1aeb61f4-7603-40dd-9043-e94e1982e8f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3292-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01237-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. (M. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. P. padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-7).PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2015-06-20 iki 2016-05-23. Kamerose buvo ankÅ¡ta, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktais nustatyti 3,6 kv. m. Kamerose suimtieji buvo laikomi po 3, kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto.

Tarp miegojimo vietų nebuvo minimalaus atstumo. Å ios sÄ lygos jam trukdė pailsėti, iÅ¡simiegoti, kildavo socialinė įtampa tarp kameroje laikomų suimtųjų. BÅ«damas tokiose patalpose, buvo priverstas gulėti arba sėdėti. Dėl per didelio suimtųjų skaičiaus prie stalo trÅ«kdavo vietos ir tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Ploto trÅ«kumas, anot pareiÅ¡kėjo, nebuvo kompensuotas jokiais kitais bÅ«dais, nes LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, į kuriuos bÅ«tų įtraukti suimtieji.

Å iuo atveju nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo sportuoti, mankÅ¡tintis, lankyti įvairių renginių, dirbti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . LukiÅ¡kių TI-K pirmo ir trečio korpuso gyvenamosiose ir duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , mygtukai buvo neįrengti arba sugedę. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, pagal kurį nuteistasis ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ turi teisę praleisti lauke.

Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinimas vyko tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu. Dėl tokių sÄ lygų puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo. NatÅ«rali Å¡viesa buvo labai silpna, kameros langÄ temdė grotos, o dirbtinio apÅ¡vietimo lemputės skleidė per stipriÄ Å¡viesÄ , nuo to jam skaudėjo akis, galvÄ , neturėjo galimybės iÅ¡jungti Å¡viesos, nes kamerose nebuvo jungiklių. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, esančių kameroje, bei priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų, jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliavimo sistemos. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). LukiÅ¡kių TI-K kamerose dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens ir nesudaroma galimybė nusiprausti po duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę. Ä®prastai duÅ¡u galima buvo naudotis 15 min kartÄ per savaitę, kurių jam nepakako.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad aukščiau apraÅ¡ytos gyvenimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos suteikė jam papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtė, sukėlė kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingÄ kančiÄ ir sunkumus, baimę. Dėl to tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo, kaip žmogaus, orumas, reputacija. Mano, kad viso to nebÅ«tų buvę, jei LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų užtikrinusi tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 44-57). PaaiÅ¡kina, kad turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-06-20 iki 2016-05-20, kuomet iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad laikotarpiais nuo 2015-06-20 iki 2015-07-03, nuo 2015-07-14 iki 2015-12-04 ir nuo 2015-12-07 iki 2016-05-19 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Akcentavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms laikyti. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Pažymėjo, kad neretai suimtieji ir nuteistieji gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose tiekiamas Å¡altas vanduo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Tam tikrose gyvenamosiose kameros sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Suimtiesiems, laikantis nustatytų normų, yra iÅ¡duodamos visos bÅ«tinos higienos priemonės ir patalynė. MinkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas. Suimtųjų pasivaikščiojimas LukiÅ¡kių TI-K organizuojamas remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtojo teisė, bet ne pareiga.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodydamas, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 1,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant jo suėmimÄ laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-05-23 LukiÅ¡kių TI-K.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-05-20 (iš viso 335 paras) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 162 (plotas 7,94 kv. m.), 324 (plotas 7,68 kv. m.), 398 (plotas 32,33 kv. m.) ir 252 (plotas 42,33 kv. m.).

Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų plotu ir asmenų, laikytų Å¡iose kamerose kartu su pareiÅ¡kėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2015-07-04–2015-07-13, 2015-12-05–2015-12-06 ir 2016-02-23 (b. l. 44-47). 13 parų iÅ¡ 335 pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,56 iki 3,53 kv. m. kameros ploto. Tuo buvo pažeisti Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimai. Atsakovo atstovo argumentas, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nereikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,84 iki 8,46 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. LVAT analogiškose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimu (pvz., prastas miegas esant mažam kameros plotui, kt.), vertinamos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų esminiu veiksniu nurodė laikymÄ neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, o kiti jo nusiskundimai (sutrikęs miegas, įtampa tarp kameroje esančių asmenų, baldų trÅ«kumas, atÅ¡alusio maisto valgymas, judėjimo laisvės apribojimas) laikytini glaudžiai susijusiais su nusiskundimu dėl laikymo perpildytose kamerose, todėl vertintini kaip minėto pažeidimo dalis. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kė nusiskundimus dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nepakankamai užtikrinimas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas.

Nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nesukonkretinti, kokiose socialinės reabilitacijos programose pareiÅ¡kėjui buvo ribojama teisė dalyvauti, kokių socialinių poreikių LukiÅ¡kių TI-K administracija nepatenkino. Pažymėtina, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra suimtojo (nuteistojo) teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti Å¡iose programose suimtasis (nuteistasis) turi parodyti iniciatyvÄ , teikdamas atitinkamus praÅ¡ymus LukiÅ¡kių TI-K administracijai.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas teikė tokius prašymus, o Lukiškių TI-K administracija atsisakė juos tenkinti, nėra. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl socialinių programų nepakankamo įgyvendinimo atmeta.Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, inter alia aliarminis iškvietimas.

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo tamsu, drėgna, nepakako oro, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino jo privatumo.Iki 2015-11-01 galiojusi Higienos norma HN 76:2010 (toliau - HN 76:2010) nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 28, 56 p.). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės 14.3 punktas nustato, kad elektros jungikliai yra montuojami koridoriuje prie kameros. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Pagal HN 76:2010 ir HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 p.;

HN 134:2015 20 p.).Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-04-28 pranešimas dėl M. P. skundo Nr. 24-2607 (b. l.

68) patvirtina, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip nurodyta aukščiau cituotose higienos normose. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai, kuriuose remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. įrengtos grotos. Kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnės kaip 200 lx (b. l. 68). Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. užsiima UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 77-84).Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – VVSC) ginčui aktualiu ir artimu jam laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms.

Kameroje Nr. 398, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-07-29 iki 2015-08-06, buvo užfiksuotas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas: nelygus grindų pavirÅ¡ius, susidėvėjusi grindų danga. Teismas šį pažeidimÄ vertina neesminiu, neturinčiu įtakos pareiÅ¡kėjui, kadangi jokių nusiskundimų dėl Å¡ios higienos normos nesilaikymo ir dėl to kilusių pasekmių pareiÅ¡kėjas nenurodė. Kitų higienos normų pažeidimų tikrinimų metu Å¡ioje kameroje nekonstatuota. Duomenų, kad VVSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus, nėra.

Pažymėtina, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VVSC patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiais. PareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ginčijamu laikotarpiu kreipėsi tik dėl perkėlimo į kamerÄ kartu su rÅ«kančiais ar nerÅ«kančiais asmenimis.

Nusiskundimų dėl kamerų apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, drėgmės, ventiliacijos pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai nereiÅ¡kė (b. l. 62-66). Byloje esantys medicininiai duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos tyrėjo įtakos jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su užtikrinimu kamerose tinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo ir vėdinimo, nėra.HN 134:2015 3 punktas nustato (Lietuvos higienos normos HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01, 2 punktas nustatė), kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.

Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad asmens privatumui užtikrinti šiuo metu Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252-257), Nr. 23 (kameros Nr. 386-395), Nr. 25 (kameros Nr. 406-417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418-426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 51, 68).

Atsakovo atstovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad Å¡ios asmens privatumo užtikrinimo priemonės egzistavo ir pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu. Pateikta informacija atspindi tik atsiliepimo į skundÄ pateikimo metu esamÄ situacijÄ . Todėl visos abejonės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai ir darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo patirti nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos priemonėms. Veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių sanitariniame mazge neįrengimas yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose jų nėra. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo jo teisių pažeidimo į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Å iuo metu dėl praėjusio laiko paminėto pažeidimo negalima nustatyti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliavimo sistemos. Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu (Å¡iuo metu aktuali HN 134:2015 3 p.) pažymėtina, jog sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡i norma nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikoma ir pažeidimas negali bÅ«ti konstatuotas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jam ne visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tai reiÅ¡kia, kad gyvenamosiose tardymo izoliatoriaus patalpose karÅ¡tas vanduo nėra tiekiamas. HN 76:2010 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Å ios nuostatos LukiÅ¡kių TI-K yra įgyvendinamos, to iÅ¡ esmės neneigia ir pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims paprastai sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė.

Jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija trukdė pareiÅ¡kėjui Å¡ia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju, nėra. Teisė suimtajam (nuteistajam) nusiprausti po duÅ¡u du kartus per savaitę Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl teisės naudotis duÅ¡u ribojimo atmestini kaip neįrodyti.Kaip pagrįstai nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ , pasivaikščioti kiemelyje yra suimtojo teisė, bet ne pareiga.

Nustatyta, kad pasivaikščiojimas Lukiškių TI-K organizuojamas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 85 straipsnio 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2003, Nr. 76-3498, Nr.

82) XXXVII skirsnio reikalavimais. Atsižvelgus į įstaigoje laikomo asmens statusÄ , suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 valandÄ , tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Todėl Å¡iuo aspektu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, aptariamu aspektu nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 13 parų per visÄ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose.

PareiÅ¡kėjui bÅ«nant mažo ploto kamerose taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nenuolatinio pobÅ«džio, tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Taip pat bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija reagavo į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl suėmimo sÄ lygų ir Å¡alino kilusias problemas (b. l. 66). Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 130 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,62 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K administracija su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydama teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,                                    n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. P. (M. P.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.M. P. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                                               Ina Kirkutienė