1af09070-e185-40a7-b7d0-56285fe5bf13 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1198-779/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11446-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. G., J. L., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 022,85 Eur žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio r., kelio Vilnius – Panevėžys 131 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens D. G., atsitrenkė į tÄ pačiÄ kryptimi tiesiai važiavusios trečiojo asmens J. L. vairuojamo autobuso Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų trečiasis asmuo J. L. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. spalio 4 d.

Ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui buvo pateikti trečiojo asmens J. L. nedarbingumo pažymėjimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. rugpjūčio 17 d. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. spalio 4 d. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 4 ir 11 punktais, 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu „Dėl J.

L. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. VPA_SP5-9940, pripažino J. L. 2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudžiamuoju įvykių. IeÅ¡kovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. spalio 14 d. paskyrė J. L. 1 022,85 Eur ligos iÅ¡mokÄ . Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui buvo padaryta 1 022,85 Eur dydžio žala.

3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens D. G. kaltės, kuris vairuodamas automobilį BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovės draudimo bendrovėje. IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ dėl 1 022,85 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog įvertinusi medicininius dokumentus bei policijos įstaigų pateiktÄ informacijÄ , nustatė, kad J. L. gydymas ir nedarbingumas nėra siejami su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu, todėl atsisako atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

4. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad jai nekyla pareiga kompensuoti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, nes trečiajam asmeniui J. L. ligos paÅ¡alpa buvo iÅ¡mokėta ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. IeÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimu aukščiau minėtu laikotarpiu, ligos paÅ¡alpos už nedarbingumo laikotarpiu iÅ¡mokėjimo faktu ir įraÅ¡ais medicininiuose dokumentuose.

Atkreipė dėmesį, jog svarbus ne tik ligos paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimo, nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimas, bet ir Å¡ių veiksmų pagrįstumo aspektas. Nurodė, kad vien nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimas pagal vienokį ar kitokį ligos kodÄ bei aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti po eismo įvykio, savaime neįrodo, kad buvo gydomi bÅ«tent eismo įvykio metu padaryti sužalojimai. Teigė, kad tarp transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo praÅ¡omos žalos, kuri, pagal ieÅ¡kovÄ , atsirado dėl ligos paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. spalio 4 d., nėra priežastinio ryÅ¡io, nes tai nėra eismo įvykio pasekmė.

5. Atsakovė savo atsisakyme mokėti iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui nurodė, kad J. L. gydymas ir nedarbingumas nesiejamas su eismo įvykiu, atsisakymÄ grindė Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais:

1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1231/2019 (05), į klausimus (I) kokie kÅ«no sužalojimai padaryti J. L., kokia jų lokalizacija, (II) koks kÅ«no sužalojimų mechanizmas, (III) koks sveikatos sutrikdymo mastas, ekspertė S. M. nurodė, kad objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Sveikatos sužalojimo faktas turi bÅ«ti pagrįstas ne tik paties eismo įvykio dalyvio subjektyviu įsitikinimu, bet ir objektyviais įrodymais. Nurodė, kad objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti sveikatos sutrikdymo mastÄ ar sužalojimo faktÄ , nėra;

2) AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė J. Å ., įvertinusi medicininius J. L. dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad: „Sodrai nekompensuojama, nes įvertinus medicininius dokumentus, atliktus tyrimus, remiantis PK pateikta informacija, kad objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nenustatyta, tolesnis gydymas nesiejamas su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu ir nepagrįstas objektyviais duomenimis apie sužalojimÄ â€œ;

3) IÅ¡ medicininių dokumentų turinio matyti, kad J. L. nėra apraÅ¡yti jokie iÅ¡oriniai sužalojimai, trauminiai pakitimai, įraÅ¡ai medicininėje dokumentacijoje yra pagrįsti tik subjektyviais nusiskundimais. Civilinės atsakomybės sÄ lygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebÅ«tų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų nukentėjusio ir už žalÄ galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrÄ , sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesÄ Å¾iningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp nukentėjusiojo J. L. laikino nedarbingumo, jam iÅ¡mokėtų ligos iÅ¡mokų ir 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio. Teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik civilinėje byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurioje teismo ekspertas P. P. pateikė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog J. L. eismo įvykio sužalojimų nepatyrė, bet ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1231/2019 (05), kurioje taip pat pateikta iÅ¡vada, kad J.

L. medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; bei 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ gydytojos ekspertės J. Å . iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nenustatyta, tolesnis gydymas nesiejamas su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu ir nepagrįstas objektyviais duomenimis apie sužalojimÄ .

8. Teismas vertino, kad teismo eksperto iÅ¡vada yra iÅ¡sami, aiÅ¡ki, neprieÅ¡taringa, ieÅ¡kovas jos neginčijo ir neprašė skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, todėl teigė, kad ieÅ¡kovas sutiko su teismo eksperto padarytomis iÅ¡vadomis. 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykis nenulėmė nukentėjusiojo J. L. nedarbingumo laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. spalio 4 d., dėl ko laikytina, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos nėra susiję su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio pasekmėmis ir draudikas (atsakovė AB „Lietuvos draudimas“) neturi jų atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį dėl 1022,85 Eur žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. VSDFV Kauno skyriaus PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2020-04-08 J.

L. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. VPA_P5-1318 konstatavo, kad pagal įrašus medicininiuose dokumentuose J. L. buvo gydytas, pripažintas laikinai nedarbingu ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-10-04 išduoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe (autoįvykio), įvykusio 2019-08-17, liekamųjų padarinių (pasekmių), vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių reikalavimais.

Iki eismo įvykio J. L. buvo darbingas, o nedarbingas tapo po eismo įvykio, įvykusio 2019-08-17, kurio metu automobilis „BMW7“, vairuojamas D. G., atsitrenkė į ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio J. L. vairuojamo autobuso „Mercedes Benz“, galinę dalį. Remiantis VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės 2019-08-29 pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ Nr. S-3402, nukentėjęs J. L. į VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių buvo atvežtas 2019-08-18, 00:35 val.

Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡u, jam diagnozuotas krÅ«tinės sumuÅ¡imas pagal pavojingumÄ gyvybei nepriskiriamas prie sunkių. Minėta diagnozė buvo nustatyta betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjus J. L. praėjus vos kelioms valandoms po autoįvykio, todėl Å¡iuo atveju laikytina objektyviausia. Be to, dėl nedarbingumo pažymėjimuose nurodytų diagnozių pagal TLK-10 kodÄ â€“ S20.0 (krÅ«ties sumuÅ¡imas) bei S20.2 (krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas) jis buvo gydomas visÄ nedarbingumo laikotarpį, todėl 2019-08-17 eismo įvykis betarpiÅ¡kai siejasi su J.

L. patirtais sužalojimais jo metu. Nesant įrodymų apie tai, kad J. L. sužalojimai galėjo kilti kitomis nei 2019-08-17 patirtas eismo įvykis aplinkybėmis, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nukentėjusiojo patirti negalavimai ir dėl jų turėtas laikinojo nedarbingumo laikotarpis yra 2019-08-17 eismo įvykio pasekmė. Vertinant ne atskirus byloje esančius įrodymus, o byloje esančių įrodymų visumÄ , nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo sveikatos problemos atsirado 2019-08-17, po tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykusio eismo įvykio, todėl minėtas eismo įvykis turi tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo nedarbingumu. 9.2.

Nukentėjusiojo medicininių dokumentų tyrimas buvo atliekamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriuje, specialistui pavedant užduotį atsakyti į klausimus, kokie eismo įvykio metu sužalojimai buvo padaryti J. L., kokia jų lokalizacija, padarymo mechanizmas ir sveikatos sutrikdymo mastas. Tyrimas buvo atliekamas vertinant būtent medicininiuose dokumentuose padarytus įrašus. Tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad J. L.. buvo diagnozuotas krūtinės sumušimas. Pačioje išvadoje nurodoma, kad nenustačius kūne objektyvių sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas, tačiau išvada nepaneigia aplinkybės, jog J.

L. sveikata buvo sutrikdyta, nes objektyviai konstatuota, jog gydytojui čiuopiant yra skausminga J. L. priekinė krÅ«tinės lÄ stos dalis. 9.3. Ä®raÅ¡ai medicininiuose dokumentuose rodo, kad po minėto 2019-08-17 eismo įvykio nukentėjusysis iÅ¡sakė daug nusiskundimų sveikatos atžvilgiu. Jį vargino krÅ«tinės skausmai, judinant deÅ¡inę rankÄ , atminties sutrikimai, skausmingas deÅ¡inys petys, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, bendras silpnumas, skausmingi ir riboti liemens judesiai, ypač į deÅ¡inę pusę, lygsvaros bei eisenos sutrikimai.

