1adff6c5-e09f-49eb-aa24-dc2cbfb00086 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Lkl;’’Baudžiamoji byla Nr. e1-72-344/2023

Proceso Nr. 1-01-1-12127-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.7.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 1 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laurai Rimeikei, Danutei Dokšienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams Svajūnui Kuizinui ir Laimutei Martinavičienei,

kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U., A. G. ir K. P.,

pretenduojančioms tapti laiduotojomis D. L., V. U., I. G. ir D. P.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimÄ , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

N. U., gimęs(duomenys neskelbtini) Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų surinkėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

K. P., gimęs(duomenys neskelbtini). TelÅ¡iuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ matininku-vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės

R. K. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje tyčia kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ pasikėsino suduoti A. G. į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu sudavė V. S. į galvos sritį, deÅ¡ine ranka suimdamas už gobtuvo ir pargriovęs ant žemės ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į nugaros sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu sudavė M. A. į kairės akies sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

S. L. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, pribėgęs iÅ¡ nugaros prie R. K., tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

N. U. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė ant žemės klÅ«pinčiam J. P. į deÅ¡inio Å¡ono sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , vienÄ kartÄ kairės kojos keliu sudavė D. B. į krÅ«tinės sritį, deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į galvos sritį deÅ¡inėje pusėje, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

A. G. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, vienÄ kartÄ kairės rankos plaÅ¡taka sudavė R. K. į kaklo sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

K. P. 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė M. A. į Å¡onkaulių sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. K. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tÄ dienÄ su draugais iÅ¡ Vilniaus atvyko į TelÅ¡ius stebėti futbolo varžybų. Varžybų metu kilo įvairių provokacijų. „Žalgirio“ sirgaliai skandavo UkrainÄ palaikančias skanduotes, pirmojo kėlinio viduryje įvyko konfliktas su TelÅ¡ių sirgaliais, apsižodžiavo. Kare Ukrainoje žuvo daug jo draugų, todėl jis priėjo prie TelÅ¡ių sirgalių, norėjo pasiaiÅ¡kinti. Priėjo ne jis vienas, susirinko daug žmonių. Jis gavo smÅ«gį, sukilo adrenalinas ir įvyko muÅ¡tynės. Pilnai pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, su nukentėjusiaisiais V. S., M. A. ir A. G. susitaikė, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylÄ nutraukti. Parodė, kad kaltinime yra suklystas nukentėjusiojo A. G. vardas. Jokių pretenzijų kaltinamajam S. L. neturi, jo suduoto smÅ«gio nepajuto ir sutinka, kad S. L. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Apklaustas kaip kaltinamasis S. L. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. stebėjo futbolo varžybas, vykusias tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir TelÅ¡ių „Džiugo“ sirgalių. Vilniaus komandos sirgaliai skandavo įvairias skanduotes prieÅ¡ karÄ Ukrainoje. IÅ¡ Tauragės atvykęs sirgalius, kuris sėdėjo su Å¡eima, sena mama, pasakė, kad čia ne karas, o rungtynės, dėl ko kilo konfliktas. IÅ¡ Vilniaus atvykę sirgaliai tÄ asmenį užpuolė, todėl jis ėjo iÅ¡skirti konfliktuojančių asmenų, kilo muÅ¡tynės. R. K. norėjo trenkti į petį, galėjo pataikyti ir į galvÄ . Alkoholio nevartoja 16 metų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo žmonÄ . Su žmona gyvena 35 metus, užaugino du vaikus, žmona jau dabar padarė įtakÄ . Ėjo ginti žmonių, tačiau įvyko muÅ¡tynės, sudavė ir pats, tačiau daugiau tai nepasikartos.

Apklaustas kaip kaltinamasis N. U. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tÄ dienÄ su draugu atėjo stebėti futbolo rungtynių. Prasidėjo muÅ¡tynės tarp sirgalių. Pradžioje jis nesikiÅ¡o, tačiau pamatęs, jog vilnietis muÅ¡a ant žemės gulintį TelÅ¡ių futbolo komandos sirgalių, puolė jį ginti, ir, kiek atsimena, spyrė tam asmeniui į deÅ¡inio Å¡ono sritį. Gavo smÅ«gį į galvÄ ir davė atsakÄ , tačiau kam, nežino. Pripažįsta, kad jo elgesys vieÅ¡oje vietoje buvo neadekvatus. Policijos tuo metu nepagalvojo kviesti. Konfliktas kilo dėl to, kad kažkas pasakė, jog čia vyksta ne karas, o futbolas. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo mamÄ . Å iuo metu nedirba dėl gruodžio mėnesį patirtos traumos futbolo rungtynių metu, nes pats žaidžia futbolÄ . Yra registruotas darbo biržoje. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Ateityje planuoja mokytis ir dirbti.

Apklaustas kaip kaltinamasis A. G. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tÄ dienÄ buvo futbolo varžybose. PrieÅ¡ingos komandos sirgaliams pradėjus skanduoti „Putin chuilo“, kažkas iÅ¡ sirgalių pasakė, kad čia ne karas, žiÅ«rim futbolÄ . Prasidėjo konfliktas, vyko žodžių kova, prasidėjo muÅ¡tynės, todėl jis, stovėdamas vidury konfliktuojančių, mosikavo rankomis, sakydamas, kad baigtų muÅ¡tynes. Matydamas, kad ant dviejų žmonių puola aÅ¡tuoni, jis rankos delnu vienÄ kartÄ pastÅ«mė kažkurį asmenį, kÄ , nežino. Jo tikslas buvo įlįsti į tarpÄ , kad žmonės nesimuÅ¡tų. Pats į tÄ bÅ«rį įsivėlė, pastÅ«mė kažkÄ , į muÅ¡tynes nesivėlė, tačiau gailisi, kad pastÅ«mė ranka kažkokį žmogų. Varžybos buvo nutrauktos dėl kilusių muÅ¡tynių, kurias pradėjo vilniečiai. Alkoholio nevartoja apie 15 metų. Gailisi dėl padarytos veikos, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo žmonÄ .

Apklaustas kaip kaltinamasis K. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tÄ dienÄ buvo futbolo varžybose. Varžybas stebėjo bÅ«damas stadione esančiame pastate, bÅ«damas jo antrajame aukÅ¡te. Dėl ko prasidėjo muÅ¡tynės, nematė. Pamatęs, kad lauke muÅ¡a jo pažįstamÄ M. A., iÅ¡bėgo į laukÄ , stovėjo deÅ¡inėje aikÅ¡tės pusėje, į muÅ¡tynes nesivėlė. Apsauga apramino muÅ¡tynes, tačiau veiksmas persikėlė į deÅ¡inę aikÅ¡tės pusę. Jis pastebėjo, kad pažįstamas D. guli ant žemės ir trys vyrai jį spardo, todėl norėdamas jį apgint, pribėgo ir vienam asmeniui ranka sudavė į Å¡onkaulių sritį. Policijos nepakvietė, manydamas, kad susitvarkys apsaugos darbuotojai. Supranta, kad negerai padarė, gailisi dėl padarytos veikos, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo žmonÄ .

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kiekvieno jų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamųjų R. K., S. L., N. U., A. G. ir K. P. visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad yra VÅ¡Ä® „TelÅ¡ių futbolo ateitis“ direktorius. Tos dienos varžyboms tarp futbolo komandų TelÅ¡ių „Džiugas“ ir Vilniaus „Žalgiris“ buvo sudarytas susitarimas dėl apsaugos su UAB „Grifs AG“. Apsaugai renginio metu buvo pasitelkti trys apsaugos darbuotojai ir budintis ekipažas. Policijos pareigÅ«nų pagalbos neprašė, kadangi ankstesnėse varžybose tarp TelÅ¡ių „Džiugo“ fanų ir Vilniaus „Žalgirio“ „Pietų 4“ fanų niekada nėra buvę jokių incidentų ir nebuvo jokių požymių ar signalų, informuojančių apie kokiÄ nors grėsmę.

Visi svečių komandos fanai į futbolo aikÅ¡tės teritorijÄ atvyko vienu metu, jis pats juos pasitiko ir nurodė sėdimas vietas. Kokie konkrečiai asmenys buvo toje fanų grupėje, nežino, asmenys nebuvo registruojami. Palydėjęs „Pietų 4“ sirgalių grupę, nuėjo atsisėsti į antrame aukÅ¡te esančias administracijos patalpas, per kurių langÄ matomas stadionas, tačiau vieta, kurioje sėdėjo „Žalgirio“ komandos sirgaliai, jam nesimatė. Su juo patalpoje buvo K.

P., T. V., V. B.. Stebint rungtynes, vienas iÅ¡ jų kažkÄ suÅ¡uko, tuomet jis pažiÅ«rėjo per langÄ ir pamatė, kad aikÅ¡tės užribyje prie centrinės tribÅ«nos per vidurį ant žemės yra spardomas žmogus, kas konkrečiai buvo spardomas, jis neatpažino. IÅ¡bėgęs į laukÄ , pamatė, kad viskas Å¡iek tiek nurimę. Kadangi nepasiėmė telefono, todėl valdybos pirmininko A. U. paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Girdėjo tarp sirgalių skambančias įvairias replikas (kaimiečiai, vatnikas, įvairius keiksmažodžius).

Matė, kad tarp sirgalių vėl prasidėjo muÅ¡tynės, kas kÄ konkrečiai darė, negali pasakyti, nes tuo metu buvo daug asmenų. Atsimena momentÄ , kad vienÄ iÅ¡ svečių sirgalių priėjęs iÅ¡traukė iÅ¡ muÅ¡tynių centro, bandydamas sutramdyti, jį laikė, kad pastarasis daugiau nebesimuÅ¡tų. Laikant tÄ asmenį, vienas iÅ¡ priėjusių iÅ¡ nugaros asmenų jam sudavė greičiausiai kumščiu vienÄ smÅ«gį į kairės akies sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmÄ , tačiau pretenzijų dėl to neturi.

Vėliau, peržiÅ«rėjęs rungtynių vaizdo įraÅ¡Ä , jis pamatė, kad jam sudavė iÅ¡ nugaros priėjęs asmuo, kuris yra nufotografuotas fotonuotraukoje, kur užfiksuoti asmenys pirmieji ateinantys kelti konfliktÄ . Tas asmuo buvo žemo kÅ«no sudėjimo, skusta galva, vilkėjo Chaki spalvos kelnes, juodos spalvos striukę. Ä®vykio vietoje buvo S. L., R. R., A. U., K. K., V. S., T. K., trenerė M., E. A.. KÄ visi iÅ¡vardinti asmenys konkrečiai veikė aikÅ¡tėje, jis nematė. Visi jie buvo skirtingose vietose.

Matė, kad „Pietų 4“ grupės nariai purÅ¡kė dujas, kiek asmenų tas dujas purÅ¡kė, negali pasakyti, bet ne vienas. Jo žiniomis, „Pietų 4“ lyderis yra I. B.. Papildomai apklaustas ir parodžius vaizdo įraÅ¡Ä â€ždziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ parodė, kad asmuo ruda striuke yra T. V., o asmuo su juodu džemperiu yra K. P.. Kiti asmenys jam nėra žinomi. Civilinio ieÅ¡kinio dėl klubo turto sugadinimo nereiÅ¡kia, nes žala atlyginta. Pretenzijų dėl suduoto smÅ«gio niekam neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (1 t., b. l. 73-76, 79-82).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusiojo M. A. pranešimas, kuriame nurodyta, jog su kaltinamuoju R. K. susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, žala jam nepadaryta, pretenzijų kaltinamajam R. K. neturi, prašė netaikyti jam baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 131).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡eÅ¡tadienį jis kartu su mama V. A. ir seserimi R. P. nuvyko į TelÅ¡ius stebėti futbolo varžybų, kur žaidė TelÅ¡ių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Atsisėdo ties aikÅ¡tės centru, į antrÄ Å¾iÅ«rovų sėdimųjų vietų eilę. Jam iÅ¡ deÅ¡inės kitoje pusėje sėdėjo Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai. Visų rungtynių metu tiek „Džiugo“, tiek Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai skandavo skanduotes.

PrieÅ¡ varžybų pabaigÄ link jų pradėjo artėti Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai, tačiau jis nesuprato dėl kokių priežasčių. PrieÅ¡ tai girdėjo, kad keletas žmonių suÅ¡uko Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliams, kad čia nėra karo, žiÅ«rim varžybas, nes tuo metu jie skandavo „Putin chuilo“. Neneigia, kad ir jis galėjo pasakyti, kad čia karo nėra, kad čia yra futbolas. Du Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai priartėjo prie jo, jis tuo metu stovėjo antroje žiÅ«rovų eilėje, ir iÅ¡ karto rankų kumščiais pradėjo smÅ«giuoti jam į galvÄ .

Kiek buvo suduota smÅ«gių, jis konkrečiai neprisimena, bet tikrai jų buvo ne mažiau kaip trys. Kuris konkrečiai asmuo jam sudavė smÅ«gius, jis nesuprato. Atsimena, kad vienas iÅ¡ asmenų lipo per kėdę ir artinosi prie jo, tačiau jis tÄ asmenį tuo metu prispaudė sulenktÄ prie kėdės ir laikė, kad daugiau nesmÅ«giuotų. TÄ asmenį padėjo laikyti ir jo sesuo. Laikė tol, kol atėjo apsaugos darbuotojai. Jis pats konflikto metu jokių smÅ«gių kitiems asmenims nesudavė, tik rankomis bandė dengtis nuo smÅ«gių.

Pačių smÅ«gių sudavimo į galvos sritį metu fizinio skausmo nejuto, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , maždaug po 20 minučių juto skausmÄ kairėje ausyje, kairė ausis jam buvo sutrenkta, po to iÅ¡tino, Å¡iek tiek pamėlynavo, į medikus dėl to nesikreipė, daugiau rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Nei vieno iÅ¡ asmenų, kurie jam sudavė smÅ«gius į galvÄ , jis nepažįsta, pretenzijų tiems asmenims neturi. Teisė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jam iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡.

Apsaugos darbuotojams tÄ asmenį nuo jų patraukus, jis liko stovėti savo vietoje ir į tolimesnį konfliktÄ nesivėlė, daugiau jokie asmenys prie jo nebesiartino (1 t., b. l. 90-93).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš vykdamas į futbolo varžybas Telšiuose, pirmiausia užsiregistravo „Facebook“ grupėje „Pietų 4“, parašydamas žinutę per „Messenger“. Visi „Žalgirio“ sirgaliai, kurie nori važiuoti kartu, registruojasi toje „Pietų 4“ grupėje. Iš autobusu važiavusių asmenų pažįsta I. B., kitus asmenis pažįsta tik iš matymo, vardų bei pavardžių nežino. Kiti „Žalgirio“ sirgaliai atvyko kitomis transporto priemonėmis, girdėjo, kažkas vyko traukiniu.

Stebint futbolo varžybas, pirmas ir antras kėliniai buvo ramÅ«s, tik pabaigoje jų sirgaliai sudainavo dainÄ apie Rusijos prezidentÄ , po ko matė, kad kokie trys ar keturi žmonės, kurių jis neatpažintų, sėdintys centrinėje tribÅ«noje, kaip suprato „Džiugo“ sirgaliai, rankomis rodė jiems ateiti, ne mažiau nei du žmonės rodė jiems vidurinius pirÅ¡tus, girdėjo Å¡Å«ksnius „Karo nėra“, kiek asmenų tai pasakė, jis nesuprato. Po to keli žmonės iÅ¡ jų pusės nuėjo link tos centrinės tribÅ«nų pusės, kaip ten įvyko konfliktas, jis nematė, nes tik vėliau priėjo arti konflikto vietos, bandė malÅ¡inti konfliktÄ , ir vienu metu, nieko jam nedarant, vienas iÅ¡ asmenų sudavė jam smÅ«gį į „barzdikaulį“, po ko jam nukrito akiniai, apsvaigo galva.

Kažkoks žaidėjas jam sudaro akinius, tada jis nuėjo į Å¡onÄ ir nieko nedarė. Tuo metu nesuprato, kas jam sudavė smÅ«gį ir iÅ¡ ko. Vaizdo įraÅ¡e jis pamatė, kad priėjęs jam iÅ¡ nugaros rankos kumščiu smÅ«gį sudavė toks pagyvenęs asmuo su juoda striuke, atrodo, odine, trumpais, pražilusiais plaukais. Suduotas smÅ«gis jam sukėlė skausmÄ , kuris jautėsi ir keletÄ dienų po įvykio, valgant skaudėjo visas žandikaulis, kuri pusė labiau skaudėjo, negalėtų iÅ¡skirti.

Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir kreiptis neplanuoja, kadangi Å¡iuo metu žandikaulio skausmas praėjo. Vėliau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o suprato, kad po to asmens suduoto smÅ«gio į žandikaulį, jam kažkas sudavė ar bandė suduoti, kaip jam atrodo, į pakaušį, tačiau pačio įvykio metu jis jokio smÅ«gio nepajuto, tai pamatė tik pažiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä . Tas vyriÅ¡kis jam sudavė į žandikaulį už niekÄ , jis labai nustebo, buvo nemalonu. SmÅ«gį sudavusiam asmeniui jis neturi jokių pretenzijų, civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡.

Konflikto metu prieÅ¡ kitus asmenis jis jokių veiksmų nepanaudojo, veiksmai buvo panaudoti tik prieÅ¡ jį. Mano, kad konfliktas bÅ«tų nurimęs daug greičiau, jei ne vienas apsaugos darbuotojas, kuris skatino konfliktÄ , purkÅ¡damas dujas, sakė, kad jie negrįš į Vilnių, vadino lenkais, o kuomet konfliktas baigėsi ir jau buvo atvykusi policija, papurÅ¡kė dujų vienam iÅ¡ jų. TÄ apsaugos darbuotojÄ galėtų atpažinti (1 t., b. l. 100-102).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad jis visada dalyvauja futbolo rungtynėse, kuriose žaidžia TelÅ¡ių futbolo komanda „Džiugas“ kaip fotografas. 2022 m. balandžio 9 d. rungtynėse, kurios vyko TelÅ¡iuose, „Ateities“ mokyklos stadione, taip pat dalyvavo kaip fotografas. Visų rungtynių metu jis labiau fotografavo pačius futbolo žaidėjus, tačiau vienu metu, kuomet stovėjo futbolo aikÅ¡tės kampe, prieÅ¡ais sirgalius, žiÅ«rėdamas pro fotoaparato akutę iÅ¡girdo garsius, agresyvius žodžius „Ateik čia“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Tuomet atsisuko į sirgalių pusę ir pamatė, kad iÅ¡ tos pusės, kurioje buvo „Žalgirio“ sirgaliai, link TelÅ¡ių futbolo sirgalių eina trys ar keturi asmenys. IÅ¡ pradžių TelÅ¡ių sirgaliai nieko nedarė. Asmenims priėjus prie TelÅ¡ių sirgalių, matė, kad jie pradėjo rankomis ir kojomis prieÅ¡ juos smurtauti, matė, kad jie visi mušėsi kumščiais, kai kurie iÅ¡ jų spardėsi kojomis. Kas vyko toliau yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. Jis visas kilusias muÅ¡tynes fotografavo, fotonuotraukas galės pateikti prie bylos. Yra užfiksavęs fotonuotraukoje, kaip „Žalgirio“ sirgalius pÅ«tė dujas „Džiugo“ sirgaliui. Dauguma „Džiugo“ sirgalių jam buvo žinomi tik iÅ¡ matymo, tačiau keletÄ pažįsta – tai L., A. K., V. Å ., žino, kad stambaus kÅ«no sudėjimo sirgaliaus pravardė „R.“, jis matosi vaizdo įraÅ¡e. Dar galėjo bÅ«ti T., kuris mušė bÅ«gnÄ , ir jis, atrodo yra toje nuotraukoje su „Džiugo“ sirgalių Å¡aliku, kuomet „Žalgirio“ sirgalius purÅ¡kė dujas. Visų iÅ¡vardintų asmenų detalesnių kontaktinių duomenų neturi. Jis dėl to įvykio neigiamų pasekmių neiÅ¡gyveno, tik visa tai buvo keista ir neįprasta, todėl fotografavo (1 t., b. l. 109-112).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2022 m. balandžio 9 d., apie 15 val., viena pati nuėjo stebėti futbolo varžybų, kurios vyko Telšių mieste, Lygumų gatvėje, prie „Ateities“ mokyklos esančiame futbolo stadione. Rungtynėse dalyvavo Telšių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Atvykusi į rungtynes, ji atsisėdo netoli Telšių „Džiugo“ sirgalių pirmoje eilėje. Šalia jos iš kairės sėdėjo pažįstama R.

P., iÅ¡ deÅ¡inės sėdėjo pagyvenęs senjoras, kurio ji nepažinojo. Atsimena, kad beveik varžybų pabaigoje „Žalgirio“ sirgaliai keletÄ minučių skandavo „Putin chuilo“ ir po to girdėjo, kad už jos sėdintis vyriÅ¡kis pasakė, kad čia karo nėra, čia jie žiÅ«ri futbolÄ . Po to „Žalgirio“ fanai vėl skandavo tÄ pačiÄ skanduotę „Putin chuilo“, vėl girdėjo, kad už jos sėdintis, jai atrodo, jau kitas vyriÅ¡kis, (nes balsas buvo kitoks), taip pat pasakė, kad čia karo nėra, kad dabar žiÅ«ri futbolÄ .

Netrukus pamatė, kad iÅ¡ „Žalgirio“ fanų grupės link jų pradėjo eiti 4-5 asmenys, ar jie artindamiesi kÄ nors sakė, neprisimena. Priartėjus prie jų vienam iÅ¡ „Žalgirio“ fanų grupės asmenų, matė, kad pastarasis priėjo prie jos suspaudęs kumščius ir jai virÅ¡ galvos, per tarpÄ , kaip suprato, rankų kumščiais smÅ«giavo už jos sėdinčiam asmeniui, o gal ir asmenims. Ji iÅ¡ pat pradžių neatsisuko ir nematė pačių smÅ«gių sudavimo momento, todėl negali pasakyti, kam konkrečiai jis sudavė, bet iÅ¡ jo kÅ«no judesių suprato, kad jis rankomis suduoda smÅ«gius.

Vienu metu atsisuko ir matė, kaip tas asmuo tikrai sudavė smÅ«gį rankos kumščiu vienam už jos sėdėjusiam asmeniui, ar daugiau sudavė smÅ«gių, ji nematė, bet tikrai galėjo suduoti, nes jis nuo to žmogaus iÅ¡ karto neatsitraukė. Prie to „Žalgirio“ fano priartėjo ir kiti jam iÅ¡ paskos atėję asmenys, kurie pradėjo tarpusavyje stumdytis, kumščiuotis su TelÅ¡ių „Džiugo“ sirgaliais, kurie, kaip suprato, gynė tÄ pirmÄ užpultÄ asmenį. KÄ koks asmuo konkrečiai darė, neįsidėmėjo.

Ar kiti „Žalgirio“ fanai sudavė kokius nors smÅ«gius tam pirmam užpultam asmeniui, ji nematė. Tas užpultas asmuo vilkėjo Å¡viesiai mėlynos spalvos striukę, buvo vidutinio amžiaus, Å¡viesių plaukų, daugiau požymių neprisimena. IÅ¡ visų „Žalgirio“ fanų įsidėmėjo vienÄ , nes jis buvo arčiausiai jos, atbėgo antras ar trečias iÅ¡ „Žalgirio“ fanų pusės, vilkėjo kamufliažinę – kareiviÅ¡kÄ striukę, ant galvos, atrodo, buvo užsidėjęs gobtuvÄ , rudų plaukų, viena iÅ¡ akių tarsi primerkta.

Matė, kad jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, matė, kad rankų kumščiais jis tikrai sudavė kitiems asmenims smÅ«gius, matė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius. Keliems asmenims jis tuos smÅ«gius sudavė, negali pasakyti. Matė, kad vienu metu vienas iÅ¡ senolių nugriuvo ant žemės, galvÄ susitrenkdamas į kėdės konstrukcijÄ , ar jį kas nors pastÅ«mė, ar sudavė smÅ«gį, ji nematė, tik matė, kad Å¡alia jo vyko susistumdymas. Nemano, kad jis pats galėjo nuvirsti. Kaip tas senolis atrodė, neprisimena.

