A-662-1376-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1376/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01418-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Neringai Joneliūnaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vidiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vidiva“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Prekybos miestelis urmas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. M., B. L. dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vidiva“ (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 143-149, I t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. lapkričio 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101126-00080 bei 2010 m. lapkričio 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101126-00079.

Nurodė, jog savavališkos statybos aktai Bendrovei buvo surašyti už tai, kad, atsakovo manymu, neteisėtai (be statybos leidimo) buvo pastatyta rampa prie šiaurinės pastato 1F1p, unikalus Nr. 1996-4018-1013 pusės, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir stoginė prie šiaurinės, rytinės ir pietinės pastato 1F1p, unikalus Nr. 1996-4018-1013 pusės, (duomenys neskelbtini), Kaune. Teigė, jog nepripažįsta, kad būtent Bendrovė atliko rampos ir stoginės statytojo funkcijas. Paaiškino, jog įvykdžiusi visus teisės aktų ir nuomos sutarties nustatytus privalomus reikalavimus, atliko tik patalpų (jų atskirų dalių) kapitalinį remontą pagal 2003 m. liepos 25 d. statybos leidimą Nr. 526-6-NR219-122 ir tokiu būdu iš esmės pagerino patalpas; kitus statybos darbus, taip pat turint visus teisės aktų privalomus leidimus, atliko UAB „Foralis“. Pasak pareiškėjo, kapitalinio remonto atlikimo faktą (faktus) patvirtina VĮ Registrų centro Patalpų nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 10.2-10.5 punktai, kuriuose aiškiai įvardintos kadastro žymos, susijusios su patalpų kapitaliniu remontu. Tokie įrašai, pareiškėjo nuomone, vienareikšmiškai įrodo, kad visi kapitalinio remonto darbai buvo teisėtai atlikti 2003-2004 metais.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 164-166, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Bendrovė nuo 2002 m. gruodžio 1 d. buvo vienintelė visų patalpų, esančių Pastate 1F1p, nuomininkė, todėl nėra pagrindo manyti, kad kažkas kitas, o ne pareiškėjas atliko ginčo rampos ir stoginės statybos darbus ar statybos darbų užsakovo funkcijas. Teigė, kad pareiškėjas, kaip visų patalpų vienintelis nuomininkas, nepateikė teismui statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų bei nenurodė kito subjekto, galėjusio atlikti ginčo rampos ir stoginės statybos darbus, todėl savavališkos statybos aktai, atsakovo manymu, buvo teisėtai ir pagrįstai surašyti būtent minėtam subjektui. Pabrėžė, kad ginčo rampa ir stoginė yra pastatytos prie pastato 1F1p išorinių sienų, todėl jų statyba priskirtina ne kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, o naujo statinio statybos darbų rūšiai.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Galinta ir partneriai“ bei B. M. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo rampos ir stoginės statytojas, todėl Inspekcija, į kurią kreipėsi pastato savininkas UAB „Galinta ir partneriai“, pagrįstai surašė savavališkos statybos aktus. Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyta nei rampa, nei stoginė, todėl darė išvadą, kad rampos ir stoginės statyba buvo atlikta po 2006 metų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Statybos įstatymo 33 straipsnį, 2 straipsnio 71, 73 punktus ir pagal esamus byloje duomenis darė išvadą, jog 2002 m. lapkričio 27 d. ir 2002 m. gruodžio 1 d. nuomos sutarčių pagrindu nuo 2002 metų pabaigos AB prekybos bazė „Urmas“ tapo teisėtu patalpų naudotoju, ši daiktinė teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jos galiojimas esant ginčui su trečiaisiais asmenimis nekvestionuojamas. Pažymėjo, kad nuomos sutartys patvirtina, jog minėtam juridiniam asmeniui buvo suteikta teisė ne tik naudotis ginčo turtu, bet ir atlikti patalpų remonto, fasado, rekonstrukcijos darbus, patalpas subnuomoti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad nuomos teisė kaip daiktinė teisė kitų asmenų atžvilgiu Nekilnojamojo turto registre neįregistruota.

Nustatė, kad administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog 2003 m. liepos 25 d. AB prekybos bazei „Urmas“ buvo išduotas statybos leidimas Pastato 1F1p kapitaliniam remontui (pramoninių prekių turgaus įrengimui), 2003 m. liepos 23 d. statybos leidimas išduotas ginčo patalpų subnuomininkui UAB „Foralis“ sandėlio 1F1p kapitaliniam remontui (prekybos fasuotais maisto produktais ir baldais paviljonų įrengimui). Nurodė, kad statybos techninio projekto dokumentacijoje, parengtoje pagal 2003 m. liepos 25 d. AB prekybos bazei „Urmas“ išduotą statybos leidimą, pirmo aukšto plane šiaurinėje ginčo pastato pusėje yra nubrėžta brūkšninė linija per visą pastato ilgį ir įrašas „numatoma rampa“, minėtas statinys bei stoginė nėra užfiksuoti techninės apskaitos duomenimis, rampos iš pastato pietinės pusės dalies buvimas techninės apskaitos bylos duomenimis užfiksuotas 1994-1995 metais. Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas darė išvadą, jog rampa, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, buvo numatyta techniniame projekte, išduodant statybos leidimą AB prekybos bazės „Urmas“ pastato kapitaliniam remontui, iki to laiko jos nebuvo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir buvęs AB prekybos bazės „Urmas“ direktorius D. V., todėl akivaizdu, jog šio objekto atsiradimą sąlygojo AB prekybos bazės „Urmas“ (vėlesnis pavadinimas – UAB „Vidiva“) veiksmai, pareiškėjas buvo kapitalinio remonto darbų užsakovas, statybos dokumentacijoje įvardintas statytoju, o tai atitinka Statybos įstatyme „Statytojo“ apibrėžtai sąvokai. Pažymėjo, kad ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas nustatė, jog statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Pažymėjo, kad, nors atsakovas patikslintame skunde neigia minėtų objektų (rampos ir stoginės) statybą, tačiau šią aplinkybę yra pripažinęs pradiniame skunde. Nurodė, jog pradinį skundą yra pasirašiusi Bendrovės direktorė V. I.. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl ginčo objektų statybos yra prieštaringi, nenuoseklūs, bylos nagrinėjimo metu iš esmės keitėsi, teismas jais vadovautis neturėjo pagrindo. Darė išvadą, jog patikslintame skunde bei teismo posėdžių metu išdėstyti Bendrovės direktorės argumentai yra paneigti kita bylos medžiaga, vertintini kaip suinteresuoto asmens siekimas išvengti atsakomybės dėl savavališkos statybos pasekmių.

Pažymėjo, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kada konkrečiai buvo pastatyta stoginė ir rampa, dėl kurių savavalinės statybos buvo surašyti ginčijami aktai. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog AB prekybos bazė „Urmas“ patalpomis naudojosi nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 23 d., todėl, teismo nuomone, nustatant, ar pastatyti minėti objektai priskirtini savavališkai statybai, turi būti taikomos iki 2009 m. balandžio 23 d. statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Nurodė tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.9.4, 9.9.5 punktus, vadovaudamasis statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, nuostatomis konstatavo, kad byloje aptariami stoginė ir rampa pagal nurodytus požymius (užstatymo plotą) ir 2010 m. lapkričio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo aktuose esamus išmatavimus yra priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovavosi minėto statybos techninio reglamento 12.4 punkto nuostatomis, pagal kuriuos tokio statinio statybai nėra reikalingas statybos leidimas, tačiau reikalingas supaprastintas statinio projektas ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiškas pritarimas. Pažymėjo, kad nurodytų dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs, todėl tokią statybą Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme laikė savavališka statinio statyba. Teismas nesutiko, jog minėti objektai priskirtini kapitalinio remonto darbams.

Atkreipė dėmesį į 2004 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Foralis“ ir AB prekybos bazės „Urmas“, kurioje nurodyta, jog UAB „Foralis“ perduoda AB prekybos bazei „Urmas“ ilgalaikį materialų turtą, į kurio sąrašą yra įtraukta nauja rampa su stogeliu (Nr. 1). Pažymėjo, kad tai negali būti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ginčo objekto perleidimą pareiškėjo nuosavybėn, nes rampa nėra apibūdinta konkrečiais požymiais, pagal sutartį nėra aiški jos buvimo vieta, o pagal byloje esamus nekilnojamojo registro duomenis tuo metu jau buvo pastatyta ir įregistruota rampa iš pietinės pastato pusės. Be to, minėta sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl, esant ginčui su trečiaisiais asmenimis, ja negalima vadovautis kaip objektyviu įrodymu. Net ir nustačius aplinkybę, kad minėtas turtas perėjo pareiškėjo nuosavybėn ar buvo pastatytas subnuomininko UAB „Foralis“ ar kitų subnuomininkų, tai, teismo nuomone, pareiškėjo neatleidžia nuo atsakomybės dėl savavališkos statybos nustačius, kad ginčo laikotarpiu Bendrovė buvo vienintelė turto naudotoja, kuriai savininkai nuomos sutartimis, įregistruotomis viešajame registre, buvo suteikę teisę atlikti statybos darbus ir nustatę atsakomybę už jose numatytų reikalavimų, susijusių ir su statybos darbais, nesilaikymą.

Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog savavališkos statybos aktai nebuvo surašyti anksčiau, t. y. 2009 metais, kai UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl savavališkos statybos fakto, teismo nuomone, neturi įtakos skundžiamų aktų teisėtumo vertinimui. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prekybos miestelis urmas“ atstovo argumentus, jog ginčo rampos buvimas jau buvo užfiksuotas kadastro ir registro byloje 2003 m. rugpjūčio 7 d., teismas vertino kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių, nes tokių duomenų kadastro ir registro byloje nėra.

III. Pareiškėjas UAB „Vidiva“ apeliaciniu skundu (b. l. 24-27, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad vien faktas, jog nuo 2002 m. pabaigos AB prekybos bazė „Urmas“ (UAB „Vidiva“) tapo teisėtu patalpų naudotoju, negali pagrįsti teismo teiginio, jog neteisėti statiniai buvo pastatyti būtent pareiškėjo. Atkreipia dėmesį, kad vienu atveju teismas konstatavo, jog rampa ir stoginė buvo pastatyti po 2002 metų, kitu atveju pripažino, jog šių statinių pastatymų laikas nenustatytas. Pažymi, kad nuomos sutartyje esanti sąlyga pati savaime nepatvirtina neteisėtos statybos fakto, nes teisė atlikti patalpų remonto, fasado ar rekonstrukcijos darbus nebūtinai turi būti įgyvendinta.

Neneigia, kad pagal nuomos sutartį atliko kapitalinio remonto darbus, tuo pagerindamas patalpas. Teigia, kad kitus statybos darbus atliko UAB „Foralis“. Nurodo, kad VĮ Registrų centro Patalpų nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 10.2-10.5 punktai įrodo, jog visi kapitalinio remonto darbai buvo teisėtai atlikti 2003-2004 metais. Tvirtina, kad UAB „Vidiva“ atliko tik mažąją dalį atliktų kapitalinio remonto darbų. Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą ir pažymi, kad rampa buvo numatyta techniniame projekte, išduodant statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, tačiau tai negali patvirtinti, kad pareiškėjas pastatė neteisėtus statinius.

Pabrėžia, kad pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas, todėl byla buvo išnagrinėta pagal patikslintą skundą ir teismas neturėjo teisės remtis pirminiame pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad 2004 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Foralis“ ir AB prekybos bazės „Urmas“ yra galiojanti, todėl teismas, pareiškėjo manymu, neturėjo jos vertinti kaip neobjektyvios. Pabrėžia, kad vien faktas, jog pareiškėjas buvo turto naudotojas, neleidžia teigti, kad būtent jis neteisėtai pastatė statinius.

Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino, jog stoginė ir rampa yra naujai pastatyti statiniai. Pabrėžia, kad nuomos sutartimi buvo išsinuomavusi tik konkrečias patalpas. Daro išvadą, kad naujai pastatyti statiniai (rampa ir stoginė) buvo pastatyti ne pareiškėjo nuomotose patalpose, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu Bendrovė buvo vienintelė turto naudotoja, kuriai savininkai nuomos sutartimis, įregistruotomis viešajame registre, buvo suteikę teisę atlikti statybos darbus ir nustatę atsakomybę už jose numatytų reikalavimų, susijusių ir su statybos darbais, nesilaikymą.

Atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, kurioje viename iš patalpų planų buvo nurodyta pastatyta rampa. Brėžinyje buvo matyti tiek senoji, tiek naujoji rampa.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 32-35, III t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašymu dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A662-1376/2012 nagrinėjimu, priteisimo (b. l. 74-75, t. III) prašo iš pareiškėjo UAB „Vidiva“ priteisti 86,24 Lt patirtų kelionės išlaidų.

Atkreipia dėmesį, kad teismas išvadą, jog byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, jog ne jis laikytinas savavališkai pastatytos rampos ir stoginės statytoju, padarė byloje nustatytų aplinkybių pagrindu bei įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, jog statiniai buvo pastatyti po 2002 metų. Nurodo, kad statybos techninio projekto dokumentacijoje pirmo aukšto plane šiaurinėje ginčo pastato pusėje nubrėžta brūkšninė linija per visą pastato ilgį ir įrašas „numatoma rampa“, tačiau techninės apskaitos duomenyse nei ginčo rampos, nei stoginės nebuvo užfiksuota. Daro išvadą, kad pagrįstai buvo konstatuota, jog tuo metu ginčo statiniai dar nebuvo pastatyti. Kadangi rampa ir stoginė buvo statomos savavališkai, teigia, kad, jei projektinė dokumentacija ir statybos leidimas yra išlikę, tik bendrovė gali jais disponuoti. Atkreipia dėmesį, kad ginčo rampa ir stoginė pastatytos taip, kad, norint patekti į pastato 1F1p patalpas, nuomojamas pareiškėjo, reikia pereiti ir per ginčo rampą bei stoginę, t. y. neįmanoma naudotis patalpomis, nesinaudojant savavališkai pastatyta rampa ir stogine. Atkreipia dėmesį į patalpos, unikalus Nr. 1996-4018-1013:0002, esančios pastate 1F1p, 2002 m. gruodžio 1 d. nuomos sutarties 2.5, 2.7 punktus ir pažymi, kad tokia išskirtinė teisė naudotis žemės sklypu ar jo dalimi nebuvo perleista nei vienam patalpų subnuomininkui. Mano, kad pareiškėjo pirminis skundas vertintinas kaip ir visi kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 40-43, III t.) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Kadangi iki išnuomojant pastate esančias patalpas Bendrovei nebuvo pastatytos rampa ir stoginė, teigia, kad statiniai buvo pastatyti po 2002 metų. Mano, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kada buvo pastatyti statiniai. Atkreipia dėmesį, kad tik paskutiniame teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog darbus atliko UAB „Foralis“, o Bendrovė ginčo rampą ir stoginę įsigijo iš šios įmonės. Pažymi, kad V. I. skunde iš pradžių patvirtino, jog rampos ir stoginės statybas atliko jo vadovaujama įmonė, nors vėliau šias aplinkybes neigė. Nurodo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl skunduose pateiktos skirtingos aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas D. V. paaiškino, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai jokių paaiškinimų dėl ginčo rampos ir stoginės perleidimo nedavė, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl pirkimo-pardavimo sutarties vertintini kritiškai. Pabrėžia, kad ginčo rampa ir stoginė buvo pristatyti prie pastato, kurį visą naudojo Bendrovė, kuri yra vienintelė pastato valdytoja. Pabrėžia, kad teismas vertino ne kiekvieną iš pareiškėjo ginčijamų faktų atskirai, o visumoje ir sistemiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-11-26 savavališkos statybos akto Nr. SSA–20–101126–00079 ir 2010-11-26 savavališkos statybos akto Nr. SSA–20–101126–00080 pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistė, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad rampa prie šiaurinės pastato 1F1p, unikalus Nr. 1996–4018–1013, o stoginė prie šiaurinės, rytinės ir pietinės pastato 1F1p, unikalus Nr. 1996–4018–1013, pusės (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatyta, 2010 m. lapkričio 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA–20–101126–00079 ir Nr. SSA–20–101126–00080, kuriais sustabdė ir uždraudė UAB „Vidiva“ bet kokius statinio statybos darbus, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Pareiškėjas patikslintame ir apeliaciniame skunduose neigia, kad anksčiau minėti neteisėti statiniai buvo pastatyti UAB „Vidiva“ (ankstesnis pavadinimas – AB PB „Urmas“).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vienu metu pastato 1F1p, unikalus Nr. 1996–4018–1013, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitaliniam remontui atlikti buvo išduoti du statybos leidimai: 1) UAB „Foralis“ 2003 m. liepos 23 d. statybos leidimas Nr. 526–6–NK212–119 ir kelios jo versijos, įregistruotos 2002 m. rugpjūčio 21 d. data (sandėlio 1F1p kapitalinis remontas, įrengiant prekybos fasuotais maisto produktais ir baldais paviljonus. Pirmas paviljonas (I etapas); sandėlio 1F1p kapitalinis remontas, įrengiant prekybos fasuotais maisto produktais ir baldais paviljonus. Trečias paviljonas (II etapas); sandėlio 1F1p kapitalinis remontas, įrengiant prekybos fasuotais maisto produktais ir baldais paviljonus. Šeštas paviljonas (III etapas)); 2) AB PB „Urmas“ 2002 m. liepos 25 d. statybos leidimas Nr. 526–6–NK212–122 (pastato 1F1p kapitalinis remontas, įrengiant pramoninių prekių turgų). Šiuose statybos leidimuose ir sandėlio 1F1p dalies kapitalinio remonto įrengiant prekybos patalpas pripažinimo tinkamu naudoti aktuose (2003 m. spalio 24 d., 2003 m. lapkričio 3 d. ir 2004 m. vasario 9 d.) statytojais įvardijami UAB „Foralis“ ir AB PB „Urmas“. Tai reiškia, kad pastato 1F1p, kurio unikalus Nr. 1996–4018–1013, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinį remontą atliko du statytojai.