Minėti nusiskundimai vargino J. L. ir paskutinių kelių metų laike, bet savijauta ypač pablogėjo po 2019-08-17 autoįvykio metu patirtos traumos, kuomet susitrenkė galvÄ , krÅ«tinę, buvo be sÄ monės. Suintensyvėjus minėtiems negalavimams nukentėjusiajam teko iÅ¡ naujo atlikti tyrimus ir taikyti gydymÄ , siekiant, kad normaliai funkcionuotų ir bÅ«tų apramintas atsinaujinęs jautrumas bei skausmas paveiktose kÅ«no dalyse. Skausmo suintensyvėjimas, anksčiau turėtų ligų paÅ«mėjimas, nurodytas nukentėjusiojo ligos istorijoje, betarpiÅ¡kai siejamas su autoįvykyje patirta trauma.

10. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Tokio pobÅ«džio bylose yra susiformavusi teismų praktika, kur nurodoma, kad socialinio draudimo įstaigų reikalavimai dėl iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti tenkinami tik nustačius, jog nukentėjusio asmens netekto darbingumo bei laikinojo nedarbingumo laikotarpiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo netekto darbingumo kompensacijÄ už numatytus laikotarpius – autoįvykio metu patirtų traumų pasekmės. Be to, teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog siekiant nustatyti asmens nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡duotais nedarbingumo pažymėjimais. IeÅ¡kovas ignoravo aptartÄ teismų suformuotÄ praktikÄ , neįrodė savo teiginių. 10.2. Atsakovo vertinimu, svarbiausia yra įvertinti, ar žala, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas iÅ¡mokas, priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su eismo įvykio kaltininko, kurio atsakomybė buvo apdrausta, veiksmais.

O tai, ar formaliai teisingai užpildyti nedarbingumo pažymėjimai, ar gydytojai laikėsi nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimo tvarkos, Å¡ioje byloje nėra taip svarbu. 10.3. Gydytojai, pas kuriuos atvyksta pacientas, netiria įvykio, netikrina eismo įvykio aplinkybių, mechanizmo. Jei į gydymo įstaigÄ atvyksta asmuo, kuris nurodo, kad jis nukentėjo eismo įvykio metu, gydytojas tai ir pažymi, tačiau informacijos, ar tikrai asmuo pakliuvo į eismo įvykį ir kokio pobÅ«džio tai buvo įvykis, netikrina, tačiau, esant paciento praÅ¡ymui, nedarbingumo pažymėjimus iÅ¡duoda. 10.4.

Transporto priemonės valdytojo (jo draudiko) atsakomybei kilti neturėtų pakakti tik asmens nuomonės apie tai, skauda jam ar neskauda. Civilinės atsakomybės sÄ lygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebÅ«tų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų nukentėjusio ir už žalÄ galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrÄ , sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesÄ Å¾iningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Teismas konstatuoja:

12. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios asmeniui ligos iÅ¡mokÄ , teisę regreso tvarka atgauti iÅ¡mokos sumÄ iÅ¡ draudiko, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

13. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019-08-17, apie 22:04 val., Panevėžio r., kelio Vilnius – Panevėžys 131 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens D. G., atsitrenkė į ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio trečiojo asmens J. L. vairuojamo autobuso Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. 15. 2019-08-19 trečiajam asmeniui J. L. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, Serija EF Nr. 5630933 laikotarpiui nuo 2019-08-19 iki 2019-08-23. Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iÅ¡) darbÄ (-o), diagnozės kodas: S20.0 (krÅ«ties sumuÅ¡imas).

16. Pagal 2019-08-23 nedarbingumo pažymėjimÄ Serija EF Nr. 5661174, 2019-08-30 nedarbingumo pažymėjimÄ Serija EF Nr. 5701756, 2019-09-16 nedarbingumo pažymėjimÄ Serija EF Nr. 5799631, 2019-09-30 nedarbingumo pažymėjimÄ Serija EF Nr. 5902311 J. L. pratęstas nedarbingumo laikotarpis atitinkamai iki 2019-08-30, 2019-09-13, 2019-09-16, 2019-09-30, 2019-10-04. Nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iÅ¡) darbÄ (-o), diagnozės kodas: S20.0 (krÅ«ties sumuÅ¡imas).

17. Pagal VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ 2019-08-29 pažymÄ apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ Nr. S-3402, J. L. buvo diagnozuotas krÅ«tinės sumuÅ¡imas, nurodant, kad pakenkimas sveikatai pagal pavojingumÄ gyvybei nepriskiriamas prie sunkių. 18. 2019-11-19 ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimÄ dėl J. L. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPA_SO5-9940, kuriuo pripažino J. L. 2019-08-17 įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudžiamuoju įvykiu. 19. 2019-09-24, 2019-10-03, 2019-10-10, 2019-12-03, ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimus Nr. VPA_SP1-206084, Nr. VPA_SP1-212760, Nr. VPA_SP1-218391, Nr. VPA_SP1-258988, Nr. VPA_SP1-258990, Nr. VPA_SP1-258992, kuriais J.

L. paskyrė iÅ¡ viso 1 022,85 Eur ligos iÅ¡mokÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-08-19 iki 2019-10-04. 20. 2019-12-13 ieÅ¡kovas su pretenzija dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo nukentėjus J. L., Nr. (8.5E) DV_S-76454, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“, reikalaudamas atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ 1 022,85 Eur žalÄ . Atsakovė 2020-03-17 raÅ¡tu nurodė, kad neturi pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokos kompensuojant už J.

L. iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ , kadangi žalos administravimo byloje buvo nustatyta, jog J. L. gydymas ir nedarbingumas nesiejamas su eismo įvykiu. 21. 2020-04-08 ieÅ¡kovas surašė J. L. medicinos dokumentų patikrinimo pažymÄ Nr. VPA_P5-1318, kurioje konstatavo, kad pagal įraÅ¡us medicinos dokumentuose J. L. buvo gydytas, pripažintas laikinai nedarbingu ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-10-04 iÅ¡duoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe (eismo įvykio), įvykusio 2019-08-17, liekamųjų padarinių (pasekmių), vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo iÅ¡davimo taisyklių reikalavimais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 22. IeÅ¡kovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iÅ¡ esmės teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su trečiojo asmens J. L. negalavimais, pasireiÅ¡kusiais po eismo įvykio.

23. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį Å¡alis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi procesinę pareigÄ Å¡ias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

24. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

25. Ä®rodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

26. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios asmeniui ligos iÅ¡mokÄ , teisę regreso tvarka atgauti iÅ¡mokos sumÄ iÅ¡ draudiko, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo specifikÄ tokio pobÅ«džio civilinėse byloje.

27. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaiga, reikÅ¡dama reikalavimÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui (ar jo draudikui) jÄ atlyginti, turi įrodyti žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.

Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).

28. Šalys neginčija ieškovo patirtos žalos mokant trečiajam asmeniui ligos išmokas, dydžio, tačiau skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su priežastiniu ryšiu tarp ieškovo patirtos žalos ir asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, veiksmų. Ieškovo manymu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, veiksmais. Tuo tarpu atsakovė nesutinka, kad tarp nurodytų faktų egzistuoja priežastinis ryšys.

29. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

30. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos- Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

31. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui nuo 2019-08-19 iki 2019-10-04 buvo tęsiamas nedarbingumo laikotarpis, 2019-08-18, 2019-08-19, 2019-08-27, 2019-08-30 vykusių gydytojų (Å¡eimos gydytojo, traumatologo) konsultacijų metu trečiasis asmuo nurodydavo, jog jaučia skausmÄ krÅ«tinės srityje, gydytojai konsultacijų bei tyrimų metu trečiajam asmeniui iÅ¡orinių sužalojimų nenustatė.

32. IÅ¡ 2019-09-04 – 2019-09-13 trečiojo asmens medicinos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019-09-04 trečiasis asmuo J. L. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl galvos skausmo, svaigimo, pykinimo, skausmo deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje, dusulio, bendro silpnumo, lygsvaros bei eisenos sutrikimo, skausmingų bei ribotų juosmens judesių, nurodė, kad galvos svaigimo, skausmo, pykinimo, lygsvaros sutrikimo epizodai trečiÄ jį asmenį pavargina kelių metų laike, tačiau savijauta ypač pablogėjo po 2019-08-17 eismo įvykio metu patirtos traumos. Trečiajam asmeniui diagnozuota deÅ¡inio peties lėtinė sÄ nario artrozė, vertebrobazilinės arterijos sindromas, nepatikslinta ataksija, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais.

33. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo dėl 2019-08-17 eismo įvykio iÅ¡orinių sužalojimų nepatyrė. Objektyvių (t. y. nuo asmens subjektyvių pojūčių nepriklausomų) duomenų apie trečiojo asmens negalavimus (kurie nebuvo lėtiniai, varginę trečiÄ jį asmenį dar iki eismo įvykio), atsiradusius po eismo įvykio, į bylÄ nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Trečiojo asmens J. L. medicinos dokumentuose nėra užfiksuota, jog trečiojo asmens jaustas skausmas krÅ«tinės srityje buvo pagrįstas trauminio pobÅ«džio pakitimais (CPK 178 str.).

34. Nėra pagrindo laikotarpiu nuo 2019-09-04 iki 2019-09-13 trečiajam asmeniui diagnozuotų sveikatos sutrikimų laikyti 2019-08-17 įvykusio eismo įvykio pasekme, kadangi, kaip matyti iÅ¡ 2019-09-04 – 2019-09-13 trečiojo asmens medicinos iÅ¡raÅ¡o, negalavimai, dėl kurių 2019-09-04 trečiasis asmuo kreipėsi į gydytojÄ , J. L. buvo atsiradę ir tęsėsi jau keletÄ metų dar iki įvykstant eismo įvykiui. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens savijauta pablogėjo bÅ«tent dėl 2019-08-17 eismo įvykio (CPK 178 str.).

Vien trečiojo asmens pateiktas subjektyvus vertinimas, jog jo savijauta pablogėjo dėl 2019-08-17 eismo įvykio, nesant byloje kitų tokį vertinimÄ pagrindžiančių įrodymų, nelaikytinas tokias aplinkybes įrodančiu. Byloje nenustatyta objektyvių medicininių požymių, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo patyrė sužalojimų, dėl kurių galėjo paÅ«mėti jo ankstesnės lėtinės ligos.

35. Aukščiau nurodytas išvadas patvirtina ir byloje atlikta teismo ekspertizė. 2021-01-06 ekspertizės akte Nr. 0001/21 teismo ekspertas P. P. pateikė išvadas:

1) J. L. dėl 2019-08-17 eismo įvykio sužalojimų nepatyrė, nes medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra;

2) J. L. laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2019-10-04 iÅ¡duotas nedarbingumas nesusijęs su 2019-08-17 eismo įvykio padariniais. Teismo ekspertas nurodė, kad J. L. dėl 2019-08-17 eismo įvykio buvo tirtas iÅ¡ karto VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ bei VÅ¡Ä® „Kėdainių ligoninė“ ir objektyvių traumos požymių nebuvo nustatyta, bei traumatologai neiÅ¡davė nedarbingumo pažymų. Å eimos gydytoja iÅ¡davė nedarbingumo pažymas, remdamasi subjektyviu požymiu – skausmu krÅ«tinėje ir deÅ¡iniame petyje. Tolimesnio gydymo metu sužalojimų nebuvo nustatyta, buvo nustatyta deÅ¡inio peties lėtiniai degeneraciniai pakitimai – sÄ nario artrozė, bei neurologas nustatė lėtinius senus pakitimus – vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas, ataksija nepatikslinta, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais.

36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindÄ spręsti prieÅ¡ingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto iÅ¡vada (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

37. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto iÅ¡vada, tokio nesutikimo motyvus iÅ¡dėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu ir jų reikÅ¡me vertinant konkrečių aplinkybių (ne)egzistavimÄ , sprendžia, kad ekspertizės iÅ¡vados atitinka bylos medžiagÄ , yra nuoseklios, neprieÅ¡taringos, paremtos medicinos dokumentuose atliktų įrašų, medicininių tyrimų rezultatų duomenų analize. Pagrindo abejoti ekspertizę atlikusio teismo eksperto kompetencija ir/ar objektyvumu taip pat nenustatyta (CPK 178 str.).

40. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese taikytina tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2019-08-17 eismo įvykis, už kurį atsakingo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės, priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovo patirta žala, iÅ¡mokant trečiajam asmeniui ligos paÅ¡alpÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad 2019-08-17 eismo įvykis nenulėmė trečiojo asmens J. L. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-08-17 iki 2019-10-04, dėl ko laikytina, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos nėra susiję su 2019-08-17 eismo įvykio pasekmėmis.

41. Kaip minėta, neįrodžius asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė privalomosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės prievolės pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

42. Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).

43. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias valstybinio socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios asmeniui ligos iÅ¡mokÄ , teisę regreso tvarka atgauti iÅ¡mokos sumÄ iÅ¡ draudiko, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

45. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti neprašė, Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento. Teisėja Inga Staknienė