Atsimena, kad tas su kareiviÅ¡ka striuke buvo atsisukęs ir į jÄ , buvo nusiteikęs agresyviai, bet, greičiausiai pamatęs, kad ji moteris, prieÅ¡ jÄ jokių veiksmų nepanaudojo. Konfliktas persikėlė toliau nuo jų į aikÅ¡tę, ji ten nėjo, tik iÅ¡ tolo stebėdama matė, kad vienas iÅ¡ „Žalgirio“ fanų iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė dujas. Jis buvo apsirengęs juodai, daugiau iÅ¡skirtinių požymių neįsidėmėjo, matė, kad ir kiti „Žalgirio“ fanai purÅ¡kė dujas, tačiau neįsidėmėjo, kaip jie atrodė.

Iš konflikte dalyvavusių asmenų ji nepažįsta nei vieno. Įvykio metu telefonu nefilmavo ir jokiais kitais būdais nefiksavo (1 t., b. l. 128-131)

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad futbolo komandÄ â€žDžiugas“ atvyksta palaikyti dažniausiai tie patys asmenys, tarp jų yra ir ji. 2022 m. balandžio 9 d. vykusias varžybas TelÅ¡iuose, kurios vyko tarp TelÅ¡ių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandų, stebėti atvyko viena. IÅ¡ ten buvusių TelÅ¡ių „Džiugo“ sirgalių buvo S. L., D. L., (atsimena, kad ji bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius asmenis), V. U. su vyru A. Ū., A. B., T.

K., R., daugiau jai pažįstamų asmenų tose varžybose nebuvo. Varžybų metu ji atsisėdo žiÅ«rint nuo aikÅ¡tės pusės deÅ¡iniau, beveik per aikÅ¡tės vidurį, sėdėjo pirmoje eilėje. Visų varžybų metu jokių konfliktų tarp sirgalių nebuvo iki tol, kol Vilniaus „Žalgirio“ fanai pradėjo skanduoti „Putink chuilo“ ir jÄ skandavo apie 5 minutes. Vienas iÅ¡ jų pusėje stovėjusių nepažįstamų sirgalių, kuris buvo nuo jos kiek toliau, jai iÅ¡ kairės, vilkintis žydra striuke, pasakė, kad čia ne karas, čia yra futbolas, gali bÅ«ti, kad tas asmuo iÅ¡sireiÅ¡kė ir kitokiais žodžiais, bet esmė buvo tokia.

Tokias frazes tas asmuo pakartojo, atrodo, du kartus, suÅ¡uko pakankamai garsiai, tai galėjo girdėti ir „Žalgirio“ fanai. Kuomet tas asmuo antrÄ kartÄ suÅ¡uko, kad čia karo nėra, čia futbolas, pamatė, kad iÅ¡ „Žalgirio“ fanų grupės pusės link jų ateina trys asmenys, kurie jai atrodo, Å¡aukė „V. V.!“. Prie tų ateinančių link jų asmenų prisijungė ir daugiau svečių sirgalių. Atsimena, kad pro jÄ prabėgo iÅ¡ pradžių du sirgaliai, kurių apibÅ«dinti ji negali, matė, kad tie du pro jÄ prabėgę, iÅ¡ karto puolė prie to žydra striuke vilkinčio žmogaus ir rankų kumščiais sudavė smÅ«gius į galvÄ ne mažiau kaip du smÅ«gius.

Galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tačiau ji po to nebegalėjo matyti, nes aplinkui atsistojo daug žmonių. Kuris iš asmenų sudavė smūgius, ji neįsidėmėjo. Toliau vyko masinis susistumdymas, todėl kažko konkrečiai papasakoti negali. Vienu metu jai stovint, matė, kad netoli jos kojų ant žemės griūva V. S.. Dėl ko jis nugriuvo, negali pasakyti, bet kuomet jis nugriuvo, prie jo netoli stovėjo du „Žalgirio“ fanų grupės asmenys, kurie buvo nedidelio ūgio, daugiau jų požymių neįsidėmėjo.

Kuomet V. S. nugriuvo, vienas iÅ¡ tų dviejų asmenų ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į kažkurį jo Å¡onÄ , o kitas asmuo ne mažiau kaip vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė į galvÄ . Arti jos stovėjo asmuo, kuris spyrė, ji jam suėmė už striukės ir traukė jį nuo V. S.. Tas kitas asmuo, kuris sudavė smÅ«gį V. S. į galvÄ , stovėjo toliau nuo jos, kažkokios moterys jį taip pat traukė nuo V. S.. Po to vienas iÅ¡ asmenų, negali pasakyti kuris, dar gulinčiam ant žemės V.

S. suėmė rankomis už kojų ir jį tempė. Ji nematė, kad V. S. bÅ«tų prieÅ¡ kÄ nors panaudojęs kokius nors veiksmus. Po to muÅ¡tynės persikėlė į kitÄ aikÅ¡tės pusę, ji arti konflikto vietos nėjo, todėl daugiau kÄ nors pasakyti negali. Ä®vykio metu ji pati nenukentėjo, tačiau tai sukėlė jai pasipiktinimÄ , visÄ vakarÄ po to ji jautė neigiamas emocijas, bet to, vieÅ¡oje internetinėje erdvėje, kaip suprato, „Žalgirio“ fanai visus žemaičius pradėjo vadinti vatnikais, matė muÅ¡tynių vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau nepastebėjo konflikte dalyvaujančių jai pažįstamų žmonių, todėl jų duomenų pateikti negali (1 t., b. l. 121-124).

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotoju. Pagal vadovo iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ 2022 m. balandžio 9 d. nuo 13.45 val. TelÅ¡iuose, Lygumų g., prie „Ateities“ progimnazijos esančioje futbolo aikÅ¡tėje užtikrino vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ futbolo varžybų metu, kuriose dalyvavo TelÅ¡ių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos. Varžybos prasidėjo 15 val. Pagal vadovo sudarytÄ planÄ jis stovėjo centrinėje aikÅ¡tės dalyje ties vieta, kur yra įėjimas į mokyklos pastato vidų, toje pusėje, kurioje buvo žiÅ«rovams skirtos vietos.

Jo funkcija buvo neleisti niekam įeiti į mokyklos vidų. Teisėjo praÅ¡ymu, privalėjo neleisti vaikščioti paÅ¡aliniams asmenims futbolo aikÅ¡tės užribio vejos riboje, taip pat jo funkcija buvo užtikrinti, kad tarp žiÅ«rovų nebÅ«tų neblaivių asmenų, kad niekas neįsineÅ¡tų alkoholinių gėrimų. TÄ dienÄ jie turėjo dirbti keturiese, tačiau vienas iÅ¡ numatytų darbuotojų buvo iÅ¡vykęs į iÅ¡kvietimÄ , todėl liko trise. Visi trys buvo aikÅ¡tėje, kuri yra aptverta tvora ir patekti galima pro du įėjimus.

Būtent prie šių dviejų įėjimų ir stovėjo jo kiti du kolegos. Su savimi turėjo antrankius ir pipirines dujas, kad esant reikalui būtų galima numalšinti kilusius incidentus. Stovėdamas savo posto vietoje, matė tiek „Žalgirio“, tiek Telšių „Džiugo“ fanus. Vilniaus „Žalgirio“ fanai, žiūrint nuo aikštės į kėdžių pusę, sėdėjo kairėje pusėje, o Telšių „Džiugo“ fanai sėdėjo dešinėje. Varžybų metu nematė, kad „Žalgirio“ fanų dalyviai kaip nors tyčia gadintų kėdes.

Beveik iki pat rungtynių pabaigos tarp sirgalių nekilo jokių konfliktų, tačiau rungtynių pabaigoje, esant dideliam triukÅ¡mui, pamatė, kad iÅ¡ „Žalgirio“ fanų pusės pro jį greitu žingsniu praėjo vienas iÅ¡ fanų, kuris buvo nedidelio Å«gio, apvalios veido formos, vilkėjo juodos spalvos striukę, žalias kelnes, esant reikalui jį atpažintų. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad jis eina į tualetÄ , tačiau po to pamatė, kad iÅ¡ jo paskos ateina dar du ar trys asmenys.

Kaip jie atrodė, neįsidėmėjo, tik prisimena, kad galimai vienas iÅ¡ asmenų buvo žalia striuke, buvo užsidėjęs, atrodo, žaliÄ kuprinę. Visi tie asmenys nuėjo prie „Džiugo“ sėdinčių fanų grupės, o tas pirmasis praėjęs pro jį asmuo, priėjęs prie vieno iÅ¡ sirgalių, rankomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius kur konkrečiai sudavė, jis nematė, nes tuojau pat visÄ vaizdÄ užstojo kiti aplinkui buvę sirgaliai. Matė, kad tuomet TelÅ¡ių „Džiugo“ sirgaliai bandė apginti užpultÄ asmenį, po to matė, kad tarp abiejų sirgalių pusių prasidėjo muÅ¡tynės, kas kokius smÅ«gius ir kiek kartų sudavė, negali pasakyti, kadangi toje vietoje buvo daug asmenų ir buvo atlikta daug veiksmų.

Ten buvusius TelÅ¡ių sirgalius jis pažįsta tik iÅ¡ matymo, jų tikslesnių duomenų nežino. Su kolegomis bandė konfliktuojančius asmenis iÅ¡skirti, įspėjo, kad veiksmų nenutraukiant, bus panaudotos specialiosios priemonės – dujos. Per pirmÄ jį sirgalių konfliktÄ jis dujų nepanaudojo, kiek pamena, prieÅ¡ agresyviai besielgiančius asmenis dujas panaudojo kolega V. R.. Asmenys buvo besiskirstantys, tačiau vėl tarp jų prasidėjo muÅ¡tynės, raminant asmenis, jis dujų nepanaudojo, tačiau matė, kad dujas naudojo kolegos.

MuÅ¡tynių metu matė, kad ir Vilniaus „Žalgirio“ fanai naudojo dujas. Nei jis, nei jo kolegos dujų balionėlių įvykio metu nepametė. Nei vieno konflikte dalyvavusių asmenų jis įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Ä® įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, iÅ¡ karto parodė asmenį, kuris pats pirmas praėjo pro jį iki muÅ¡tynių pradžios, matė, kad policijos pareigÅ«nai jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Visus kitus asmenis, kuriuos nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams, jis matė konflikto metu, tačiau negali pasakyti, kÄ konkrečiai kiekvienas asmuo konflikto metu atliko.

Jis pats įvykio metu nenukentėjo, tačiau toks asmenų elgesys jį papiktino. Dėl ko konkrečiai prasidėjo konfliktas tarp fanų, negali pasakyti, kadangi buvo didelis triukÅ¡mas. Tik pačių muÅ¡tynių metu girdėjo, kad kažkas kažkÄ vadino „vatnikais“, girdėjo iÅ¡sakomus įvairius keiksmažodžius (1 t., b. l. 127-130).

Liudytoja D. L. parodė, kad ji Telšių mieste stebėjo futbolo varžybas, kuriose žaidė Vilniaus „Žalgirio“ ir Telšių „Džiugo“ komandos, ir kurių metu įvyko muštynės. Ji sėdėjo toje pusėje, kur sėdėjo ir kiti „Džiugo“ fanai, jai iš dešinės pusės, toliau, už įėjimo į mokyklos vidų, sėdėjo Vilniaus „Žalgirio“ fanai, kurie buvo kažkiek atitverti. Nei vieno „Žalgirio“ fano ji nepažįsta. Visų rungtynių metu tarp sirgalių nekilo jokio konflikto, tik rungtynių pabaigoje „Žalgirio“ fanai pradėjo skanduoti „Putin chuilo“, tačiau vienas iš jų pusėje esančių žmonių, kuris vilkėjo žydros spalvos striukę, pasakė, kad čia karo nėra, čia futbolas.

Po tokio asmens iÅ¡sireiÅ¡kimo „Žalgirio“ fanai pradėjo bėgti link jų, kiek jų buvo, nežino, tik žino, kad atbėgo bÅ«rys, atsimena, kad pirmiausiai keli asmenys pradėjo rankų kumščiais muÅ¡ti tÄ vyrÄ , kuris vilkėjo žydrÄ striukę. Matė, kad muÅ¡amas vyras dengėsi rankomis, nematė, kad jis bÅ«tų tiems asmenims dėjęs atgal. Vėliau aplinkui pradėjo muÅ¡tis daug žmonių. Vienu momentu pamatė, kad ant žemės guli pažįstamas V. S., kaip jis pargriuvo, ji nematė.

Matė, kad prie jo stovintis asmuo, kurio požymių ji neįsidėmėjo, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė V. į nugaros sritį, po to ji prisimena, tÄ asmenį patraukė Å¡alin nuo V.. Å alia V. tuo metu stovėjo daugiau asmenų, matė, kad dar vienas prie V. stovėjęs asmuo, kurio požymių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, pastarajam koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į kažkuriÄ kÅ«no sritį, kur konkrečiai buvo pataikyta, ji neprisimena, tik žino, kad į galvÄ nespyrė.

Liudytojai parodžius vaizdo įraÅ¡o, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“, fragmentus ir atsakydama į klausimÄ , ar pažįsta kokius nors vaizdo įraÅ¡e esančius asmenis, parodė, kad tai yra D., galimai N., jo kontaktinių duomenų neturi. IÅ¡ visų „Džiugo“ sirgalių, kurie tÄ dienÄ stebėjo rungtynes, ji pažįsta L., A. K., T. K., V. S., kiti „Džiugo“ sirgaliai yra jai pažįstami tik iÅ¡ matymo, jų kontaktinių duomenų nežino.

Liudytojai parodžius vaizdo įraÅ¡o, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ fragmentus ir uždavus klausimÄ , rodant į asmenį Nr. 28, ar pastarÄ jį pažįsta, parodė, kad kiek jai žinoma, jis yra M. A. tėtis. Jo kontaktinių duomenų nežino. Ji matė, jog mažiausiai du „Žalgirio“ fanai ant žmonių purÅ¡kė dujas, jų požymių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Ä®vykio vietoje ji pati nenukentėjo, tuo metu tik jautė stresÄ , toks asmenų elgesys, t. y. smurto naudojimas, jÄ labai papiktino.

Ji ten atėjo atsipalaiduoti, pamirÅ¡ti problemas, tačiau teko matyti muÅ¡tynes, kurios jai sukėlė stresÄ (1 t., b. l. 133-136).

Liudytojas A. K. parodė, kad varžybas tarp TelÅ¡ių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandų stebėti atvyko vienas. Aplink jį sėdėjo pora pažįstamų žmonių, t. y. T. Ž., vilkėjo juodÄ megztinį, ir, atrodo, mėlynus džinsus. Taip pat pažinojo N. U., jis vilkėjo pilkÄ striukę, sportines kelnes, kurių spalvos neprisimena. N. muÅ¡tynių metu nieko nedarė. Kuomet išėjo iÅ¡ stadiono ir kuomet pakalbino jį policijos pareigÅ«nas, N.ir T. su juo nebuvo. Kuomet jį pakalbino policijos pareigÅ«nai jis buvo su N. E. ir N. O.. Jie futbolo varžybų metu stadione nebuvo. Daugiau stadione jokių jam pažįstamų žmonių nebuvo. PapraÅ¡ius nurodyti, ar jis kokius nors veiksmus muÅ¡tynių metu panaudojo prieÅ¡ kitus asmenis, nurodė, kad „Žalgirio“ fanai buvo girti, jie pradėjo bėgti prie „Džiugo“ fanų ir pradėjo daužytis. Vienas „Žalgirio“ fanas jam vienÄ kartÄ trenkė delnu ir nubėgo, tuomet jis jį pasivijo ir rankos kumščiu bandė pataikyti į galvÄ , bet nepataikė. Po to bandė kita ranka suduoti smÅ«gį, bet greit iÅ¡ Å¡ono pribėgo kitas „Žalgirio“ fanas, kuris buvo su barzda, kaip buvo apsirengęs neprisimena, ir vienÄ kartÄ kumščiu jam pataikė į kažkurios pusės žandikaulį, po to jis užsidengė galvÄ rankomis, viena ranka jį stÅ«mė, po to pargriuvo ant žemės, nes jį kažkas pastÅ«mė. Aplinkui dar vyko muÅ¡tynės, tačiau jis sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Apsauginis purÅ¡kė visiems dujas, todėl visur ore buvo dujų, jam griaužė akis. Dėl to taip pat į medikus nesikreipė. Parodžius vaizdo įraÅ¡Ä , kuris pavadintas pavadinimu ‚dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“, nurodė, kad įvykio nelabai pamena, nes tai buvo jau prieÅ¡ mėnesį. Parodžius vaizdo įraÅ¡o, kuris pavadintas pavadinimu „dziugas-zalgiris riauses - 1 - Camera1 - [16-34-02] [16-38-44]“ sustabdytus kadrus ir paklausus, rodant į asmenį Nr. 23, ar pastarÄ jį pažįsta, parodė, kad tai yra N. U., telefono numerio neturi, kur jis gyvena nežino. Jis nėra jo klasiokas, jis yra tik Å¡iaip pažįstamas (1 t., b. l. 142-146).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugu atvyko į TelÅ¡ius stebėti futbolo varžybų. Stadione, kaip suprato, jie atsisėdo prie Vilniaus „Žalgirio“ fanų. MuÅ¡tynės įvyko dėl Vilniaus „Žalgirio“ fanų skanduotės „Putin chuilo“, matė, kad Vilniaus „Žalgirio“ fanai dėl jam nežinomos priežasties nubėgo link „Džiugo“ fanų ir prasidėjo muÅ¡tynės. Dėl ko jos prasidėjo, nežino. Jis nebėgo, stebėjo, kas vyksta aikÅ¡tėje. Girdėjo iÅ¡ TelÅ¡ių sirgalių įžeidinėjimus. Paskui pamatė, kad prie vieno gulinčio žmogaus buvo trys asmenys, kurių vienas spyrė gulinčiam. Tada jis impulsyviai bėgo link jų, norėdamas nutraukti veiksmus ir agresyviausiam asmeniui sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Tas asmuo jam vienÄ kartÄ keliu pataikė į krÅ«tinę, kumščiu sudavė į galvÄ . Besitraukdamas nuo to asmens, pargriuvo ir atsikėlęs, pajuto skausmÄ deÅ¡inės rankos dilbio srityje. Kreipėsi į medikus, buvo nustatytas rankos stipinkaulio lūžis. Mano, kad lūžo tuo metu, kai s sudavė smÅ«gį tam asmeniui į galvÄ . Dėl įvykio pretenzijų niekam neturi (4 t., b. l. 15-18).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į TelÅ¡ius stebėti rungtynių atvyko mikroautobusu. Jie, t. y. Vilniaus „Žalgirio“ fanai skandavo skanduotę apie Rusijos prezidentÄ PutinÄ . Tuo metu žydros spalvos striuke vilkintis asmuo į jų pusę rodė vidurinį pirÅ¡tÄ . Vienu metu buvo nusisukęs, atsisukęs pamatė, kad tarp Vilniaus „Žalgirio“ fanų ir TelÅ¡ių „Džiugo“ fanų vyksta kažkoks sujudimas, todėl bėgo link konfliktuojančių asmenų, norėdamas padėti. Matė griÅ«vančius žmones, suduodamus smÅ«gius. Kas ir kokius konkrečiai veiksmus sudavė, negali pasakyti, tačiau pripažino, kad smurtavo prieÅ¡ V. S.. Vėliau pats buvo pargriautas ant žemės, buvo prispaustas kažkokio asmens, pajuto smÅ«gį koja į deÅ¡inį petį, bet kas smÅ«giavo, nematė, ar tas laikantis asmuo jam sudavė, negali pasakyti. Priėjus futbolininkui S. M., kuris paprašė to asmens paleisti jį, tas laikęs asmuo jį paleido. Atsistojęs, pajuto, kad apsaugos darbuotojas papurÅ¡kė dujų, ir jis vėl nugriuvo.

2022 m. balandžio 9 d. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad apie 16.35 val. iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į iÅ¡kvietimÄ adresu Lygumų g. 47, TelÅ¡iai. PraneÅ¡ime buvo nurodyta: ,,Vyksta muÅ¡tynės tarp sirgalių“. Nuvykus nurodytu adresu, muÅ¡tynės jau buvo aprimusios. Matėsi, kad vienoje pusėje yra Vilniaus futbolo klubo sirgaliai, o kiek toliau TelÅ¡ių futbolo klubo sirgaliai. IÅ¡ buvusių asmenų gauta informacija, kad vykstant futbolo varžyboms Vilniaus futbolo sirgaliai skandavo „Putin chuilo“, o TelÅ¡ių sirgaliai rėkė, kad čia ne politika, o futbolas. Vilniaus sirgaliai pradėjo rėkti, kad TelÅ¡iai nepalaiko Ukrainos ir užsipuolė TelÅ¡ių sirgalius. Futbolo rungtynės dėl muÅ¡tynių buvo nutrauktos (1 t., b. l. 11-20).

2022 m. balandžio 11 d. VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ direktoriaus pareiškime dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 9 d. 15 val. vykusiose OPTIBET A lygos futbolo varžybose, adresu Lygumų g. 47, Telšiai, dirbtinės dangos stadione, kuriose žaidė Telšių „Džiugas“ ir Vilniaus „Žalgiris“, likus mažiau nei 15 min. iki rungtynių pabaigos Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupė „Pietų IV“ stadione sukėlė riaušes, kurių metu nukentėjo į rungtynes susirinkę „Džiugo“ sirgalių bendruomenės nariai, kurie buvo atakuojami ne tik kumščiais, bet ir ašarinėmis dujomis. Prie pareiškimo pridedama medžiaga, kurioje užfiksuota muštynių atskiri momentai bei po muštynių likusio sugadinto turto vaizdai (1 t., b. l. 21, 22-31).

2022 m. balandžio 9 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšiuose, Lygumų g. 47, centriniame futbolo stadione. Apžiūros metu nustatyta, kad ant mokyklos pastato yra vaizdo kameros, kurios galėjo fiksuoti įvykį. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 64-70).

2022 m. balandžio 13 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ gauto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše yra išlikęs muštynių įrašas, jame matyti asmenų atlikti veiksmai. Vaizdo įrašas aprašytas, nurodant akivaizdžiai matomus asmenų smurtinius veiksmus (1 t., b. l. 164-167).

Kitų objektų apžiūros protokoluose su fotolentelėmis užfiksuoti pareigūnų kūno vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atvykus pareigūnams muštynės jau yra nurimusios, asmenys apsikeičia nepagarbiais žodžiais ir gestais (1 t., b. l. 168-191; 2 t., 1-19, 20-21).

Apžiūros protokole užfiksuota YouTube esančio vaizdo įrašo apžiūra, aprašyti iš virš asmenų esančios vaizdo kameros fiksuotas įrašas. Jame matomi asmenų muštynių vaizdai (2 t., b. l. 22-26, 27-28).

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotas vaizdo įrašai pavadinimu „Telšiai“, Optibet A lyga. 7 turas „Džiugas“ – „Žalgiris“, juose matyti asmenų smurtiniai veiksmai (2 t., b. l. 29-31, 32-34).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog identifikuotiems asmenims suteikti numeriai (2 t., b. l. 35-36).

Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. informuotas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jis nesutiko perduoti atitinkamoms institucijoms savo duomenų, pagalba jam nereikalinga. Nukentėjusieji A. A. ir A. M. nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, pretenzijų jie niekam neturi (2 t., b. l. 41-42, 43-44).

Kaltinamasis K. P. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo žmonÄ D. P. (3 t., b. l. 73).

Laiduotoja pretenduojantis D. P. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato jos sutuoktinį K. P.. Pateiktoje charakteristikoje D. P. „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktorės charakterizuojama labai gerai. Yra neteista, nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 74, 75, 76).

Kaltinamasis S. L. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir laiduotoja paskirti jo žmonÄ D. L. (3 t., b. l. 77).

Laiduotoja pretenduojantis D. L. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato jos sutuoktinį S. L.. Pateiktoje charakteristikoje D. L. TelÅ¡ių lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės charakterizuojama labai gerai. Yra neteista, nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 78, 79, 76, 132).

Kaltinamasis A. G. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir laiduotoja paskirti jo žmonÄ I. G. (3 t., b. l. 113).

Laiduotoja pretenduojantis I. G. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato jos sutuoktinį A. G.. Pateiktoje charakteristikoje I. G. (duomenys neskelbtini) charakterizuojama labai gerai. Yra neteista, bausta administracine tvarka dėl nedrausto automobilio vairavimo (3 t., b. l. 115, 118, 121).

Laiduotoja pretenduojanti tapti V. U. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato jos sÅ«nų N. U.. Nurodė, kad sÅ«nus papasakojo apie įvykį, jie aptarė susiklosčiusiÄ situacijÄ , sÅ«nus labai pergyvena, jis pats žaidžia futbolÄ . Mano, jog gali padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo SÅ«nui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje V. U. charakterizuojama labai gerai. Yra neteista, nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 134, 135, 136-137).

Pretenduojanti tapti laiduotoja D. L. parodė, kad su vyru gyvena 36 metus, turi 16 metų dukrÄ , vyras 16 metų nevartoja alkoholio, nerÅ«ko. Ji dirba vaikų darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėja. TÄ kartÄ varžybose ji nebuvo, nors kartais eidavo į varžybas kartu su vyru. Parėjęs vyras iÅ¡ karto pasisakė, kad tokio įvykio nėra buvę, Vilniaus fanai įžeidinėjo žmones, užpuolė Å¡eimÄ su mažais vaikais, jis ėjo žiÅ«rėti, kad jie nesimuÅ¡tų, ėjo jų skirti. Pasakojo, kad buvo sunku žiÅ«rėti į muÅ¡amÄ senÄ Å¾mogų, Å¡alia jo buvo moteris ir du maži vaikai. Vyras buvo susimÄ stęs, sėdėjo už galvos susiėmęs. Kalbėjosi su juo, jis pergalvojo viskÄ . Sutinka bÅ«ti laiduotoja. Yra bausta administracine tvarka, nepasižiÅ«rėjo į techninės apžiÅ«ros datÄ , manė, kad automobilis yra su technine apžiÅ«ra, daugiau pažeidimų neturi.

Pretenduojanti tapti laiduotoja I. G. parodė, kad kartu su vyru stebėjo varžybas. Matė ateinant iÅ¡ tribÅ«nos 5-7 asmenims prie jų, matė kaip jie stvėrė vyrÄ ir jį tempė. Vilniečiai negalėjo jo iÅ¡tempti pro kėdes, pradėjo jį muÅ¡ti. Kai įsisiÅ«bavo visas Å¡urmulys, jie jau buvo pasitraukę į aikÅ¡tę, į žolę ir ten vyko daug didesnės muÅ¡tynės. Kai pradėjo visi kilti, tai pradėjo ir TelÅ¡iÅ¡kiai stoti prieÅ¡, tada jos vyras prisijungė gindamas ir norėdamas iÅ¡skirti, kad nesimuÅ¡tų. Ji paliko stovėti kur ir sėdėjo, aistros buvo beprotiÅ¡kos. Vyras prašė baigti, kaip jis pastÅ«mė, nematė. Varžybose dalyvaus, bet kitÄ kartÄ sulaikys vyrÄ , liepdama nesikiÅ¡ti. Santuokoje yra jau 35 metus, turi du suaugusius vaikus, vyras negeria gal 15 metų ir nerÅ«ko. Vyras labai pergyvena, pažada jį prižiÅ«rėti.

Pretenduojanti tapti laiduotoja D. P. parodė, kad apie incidentÄ varžybose sužinojo vyrui grįžus. Jis papasakojo, kad varžybų metu tarp sirgalių įvyko muÅ¡tynės, jis bėgo ginti draugo, apie konkrečius veiksmus nepasakojo. Santuokoje gyvena 17 metų, jis yra mylintis tėtis ir vyras, niekada nėra smurtavęs. Yra pasirengusi bÅ«ti laiduotoja. Ä® varžybas eis kartu. Yra bausta administracine tvarka, nepamatė, koks galimas greitis ir virÅ¡ijo, daugiau nuobaudų neturi.

Pretenduojanti tapti laiduotoja V. U. parodė, kad viena augina N. nuo mažų dienų, jis žaidžia futbolÄ nuo 6 metų, yra visada Å¡alia TelÅ¡ių „Džiugo“ . Apie įvykį kai vyko futbolo varžybos tarp TelÅ¡ių „Džiugo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ komandų, sužinojo iÅ¡ interneto. Paskambino N. tÄ pačiÄ dienÄ , jis pasakė, kad buvo muÅ¡tynės, konfliktas, jis gavo smÅ«gį į galvÄ ir pats spyrė gindamas vienÄ TelÅ¡ių „Džiugo“ fanų. RyÅ¡ys su sÅ«numi yra artimas, pasitiki vienas kitu, nėra jokių paslapčių. BÅ«damas nepilnametis, buvo teisiamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo gindamas mažametį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. N., matydamas skriaudžiamÄ asmenį, niekada nepraeis pro Å¡alį, eina ginti. VisÄ laikÄ nuo mažų dienų kalba apie pasekmes, gal ne viskÄ jis iki galo dar suvokia, neįvertina galimų pasekmių. Ji yra pasirengusi bÅ«ti laiduotoja. Å iuo metu N. gyvena pas jÄ ir yra priklausomas nuo jos. Yra pakviestas karo tarnybai ir ji tai palaiko. Administracine tvarka bausta, nes nepaskaičiavo automobilio greičio, bauda yra sumokėta.

V. S. pateikė praneÅ¡imÄ , jog dėl 2022 m. balandžio 9 d. įvykio futbolo stadione Å¡alia „Ateities“ progimnazijos jokių pretenzijų R. K. neturi. R. K. jo atsiprašė, jie susitaikė, prašė netaikyti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam (3 t., b. l. 122).

Kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 110-113, 141-144, 169-172).

III. Veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų R. K., S. L., N. U., A. G. ir K. P. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamieji prisipažino padarę kiekvienam jų inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jų parodymai duoti teismo posėdyje iÅ¡ esmės sutampa su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismui dėl kaltinamųjų kaltės padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ abejonių nekyla. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį – 2022 m. balandžio 9 d., apie 16.36 val., vieÅ¡oje vietoje – futbolo stadione, esančiame prie TelÅ¡ių „Ateities“ progimnazijos, adresu TelÅ¡iai, Lygumų g. 47, kitų asmenų akivaizdoje:

– kaltinamasis R. K. tyčia kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ pasikėsino suduoti A. G. į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu sudavė V. S. į galvos sritį, deÅ¡ine ranka suimdamas už gobtuvo ir pargriovęs ant žemės ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į nugaros sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu sudavė M. A. į kairės akies sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ;

– kaltinamasis S. L. pribėgęs iÅ¡ nugaros prie R. K. tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ;

– kaltinamasis N. U. vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė ant žemės klÅ«pinčiam J. P. į deÅ¡inio Å¡ono sritį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , vienÄ kartÄ kairės kojos keliu sudavė D. B. į krÅ«tinės sritį, deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į galvos sritį deÅ¡inėje pusėje, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ;

– kaltinamasis A. G. vienÄ kartÄ kairės rankos plaÅ¡taka sudavė R. K. į kaklo sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ;

– kaltinamasis K. P. tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė M. A. į Å¡onkaulių sritį, taip kitų asmenų akivaizdoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nurodyti kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys, tokiu kaltinamųjų elgesiui buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nutrauktos futbolo varžybos.

Kaltinamojo R. K., S. L., N. U., A. G., K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kiekvienas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamieji S. L., N. U. ir jo gynėjas advokatas S. S., A. G. ir K. P. prašė atleisti kiekvienÄ jų nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje pagal laidavimÄ .

Prokurorė neprieÅ¡taravo, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tų atleistas tik kaltinamasis S. L., nurodydama, kad tam yra visos įstatymo nustatytos sÄ lygos, reikalingos, kad kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Prokurorė prieÅ¡taravo, kad kaltinamieji N. U., A. G. ir K. P. bÅ«tų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad nors BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga, kad asmuo teismo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Å i sÄ voka, prokurorės vertinimu, negali bÅ«ti tapatinama su teistumo iÅ¡nykimu ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės termino pasibaigimu. Taip pat duomenys apie tai, kad asmuo anksčiau buvo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nesuteikia pagrindo teigti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose suformuota praktika, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos taikant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) apžvalgÄ â€œ Nr. AB-54-1 (Teismų praktika. 2019. 51, p. 590-629), nesutinka su tokia prokurorės nuomone, kadangi teismų praktika Å¡iuo klausimu yra suformuota prieÅ¡ingai prokurorės nurodytiems teiginiams bei iÅ¡vadoms.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Ä®statyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos yra: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta Å¡iame BK straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi, teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijÄ formuojant vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ , baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį. Ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikÅ¡mę (pavyzdžiui, kai asmuo už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ buvo nuteistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo nusikalto pirmÄ kartÄ .

Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikÅ¡mę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitÄ veikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ . Tokia iÅ¡vada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiÅ¡kai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sÄ lyginį atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytÄ laikÄ (terminÄ ) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymÄ ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos (jei tokios nustatytos).

Kaip minėta, tokios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d.“ Teismų praktikos taikant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) apžvalgoje“ Nr. AB-54-1 (Teismų praktika. 2019. 51, p. 590-629).

Vertindamas galimybę taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamuosius S. L., N. A., A. G. ir K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas pripažįsta, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sÄ lygos atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis S. L. yra neteistas (2 t., b. l. 120-121, 4 t., 48), prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo 2022 m. liepos 29 d. padarytas administracinis nusižengimas (4 t., b. l. 49), nelaikytinas Å¡iurkščiu, sutuoktinė D. L., kuri pretenduoja tapti laiduotoja, teismo įsitikinimu, yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo vyrui. Tai, kad ji bausta administracine tvarka dėl automobilio be techninės apžiÅ«ros vairavimo, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo abejoti jos galimybe daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui.

Kaltinamasis N. U. buvo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepilnametis. 2019 m. lapkričio 26 d. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. IÅ¡ probuojamų asmenų registro N. U. iÅ¡registruotas 2020 m. balandžio 1 d. (2 t., b. l. 150-154, 4 t., b. l. 44-45). Padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamasis N. U. yra jauno amžiaus, nors Å¡iais metais jis baustas administracine tvarka, tačiau jo padarytus administracinių nusižengimų (4 t., b. l. 46-47), teismo manymu, nėra pagrindo laikyti piktybiÅ¡kais, sukeliančiais itin neigiamas pasekmes visuomenei, Å¡iuo atveju, pasekmės kilo jam pačiam. Pretenduojanti tapti laiduotoja jo mama V. U. yra pasitikėjimo vertas asmuo, darbdavio charakterizuojama labai gerai, teismo įsitikinimu, galinti savo sÅ«nui padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kaip nurodė pati laiduotoja, sÅ«nus yra pasirengęs atlikti karinę tarnybÄ ir ji tai palaiko.

Kaltinamasis A. G. yra neteistas (2 t., b. l. 177-179, 4 t., b. l. 50), prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo 2022 m. balandžio 9 d. padarytas administracinis nusižengimas (4 t., b. l. 51) padarytas iki nusikalstamos veikos padarymo, teismo manymu, nelaikytinas Å¡iurkščiu, sutuoktinė I. G., kuri pretenduoja tapti laiduotoja, teismo įsitikinimu, yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo vyrui. Tai, kad ji bausta administracine tvarka dėl automobilio be techninės apžiÅ«ros vairavimo, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo abejoti jos galimybe daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui.

Kaltinamasis K. P. yra neteistas (2 t., 177-179, 4 t., 61), prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamasis K. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ , numatytÄ administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. kovo 19 d., 2023 m. gegužės 21 d. jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, jo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, sprendžia, kad kaltinamasis K. P. visgi yra padaręs iÅ¡vadas, jo visiÅ¡kas kaltės pripažinimas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis leidžia spręsti, jog nėra pagrindo abejoti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikių. Kaltinamojo sutuoktinė D. P. yra neteistas ir nebausta charakterizuojama teigiamai, todėl teismas yra įsitikinęs, kad ji gali padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui.

Pažymėtina tai, kad padarytos nusikalstamos veikos realus pavojingumo laipsnis nelaikytinas dideliu – kaltinamieji nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, veika padaryta spontaniÅ¡kai dėl tarp futbolo varžybas stebėjusių dviejų komandų sirgalių kilusio kivirčo, susijusio su karu, kaltinamųjų asmenybės nevertintinos neigiamai – N. U. mokosi profesinėje mokykloje, kiti trys kaltinamieji dirba, jų sutuoktinės, su kuriomis kaltinamieji ilgÄ laikÄ gyvena Å¡eimose, iÅ¡reiÅ¡kė pasitikėjimÄ ir yra pasirengusios prisiimti atsakomybę, laiduodamos, kad kaltinamieji pateisins teismo pasitikėjimÄ , jog kaltininkai nedarys naujų teisės pažeidimų.

Apibendrinant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. atžvilgiu, pažymėtina tai, kad kaltinamieji padarė baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ neapibrėžta tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra asmenų, kurie verti teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymai perduoti kaltininkus jų atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis), kaltinamieji laikytini pirmÄ kartÄ padariusiais nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalavimo atlyginti žalÄ nėra. Vertindamas kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. asmenybes, jų elgesį proceso metu, nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad ne jie iÅ¡provokavo konfliktÄ , o matydami, kad atvykę kitos komandos sirgaliai smurtauja prieÅ¡ TelÅ¡ių „Džiugo“ komandos gerbėjus, turėjo tikslÄ sutrukdyti muÅ¡tynes. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo iÅ¡provokuoti, spontaniÅ¡ki, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Â

Taigi, įstatymo numatytų sÄ lygų visuma nustatyta, todėl yra pagrindas taikyti laidavimo institutÄ ir kaltinamuosius S. L., N. U., A. G. ir K. P., padariusius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant juos laiduotojų atsakomybėn.

Nustatant laidavimo terminÄ , atsižvelgtina į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, mastÄ , kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jų asmenybę, laiduotojų asmenybę, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė kaltininkams (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

Teismas sprendžia, kad prokurorės praÅ¡oma 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur įmokos skyrimas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ kaltinamajam S. L., kaip ir kitiems kaltinamiesiems, yra per didelė. Kaip minėta, pats baudžiamasis procesas kaltinamiesiems padarė teigiamÄ Ä¯takÄ , (tokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leidžia daryti kaltinamųjų elgesys proceso metu, jų nuoÅ¡irdus gailėjimasis ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti juos taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei eliminuoti nebaudžiamumo elementÄ , kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalis).

Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BK 303 straipsnio 1, 4 dalys).

Vertindamas kaltinamojo R. K. galimybę bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, teismas pripažįsta, jog bÅ«tina konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas sÄ lygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali bÅ«ti taikomas tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamÄ veikÄ (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (veikas); savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė jÄ paÅ¡alinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalÄ ) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K., sutrikdydamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smurtinius veiksmus atliko trijų asmenų atžvilgiu, bylos nagrinėjimo teisme metu jis susitaikė su nukentėjusiaisiais M. A. ir V. S., kurie jam neturi jokių pretenzijų ir praÅ¡o atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. atsiprašė kaltinamojo A. G., kuris taip pat jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, žalos atlyginti niekas neprašė, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, tačiau praeityje jis yra teistas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo futbolo rungtynių metu. Nors teistumas iÅ¡nyko ir jis 2020 m. birželio 23 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau nepraėjus nei dvejiems metams kaltinamasis futbolo rungtynių metu vėl įsivėlė į muÅ¡tynes, dėl ko teismas pripažįsta, kad pripažinti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra galimybės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismas vertina nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus – veika padaryta spontaniÅ¡kai, susiklosčius prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams stadione tarp futbolo komandų sirgalių dėl karo Ukrainoje vertinimo, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas įvertina tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltinamasis laikomas neteistu, dirba, administracine tvarka laikomas nebaustu, todėl sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, mažesnės trukmės, nei numatytas bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 4 dalys). Vietoje intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės paskirčiai įtvirtinti, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalis).

Kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

DVD+R ir CD-R laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, viso 11 vnt., laikomos voke prie bylos, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. ir A. G., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimÄ be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant D. L..

Paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimÄ be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant V. U..

Paskirti N. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimÄ be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant I. G..

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimÄ be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant D. P..

Paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskirtÄ kaltinamiesiems R. K., S. L., N. U. ir A. G., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamųjų S. L., N. U., A. G. ir K. P. atžvilgiu nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems, kad įmoka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯ Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, esančiÄ banke „L. B.“, AS, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems S. L., N. U., A. G. ir K. P., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems S. L., N. U., A. G. ir K. P., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti įtariamiesiems, kad vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę jie gali bÅ«ti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojoms D. L., V. U., I. G. ir D. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė