. y. mokesčių mokėjimas, rÅ«pinimasis palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto nuoma, taip pat parodo, jog jis siekė įgyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).             IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad mokesčiai AB „Lietuvos dujos“ už dujas sumokėti tik 2008-12-30, o raÅ¡teliai, patvirtinantys apie nuomos mokestį sumokėjimÄ yra paraÅ¡yti, taip pat praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo ( b. l. 17-20), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas tik dalį palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , patvirtinančių veiksmų atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ , o kitus veiksmus atliko šį terminÄ praleidus, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokie veiksmai iÅ¡ viso nebuvo atlikti ir jog ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios valdyti palikimo kaip savo.

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas A. T. po savo motinos V. T. mirties 2007-09-06, priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).             Atsikertant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad net jei teismui bÅ«tų buvęs pagrindas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, teismas turėjo spręsti dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo Å¡ioje byloje apeliantės atžvilgiu, kadangi ji yra nepilnametė apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios kategorijos bylose kilus ginčui dėl paveldėjimo tarp paveldėtojų, teismas neprivalo bÅ«ti aktyvus ir ex officio nustatinėti juridinius faktus, dėl kurių reikalavimų byloje nebuvo pareikÅ¡ta.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais Byloje nustatyta, kad 2008-08-20 ir 2008-08-28 notaras D. G. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei S. T. į mirusios V. T. turtÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos paveldėjimo teisės liudijimus pripažino negaliojančiais, nes paveldėjimo byla Kauno 18-ame notarų biure yra užvesta neteisėtai, t. y. negavus Notarų rÅ«mų prezidento sprendimo dėl pavedimo vesti paveldėjimo bylÄ kitame notaro biure, negu, kad priklausytų pagal LR Teisingumo ministro nustatytÄ teritorinį priklausomumÄ .

Apeliantės atstovas V. T. ir tretieji asmenys notarai B. G. ir D. G. teigia, kad minėta tvarka nėra imperatyvi ir iš esmės šiai dienai laikytina notarų vidaus susitarimo reikalu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia argumentacija, jog vien formalus minėtos tvarkos nesilaikymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus paveldėjimo liudijimus negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje paskutinė deklaruota V. T. gyvenamoji vieta buvo Kumelių gatvėje, Kaune, todėl paveldėjimo byla turėjo būti vedama Kauno miesto 9-ajame notarų biure.

Å iÄ aplinkybę patvirtino Lietuvos notarų rÅ«mai 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 299/S-641 (2 t. b. l. 65). Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarka yra nustatyta Lietuvos Notarų rÅ«mų prezidiumo 2007-01-15 nutarimu Nr. 4.2.1, kurio 6 p. nustato, kad iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , Lietuvos notarų rÅ«mų prezidentas, o jo nesant jį pavaduojantis viceprezidentas, priima vienÄ iÅ¡ galimų sprendimų (pavesti paveldėjimo bylÄ vesti kitam notarui; perduoti paveldėjimo bylÄ vesti kitam notarui; atsisakyti pavesti paveldėjimo bylÄ vesti kitam notarui; atsisakyti perduoti paveldėjimo bylÄ vesti kitam notarui).

Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 6 str. suteikia Teisingumo ministrui teisę nustatyti reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos motyvu, kad Teisingumo ministro nustatyti reikalavimai yra privalomo pobūdžio ir negalima jų nepaisyti. Šiuo atveju leidimas palikėjos V. T. turto paveldėjimo bylas vesti Kauno miesto savivaldybės 18-ojo notarų biuro notarams yra išduotas tik 2014 m. balandžio 20 d. Lietuvos notarų rūmų prezidento sprendimu (2 t. b. l. 65).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nesant Notarų rÅ«mų prezidento sprendimo Kauno 18-as notarų biuras neturėjo įstatyminio pagrindo vesti V. T. paveldėjimo bylos, o visi veiksmai, atlikti paveldėjimo byloje yra neteisėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atskirai konstatuoja, kad jau nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ieÅ¡kovas A. T. po savo motinos V. T. mirties 2007-09-06, priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti yra papildomas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais 2008-08-20 ir 2008-08-28 atsakovei S. T., Kauno 18-o notarų biuro notaro D.

G. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus į V. T., mirusios 2007-09-06, turtÄ .Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ pripažįsta, kad teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija laiko nereikÅ¡mingais galutiniam ginčui iÅ¡spręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį teismo sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria: Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                                                   Galina Blaževič                                                                                                   Algimantas Kukalis                                                                                                   Arvydas Žibas