Byloje taip pat pateikti ir du statybos techniniai projektai, kuriuose nurodyti ir skirtingi statytojai ir statybos objektai, t. y. atitinkamai AB PB „Urmas“ (pastato 1F1p kapitalinis remontas įrengiant pramoninių prekių turgų (duomenys neskelbtini), Kaunas) ir UAB „ Foralis“ (sandėlio 1F1p kapitalinis remontas, įrengiant prekybos baldais ir fasuotais maisto produktais paviljonus (vykdoma tam tikrais etapais) (duomenys neskelbtini), Kaunas). Abiejuose techniniuose projektuose pateikti planai (pirmo aukšto planas su prekybinių plotų išdėstymu), kuriuose nurodyta ir numatoma rampa. Be to, statybos techniniame projekte, kuriame statytoju įvardijamas UAB „Foralis“, esančiame brėžinyje numatoma rampa pavaizduota per visą statinio perimetrą. Tuo tarpu iš statybos techninio projekto, kuriame statytoju nurodytas AB PB „Urmas“, matyti, jog jame pavaizduota numatoma rampa tik proporcingai tenkančiam sandėlio plotui, kuriame minėta bendrovė atliko kapitalinio remonto darbus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar UAB „Vidiva“ (ankstesnis pavadinimas – AB PB „Urmas“) įrengė visą rampą ar tik jos dalį.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – AB PB „Urmas“ statybos techniniu projektu, kuriame pažymėta numatoma rampa, tačiau visiškai nevertina aplinkybės, kad ta pati rampa, tik jau per visą pastato perimetrą (ir ne punktyrine linija) buvo numatyta ir UAB „Foralis“ statybos techniniame projekte. Todėl visiškai nepagrįsta laikytina teismo sprendime padaryta išvada, < ... jog rampa, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas buvo numatyta techniniame projekte, išduodant statybos leidimą „Urmas“ pastato kapitaliniam remontui, iki to laiko jos nebuvo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir buvęs „Urmas“ direktorius D. V. (III t., b. l. 8-9), todėl akivaizdu, jog šio objekto atsiradimą sąlygojo AB PB „Urmas“ (vėlesnis pavadinimas – UAB „Vidiva“) veiksmai, pareiškėja buvo kapitalinio remonto darbų užsakovė, statybos dokumentacijoje įvardinta statytoja, o tai atitinka Statybos įstatyme „Statytojo“ apibrėžtai sąvokai >. Taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisako dėl stoginės statybos.

Pažymėtina, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą šių įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste akivaizdu, kad sprendimui trūksta logiškumo, nuoseklumo, galimi tam tikri prieštaravimai ir pan., pavyzdžiui, vienoje sprendimo vietoje nurodoma, kad rampa kaip ir buvo pastatyta atliekant pastato kapitalinį remontą (įrengiant pramoninių prekių turgų), o kitoje vietoje konstatuojama, kad administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kada konkrečiai buvo pastatyta stoginė ir rampa ... > .

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąją teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatas, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–3817/2011).

Pasisakydama dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pažymi, kad bylai išnagrinėti iš esmės yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Tam yra būtina išreikalauti ir įvertinti naujus įrodymus, patvirtinančius rampos ir stoginės neteisėtos statybos faktą. Bylą nagrinėjant iš naujo vertinti apeliacinio teismo posėdžio metu pateikti dokumentai (UAB „Galinta ir partneriai“ 2009 m. balandžio 5 d. raštas (įspėjimas apie numatomą sutarties nutraukimą) ir UAB „Vidiva“ 2009 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 14), taip pat nustatytina statybos objektų (rampos ir stoginės) statybos rūšis (nauja statinio statyba, statinio kapitalinis remontas ir pan.).

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat minėto įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevisapusiškai ir pilnutinai nustatė bei ištyrė šiai bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Šie procesiniai pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad dėl šios bylos rūšinio teismingumo buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Spręstina, ar byla pagal rūšinį teismingumą, taip pat siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo įgyvendinimą, neperduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė