2020-02-26 Nr. AB-4280-3-61-3-04309-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-184-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04309-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 82/042-354 skirtą drausminę nuobaudą ir pripažinti, kad įkalinimo įstaiga pažeidė pareiškėjo teises būti nepagrįstai baudžiamam.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. sausio 20 d. pateikti teismui Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 82/042-354 ir Kalėjimų departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda palikta nepakeista; pateikti žyminio mokesčio kvito originalą (30 Eur) arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo; patikslinti bylos šalis. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu dėl Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 82/042-354 ir Kalėjimų departamento sprendimo turi teisę kreiptis ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. paštu išsiuntė teismui procesinį dokumentą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo nustatytais skundo trūkumais. Pareiškėjas teigė, kad jis pagrįstai rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu nurodydamas, jog jo skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas ir šios pozicijos nekeičia. Kalėjimų departamentas yra paskutinė instancija dalyvavusi ginče dėl nuobaudos skyrimo, todėl ji turi būti šioje byloje atsakovu kaip ir Lietuvos valstybė. Pareiškėjo nuomone, trūkstamą bylos medžiagą teismas turi išreikalauti iš viešojo administravimo subjekto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais ir nurodė, kad nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti 2020 m. sausio 6 d. nutartyje detaliai išvardino pareiškėjo skundo trūkumus ir išaiškino, kaip šie trūkumai gali būti pašalinti, tačiau pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. reikalavimų pagal teismo pateiktą išaiškinimą nesuformulavo, taip pat nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra nepagrįstas, kadangi šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jo skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, neatleidžia jo nuo pareigos į teismą kreiptis su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad skundžiamų viešojo administravimo subjektų sprendimų jis neturi, kad dėl minėtų sprendimų pateikimo jis kreipėsi į viešojo administravimo subjektus, o šie atsisakė juos pateikti. Priešingai, iš pareiškėjo skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas yra susipažinęs su skundžiamais sprendimais. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti jo skundą pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ar teisės aktų. Pažymi, kad skundu buvo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai, kurie pagal įstatymo nuostatas žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neišreikalavo skundžiamų administracinių aktų iš viešojo administravimo subjektų, todėl nebuvo aktyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bylų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinės institucijos – Kalėjimų departamento – bei atitinkamų teritorinių institucijų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Kalėjimų departamento direktorius, išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra bausmes vykdančios institucijos ar įstaigų vadovai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz. 2006 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-22/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-346/2006, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-17/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 82/042-354, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda. Taigi teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 82/042-354, o ne Kalėjimų departamento, kaip ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos, sprendimas, nes apskundus Kalėjimų departamento sprendimą šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Marijampolės pataisus namų buveinė yra adresu Sporto g. 7, Marijampolė, t. y. patenka į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritoriją.

Nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartyje, kuria nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai pažymėjo, jog ginčas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tačiau, atsižvelgiant į šią aplinkybę, nesprendė skundo priimtinumo klausimo, bet nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama. Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti, nes byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo L. S. skundą atsisakyti priimti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė