1aec41f4-a35e-4e58-ab5f-a954e8918cf3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-499-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00074-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Catra“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Catra“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Å . dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Catra“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å .42 608,98 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi UAB ,,Catra“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta S. Å .. 2017 m. kovo 31 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu administratorė perėmė iÅ¡ BUAB ,,Catra“ vadovo Z. P. finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2008 iki 2017 metų. Pagal sudarytÄ darbo sutartį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Catra“ projektų vadovo pareigas vykdė atsakovas A.

Å ., kuriam buvo iÅ¡duotos bendrovės debeto mokėjimo kortelės. Naudodamasis Å¡iomis kortelėmis, atsakovas 2012 metais iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 25 680 Lt (7 437,44 Eur), įnešė 3 950 Lt (1 143,99 Eur), 2013 metais iÅ¡ sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 63 860 Lt (18 495,13 Eur), įnešė 27 300 Lt (7 906,63 Eur), 2014 metais iÅ¡ sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 155 740 Lt (45 105,42 Eur), įnešė 75 300 Lt (21 808,39 Eur), 2015 metais iÅ¡ sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 18 980 Eur, įnešė 17 900 Eur; 2016 metais iÅ¡ sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 1 350 Eur.

Iš viso atsakovo A. Š. įsiskolinimas bendrovei už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. yra 42 608,97 Eur.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas 42 608,97 Eur grynųjų pinigų sumos bendrovei negrÄ Å¾ino, dokumentų, patvirtinančių Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės tikslams, nepateikė. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme.

4. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pinigus kartais tekdavo iÅ¡gryninti, tačiau jie buvo įneÅ¡ami į įmonės kasÄ arba buvo pateikiami dokumentai, pateisinantys patirtas iÅ¡laidas. Visi Å¡ie duomenys buvo teikiami buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam subjektui. Baigiantis darbo santykiams su ieÅ¡kove, jam nebuvo pareikÅ¡tos jokios pretenzijos dėl galimo likučio buvimo. IeÅ¡kovė disponuoja visais buhalteriniais duomenimis, tačiau neteikia visų reikÅ¡mingų dokumentų nagrinėjamai bylai.

5. Trečiasis asmuo Z. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad A. Å . buvo faktinis bendrovės vadovas, kuris tvarkė, kontroliavo įmonės finansus, jis buvo atsakingas už kasos operacijas, taip pat savarankiÅ¡kai atlikdavo banko operacijas. UAB ,,Catra“ buhalterės pareigas tuo metu ėjo jo giminaitė E. D., vėliau – jos sutuoktinis D. D.. Bendrovėje atsakovas ir trečiasis asmuo pareigas buvo pasiskirstę pagal kiekvieno turėtÄ patirtį ir žinias – trečiojo asmens sritis buvo techninė, o atsakovo A. Å . – administracinė, nes jis jau turėjo patirties organizuodamas kitų įmonių veiklÄ . Kadangi atsakovu pasitikėjo, nesekė įmonės finansų ir neprašė už juos atsiskaityti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo įrodinėja BUAB „Catra“ sÄ skaitos iÅ¡rašų pagrindu, pačios sudaryta suvestine, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išėmė 42 608,97 Eur, kurių bendrovei negrÄ Å¾ino ir dokumentų, patvirtinančių Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės tikslams, nepateikė. Teismas nurodė, kad byloje buvo iÅ¡reikalautos avanso apyskaitos, kasos knygos duomenys, kito atskaitingo asmens – direktoriaus ir kasininko Z.

P. – naudojamų banko kortelių iÅ¡raÅ¡ai. Teismo vertinimu, minėti dokumentai ir liudytojos E. D. (buvusi UAB „Catra“ buhalterė) teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui buvo pareikÅ¡tas neįsigilinus į bendrovės buhalterinių dokumentų visumÄ , tik selektyviai atrinkus atsakovo A. Å . iÅ¡ įmonės sÄ skaitos iÅ¡imtas grynųjų pinigų sumas. Teismo vertinimu, detali nurodytų dokumentų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys A.

Š. atžvilgiu yra nepagrįstas.

8. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, o bÅ«tent – kasos knygÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nustatė, kad Z. P. į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 11 590 Lt kaip nepanaudoto avanso pirkimams grÄ Å¾inimÄ . Teismas, iÅ¡analizavęs atsakovo A. Å . ir trečiojo asmens Z. P. naudojamų banko kortelių iÅ¡raÅ¡us, nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu A. Å . iÅ¡ sÄ skaitos išėmė 8 290 Lt, o Z. P. – 3 300 Lt, tai sudaro 11 590 Lt bendrÄ sumÄ Z.

P. į kasÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų. Avanso apyskaitoje Nr. 201401 tam pačiam laikotarpiui atspindėtos visos A. Å . iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imtos lėšos 8 290 Lt sumai. AnalogiÅ¡ka situacija susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.: Z. P. į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 14 290 Lt, A. Å . iÅ¡ sÄ skaitos išėmė 13 650 Lt, tai pačiai sumai užpildė avansinę apyskaitÄ Nr. 201402, o Z. P. iÅ¡ banko sÄ skaitos išėmė 640 Lt, taigi, bendrÄ jų abiejų iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡imtų lėšų sumÄ sudaro 14 290 Lt, t. y.

Z. P. tÄ mėnesį bendrai įneÅ¡tų į kasÄ lėšų sumÄ . Å ių dviejų mėnesių analizė teismui leido teigti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl Å¡iuo laikotarpiu praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo sumos yra nepagrįstas, nes pagal minėtų buhalterinių dokumentų analizę iÅ¡imtos piniginės lėšos buvo pateisintos.

9. Teismo vertinimu, analogiÅ¡ka situacija susidarė ir laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.: Z. P. į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 27 132 Lt, A. Å . Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ banko sÄ skaitos išėmė 21 300 Lt, Z. P. – 5 820 Lt, tai sudaro 27 120 Lt bendrÄ sumÄ . A. Å . iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡imta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje Nr. 201403. Teismas, toliau analizuodamas kasos knygos, avansinių apyskaitų ir kortelių iÅ¡rašų duomenis nustatė, kad kiekvienÄ mėnesį A.

Å . iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje, kuri yra dokumentas buhalterei tikrinant pinigų iÅ¡leidimo teisėtumÄ , Z. P. visada į kasÄ Ä¯nešė daugiau, nei išėmė iÅ¡ sÄ skaitos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kasininko pareigas atliko Z. P., darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent pastarajam asmeniui atsakovas perduodavo iÅ¡imtas lėšas, kuris nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ kasÄ Ä¯formindavo kasos pajamų orderiu (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Kasos taisyklės), 9, 10 punktai).

Liudytoja apklausta buvusi bendrovės buhalterė patvirtino, kad niekada bendrovės atskaitingi asmenys, taip pat ir atsakovas, nebuvo skolingi, jie visada atsiskaitydavo su kasa. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė buvus neteisėtus atsakovo A. Š. veiksmus.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Catra“, nutraukusi darbo santykius su atsakovu A. Å ., niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, nors byloje pateikti įrodymai, jog kitÄ , mažesnės vertės turtÄ , ji ne kartÄ reikalavo grÄ Å¾inti. Teismo vertinimu, tai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas A. Å . bendrovei nebuvo skolingas ir jokios žalos nepadarė. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, atsakomybė jam kilti negali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB ,,Catra“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė selektyviai atrinko buhalterinius dokumentus ir neįsigilino į buhalterinių dokumentų visumÄ . IÅ¡ byloje esančio 2012 m. balandžio 12 d.

įsakymo matyti, kad atskaitingi asmenys buvo tiek trečiasis asmuo Z. P., tiek atsakovas A. Å .. Kitų materialiai atsakingų asmenų bendrovė neturėjo. Be to, Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1295-514/2018 iÅ¡ Z. P. priteisė UAB „Catra“ naudai 13 298,35 Eur iÅ¡imtų ir negrÄ Å¾intų iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų. 11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog įtariama, kad A.

Å ., siekdamas pagrįsti pinigų panaudojimÄ , nurodė UAB „Catra“ buhalterei iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus apskaityti kasoje kaip įneÅ¡tus į kasÄ užraÅ¡ant „nepanaudoto avanso pirkimams grÄ Å¾inimas“. 11.3. Teismas atsakovo žodinius paaiÅ¡kinimus, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi situacija, jog įneÅ¡ant į kasÄ grynuosius pinigus nebuvo iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai, todėl tinkamų įrodymų apie pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ atsakovas pateikti negali, turėjo vertinti kritiÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. Å . perduodavo iÅ¡imtas lėšas kasininkui Z. P., kuris nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ kasÄ Ä¯formindavo kasos pajamų orderiais, kurie bankroto administratorei net nebuvo perduoti ir dėl to buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas. 11.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylÄ pateikto balanso, kurį pasirašė Z. P., kuriame nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 67 256 Eur, Å¡i suma yra gautina iÅ¡ atskaitingų asmenų – atsakovo A.

Š. ir trečiojo asmens Z. P.. Be to, buhalterė E. D. yra atsakovo artima giminaitė, todėl teismas turėjo jos parodymus vertinti kaip nepatikimus.

12. Atsakovas A. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepateikia jokios konkrečios analizės, kuri atskleistų atsakovo A. Å ., kaip atskaitingo asmens, likusį grynųjų pinigų likutį, kuris nepagrįstas įmonės buhalteriniais dokumentais. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė ignoruoja byloje esančius duomenis – banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kasos knygÄ bei Å¡ių duomenų suvestines.

IeÅ¡kovė ignoruoja teismo nustatytas iÅ¡ buhalterinės apskaitos dokumentų aplinkybes, kad atsakovo A. Å . iÅ¡imti grynieji pinigai pateko į BUAB „Catra“ kasÄ . IeÅ¡kovė taip pat nevertina Z. P. mokėjimo kortelių iÅ¡rašų, kurios susietos su ta pačia viena bankine sÄ skaita, neanalizuoja BUAB „Catra“ kasos knygos ir kaip esami duomenys yra susieti su banko sÄ skaita. 12.2. Atsakovas detaliai paaiÅ¡kina pinigų judėjimÄ tam tikrais finansiniais laikotarpiais: 12.2.1. 2012–2014 metais pinigų judėjimas vyko tokiu bÅ«du ir tvarka: pagal atsakovo atstovo sudarytos suvestinės duomenis, 2012–2014 metais atsakovo A.

Å . iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos ir negrÄ Å¾intų pinigų likutis yra 69 995,37 Eur, o trečiojo asmens Z. P. iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos ir negrÄ Å¾intų pinigų likutis yra 17 973,82 Eur. Tačiau pagal kasos knygos duomenis, Å¡iuo laikotarpiu trečiasis asmuo Z. P. į įmonės kasÄ Ä¯nešė 85 224,17 Eur grynųjų pinigų sumÄ . Atsakovo teigimu, grynųjų pinigų skirtumÄ A. Å . perdavė Z. P., kuris priėmė juos į kasÄ , kaip kasininkas. 12.2.2. 2015–2016 metais pinigų judėjimas vyko tokiu bÅ«du ir tvarka: atsakovo A.

Å . 2015 metais iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos ir negrÄ Å¾intų pinigų likutis yra 19 580 Eur, o trečiojo asmens Z. P. iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų likutis yra 8 720 Eur, tai bendrai sudaro 28 300 Eur sumÄ . Pagal kasos knygos duomenis, 2015 metais įmonės atskaitingi asmenys – darbuotojai – į kasÄ Ä¯nešė 28 031,61 Eur grynųjų pinigų kaip „nepanaudoto avanso grÄ Å¾inimÄ â€œ, kuriuos priėmė kasininkas – trečiasis asmuo Z. P.. 2016 metais A.

Å . iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų likutis yra 1 350 Eur, trečiojo asmens Z. P. iÅ¡imtų iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų likutis yra net 41 630 Eur, o į įmonės kasÄ per atskaitingus asmenis nurodytu laikotarpiu buvo įneÅ¡ta tik 5 008,86 Eur suma. Duomenų, ar pats kasininkas Z. P. turi pagrindžiančius dokumentus 36 621,14 Eur sumai ir kur Å¡iuos pinigus panaudojo, atsakovas neturi. 12.3. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasos knygos duomenis iki atsakovui A. Å .

įsidarbinant bendrovėje grynųjų pinigų kasos likutis pas kasininkÄ Z. P. 2012 m. sausio 1 d. buvo 52 135,63 Lt (15 099,52 Eur), o 2016 m. birželio 30 d. grynųjų pinigų kasos likutis pas kasininkÄ Z. P. jau sudarė 73 127,36 Eur. Kasos likutis per visus 4 metus nuosekliai ir stabiliai augo, tačiau bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu Å¡io likučio nebebuvo. Tiek atsakovas A. Å ., tiek pirmosios instancijos teismas siÅ«lė ieÅ¡kovei pakeisti proceso Å¡alis į galbÅ«t tinkamas, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. 12.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus raÅ¡to turinio. Ikiteisminio tyrimo informacinis raÅ¡tas tik nurodo tiriamos bylos bendrÄ fabulÄ , kuri suformuota pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ . Atsakovo vertinimu, Å¡is dokumentas neturi jokio teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama byla. Pažymi, kad atsakovui A. Å . jokie įtarimai nėra pareikÅ¡ti. 12.5. Ä®monėje vyravo nusistovėjusi tvarka, kad tiek A.

Å ., tiek Z. P. per einamÄ jį mėnesį įvykę grynųjų pinigų išėmimai iÅ¡ bankinės sÄ skaitos mokėjimo kortelėmis buvo įforminami vienu kasos pajamų orderiu. Per mėnesį buvo atliekama daug iÅ¡gryninimų, tad pildyti vienÄ orderį per mėnesį buvo logiÅ¡ka, praktiÅ¡ka ir racionalu. Akcentavo, kad nėra virÅ¡ytas vieno mėnesio dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo terminas, kaip tai nurodyta Kasos taisyklių 10 punkte. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kelia ginÄÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jam, kaip atskaitingam asmeniui, negrÄ Å¾inus laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtų piniginių lėšų bei nepateikus dokumentų, patvirtinančių Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės tikslams. Atsakovas neginčija išėmęs iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos ieÅ¡kovės nurodytas pinigines lėšas, tačiau teigia, jog Å¡ios piniginės lėšos buvo grÄ Å¾intos į bendrovės kasÄ .

Atsakovas įrodinėja, kad 2012–2014 metais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas ir negrÄ Å¾intas į sÄ skaitÄ pinigines lėšas jis perduodavo bendrovės vadovui ir kasininkui Z. P., kuris kiekvieno mėnesio pabaigoje lėšas grÄ Å¾indavo į bendrovės kasÄ , o 2015–2016 metais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas grÄ Å¾indavo į bendrovės kasÄ per kitus bendrovės darbuotojus. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas remiasi į bylÄ iÅ¡reikalautais kasos knygos įraÅ¡ais, duomenimis apie bendrovės vadovo Z.

P. iÅ¡imtas iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos pinigines lėšas, buvusios bendrovės vyriausiosios buhalterės E. D. parodymais bei aplinkybe, kad bendrovė po darbo santykių nutraukimo iÅ¡ jo piniginių lėšų nereikalavo grÄ Å¾inti.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė bendrovei žalÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pagal kasos knygos duomenis kiekvieno mėnesio, pradedant 2014 m. sausio mėn., pabaigoje bendrovės vadovas ir kasininkas Z. P. į bendrovės kasÄ Ä¯neÅ¡davo sumÄ , atitinkančiÄ tiek atsakovo, tiek Z. P. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas sumas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas perduodavo Z. P., kuris nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ kasÄ Ä¯formindavo kasos pajamų orderiu. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi E. D. parodymais, kad atsakovas nebuvo skolingas bendrovei, taip pat aplinkybe, kad ieÅ¡kovė, nutraukusi darbo santykius su atsakovu, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl lėšų grÄ Å¾inimo.

16. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, manydama, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus – neatsižvelgė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti kasos pajamų orderiai, neįvertino pateikto balanso duomenų, E. D. parodymų nepatikimumo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais.

17. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011: kt.).

19. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų nesilaikė – teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nenustatė dalies bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jų visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo, nepatikrino ieÅ¡kovės keliamų abejonių dėl buhalterinių dokumentų patikimumo, neįvertino įrodymų tarpusavio prieÅ¡taringumo.

20. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, kuriÄ privalėjo nustatyti teismas – ar atsakovas pagrindė, kad iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas jis panaudojo bendrovės tikslams (kaip pats teigia, grÄ Å¾ino į bendrovės kasÄ ). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovo nuo bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos bÅ«davo perduodamos Z. P., kuris jas įneÅ¡davo į bendrovės kasÄ , analizavo tik 2014 metų atsakovui bei Z.

P. iÅ¡duotų banko kortelių iÅ¡raÅ¡us bei kasos knygos duomenis, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo 2012–2013 metų atsakovui bei Z. P. iÅ¡duotų banko kortelių iÅ¡rašų, Å¡io laikotarpio kasos knygos, avanso apyskaitų įrašų ir apskųstajame sprendime jokių iÅ¡vadų apie tai, ar atsakovas Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas panaudojo tinkamai (grÄ Å¾ino į bendrovės kasÄ ), nepadarė, nors ieÅ¡kovės reikalavimas yra priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 27 d.

21. Nors teismas skundžiamame sprendime, analizuodamas 2014 m. kovo mėn. ir vėlesnius kasos knygos, avansinių apyskaitų ir banko kortelių iÅ¡rašų duomenis, nustatė, jog kiekvienÄ mėnesį atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje, o Z. P. visada į kasÄ Ä¯nešė daugiau, nei išėmė iÅ¡ sÄ skaitos, tokios iÅ¡vados neatitinka 2015–2016 metų kasos knygos duomenų ir paties atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2015–2016 metais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas grÄ Å¾ino į bendrovės kasÄ per kitus bendrovės darbuotojus, o ne Z.

P., ir rėmėsi kasos knygos duomenimis, kad toks grÄ Å¾inimas buvo įforminamas kaip „nepanaudoto avanso grÄ Å¾inimas“. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių atsakovo nurodytų aplinkybių nepatikrino, jokių iÅ¡vadų dėl 2015–2016 metais atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant patikrinti atsakovo nurodomas aplinkybes apie tai, kad 2015–2016 metais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtas pinigines lėšas jis grÄ Å¾ino į bendrovės kasÄ per kitus darbuotojus, byloje buvo bÅ«tina iÅ¡analizuoti, ar Å¡ie darbuotojai Kasos taisyklių taikymo prasme buvo laikomi atsakingais asmenimis, ar jiems buvo iÅ¡raÅ¡omos avanso apyskaitos, ar Å¡iems asmenims bendrovė mokėdavo kokias nors pinigines lėšas, kodėl Å¡ie darbuotojai pagal kasos knygos duomenis grÄ Å¾indavo labai įvairias nepanaudoto avanso sumas, esant reikalui, spręsti dėl Å¡ių darbuotojų Å¡aukimo liudyti.

Be to, siekiant patikrinti atsakovo nurodomų aplinkybių teisingumÄ , bÅ«tina įvertinti ir tas aplinkybes, kad pagal kasos knygos duomenis bendrovės darbuotojai nepanaudotÄ avansÄ Ä¯ kasÄ grÄ Å¾indavo ne tik 2015–2016 metais, bet ir 2013–2014 metais.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2014 metais atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos bÅ«davo perduodamos Z. P., kuris jas įneÅ¡davo į bendrovės kasÄ , rėmėsi kasos knygos duomenimis, tačiau nepatikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės nurodytų argumentų dėl kasos knygos duomenų patikimumo, neanalizavo grynųjų pinigų priėmimo, iÅ¡mokėjimo, jų apskaitos tvarkos, nustatytos Kasos taisyklėse.

23. Kasos taisyklių 9 punktas (2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija) nustato, kad „ūkio subjektas gali iÅ¡mokėti pinigus Å«kio subjekto darbuotojams, kuriuos Å«kio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtÄ , žemės Å«kio produkcijÄ , suteiktas paslaugas, mokėti avansÄ , padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo) <…>. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas.

Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu“. Kasos taisyklių 16 punktas (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija) nustato, kad „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“.

24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, neatsižvelgė į tai, kad pagal aptartas Kasos taisyklių nuostatas kasos knyga yra ne pirminis, bet suvestinis buhalterinis dokumentas, kuriame įraÅ¡ai daromi pagal pirminius pinigų sumokėjimÄ Ä¯ kasÄ fiksuojančius dokumentus – kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius. Kasos taisyklių 9 punktas aiÅ¡kiai nustato, kad nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu. Nagrinėjamu atveju nors kasos knygoje yra įraÅ¡yti kasos pajamų orderių rekvizitai, tačiau patys kasos pajamų orderiai, galintys patvirtinti aplinkybes dėl piniginių lėšų perdavimo į kasÄ , į bylÄ nebuvo pateikti.

IeÅ¡kovės atstovas 2018 m. rugsėjo 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad bankroto administratorei kasos pajamų orderiai nebuvo perduoti. Atsakovo atstovas teigė, kad kasos pajamų orderiai buvo pildomi kiekvienÄ mėnesį. Å iÄ aplinkybę atsakovas nurodo ir atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Buvusi bendrovės vyriausioji buhalterė E. D. paaiÅ¡kino, kad kasos knygas ji atspausdindavo iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos, tačiau kasos pajamų orderių ji nėra mačiusi, kasos knygos įraÅ¡us apie pinigų įneÅ¡imus į kasÄ buhalterinės apskaitos programoje darydavo Klaipėdoje dirbusi apskaitininkė.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar iÅ¡ tiesų bankroto administratorei kasos pajamų orderiai nebuvo perduoti, jei taip, dėl kokių priežasčių, nustatyti, ar kasos pajamų orderiai su kasos knygoje nurodytais rekvizitais buvo pildomi, tačiau buvo prarasti (jei taip, kokiomis aplinkybėmis), nustatyti, ar jie ieÅ¡kovei apskritai buvo iÅ¡duoti, analizuoti, ar be kasos knygos duomenų yra dar kokių nors kitų, net ir netiesioginių, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kasos pajamų orderiai buvo pildomi, o piniginės lėšos buvo perduotos į bendrovės kasÄ taip, kaip ir yra nurodyta kasos knygos duomenyse, esant reikalui apklausti tiesiogiai į buhalterinę apskaitos programÄ duomenis įraÅ¡iusį asmenį, iÅ¡klausyti atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, analizuoti kitus buhalterinės apskaitos duomenis (pvz., ar kasos knygoje užfiksuotos piniginės lėšos buvo apskaitomos kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, ar jos buvo naudojamos ir pan.).

25. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, neatsižvelgė ir į tai, kad tik 2012 metų kasos knyga yra pasiraÅ¡yta kasininko pareigas ėjusio bendrovės vadovo Z. P. ir vyriausiosios buhalterės, tačiau vėlesnių laikotarpių kasos knygos yra pasiraÅ¡ytos tik vyriausiosios buhalterės. Kaip minėta, Kasos taisyklių 16 punktas nustato, kad kasos knyga turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta ne tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio), bet ir kasininko. Vadinasi, nuo 2013 m. kasos knygoje piniginių lėšų įneÅ¡imas į kasÄ nėra patvirtintas kasininko pareigas ėjusio bendrovės vadovo Z. P..

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas apie tai, kad kiekvienÄ mėnesį bendrovės vadovas ir kasininkas Z. P. į bendrovės kasÄ Ä¯neÅ¡davo ir tas sumas, kurias nuo bendrovės sÄ skaitos buvo išėmęs atsakovas, padarė remdamasis ne pirminiais tokias aplinkybes galinčiais patvirtinti dokumentais (kasos pajamų orderiais), o suvestiniais kasos knygos duomenimis, kurie dėl aptartų priežasčių patys savaime, be papildomo aplinkybių aiÅ¡kinimosi, negali bÅ«ti laikomi patikimais ir patvirtinti, jog atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos bÅ«davo perduodamos Z. P. ir jo įneÅ¡amos į kasÄ .

27. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų į bylÄ pateiktų buhalterinių dokumentų įrodomosios reikÅ¡mės, neanalizavo į bylÄ pateiktų buhalterinių duomenų tarpusavio santykio. Antai, pirmosios instancijos teismas į bylÄ iÅ¡reikalavo 2012 m. vasario – 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovui perduoto avanso apyskaitas. Kaip nurodyta Kasos taisyklių 9 punkte, bÅ«tent avanso apyskaitoje nurodomi darbuotojui iÅ¡duoto avanso panaudojimÄ patvirtinantys duomenys.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos yra nurodytos avanso apyskaitose, tačiau neįvertino, kad nuo 2014 m. sausio mėn. avanso apyskaitose nėra fiksuojami atsakovo nurodomi iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imtų piniginių lėšų grÄ Å¾inimai į kasÄ , bet, prieÅ¡ingai, jose yra nurodomas atsakovo nepanaudoto avanso likutis (pvz., 2016 m. rugsėjo mėn. avanso apyskaitoje nurodomas net 47 208,92 Eur nepanaudoto avanso likutis).

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių buhalterinių duomenų patikimumo, neanalizavo, dėl kokių priežasčių Å¡iuose dokumentuose neatspindėti atsakovo nurodomi piniginių lėšų grÄ Å¾inimai į kasÄ . Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ teikė 2017 m. kovo 31 d. balansÄ , pasiraÅ¡ytÄ bendrovės vadovo, kuriame nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 67 256 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i suma yra gautina iÅ¡ atskaitingų asmenų – atsakovo A. Å . ir trečiojo asmens Z.

P.. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo apskritai neįvertino, nenustatė jo įrodomosios vertės keliamo ginčo išsprendimui.

28. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, iÅ¡ esmės nevertino atsakovo nurodomų veiksmų ekonominio pagrįstumo. Byloje nėra nustatyta, dėl kokių ekonomiÅ¡kai pagrįstų bendrovės veiklos ypatumų tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotos net kelios banko debetinės kortelės, kodėl, jei tikėti atsakovo nurodomais teiginiais, buvo bÅ«tina pinigines lėšas iÅ¡ banko sÄ skaitos nuolat iÅ¡gryninti, o mėnesio pabaigoje tokiÄ pat sumÄ per Z. P. (2013–2014 metais) ar per bendrovės darbuotojus (2015–2016 metais) grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ .

29. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė E. D. parodymams, jog atsakovas nebuvo skolingas bendrovei. Kaip jau minėta, Å¡i liudytoja negalėjo patvirtinti, kad atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imti pinigai iÅ¡ tiesų buvo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , nes kasos pajamų orderių ji nėra mačiusi, o kasos knygos įraÅ¡us apie pinigų įneÅ¡imus į kasÄ buhalterinės apskaitos programoje darydavo kita bendrovės darbuotoja. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, galinčių turėti įtakos Å¡ios liudytojos parodymų patikimumui, t. y. kad ji galbÅ«t yra atsakovo artima giminaitė.

30. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių padarė nesilaikydamas įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

31. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ .

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiÅ¡kai aktualių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje nutartyje nurodytiems proceso teisės normų pažeidimams paÅ¡alinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais, aspektais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neatskleista bylos esmė, o Å¡ių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad bÅ«tų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų, padaryti iÅ¡vadas dėl daugelio naujų, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų, ginčo aspektų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro dėl to, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį 2014 metų bendrovės veiklos dokumentų, tačiau jokio įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų dėl 2012–2013 metais buvusių faktinių aplinkybių nepateikė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl 2015–2016 metais buvusių faktinių aplinkybių aiÅ¡kiai neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio ir paties atsakovo nurodytų aplinkybių. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar 2015–2016 metais atsakovo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos per kitus bendrovės darbuotojus buvo grÄ Å¾intos į bendrovės kasÄ , bÅ«tina nustatyti daug naujų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, atlikti daug procesinių veiksmų (žr.

šios nutarties 21 punktas). Suvestinių buhalterinių dokumentų (kasos knygos) duomenų patikimumui, jų prieštaringumo kitiems buhalteriniams dokumentams priežastims nustatyti taip pat reikia išsiaiškinti daug faktinių aplinkybių, atlikti daug procesinių veiksmų, įskaitant aplinkybes dėl pirminių apskaitos dokumentų buvimo, atsakovo nurodomų veiksmų ekonominio turinio ir kt. (žr. šios nutarties 24, 27–28 punktai).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai analizuojami ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai, teismui gali kilti poreikis pasitelkti specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimÄ (CPK 212 straipsnis). Å iuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-86966-17 dėl ieÅ¡kovės bankroto administratorės pareiÅ¡kimo (taip pat ir dėl aplinkybių apie tai, kad A. Å . galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas) metu yra atliekamas bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimas, apklausiami liudytojai. Taigi, bylai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ikiteisminio tyrimo duomenys, įskaitant Å¡io ikiteisminio tyrimo metu atliekamo bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo duomenis.

34. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių skundžiamas Å iaulių apygardos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Bajoras Danutė GasiÅ«nienė Aldona Tilindienė